Civilinė byla Nr. 3K-3-484/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00405-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.8; 123.6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., S. E., S. Č., M. Č., S. A. E., E. B., D. B., A. S., V. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl protokolo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. B., S. E., S. Č., M. Č., S. A. E., E. B., D. B., A. S., V. Ž. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio (toliau – ir „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis, Būrelis) 2012 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. 2012-03 sprendimų dalis, kuriomis R. B., S. E., S. Č., M. Č., S. E., E. B., D. B., A. S., V. Ž. yra pašalinti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių. Jie nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 12 d. buvo Būrelio nariai, o nuo 2012 m. pavasario yra klubo „Medžiotojų ragas“ nariai, nes medžiotojai turi teisę įstoti į kitus būrelius. Ieškovų teigimu, jie niekada nevykdė priešiškos „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui veiklos, pažeidimų nepadarė, todėl protokole surašyti kaltinimai yra neteisingi, o jų pašalinimas iš būrelio neteisėtas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, konstatavo, kad ieškovų pašalinimas iš Būrelio yra neteisėtas dėl esminio neeilinio visuotinio asociacijos narių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo, nes Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio įstatų (toliau – Būrelio įstatai) 7.11 punkte nustatyta pranešimo asociacijos nariui apie eilinį, neeilinį, pakartotinį visuotinį narių susirinkimą tvarka prieštarauja šių įstatų 6.1 punktui ir Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 12 punktui. Teismo nuomone, ieškovų pašalinimas iš „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio dėl to, kad jų nuomonė nesutapo su daugumos narių nuomone dėl medžioklės ploto, ir dėl to, kad ieškovai priklausė ir kitai asociacijai, yra neproporcinga sankcija.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime esančius išaiškinimus ir sprendė, kad ieškovų priklausymas kitam medžiotojų būreliui, kaip asociacijai, negali būti laikomas kenkimu atsakovo interesams ir jo teisių pažeidimu.
Kadangi prašymus padalyti medžioklės plotus reiškė ne ieškovai, o asociacija „Medžiotojų ragas“, negalima daryti išvados, kad atidalyti medžioklės plotus siekė būtent ieškovai, o toks prašymas nėra neteisėtas veiksmas, nes medžioklės plotų padalijimo galimybė nustatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje. Šių plotų padalijimas, nustatymas ar ribų keitimas negali būti laikomas medžioklės plotų atėmimu iš tam tikro būrelio, jeigu tai daroma įstatymo nustatyta tvarka.
Pasisakydamas dėl M. Č. pašalinimo iš Būrelio, teismas nurodė, kad medžioklės taisyklių pažeidimas ir nario nubaudimas už tai administracine tvarka pats savaime nelaikytinas prieštaraujančiu asociacijos, kaip juridinio asmens, tikslams, todėl, atsakovui neįrodžius M. Č. asociacijai priešiškos veiklos, nebuvo pagrindo pašalinti jo iš Būrelio narių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl Būrelio, kaip juridinio asmens, sampratos ir jo veiklos tikslo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai juridinį asmenį „Medvėgalio“ medžiotojų būrelį kvalifikavo kaip asociaciją. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi asociacijos veikla turi būti grindžiama ją sudarančių asmenų interesų bendrumu, tokių jos narių interesų derinimu ir jų koordinavimu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai; naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Konvencijos 11 straipsnis negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis asociacijas priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja, ar turėti narius, kurie nesilaiko nustatytų vidaus taisyklių ar pažeidinėja steigimo dokumentų reikalavimus (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, 27 February 2007).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovų laisvės ir teisės vienytis į asociacijas, bet ginčijami Būrelio 2012 m. gegužės 12 d. visuotiniame narių susirinkime priimti sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių. Šie sprendimai priimti ne todėl, kad ieškovai tapo klubo „Medžiotojų ragas“ nariais, o įvertinus konkrečius jų veiksmus, kurie neatitiko Įstatų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovų priklausymas klubui „Medžiotojų ragas“ negali laikomas kenkimu Būrelio interesams, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį.
Dėl Būrelio, kaip savanoriškos medžiotojų organizacijos, esmės ir medžioklės teisinio reguliavimo ypatumų. Byloje nėra ginčo, kad Būrelis (Būrelio nariai) Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies prasme yra medžioklės plotų naudotojas, t. y. subjektas, turintis teisę (jam išduotą leidimą) naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Taigi Būrelio veiksmai, susiję su Būrelio įstatuose nurodytais jo veiklos tikslais, iš esmės yra apriboti tam tikru medžioklės plotų vienetu (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), t. y. tam tikra konkrečia medžioklės plotų teritorija, kurioje organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas ir kurioje Būrelis turi teisę pagal jam nustatyta tvarka tam tikram laikotarpiui išduotą leidimą užsiimti tokia veikla. Ieškovai, tapę klubo „Medžiotojų ragas“ nariais, nenutraukė savo narystės Būrelyje ir ėmėsi veiksmų, kuriais buvo siekiama medžioklės plotų vieneto, kuriame Būrelis turi teisę medžioti, sumažinimo kito medžiotojų būrelio (klubo „Medžiotojų ragas“) naudai. Akivaizdu, kad tokie klubo „Medžiotojų ragas“ ir ieškovų veiksmai (nes jie neįrodinėjo, jog tokių veiksmų Būrelio atžvilgiu buvo imtasi be jų žinios (pritarimo)), prieštaravo Būrelio veiklos tikslams.
Dėl Būrelio nario pareigų. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asociacijos nario lojalumo pareiga veikti pagal asociacijos įstatus ir kitus asociacijos steigimo dokumentus. Būrelio įstatų 5.2.1–5.2.12 punktuose išvardytos Būrelio nario pareigos, tarp jų pareiga laikytis medžioklės taisyklių, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų; neturėti asociacijai priešiškų tikslų; nevykdyti asociacijai priešiškos veiklos; saugoti asociacijos nario garbę, nežeminti jo autoriteto; savo elgesiu ir veikla didinti asociacijos teigiamą vaidmenį visuomenėje. Ieškovai iš Būrelio buvo pašalinti būtent dėl šių pareigų nevykdymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, koks yra Būrelio narių pareigų turinys. Vien tai, kad ieškovų veiksmai formaliai laikytini teisėtais, per se nereiškia, kad jie negali būti priešiški Būrelio tikslams. Prašymų dėl Būrelio medžioklės plotų padalijimo reiškimas nėra neteisėtas, bet neatitinka Būrelio įstatuose nustatytų Būrelio nario pareigų.
Dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo tvarkos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos tik šio įstatymo 2 dalyje nustatytais atvejais, t. y. medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos gali būti keičiamos tik egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu. Šilalės rajono savivaldybei klubo „Medžiotojų ragas“ prašymas padalinti Būrelio medžioklės ploto vienetą į du atskirus medžioklės plotų vienetus, buvo pateiktas nesant visų Būrelio narių susitarimo, taigi toks veiksmas neatitiko imperatyviųjų įstatymo nuostatų.
Dėl ieškovo M. Č. pašalinimo ir Būrelio. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Būrelis neįrodė, jog medžioklės taisyklių pažeidimas ir Būrelio nario nubaudimas administracine tvarka yra priešingas asociacijos, kaip juridinio asmens, tikslams. Su šia pozicija nesutiktina, nes M. Č. padarytas grubus medžioklės taisyklių pažeidimas yra nesuderinama su Būrelio įstatų 5.2.1 punkte įtvirtinta Būrelio nario pareiga laikytis medžioklės taisyklių, 5.2.11 punkte įtvirtinta pareiga saugoti asociacijos nario garbę, nežeminti jos autoriteto ir Būrelio įstatų 5.2.12 punkte įtvirtinta pareiga savo elgesiu ir veikla didinti asociacijos teigiamą vaidmenį visuomenėje. Pažeidus Būrelio įstatų 5.2.1, 5.2.11, 5.2.12 punktų nuostatas, atsiranda pagrindas narį pašalinti iš Būrelio, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas kvalifikuotinas dar ir pagal Būrelio įstatų 5.2.7 ar 5.2.8 punktą.
Dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Vadinasi, teisė į teisminę gynybą priklauso asmeniui, kurio materialioji subjektinė teisė ar teisėtas interesas yra pažeidžiami atitinkamais atsakovo veiksmais ar neveikimu. Bylą nagrinėję teismai privalėjo taip pat atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-655/2013) buvo nustatyta, jog klubas „Medžiotojų ragas“ ir jo nariai nesiekia medžioti Būrelio medžioklės ploto vienete kartu su Būrelio nariais, nesiekia susitarti dėl medžiojimo su Būreliu. Tokioje situacijoje, kai klubas „Medžiotojų ragas“ ir jo nariai siekia suformuoti atskirą medžioklės ploto vienetą, ieškovų pašalinimas iš Būrelio nepažeidžia jų teisių ar interesų, susijusių su medžiojimu, todėl nėra pagrindo jų ginti.
Ieškovas V. Ž. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Ieškovai R. B. ir S. E. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
Būrelio nariai (ieškovai) gali realizuoti savo teisę medžioti jiems nuosavybės teise priklausiančioje žemėje ir miškuose tik priklausydami Būreliui, nes jam suteiktas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete. Pašalinus ieškovus iš Būrelio narių, jie negali realizuoti teisės medžioti savo žemėje ir miške.
Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnį, medžiotojų būrelis (asociacija) nėra tik organizacija, tenkinanti savo narių interesus, bet ir vykdanti pareigas, susijusias su medžioklėtvarkos principais. Be to, tik konkretus medžiotojų būrelis, kuris turi jam suteiktą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius priskirtame medžioklės plotų vienete, gali suteikti žemės savininkams teisę medžioti. Ieškovai, įsteigę klubą „Medžiotojų ragas“, negali medžioti savo žemėje, nes ji priskirta tik Būreliui.
Būreliui valstybė suteikė specialią teisę – naudoti medžioklei žemės savininkų žemes, todėl Būrelis yra atsakingas už tinkamą žemės savininkų teisių įgyvendinimą, o pašalindamas ieškovus iš Būrelio narių paneigė jų kaip žemės savininkų teisę.
Kasatorius teigia, kad Būrelis gali savo įstatuose nustatyti tokį reguliavimą, kuris prieštarautų Konstitucijai, įstatymams ir paneigtų žemės savininkų teisę naudotis savo nuosavybe ir siekti patiems savarankiškai arba kito medžiotojų būrelio, įsteigto žemės savininkų bendram interesui tenkinti, kolektyvo bendro veikimo būdu realizuoti savo teisę medžioti naujame medžioklės plotų vienete, kuris būtų atskirtas nuo Būrelio naudojamo medžioklės ploto vieneto.
Būrelis, vadovaudamasis savo įstatais, pašalino ieškovus iš savo narių, taip pažeisdamas konstitucines jų teises, todėl Būrelio įstatai yra neteisėti.
Būrelis nėra politinė partija ar politinis judėjimas, kuris narystę grindžia ideologiniu pagrindu ir gali reikalauti narių būti bendraminčiais. 2002 m. priėmus Medžioklės įstatymą buvo pasirinktas toks reguliavimo būdas, kad teisė savininkui medžioti savo žemėje ar miške gali būti įgyvendinta tik priklausant asociacijai – konkrečiam medžiotojų būreliui, kuris turi teisę gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžiotojų kolektyvas nepriima žemės savininko arba pašalina jį iš narių, jis negali kitaip realizuoti savo teisės į nuosavybę ir medžioti kartu su medžiotojų kolektyvo nariais.
Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena pamatinių žmogaus laisvių – minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė. Todėl Būrelis savo įstatais negali apriboti ieškovų teisės kurti kitą medžiotojų kolektyvą privačios žemės savininkų telkimo pagrindu, nes pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų susivienijimo steigimo laisvę ir veiklą.
Būrelio įstatų reikalavimas būti bendraminčiais su medžiotojų kolektyvo dauguma yra neteisėtas, mažumos (žemės savininkų) teises pažeidžiantis reikalavimas ir negali būti ieškovų pašalinimo iš Būrelio priežastis.
Ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teisę į nuosavybę ir sukurti klubą „Medžiotojų ragas“, veikė vadovaudamiesi teisės aktuose nustatyta medžioklės plotų sudarymo tvarka ir tam nėra reikalingas Būrelio pritarimas. Ieškovai siekė suformuoti Medžioklės įstatyme nustatytą minimalų 1000 ha ar šiek tiek didesnį naują medžioklės plotų vienetą, kuriame leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius turėtų klubas „Medžiotojų ragas“. Toks naujas medžioklės plotų vienetas sudarytų tik kelis procentus dabar Būrelio naudojamo medžioklės ploto, todėl negali būti laikomas kenkimu Būreliui.
Ieškovai palaiko apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, Būreliui neįrodžius M. Č. asociacijai priešiškos veiklos, nėra pagrindo jį pašalinti iš Būrelio narių.
Atsiliepimą teikiantis S. E. yra materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes siekia realizuoti savo teisę medžioti Būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete, nesutinka su sprendimu pašalinti jį iš Būrelio narių ir neatsisako savo teisės medžioti atskirame medžioklės plotų vienete su klubu „Medžiotojų ragas“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytinų teisės normų
Remiantis kasacinio teismo praktika, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą, ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui, t. y. vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų pašalinimo iš Būrelio teisėtumą, nustatė, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeisti tiek procedūriniai tokio pobūdžio sprendimų priėmimo reikalavimai, tiek materialioji teisė – sprendimai priimti nesant teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pašalinant ieškovus iš Būrelio nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nebuvus materialiųjų narių pašalinimo iš Būrelio pagrindų. Kasaciniame skunde keliami klausimai tik dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio teisėtumo vertinimo materialiuoju aspektu. Ginčo dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio procedūrinių aspektų nėra.
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio buvo priimti Būrelio neeilinio visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2012 m. gegužės 12 d., t. y. iki Medžioklės įstatymo 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-372 įsigaliojimo. Šis įstatymas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d., be kita ko, juo buvo pakeistas ir Medžioklės įstatymo 13 straipsnis, reglamentuojantis privačios žemės sklypo savininkų ir medžioklės plotų naudotojų santykius. Atsižvelgiant į tai, vertinant sprendimų dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio teisėtumą (inter alia, jų sukeltus padarinius), taikytinos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio nuostatos, galiojusios nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., o ne šio straipsnio nuostatos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d., kuriomis remiamasi ieškovų R. B. ir S. E. atsiliepime į kasacinį skundą. Be to, vertinant sprendimų dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio teisėtumą, taikytini jų priėmimo dieną galioję Būrelio įstatai, priimti 2006 m. spalio 11 d. (T. 1, b. l. 61–70). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą nebus remiamasi ieškovų R. B. ir S. E. atsiliepimo į kasacinį skundą 21 punkte nurodytos Būrelio įstatų, įregistruotų 2013 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po ginčijamų kasatoriaus sprendimų priėmimo, nuostatomis.
Dėl Būrelio nario pareigų pažeidimo
Byloje nustatyta, kad Būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio teisinė forma – asociacija. Kasatorius grindė savo 2012 m. gegužės 12 d. sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio jų padarytais įstatų 5.2.1, 5.2.7, 5.2.8, 5.2.11 ir 5.2.12 punktų pažeidimais ir Būrelio įstatų 4.9.4 punktu, pagal kurį narystės asociacijoje netenkama visuotinio narių susirinkimo 2/3 visų asociacijos narių balsų daugumos sprendimu, kai nustatyta bet kokia nario vykdyta veikla, pažeidžianti asociacijos ar Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos įstatus.
Remiantis Būrelio neeilinio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2012 m. gegužės 12 d., protokolu, ieškovai buvo pašalinti iš Būrelio dėl šių, kasatoriaus vertinimu, priešiškų Būrelio interesams, veiksmų: 1) tapimo kitos asociacijos – klubo „Medžiotojų ragas“ nariais, kurio veikla yra priešiška Būreliui, nes ja siekiama sumažinti Būrelio medžioklės plotus; 2) Būrelio valdybos pirmininko žeminimo ir šmeižimo; 3) kenkimo Būrelio geram vardui, ūkininkų kiršinimo, jų nuteikinėjimo prieš Būrelį. Ieškovo S. E. pašalinimas papildomai buvo grindžiamas tuo, kad jis, būdamas Būrelio narys, Šilalės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-249-220/2011 pagal klubo „Medžiotojų ragas“ ieškinį Būreliui dėl įpareigojimų nustatymo, liudijo prieš Būrelį; M. Č. pašalinimas papildomai buvo grindžiamas tuo, kad prieš kelis metus jis buvo įspėtas už sukčiavimą, būrelio medžiotojų kiršinimą, o 2010 m. liepos 8 d. medžioklėje nuslėpė šerną, dėl ko buvo nubaustas Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį (T. 1, b. l. 42).
Bylą nagrinėję teismai aplinkybes, kad ieškovai ar klubas „Medžiotojų ragas“ žemino ir šmeižė Būrelio valdybos pirmininką, kenkė būrelio geram vardui, kiršino, nuteikinėjo ūkininkus prieš Būrelį, kad S. E. kitoje civilinėje byloje liudijo prieš Būrelį ir kad M. Č. prieš kelis metus buvo įspėtas už sukčiavimą, Būrelio narių kiršinimą, pripažino neįrodytomis. Pažymėtina, kad šia apimtimi teismų sprendimų kasatorius neginčija, klausimų dėl CPK įtvirtintų įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nekelia. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo kolegija dėl minėtų aplinkybių papildomai nepasisako ir jų nevertina.
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovų veiksmai, už kuriuos jie buvo pašalinti iš Būrelio – priklausymas kitai asociacijai (medžiotojų būreliui) ir veikimas per ją siekiant padalinti kasatoriaus naudojamus medžioklės plotus – nepažeidė įstatymų ir Būrelio įstatų. Šiuo aspektu nesutikdamas su skundžiamais teismų sprendimais, kasatorius teigia: pirma, kad teismai nepagrįstai nepaisė Būrelio, kaip asociacijos, narių visuotiniam susirinkimui priklausančios diskrecijos teisės nuspręsti dėl ieškovų veiksmų priešiškumo Būrelio tikslams (veiklai); antra, bylą nagrinėję teismai teisiškai neįvertino ieškovų veiksmų pagal Būrelio įstatų 5.2.1, 5.2.7, 5.2.8, 5.2.11, 5.2.12 punktų reikalavimus, nesiaiškino, ką reiškia juose nurodytos Būrelio nario pareigos. Vien tai, kad ieškovų veiksmai formaliai nepažeidžia galiojančių įstatymų, nesudaro pagrindo spręsti kad jie atitiko Būrelio įstatų reikalavimus, nes taip ignoruojami Būrelio, kaip savanoriškos medžiotojų organizacijos, ypatumai; trečia, teismai nepagrįstai įvertino ieškovų, veikusių per klubą „Medžiotojų ragas“, veiksmus – prašymus Šilalės rajono savivaldybės komisijai Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti (toliau – Komisija) padalinti Būrelio medžioklės ploto vienetą į du atskirus medžioklės ploto vienetus, kurie buvo pateikti nesant visų Būrelio narių susitarimo, – kaip nepažeidžiančius Medžioklės įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimų.
Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo M. Č. 2010 m. liepos 8 d. padarytas medžioklės taisyklių pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas administracine nuobauda, nėra priešingas asociacijos, kaip juridinio asmens, tikslams. Kasatorius ginčija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą. Jo teigimu, M. Č. padarytas grubus medžioklės taisyklių pažeidimas yra nesuderinamas su Būrelio įstatų 5.2.1 punkte įtvirtinta Būrelio nario pareiga laikytis Medžioklės taisyklių, 5.2.11 punkte įtvirtina pareigą saugoti asociacijos nario garbę, nežeminti jos autoriteto bei Būrelio įstatų 5.2.12 punkte įtvirtinta pareiga savo elgesiu ir veikla didinti asociacijos teigiamą vaidmenį visuomenėje.
Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisako.
a) dėl Būrelio diskrecijos teisės ir priimtų sprendimų teisminės patikros ribų
Būrelio, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad Būrelio, kaip asociacijos, diskrecija spręsti dėl narių pašalinimo yra įtvirtinta įstatyme.
Tačiau, kaip jau minėta, asociacijos diskrecijos teisė nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien aplinkybė, jog bylą nagrinėję teismai pripažino kasatoriaus sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio neteisėtais ir juos panaikino, nesudaro pagrindo teigti, kad Būrelio, kaip asociacijos, diskrecija spręsti vidaus klausimus buvo pažeista. Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar Būrelis, spręsdamas dėl galimo Būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš Būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje kasatoriaus priimtų sprendimų teisminė kontrolė (inter alia, teismams sprendžiant dėl atsakovo atlikto ieškovų veiksmų vertinimo priešiškumo Būrelio tikslams aspektu) šios paskirties neatliko ar peržengė leistinas kontrolės ribas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas kasatoriaus argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu.
b) dėl ieškovų veiksmų kvalifikavimo pagal Būrelio įstatus
Pagal Būrelio įstatus, Būrelio narys privalo laikytis gamtos apsaugos įstatymų, Medžioklės taisyklių, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, draugijos, jos skyriaus ir asociacijos įstatų reikalavimų (5.2.1 punktas), neturėti asociacijai priešiškų tikslų (5.2.7 punktas), nevykdyti asociacijai priešiškos veiklos (5.2.8 punktas), saugoti asociacijos nario garbę, nežeminti jos autoriteto (5.2.11 punktas), savo elgesiu ir veikla didinti asociacijos teigiamą vaidmenį visuomenėje (5.2.12 punktą).
Kasatorius pagrįstai nurodo, kad pašalinimo iš Būrelio narių teisėtumo teisinis vertinimas negali apsiriboti vien pašalintųjų narių veiksmų atitikties įstatymų reikalavimams vertinimu, bet turi apimti ir Būrelio įstatuose nurodytų nario pareigų vertinimą, nes pagal Asociacijų įstatymą būtent įstatuose numatoma narių priėmimo ir pašalinimo pagrindai bei tvarka. Teisėjų kolegija laiko iš dalies pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami ginčijamų sprendimų teisėtumą, didžiausią dėmesį skyrė įvertinti, ar ieškovų veiksmai atitiko įstatymų reikalavimus. Tačiau nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad teismai visiškai neatliko ieškovų veiksmų atitikties Būrelio įstatų 5.2.1, 5.2.7, 5.2.8, 5.2.11, 5.2.12 punktų reikalavimams vertinimo. Aptariamą kasatoriaus argumentą paneigia šios apeliacinės instancijos teismo išvados: „Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniu skundo argumentu, jog ieškovų priklausymas kitai asociacijai (medžiotojų būreliui) bei siekis įgyti medžioklės plotus yra nesuderinamas su atsakovės veikla bei tikslais“; „(...) ieškovų priklausymas kitam medžiotojų būreliui, kaip asociacijai, negali būti prilyginamas kaip kenkimas atsakovo interesams ir jo teisių pažeidimas. Taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo interesų pažeidimo jo nurodoma aplinkybė, jog ieškovai, būdami asociacijos „Medžiotojų ragas“ nariais, kryptingai veikė prieš atsakovą bandydami atimti iš jo medžioklės plotus padalinant juos į du vienetus, vieną iš jų paskiriant „Medžiotojų ragas“ nariams“; „(...) tokio pobūdžio prašymų reiškimas negali būti prilyginamas neteisėtiems veiksmams“; „Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina deklaratyviais atsakovo argumentus, jog ieškovai, siekdami medžioklės plotų atidalijimo, siekė atsakovės, kaip juridinio asmens, reorganizavimo. (...) medžioklės plotų padalijimas neturi nieko bendra su siekiu asociaciją reorganizuoti kaip juridinį asmenį.“
Atmetusi kasatoriaus argumentą, kad teismai neatliko ieškovų veiksmų atitikties Būrelio įstatų 5.2.1, 5.2.7, 5.2.8, 5.2.11, 5.2.12 punktų reikalavimams vertinimo, teisėjų kolegija pasisako ir dėl kito su juo susijusio, nors iš dalies jam prieštaraujančio kasatoriaus argumento, – kad teismams vertinant ieškovų veiksmus nebuvo atsižvelgta į Būrelio, kaip savanoriškos medžiotojų organizacijos, ypatumus, į Medžioklės įstatyme įtvirtintą medžioklės teisinį reguliavimą. Kasatoriaus teigimu, ieškovų atlikti veiksmai, kuriais bandyta inicijuoti Būrelio naudojamų plotų padalijimą, dalį jų perleidžiant naudoti ieškovų įsteigtam klubui „Medžiotojų ragas“, prieštarauja Būrelio tikslams. Tokią poziciją kasatorius grindžia tuo, kad ieškovai savo veiksmais siekė apriboti Būrelio teisę medžioti medžioklės plotų vienete, kuriame teisę medžioti suteikia Būreliui išduotas leidimas, o medžioklės plotų vieneto sumažinimas be paties Būrelio sutikimo neatitinka Būrelio veiklos tikslų.
Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, nes jis teisiškai nepagrįstas. Remiantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, medžiotojų visuomeninė organizacija (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – medžiotojų asociacija) apibrėžiama kaip Visuomeninių organizacijų įstatymo (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – Asociacijų įstatymo) nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti. Šioje normoje vartojama „narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle“ samprata negali būti aiškinama atskirai nuo pačios „medžioklės“ sampratos, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Šioje dalyje apibrėžta, kad medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Tai reiškia, kad medžiotojų asociacijos (būrelio) narių poreikius ir tikslus, susijusius su medžiokle, nulemia, pirmiausia, teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, o narių poreikiai ir tikslai, nesuderinami su šiuo reguliavimu, nėra saugomi įstatymo.
Sprendžiant, ar ieškovų veiksmai pažeidė Būrelio įstatų 5.2.7 punktą – neturėti asociacijai priešiškų tikslų, ir 5.2.8 punktą – nevykdyti asociacijai priešiškos veiklos, būtina nustatyti Būrelio tikslų, susijusių su medžioklės plotų vienetu, kuriame Būreliui išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, teisinę prigimtį ir jų santykį su atskirų Būrelio narių poreikiais ir tikslais. Būrelio, kaip asociacijos, tikslus nulemia medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams neprieštaraujančių Būrelio narių poreikių ir tikslų visuma. Šiuos Būrelio narių poreikius ir tikslus subendrinus ir įtvirtinus Būrelio įstatuose, jie tampa Būrelio tikslais.
Būrelio įstatų 2.1 ir 2.3 punktuose įtvirtinti šie Būrelio tikslai: koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti bei tenkinti kitus viešuosius interesus medžioklės srityje; vienyti savo narius, siekiant plėtoti medžioklės veiklą; rūpintis medžiojamos faunos apsauga, globa ir reprodukcija; siekti medžiojamos faunos ir jos aplinkos santykių darnos; puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas; organizuoti racionalias ir kultūringas medžiokles; propaguoti gamtosaugos idėjas. Tarp įstatuose įtvirtintų Būrelio tikslų nėra tikslo išsaugoti medžioklės plotų vieneto, kuriame Būreliui išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, vientisumą ar nedalomumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio tikslo Būrelis ir negali sau kelti, nes konkretus medžioklės plotų vienetas ir (ar) teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius jame galėtų būti vertinamas ne kaip Būrelio tikslas, o kaip priemonė Būrelio tikslams pasiekti. Be to, tokio tikslo suformulavimas Būrelio įstatuose reikštų, kad net ir Būrelio narių dauguma negalėtų laisvai spręsti kreiptis ar nesikreipti dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius pratęsimo, padalinti Būrelio naudojamus plotus ar pakeisti plotų ribas juos sumažinant, nes tokie veiksmai, nors leistini pagal Medžioklės įstatymą, savaime būtų laikomi prieštaraujančiais Būrelio įstatų 5.2.7 ir 5.2.8 punktams. Toks Būrelio tikslo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete „sukonstitucinimas“ prieštarautų Būrelio, kaip asociacijos, sprendimų priėmimo ir veiklos laisvei.
Medžioklės plotų vienetų sudarymo, jų ribų keitimo, leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo sąlygos ir tvarka reglamentuota Medžioklės įstatyme. Medžiotojų asociacijos, kuriai išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete, nariai turi teisę laisvai, nepažeisdami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ir asociacijos įstatų, spręsti dėl medžioklės tame plotų vienete tvarkos, naudotis kitomis būrelio, kaip asociacijos, nario teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymus leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete nėra būtina asociacijos egzistavimo sąlyga. Vis dėlto tam, kad medžiotojų asociacija pati galėtų užtikrinti visas savo narių tikslų, susijusių su medžiokle, tenkinimo sąlygas, jai reikalinga teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ar jo dalyje, kur galėtų būti vykdoma medžioklė. Atsižvelgiant į tai, prieštaraujančiais Būrelio tikslams galėtų būti pripažįstami nebent tokie ieškovų veiksmai, kuriais apskritai siekiama panaikinti Būrelio turimą teisę naudotis medžioklės plotų vienetu, nes dėl to būtų apribota Būrelio galimybė pačiam užtikrinti visas savo narių tikslų, susijusių su medžiokle, tenkinimo sąlygas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esantys kasatoriaus sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio negrindžiami tuo, kad ieškovai būtų siekę apskritai panaikinti Būrelio turimą teisę naudoti gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Kasatoriaus į bylą pateiktas medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ 2012 m. birželio 28 d. kreipimasis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl Būreliui išduoto leidimo naudoti gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinimo (T 1, b. l. 122) surašytas po to, kai buvo priimti ginčijami sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio, juo nebuvo remiamasi Būreliui priimant ginčijamus sprendimus dėl ieškovų pašalinimo, todėl nagrinėjamoje byloje jis yra teisiškai nereikšmingas. Be to, vertinant medžiotojų asociacijos nario veiksmus, sudarančius kompetentingoms institucijoms vadą ir (ar) pagrindą spręsti klausimą dėl Būreliui išduoto leidimo naudoti gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinimo, pirmiausiai vertintinas tokių veiksmų teisėtumas. Pažymėtina, kad visuomenė turi interesą veikiančių medžiotojų asociacijų (būrelių) veiklos skaidrumu ir teisėtumu. Todėl asociacijos nario kreipimasis į kompetentingas institucijas, nurodant galimus teisės pažeidimus (ir prašant arba neprašant taikyti atitinkamas priemones) savaime negali būti laikomas veiksmu, priešingu būrelio tikslams. Toks kreipimasis gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, todėl negali būti laikomas priešingu asociacijos tikslams, nes asociacijos tikslai negali būti priešingi teisei.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog atskiri Būrelio nariai turi kitokią nei dauguma nuomonę dėl medžioklės plotų naudojimo, jų ribų keitimo, tol kol ši pozicija pateikiama ir (ar) įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad šių narių tikslai savaime yra priešingi Būrelio tikslams, o vykdoma veikla – priešiška asociacijai. Vien tokių Būrelio narių skaičiaus santykis su bendru Būrelio narių skaičiumi savaime nerodo jų elgesio neatitikties Būrelio įstatų 5.2.7 ir 5.2.8 punktų reikalavimams. Tai reiškia, kad ieškovų veiksmai, kuriais bandyta inicijuoti Būrelio naudojamų plotų padalijimą, dalį jų perleidžiant naudoti ieškovų įsteigtam medžiotojų klubui „Medžiotojų ragas“, neprieštaravo Būrelio tikslams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai spręsdami dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio teisėtumo, tinkamai kvalifikavo ieškovų veiksmus pagal Būrelio įstatų 5.2.7 ir 5.2.8 punktų reikalavimams.
c) dėl ieškovų veiksmų kvalifikavimo pagal Medžioklės įstatymą
Kasatorius nurodo, kad teismai ieškovų, veikusių per klubą „Medžiotojų ragas“, veiksmus (2012 m. balandžio 19 d. klubo „Medžiotojų ragas“ prašymą Komisijai padalinti Būrelio medžioklės ploto vienetą į du atskirus medžioklės ploto vienetus, kuris buvo pateiktas nesant visų Būrelio narių susitarimo) nepagrįstai kvalifikavo kaip nepažeidžiančius Medžioklės įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad Aplinkos ministerija 2012 m. raštu Nr. (11-1)-D8-6034 pripažino minėtą prašymą nepagrįstu Medžioklės įstatymo 8 ir 13 straipsnio prasme, o Komisija prašymo netenkino, savaime reiškia, kad tiek medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“, tiek jam priklausančių ir prašymą pasirašiusių ieškovų veiksmai neatitinka Medžioklės įstatymo imperatyviųjų reikalavimų. Tokiu būdu kasatorius siekia pagrįsti, kad priimdamas sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio jis teisingai įvertino jų atitiktį Būrelio įstatų 5.2.1 punktui, pagal kurį Būrelio narys privalo laikytis gamtos apsaugos įstatymų.
Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Medžioklės įstatymo nuostatų, susijusių su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir jų ribų keitimu, imperatyvumas reiškia Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą nagrinėjant tokius prašymus ir priimant sprendimus griežtai laikytis įstatymo reikalavimų dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo sąlygų bei tvarkos, o ne draudimą asmenims kreiptis į Komisiją dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų. Prašymo pateikimas savaime nereiškia, kad jis turi būti tenkinamas. Asmuo, pateikdamas prašymą, gali sąžiningai klysti dėl jam priklausančių teisių, kurias siekiama realizuoti prašymu, apimties. Tik išnagrinėjusi prašymą ir nustačiusi, ar prašoma realizuoti teisė egzistuoja, Komisija, kaip viešojo administravimo institucija, gali priimti galutinį sprendimą. Nustačiusi, kad pasiūlymą pateikė ne įstatyme nurodytas subjektas, ar neegzistuoja įstatyme nustatyto pagrindo pradėti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo procedūrą, Komisija tokį prašymą privalo atmesti. Prašymo atmetimas reiškia ne tai, kad asmens veiksmai pateikiant prašymą buvo neteisėti, o kad nenustatytas teisinis pagrindas tokį prašymą nagrinėti ar jį tenkinti.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai Komisijos sprendimo – netenkinti 2012 m. balandžio 19 d. medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ prašymo – pagrįstai nelaikė pagrindu pripažinti ieškovų veiksmus pažeidžiančiais imperatyviąsias Medžioklės įstatymo normas ir Būrelio įstatų 5.2.1 punktą.
d) dėl ieškovo M. Č. veiksmų kvalifikavimo
Spręsdamas dėl ieškovo M. Č. pašalinimo iš Būrelio teisėtumo pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad faktinė aplinkybė, jog ieškovas 2010 m. rugpjūčio 26 d. buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį 250 Lt bauda už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, negalėjo būti pagrindas šalinti šį ieškovą iš Būrelio, nes ieškovas negalėjo būti baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors administracinės atsakomybės taikymas ir pašalinimas iš asociacijos nėra dvigubos atsakomybės taikymas, Būrelis neįrodė, jog medžioklės taisyklių pažeidimas ir Būrelio nario nubaudimas administracine tvarka yra priešingas asociacijos, kaip juridinio asmens, tikslams.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. Č. padarytas grubus medžioklės taisyklių pažeidimas yra nesuderinamas su Būrelio įstatų 5.2.1 punkte įtvirtinta Būrelio nario pareiga laikytis medžioklės taisyklių, 5.2.11 punkte įtvirtina pareigą saugoti asociacijos nario garbę, nežeminti jos autoriteto, ir Būrelio įstatų 5.2.12 punkte įtvirtinta pareiga savo elgesiu ir veikla didinti asociacijos teigiamą vaidmenį visuomenėje.
Teisėjų kolegija šį kasatoriaus argumentą laiko pagrįstu. Byloje nustatyta, kad jog ieškovas M. Č. 2010 m. rugpjūčio 26 d. buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį 250 Lt bauda už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą – už tai, kad 2010 m. liepos 8 d. medžioklėje nuslėpė šerną. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja pirmiau nurodytiems Būrelio įstatų reikalavimams. Be to, apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad Būrelio nario nubaudimas administracine tvarka yra priešingas asociacijos, kaip juridinio asmens, tikslams, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Būrelio nario nubaudimas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, nustatantį atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, be kita ko, rodo ir tai, kad jo atlikti veiksmai prieštarauja Būrelio įstatuose įtvirtintiems Būrelio tikslams – rūpintis medžiojamos faunos apsauga, globa ir reprodukcija, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas, propaguoti gamtosaugos idėjas.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog nurodyti ieškovo M. Č. veiksmai prieštaravo Būrelio įstatams, savaime nėra pakankama laikyti jo pašalinimą iš Būrelio teisėtu. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant M. Č. pašalinimo iš Būrelio už šiuos veiksmus teisėtumą materialiuoju aspektu, teismas turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Dėl pašalinimo iš būrelio M. Č. neteko turėtos teisės medžioti Būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete ir toks sprendimas ir jam galėjo sukelti nepatogumų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nepatogumai yra proporcingi jo padarytam pažeidimui.
Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl. Byloje nėra duomenų, ar Būrelis, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas Būrelio narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, yra įvertinamas vienodai), teismai neanalizavo, ar Būrelis ieškovui galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra laiko tarpas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo. Pažeidimas padarytas 2010 m. liepos 8 d., ieškovas už pažeidimą nubaustas 2010 m. rugpjūčio 26 d., sprendimas pašalinimo iš Būrelio priimtas 2012 m. gegužės 12 d. – t. y. beveik po dvejų metų. Teismai nenustatė, kad už šį pažeidimą M. Č. anksčiau būtų buvęs įspėtas, svarstomas ar pan. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad į aptariamą pažeidimą Būrelis iš esmės nereagavo, tačiau jis galėjo būti panaudotas kaip pretekstas ir papildomas argumentas, vėliau nusprendus pašalinti M. Č. iš Būrelio dėl kitų priežasčių, nesusijusių su padarytu pažeidimu.
Pažymėtina, nei Asociacijų įstatyme, nei Būrelio įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo Būrelio įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš Būrelio klausimas. Tuo tarpu administracinėje teisėje įtvirtintas bendrasis šešių mėnesių terminas, per kurį administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda (ATPK 35 straipsnis). ATPK 36 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tai reiškia, kad sprendimas dėl M. Č. pašalinimo iš Būrelio buvo priimtas tada, kada pagal įstatymą nebelaikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalyje, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas dėl M. Č. pašalinimo iš Būrelio buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamo pažeidimo padarymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors sankcija (M. Č. pašalinimas iš Būrelio) buvo proporcinga jo padarytam pažeidimui, tačiau atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo, sankcijos pritaikymas negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl M. Č. padaryto pažeidimo, padarė iš esmės teisingą ir pagrįstą išvadą, nors ir netinkamai ją motyvavo, todėl naikinti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį nėra pagrindo.
Dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi
Kasaciniu skundu, be kita ko, prašoma panaikinti skundžiamus teismų sprendimus nurodant, kad ieškovai nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Kartu su kasaciniu skundu kasatorius pateikė teismui ieškovų D. B., E. B., V. Ž., M. Č., S. Č. prašymus, kuriais prašoma išbraukti juos iš Būrelio narių sąrašo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius apeliaciniame skunde klausimo dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nekėlė, nenurodė, kad aptariamu pagrindu apeliacine tvarka turėtų būti peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013; kt.). Kadangi, argumentai dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų pagrįstai nepasisakė, tai šie argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalyku (CPK 347 straipsnis 2 dalis, 353 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šių argumentų ir įrodymų analizuoti ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 169,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Ieškovas R. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1500 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina ieškovui iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) 169,12 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt ieškovo R. B. (duomenys neskelbtini) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė