Administracinė byla Nr. eA-1374-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03443-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Jis Ambasadai pateikė įrodymus, pagrindžiančius tai, kad jis nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltic power generation“ (iki 2015 m. sausio 9 d. buvęs įmonės pavadinimas UAB „Paslaugų srautas“) akcininkas bei nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. yra šios įmonės direktorius. Vadovaujantis Sodros pateiktais duomenimis, UAB „Baltic power generation“ nuo pat 2014 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutarties su pareiškėju sudarymo mokėjo jam algą, vykdė pareigą mokėti socialinio draudimo mokesčius valstybei. Pareiškėjo darbo santykiai su įmone, kuri jo įsigyta dar 2014 m., yra tęstiniai ir tęsiasi iki šiol. Taigi pareiškėjas pateikė Ambasadai duomenis, pagrindžiančius tiek jo faktinį ilgalaikį (ilgiau negu 8 m. trunkantį) ryšį su UAB „Baltic power generation“, tiek tai, kad minėtas ryšys yra ne formalus, o realus, t. y. kad pareiškėjas faktiškai vykdo įmonės direktoriaus pareigas (nes kitaip įmonė taip ilgai neišsilaikytų), gauna už savo darbinių pareigų vykdymą algą, jo vadovaujama įmonė moką mokesčius į valstybės biudžetą, todėl nėra skolinga valstybės / savivaldybės biudžetui, jos institucijoms, kitiems fondams, įmonė vykdo veiklą, ką patvirtina pridedamos sąskaitos ir kiti dokumentai.
2.2. Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenys apie įmonės dalyvius patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas, o nuo 2021 m. birželio 17 d. įmonės akcininke tapo ir pareiškėjo sutuoktinė. Šiuo metu pareiškėjas nuosavybės teise valdo 1097 iš 1827 įmonės akcijų, kas sudaro 60 proc. visų įmonės akcijų, t. y. turi akcijų daugumą.
2.3. Pareiškėjas papildomai žodžiu Ambasados darbuotojams paaiškino, kad vykti į Lietuvą jam būtina, siekiant vykdyti darbuotojų atranką ir priėmimą, asmeniškai nuvykti į banką dėl klausimų, susijusių tiek su jo asmeninės, tiek su įmonės banko sąskaitos valdymu, taip pat organizuoti naujo ofiso paiešką, vykdyti įmonės veiklos vystymą, plėtrą bei investicijų pritraukimą. Šie veiksmai, būnant įmonės direktoriumi bei akcininku, yra reikalingi atliekant įmonės valdymą, atitinka verslo praktiką, ypač kai pareiškėjas nėra paskyręs vietoj savęs asmens, turinčio įgaliojimus atlikti minėtus veiksmus (pavaduotojo, prokūristo ir kt.). Taigi, laikytina, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo vizito tikslą bei sąlygas.
2.4. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl jo pateikta informacija, patvirtinanti jo buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas, Ambasados vertinimu, yra nepatikima. Nepateikti jokie tokio vertinimo argumentai bei motyvai. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą apima pagrįstas abejones. Taigi turi būti įrodyta pakankama priežastis abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis. Visi dokumentai, susiję su pareiškėjo statusu, jo vykdomomis pareigomis, įmonės registracija bei veikla. Tuo atveju, jeigu minėti dokumentai būtų nepatikimi, jų pagrindu nebūtų atlikti jokie įrašai registre. Duomenys apie socialinio draudimo mokesčių mokėjimą yra paimti iš oficialios Sodros informacinės sistemos, o pažyma apie įmonės įsiskolinimo valstybės / savivaldybės biudžetui nebuvimą yra pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Tad visiškai nesuprantama, kodėl oficialūs valstybės institucijų ir registrų pateikti duomenys bei dokumentai Ambasados buvo vertinami kaip nepatikimi. Be to, UAB „Baltic power generation“ pateikė pareiškėjui kvietimą atvykti į Lietuvą.
2.5. Sprendimas buvo priimtas netinkamai ištyrus minėtas aplinkybes ir nenustačius rimto pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis, o argumentas, kad duomenys nepatikimi, yra nesuprantamas bei neaiškus.
2.6. Jam pateikus tuos pačius dokumentus, 2020 m. pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza verslo tikslais. Minėti dokumentai buvo įvertinti kaip patikimi ir pakankami, pagrindžiantys jo buvimo Lietuvoje tikslą, tačiau, įvedus karantiną, pareiškėjui taip ir nepavyko pasinaudoti Šengeno viza ir atvykti į Lietuvą. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo leista atvykti į Lietuvos Respubliką karantino metu.
2.7. Nepagrįstas Sprendimo argumentas, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Minėtas atsisakymo pagrindas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas turi savo kilmės valstybėje gyvenančią sutuoktinę bei vaiką, kuriems visgi neprašoma išduoti Šengeno vizos, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas neturi ketinimų negrįžti į kilmės valstybę, palikti joje savo šeimą. Esant prašymui išduoti Šengeno vizą visiems pareiškėjo šeimos nariams, būtų didesnė tikimybė, kad planuojama negrįžti, pasibaigus vizito laikui, tačiau tokių aplinkybių nenustačius, išvados apie galimą negrįžimą laiku į kilmės valstybę tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.
2.8. Pareiškėjas Ambasadai pateikė dokumentus ir įrodė, kad į Lietuvos Respubliką vyksta verslo tikslais, pateikdamas su įmonės, kurią valdo jau ilgiau negu 8 metus, veikla susijusius dokumentus bei dokumentus, pagrindžiančius jo kaip akcininko bei direktoriaus statusą joje. Pagrindė savo materialinę padėtį, finansinį stabilumą, taip pat įrodė savo stabilius ryšius su kilmės valstybe bei joje gyvenančiais asmenimis, tokiu būdu pagrįsdamas aplinkybę, kad grįš į kilmės šalį, pateikęs atgalinį skrydžio bilietą. Iš pareiškėjo dokumentų matyti, kad jo kilmės valstybėje lieka jo šeima ir kiti ryšiai. Nors pareiškėjas pateikė Ambasadai dokumentus, pagrindžiančius minėtų aplinkybių buvimą, iš Sprendimo nėra suprantama ir aišku, kuo remiantis Ambasada darė išvadą, kad pateikti dokumentai yra nepatikimi, kad yra grėsmė, jog jis negrįš į kilmės valstybę bei kodėl pateikti dokumentai neįrodė jo kelionės tikslo bei buvimo Lietuvoje sąlygų.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Ketinant įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu pareiškėjas neišsklaidė konsulo abejonių dėl jo tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas konsului paaiškino, kad iki 2020 m. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris nebuvo pratęstas, jo teigimu, nes jis faktiškai negyveno Lietuvoje. Konsulas 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas, o 2022 m. liepos 29 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsakė, kad 2020 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą atsisakyti šiam užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 12 ir 14 punktų pagrindu, kad šiuo metu įmonėje tėra įdarbintas tik vienas asmuo – pareiškėjas. Taigi pareiškėjas, siekdamas gauti vizą, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o jo teikiami duomenys yra nepatikimi.
3.2. Interviu metu paaiškėjo, kad leidimus gyventi Lietuvoje turėjo jo šeimos nariai – sutuoktinė ir dukra, tačiau jos negyveno Lietuvoje. Taigi leidimas gyventi Lietuvoje joms tebuvo tik priemonė turėti prieigą vykti į Šengeno šalis. Interviu metu jis teigė, kad sutuoktinė nebenori gyventi Irane, tačiau jai nepatiko ir Turkija. Pareiškėjas interviu metu teigė, kad iki pandemijos įmonė vykdė veiklą, paskui ją sustabdė, atleido darbuotojus. Pareiškėjas interviu metu nepagrindė jokiais patikimais įrodymais, kodėl jis asmeniškai turėtų vykti į Lietuvą, nors jo nurodoma įmonė nevykdo jokios veiklos. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl prašyme išduoti vizą nurodo buvimo Lietuvoje tik savaitę, tačiau prašoma vizos vykti į Lietuvą daug kartų. Įvertinusi surinktą informaciją, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas siekia gauti vizą imigracijos į Šengeno erdvę tikslais, taigi galima „pilkoji migracija“.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą Nr. 19-8QNY9VG5 išduoti jam Šengeno vizą tikslu vykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais į įmonę UAB „Baltic power generation“, kurios direktorius bei akcininkas jis yra nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d., siekdamas atlikti su įmonės valdymu susijusius veiksmus. Prašymo išduoti vizą 23 laukelyje pareiškėjas pažymėjo, kad viza jam reikalinga keliauti į Lietuvos Respubliką verslo tikslais, 24 laukelyje nurodęs, kad jam būnant įmonės UAB „Baltic power generation“ direktoriumi, jis turi atlikti veiksmus, susijusius su įmonės veiklos vykdymu Lietuvoje, tam reikalingas jo buvimas Lietuvoje, taip pat reikalinga spręsti klausimus dėl įmonės banko sąskaitos valdymo. Pokalbio metu su ambasados darbuotojais, pareiškėjas papildomai paaiškino, kad viza jam reikalinga, siekiant Lietuvoje atlikti veiksmus, susijusius su jo vadovaujamos įmonės veikla (rasti naujus darbuotojus, didinti investicijas į įmonės veiklą, rasti naują ofisą bei perkelti į jį turtą, atlikti veiksmus, plečiant verslą bei vykdant įmonės veiklą). Paraiškos 22 laukelyje pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo darbdavys yra UAB „Baltic power generation“, t. y. įmonė, į kurią vykti jis buvo suplanavęs verslo tikslais, ši įmonė taip pat pareiškėjui išdavė pakvietimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Kartu su prašymu vizai gauti pareiškėjas Ambasadai pateikė daugybę dokumentų, pagrindžiančių jo darbo santykius su Lietuvoje veikiančia įmone UAB „Baltic power generation“: 2014 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartis tarp UAB „Paslaugų srautas“ ir pareiškėjo, pagal kurią pareiškėjas paskirtas įmonės direktoriumi; 2014 m. rugpjūčio 19 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl įgaliojimų sudaryti darbo sutartį su pareiškėju suteikimo; 2022 m. lapkričio 1 d. priedas Nr. 1 prie darbo sutarties; Išrašas iš Sodros informacinės sistemos apie UAB „Baltic power generation“ apdraustuosius laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.; Išrašas iš Sodros informacinės sistemos – informacija apie valstybinį draudimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 6. VMI pažyma apie UAB „Baltic power generation“ atsiskaitymą su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais; 2015 m. sausio 9 d. UAB „Paslaugų srautas“ vienintelio akcininko sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo bei įmonės pavadinimo keitimo; UAB „Baltic power generation“ įstatai; JAR elektroninis sertifikuotas išrašas apie UAB „Baltic power generation“; VĮ Registrų centras išrašas apie juridinio asmens dalyvius (akcininkus). Papildomai pareiškėjas Ambasadai pateikė dokumentus, reikalingus prašymui vizai išduoti pagrįsti, patvirtinti jo finansinę padėtį bei galimybę išlaikyti save buvimo Lietuvoje metu, įrodymus, pagrindžiančius jo ketinimą grįžti į savo kilmės šalį (lėktuvo bilietų rezervacijos patvirtinimas, viešbučio rezervacijos patvirtinimas, sveikatos draudimo polisas), taip pat įrodymus, kad turi pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui Lietuvoje tiek grynais, tiek kreditinėje kortelėje (Paraiškos 32 laukelis). Pareiškėjas paraiškoje nurodė, kad pirmas vykimas į Lietuvą yra suplanuotas nuo 2022 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 22 d. (paraiškos 27 laukelis). Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. rugpjūčio 8 d. gavo pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą formą.
6. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog Ambasada nepateikė jokių argumentų, kodėl jo pateikta informacija laikytina nepatikima. Kadangi atsisakymas išduoti Šengeno vizą pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas laikantis jo formos reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, jog pokalbio-interviu su konsulu metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl jo tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas konsului paaiškino, kad iki 2020 m. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris nebuvo pratęstas, nes, jo teigimu, jis faktiškai negyveno Lietuvoje. Konsulas 2022 m. liepos 28 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 29 d. atsakė, kad 2020 m. sausio 7 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti šiam užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 12 ir 14 punktų pagrindu, kad šiuo metu įmonėje tėra įdarbintas tik vienas asmuo – pareiškėjas. Taigi pareiškėjas, siekdamas gauti vizą, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, o jo teikiami duomenys yra nepatikimi. Interviu metu taip pat paaiškėjo, kad leidimus gyventi Lietuvoje turėjo jo šeimos nariai – sutuoktinė ir dukra, tačiau jos negyveno Lietuvoje, taigi leidimas gyventi Lietuvoje joms tebuvo tik priemonė turėti prieigą vykti į Šengeno šalis. Pareiškėjas interviu metu teigė, kad iki pandemijos įmonė vykdė veiklą, paskui sustabdė veiklą dėl pandemijos, atleido darbuotojus. Pareiškėjas interviu metu nepagrindė jokiais patikimais įrodymais, kodėl jis asmeniškai turėtų vykti į Lietuvą, nors jo nurodoma įmonė nevykdo jokios veiklos. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl prašyme išduoti vizą nurodo buvimo Lietuvoje tik savaitę, tačiau prašoma vizos vykti į Lietuvą daug kartų.
7. Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs surinktą informaciją, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui į bylą nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų. Teismas sprendė, jog konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
8. Teismas darė išvada, kad Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus.
III.
9. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
10. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino visų aplinkybių, nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, neįvertino pareiškėjo pateiktos rašytinės medžiagos, nepasisakė dėl jos vertinimo bei įrodomosios galios, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Taip pat teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, motyvus perkeldamas iš atsakovo atsiliepimo, tinkamai neišnagrinėjęs pareiškėjo skundo.
10.2. Nepagrįsta Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo bei sąlygų. Jis kartu su prašymu pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas (jis yra įmonės akcininkas ir direktorius, vykdo visas mokestines pareigas nuo pat įsteigimo momento, buvo pateikti duomenys apie įmonės pajamas). Jam, kaip įmonės direktoriui, būtina atlikti su įmonės veikla susijusius veiksmus, siekiant vystyti jos veiklą, kurių jis negali atlikti neatvykęs į Lietuvą. Nors dokumentų dėl vizos išdavimo pateikimo metu įmonė turėjo tik vieną darbuotoją – patį pareiškėją, tačiau dėl pandemijos pareiškėjas buvo priverstas atleisti kitus įmonės darbuotojus, negalėdamas mokėti jiems algos dėl įmonės veiklos masto sumažėjimo. Pareiškėjas vienareikšmiškai pagrindė vizito į Lietuvą tikslą bei sąlygas, yra įrodęs tiek savo teisėtą ryšį su įmone, tiek įmonės vykdomą veiklą, tiek ir išvardindamas konkrečius suplanuotus Lietuvoje atlikti veiksmus, kurių nuotoliniu būdu jis atlikti neturi jokios objektyvios galimybės.
10.3. Teismai, nagrinėdami bylą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, nepadarė išvados, kad pareiškėjo valdoma įmonė nevykdo veiklos (tokią išvadą darė tik Migracijos departamentas). Vilniaus apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, pripažino tiek jo valdomos įmonės veiklos realumą, tiek ir nepagrįstais pripažino Migracijos departamento argumentus, kad pareiškėjas, siekdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet liko nepaneigtas pareiškėjo vadovaujamos įmonės veiklos vykdymo faktas. Be to, LVAT pažymėjo, kad įmonės veiklos sritis (prekyba pistacijomis) buvo vykdoma. Taigi teismų sprendimais buvo konstatuotas pareiškėjo įmonės veiklos realumas. Be to, visi dokumentai, susiję su pareiškėjo statusu, jo vykdomomis pareigomis, įmonės registracija bei veikla, yra oficialūs ir atitinka dokumentams taikomus reikalavimus, turi visus reikalingus rekvizitus. Tuo atveju, jeigu minėti dokumentai būtų nepatikimi, jų pagrindu nebūtų atlikti jokie įrašai registre. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl oficialūs valstybės institucijų ir registrų pateikti duomenys bei dokumentai Ambasados buvo vertinami kaip nepatikimi.
10.4. Pareiškėjui 2020 m. buvo išduota Šengeno viza verslo tikslais, jam pateikus tuos pačius dokumentus. Minėti dokumentai buvo įvertinti kaip patikimi ir pakankami, pagrindžiantys jo buvimo Lietuvoje tikslą. Įvedus karantiną, pareiškėjui taip ir nepavyko pasinaudoti Šengeno viza ir atvykti į Lietuvą.
10.5. Pareiškėjas skunde nurodė, kodėl neegzistuoja abejonių, kad jis grįš į kilmės valstybę, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas yra atsakingas tėvas, vyras bei sūnus. Pareiškėjo šeima gyvena Irane, todėl jį sieja stiprus ryšys su kilmės valstybe. Be to, ketinimą grįžti į Iraną patvirtina jo atgalinio skrydžio bilietų rezervacija (2022 m. liepos 22 d.). Teismas nevertino šių aplinkybių, pagrindžiančių tiek pareiškėjo stiprų ryšį su jo kilmės valstybe, tiek ir jo grįžimo į Irano Respubliką siekį patvirtinančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė.
10.6. Pareiškėjas tiek su skundu, tiek ir su papildomais paaiškinimais pateikė dokumentus, o pareiškėjo atstovė taip pat nurodė papildomų aplinkybių bei argumentų, pagrindžiančių faktinės įmonės veiklos vykdymą, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė.
11. Atsakovas URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
11.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą, iškraipo esmines faktines bylos aplinkybes.
11.2. Bylos duomenys patvirtina, kad konsulas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Konsulas, nustatęs, jog pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kuri pagrįstų numatomo vykimo į Lietuvą tikslus ir buvimo sąlygas, nepateikė konkrečios informacijos (leistinų įrodymų) apie pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti Šengeno vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, pagrįstai sprendė, kad yra Vizų kodekse numatyti pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Konsuliniam pareigūnui įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pokalbio metu abstrakčius, deklaratyvius paaiškinimus bei gautą papildomą informaciją iš Migracijos departamento kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslų ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dalyvauti bendrovės valdyme Lietuvos Respublikoje. Teismas pagrįstai nevertino įrodymų, kaip pagrindžiančių įmonės vykdomą veiklą Lietuvoje, kadangi jie nebuvo pateikti konsuliniam pareigūnui nei su prašymu išduoti vizą, nei vėliau – iki Sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą dienos. Nei pareiškėjo Ambasadai pateikti dokumentai bei paaiškinimai, nei skundo teismui bei papildomi paaiškinimai ir apeliacinio skundo argumentai bei samprotavimai niekaip nepaneigia konsulinio pareigūno išvados, jos bendrovė faktiškai Lietuvoje nevykdė veiklos, o pareiškėjas, kaip šios įmonės vadovas, nepagrindė deklaruojamo poreikio vykti į Lietuvą „atlikti veiksmus dėl Įmonės veiklos atnaujinimo, atgaivinimo“, „sudaryti kai kuriuos verslo sandorius“, „pasirašyti sutartis susitikimo metu“ ir pan.
11.3. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti faktinę įmonės veiklą, neteisingai vertina ir iškraipo LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4103-575/2020 nustatytas aplinkybes dėl UAB „Baltic Power Generation“ (ne)veiklos. LVAT pažymėjo, jog Migracijos departamentas pagrįstai įmonės veiklą vertino kaip sukeliančios įtarimų dėl įvykdytų pardavimų realumo ir tikslingumo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Šengeno vizą konstatavus, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, kyla pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Ambasada tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad jis pagrindė buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas, kadangi jis pateikė patikimus, oficialių valstybės institucijų ir registrų dokumentus, patvirtinančius, jo buvimo Lietuvoje tikslą bei sąlygas. Iš Sprendimo nėra aišku, kodėl pateikti duomenys bei dokumentai Ambasados buvo vertinami kaip nepatikimi.
15. Visų pirma, pažymėtina, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksas.
16. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
17. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
18. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
20. LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
21. Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y., kai kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam Šengeno vizą, nurodydamas, kad viza jam reikalinga keliauti į Lietuvos Respubliką verslo tikslais. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: (i) 2014 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį tarp UAB „Paslaugų srautas“ ir pareiškėjo, pagal kurią pareiškėjas paskirtas įmonės direktoriumi; (ii) 2014 m. rugpjūčio 19 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl įgaliojimų sudaryti darbo sutartį su pareiškėju suteikimo; (iii) 2022 m. lapkričio 1 d. priedą Nr. 1 prie darbo sutarties; (iv) Išrašą iš Sodros informacinės sistemos apie UAB „Baltic power generation“ apdraustuosius laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.; (v) Išrašą iš Sodros informacinės sistemos – informaciją apie valstybinį draudimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; (vi) VMI pažymą apie UAB „Baltic power generation“ atsiskaitymą su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais; (vii) 2015 m. sausio 9 d. UAB „Paslaugų srautas“ vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo bei įmonės pavadinimo keitimo; (viii) UAB „Baltic power generation“ įstatus; (ix) JAR elektroninį sertifikuotą išrašą apie UAB „Baltic power generation“; (x) VĮ Registrų centro išrašą apie juridinio asmens dalyvius (akcininkus). Papildomai pareiškėjas Ambasadai pateikė dokumentus, reikalingus prašymui vizai išduoti pagrįsti, patvirtinti jo finansinę padėtį bei galimybę išlaikyti save buvimo Lietuvoje metu, įrodymus, pagrindžiančius jo ketinimą grįžti į savo kilmės šalį (lėktuvo bilietų rezervacijos patvirtinimas, viešbučio rezervacijos patvirtinimas, sveikatos draudimo polisas), taip pat įrodymus, kad turi pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui Lietuvoje tiek grynais, tiek kreditinėje kortelėje. Pareiškėjas paraiškoje nurodė, kad pirmas vykimas į Lietuvą yra suplanuotas nuo 2022 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 22 d.
23. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjui vizą atsisakyta išduoti, nustačius, kad: 1) pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kuri pagrįstų numatomo vykimo į Lietuvą tikslus bei buvimo sąlygas; 2) nepateikė konkrečios informacijos (leistinų įrodymų) apie pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti Šengeno vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Visgi Ambasados Sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, nenurodytas joks faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės ir kiti argumentai, iš kurių būtų aišku, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai laikytini nepagrįstais. Tokių aplinkybių atsakovas nenurodė ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.
24. LVAT yra išaiškinęs, jog nors Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.), tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis (žr., pvz., 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2488-438/2021).
25. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).
26. Taigi, įvertinusi ginčijamo Ambasados Sprendimo turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nors Ambasada įformino Sprendimą pagal Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinę formą, tačiau, kaip minėta, tai pagal LVAT praktiką neatleidžia Ambasados nuo pareigos sprendimus atsisakyti išduoti vizą pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis, o atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai (aplinkybės) negali būti vertinami ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui, tik administraciniame sprendime jo priėmimo motyvų nurodymas sudaro asmeniui tinkamas sąlygas ginti savo teises teisme, o teismui sudaro tinkamas sąlygas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą. Taigi ginčijamas Ambasados Sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu, t. y. kaip neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kurių neįgyvendinus negalima administracinio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.
27. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialiosios teisės normas ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Ambasados priimtas Sprendimas neišduoti pareiškėjui Šengeno vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas skundžiamas Ambasados Sprendimas ir Ambasada įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos jam suteikimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis