Baudžiamoji byla Nr. 1-740-369/2017

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01748-2017-6

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,

kaltinamajai I. K.,

kaltinamosios gynėjui advokatui Linui Žalnerūnui,

              viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Vilniaus darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

n u s t a t ė :

I. K., 2017 m. sausio 11 d. 22.07 val. Šilo g. 4, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklausta teisme kaltinamoji I. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ji paaiškino, kad būdama neblaivis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Peugeot. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju įvardino  savo sutuoktinį  V. K..   

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B. patvirtino, kad matė, kaip važiuodama Šilo gatve, Vilniuje, kaltinamoji nesuvaldė vairuojamo automobilio Peugeot 3008 ir atsitrenkė į šaligatvio bortą. Įtaręs, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus apie tai telefonu pranešė BPC ir palaukė, kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas N. G. patvirtino, jog, gavę pranešimą, kad   Šilo gatvėje, Vilniuje, automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, atvyko į jiems nurodytą vietą. Įvykio vietoje buvusi automobilio Peugeot 3008 vairuotoja – kaltinamoji I. K., akivaizdžiai buvo neblaivi.  Moteris nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams išlipti iš automobilio bei pasitikrinti neblaivumą, elgėsi agresyviai, todėl jai buvo uždėti antrankiai. Nugabenus sulaikytą moterį į Vilniaus miesto VPK 1 policijos komisariatą, ten ji sutiko pasitikrinti neblaivumą. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad I. K. 2017-01-11, 23.02 val., nustatytas 3,10 promilės neblaivumo laipsnis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A-439(2017-01) konstatuota, kad I. K. kraujyje, paimtame 2017-01-11, 23.35 val., nustatyta 3.04 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 38).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, I. K. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. K. kraujyje nustatyta 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateikti sutuoktinio – V. K. prašymas, kad jis sutinka būti kaltinamosios I. K. laiduotoju, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). I. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 54, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, I. K. šią sąlygą atitinka. Anksčiau ji neteista, turi šeimą. Iki įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo vieną kartą buvo bausta administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą už smulkų chuliganizmą, teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą ir pasipriešinimą. Jai paskirtą piniginę baudą sumokėjo, kas rodo, jog atsakomybės nevengia. Teismo posėdyje I. K. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąją I. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos sutuoktinis – V. K.. Minėtas asmuo papasakojo apie savo darbinę veiklą, išsakė požiūrį į sutuoktinės įvykdytą nusikaltimą. Laiduotojas įsitikinęs, kad galės daryti sutuoktinei teigiamą poveikį, garantavo, kad panašūs atvejai daugiau nepasikartos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas V. K. yra vertas teismo pasitikėjimo. V. K. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, (duomenys neskelbtini) vadas, instruktorius, egzaminuotojas, įmonės direktorės pareiktoje charakteristikoje apibūdinamas išimtinai teigiamai.  V. K. anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.  V. K. asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl sutuoktinės įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi ir jis, kaip kaltinamosios sutuoktinis, gali daryti I. K. teigimą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, I. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

              Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką I. K. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad I. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteista, jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju I. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji I. K., automobilis Peigeot 3008 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamoji ir jos gynyba prašė teismo šioje byloje netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Buvo teigiama, kad, nors šis automobilis ir registruotas I. K. vardu, tačiau faktiškai šiuo automobiliu naudojasi jos sutuoktinis V. K.. Minėtas automobilis buvo įsigytas taip pat už V. K. piniges lėšas.     

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

              BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

              Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. K., vairavo automobilį Peugeot 3008 neblaivi ir atsitrenkė į kelio bortelį. Kaltinamoji, vairavo automobilį, kai jos kraujyje rasta 3.04 prom. alkoholio, tokiais savo veiksmais ji padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamoji vairavo automobilį būdama stipriai apgirtusi, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių.

Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, kad pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamosios I. K. vardu, tačiau minėta transporto priemonė jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamosios sutuoktiniui V. K.. Minėtas asmuo savo teisę į dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Tokios pat pozicijos šios kategorijos baudžiamosiose bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-241-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). 

Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, kad kaltinamosios vardu registruotas automobilis Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas.          

Kadangi automobilis Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 13 d. nutarimu I. K. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.   

Ikiteisminio tyrimo metu I. K., paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00641146) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – I. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00641146 (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-740-369/17 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją V. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL dydžio (753.20 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti I. K. priklausantį automobilį Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini).

I. K. paskirtą kardomąją priemonę, dokumentų – vairuotojo pažymėjimo,  paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – I. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00641146 nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“ .

Išaiškinti I. K., kad:

              1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

              Išaiškinti V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                      Ovidijus Ramanauskas