Civilinė byla Nr. 2A-1799-392/2014

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30340-2013-5)

              Procesinio sprendimo kategorija: 24.1.; 38.;

121.14.; 121.18.; 121.20.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. D. ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

              Ieškovė M. S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo M. U. priteisti 5 500 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas M. U. nuo 1987 m. iki 2012 m. gyveno santuokoje su jos dukra D. U. Tuo laikotarpiu atsakovas neturėjo pakankamai lėšų, todėl, jo prašymu, 2007-11-05 ieškovė už atsakovą UAB „Chirurgijos technologijos“ sumokėjo 5 500 Lt. Atsakovas nuolat žadėjo ieškovei skolą grąžinti, tačiau negrąžino, o po santuokos su ieškovės dukra nutraukimo, pareiškė, kad jis ieškovei neskolingas ir pinigų negrąžins. Skola ieškovei nėra grąžinta iki šiol.

Atsakovas M. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai atmestini, kadangi ieškovė praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo ginti savo teises, pareikšdama ieškinį. Atsakovo nuomone, šiuo atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pažymėjo, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2007-11-05, kai ieškovė už atsakovą UAB „Chirurgijos technologijos“ sumokėjo 5 500 Lt. Taigi jis pasibaigė 2010-11-05.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo M. U. ieškovei M. S. D. 5 500 Lt paskolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 665 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, teismas padarė išvadą, kad, ieškovei įvykdžius atsakovo piniginę prievolę UAB „Chirurgijos technologijos“, atsirado atsakovo prievolė ieškovei sumokėti tai, ką ji už atsakovą UAB „Chirurgijos technologijos“ yra sumokėjusi, ir sprendė, jog šalis sieja prievoliniai santykiai, o ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą kaip kreditorė. Teismas nustatė, kad atsakovas, pareikštą reikalavimą traktuodamas, kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šio savo argumento iš esmės nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl ieškinio reikalavimą pripažinti reikalavimu dėl žalos atlyginimo nesant pagrindo,  taikė ne atsakovo prašomą taikyti sutrumpintą trejų, o bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, taikytiną prievoliniams santykiams ir ieškinį tenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. U. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes bei tai, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja prievolių teisės normos, padarė neteisingą išvadą, jog šiuo atveju taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo teigimu, sąskaita – faktūra, kurią ieškovė apmokėjo už atsakovą, atsakovui trečiojo asmens buvo išrašyta ikisutartinių santykių metu. Tai reiškia, kad ieškovę ir atsakovą siejanti prievolė pagal savo turinį yra vienašalė, t. y. ieškovė (kreditorius) turi teisę tik reikalauti nuostolių (žalos) už pareigos elgtis sąžiningai pažeidimą atlyginimo, o atsakovas (skolininkas) – atitinkamai tik pareigą atlyginti nuostolius (žalą), nes deliktinės atsakomybės atveju žalos atlyginimas yra nukreiptas į šalies grąžinimą į tokią padėtį, kokioje ji buvo iki teisės pažeidimo. Regreso atveju susiklosto du prievoliniai santykiai: vieni pasibaigia įvykdymu ir atsiranda nauji – regresiniai. Todėl regresinė prievolė vykdoma ne pagal pradinės prievolės, o pagal kitas taisykles, ir terminų skaičiavimas pradedamas iš naujo. CK 1.127 str. 4 d. prasme, trečiasis asmuo, už skolininką įvykdęs prievolę, įgyja į jį regreso teisę, t. y. tampa skolininko kreditoriumi. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Ieškovė M. S. D. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog apeliacinis skundas vertintinas išimtinai kaip deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio, nes atsakovas skunde iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, kurie teismo jau buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Be to, apeliantas nenurodė jokių naujų teisinių argumentų dėl nesutikimo su priimtu teismo sprendimu/teismo padarytomis išvadomis, ir tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 178 str. Ieškovės manymu, atsakovas siekia kiek įmanoma ilgiau vilkinti priverstinį prievolės įvykdymą, taigi pažeidžia šalių pareigą procese elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti procesu (CPK 95 str.). Ieškovė akcentavo, kad ją ir atsakovą sieja ne žalos teisiniai santykiai, kurie galėtų kilti iš sutarties neįvykdymo/netinkamo vykdymo ar delikto, o skoliniai/kreditoriniai santykiai, kilę iš įstatyme nustatytos prievolės. Ieškinys nėra grindžiamas deliktu/žala. Ieškinio reikalavimo pagrindas yra apelianto piniginės prievolės įvykdymas (skolos grąžinimas). Todėl taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Jokių priešingų duomenų apeliantas nepateikė. Ieškovės teigimu, iš apeliacinio skundo nėra aišku, kodėl apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju taikytinos būtent civilinę atsakomybę (deliktą) reglamentuojančios teisės normos. Skunde taip pat išsamiai nenurodyta, kodėl, apelianto manymu, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos grąžinimo prilygintinas reikalavimui dėl žalos atlyginimo. CK 1.125 str. 8 d. nėra taikoma skoliniams santykiams. Skolos negrąžinimas teisiškai nevertintinas kaip žalos padarymas civilinės atsakomybės prasme. Žala šiuo atveju galėtų būti dėl skolos negrąžinimo kilusios papildomos neigiamos pasekmės. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas tik pažeidimu (deliktu) sukeltoms teisinėms pasekmėms. Byloje ieškovė nėra pareiškusi jokių papildomų reikalavimų dėl jai apelianto skolos negrąžinimu padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011 yra išaiškinęs, kad prievoliniai teisiniai santykiai nelaikytini žala. Ieškovės teigimu, nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, atsižvelgtina į tai, kad ieškovę su atsakovu iki 2012 metų siejo svainystės ryšiai – atsakovas buvo ieškovės dukters, D. U., vyras. 2012 metais, po ieškovės dukters ir apelianto skyrybų, pastarasis skolą grąžinti atsisakė. Taigi būtent šis momentas laikytinas ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 str. 1 d.), nes tada ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad apelianto pažadai grąžinti skolą, duoti iki jo ir ieškovės dukters skyrybų, vėliau atsisakymas grąžinti skolą, vertintini kaip apelianto nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas teise, o tokių asmenų teisių teismas negina ir ginti neprivalo (CK 1.137 str. 3 d.). Ieškovė nurodė, kad net jeigu apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaikytų sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir jo eigą pradėtų skaičiuoti nuo 2007-11-05, t. y. nuo UAB „Chirurgijos technologijos“ sąskaitos apmokėjimo, pats ieškinio senaties termino pasibaigimas nėra naikinamasis terminas, nes teismui, pripažinus, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, yra suteikta teisė jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovė remiasi LAT 2006-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2006. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės manymu, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, jeigu teismas nuspręstų, kad šis terminas yra praleistas. Ieškinio senaties termino neatnaujinus, apeliantas tik dėl formalių priežasčių ir savo nesąžiningo elgesio, išvengtų prievolės įvykdymo, kas neabejotinai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei nurodytai teismų praktikai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad 2007-11-05 ieškovė M. S. D. už atsakovą M. U. sumokėjo UAB „Chirurgijos technologijos“ 5 500 Lt (b. l. 7, 9). 2007-11-08 UAB „Chirurgijos technologijos“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija CTH Nr. 0001795  5 500 Lt sumai (b. l. 8). 2013-09-09 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ UAB „Chirurgijos technologijos“ nurodė, kad pagal nusistovėjusią tvarką visi fiziniai asmenys, perkantys jų endoprotezus, pagal kvitą atlieka išankstinį apmokėjimą, o, atlikus operaciją, jiems išrašoma PVM sąskaita - faktūra, atsižvelgiant į implantuoto sąnario detalių dydžius (b. l. 6). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra įvykdžiusi atsakovo prievolę.

Byloje kilo ginčas dėl taikytino ieškinio senaties termino.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik tuo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas ir dėl to ieškinys turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją vertina kritiškai. CK 6.50 str. 1 d. įtvirtinta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, o 3 d. numatyta, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kaip jau buvo minėta, 2007-11-05 ieškovė M. S. D. už atsakovą M. U. sumokėjo UAB „Chirurgijos technologijos“ 5 500 Lt, tokiu būdu įvykdydama atsakovo prievolę nurodytam juridiniam asmeniui. Tai reiškia, kad pirminė prievolė, siejusi kreditorių UAB „Chirurgijos technologijos“ ir skolininką M. U. pasibaigė, o jos pagrindu atsirado nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti ieškovei tai, ką ji už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Taigi tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai yra susiję su skola ir kvalifikuotini kaip prievoliniai teisiniai santykiai. Todėl šiuo atveju taikytinas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas, kaip teigia apeliantas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. 4 d. reglamentuoja, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kadangi ieškovė atsakovo prievolę įvykdė 2007-11-05, tai konstatuotina, kad, 2013-09-13 ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus atsakovo M. U. apeliacinį skundą, ieškovei M. S. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į skundą surašymą, tačiau jos mažintinos, atsižvelgiant į atsiliepimo sudėtingumą ir apimtis iki 500 litų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

n u t a r ė :

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei M. S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Virginijus Kairevičius                                                                     

Kolegijos teisėjai                                                                                    Danutė Kutrienė

Loreta Lipnickienė