Byla Nr. 1-127-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31002-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorei Sigitai Kairienei,

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.“ atstovams V. V. ir S. N.,

kaltinamajam O. S. (O. S.), jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos (iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, Lietuvoje nedirbantis (iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini)), teistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio bauda (neįvykdyta (nesumokėta) baudos dalis – 1205,22 Eur),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį

nustatė:

1.       O. S. neteisėtai disponavo netikra elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2019 m. liepos 22 d. laikė su savimi netikrą elektroninę mokėjimo priemonę – kuro kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti UAB „M.“ kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys; apgaule, pateikdamas save kaip teisėtą UAB „M.“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, neteisėtai šia netikra elektronine mokėjimo priemone inicijavo ir atliko finansines operacijas atsiskaitydamas degalinių elektroninėse mokėjimo sistemose už kurą bei apgaule savo naudai iš viso įgijo didelės 13349,43 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 11968,74 litro dyzelinio kuro, kurį realizavo parduodamas kitiems asmenims už nenustatytą pinigų sumą, tokiu būdu UAB „M.“ padarė 13349,43 Eur turtinę žalą, t. y.:

1.1.       2019 m. birželio 8 d., 9.10 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 892,86 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 939,19 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 892,86 litro dyzelino;

1.2.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 22 d., 10.01 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 844,97 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 946,23 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 844,97 litro dyzelino;

1.3.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 3 d., 15.18 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 848,18 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 943,32 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 848,18 litro dyzelino;

1.4.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 4 d., 16.10 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 848,18 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 943,32 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 848,18 litro dyzelino;

1.5.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 6 d., 14.23 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 926,78 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 936,04 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 926,78 litro dyzelino;

1.6.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 503,83 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 575,02 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 503,83 litro dyzelino;

1.7.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 500,43 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 571,13 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 500,43 litro dyzelino;

1.8.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 8 d., 16.49 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 848,18 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 943,32 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 848,18 litro dyzelino;

1.9.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 9 d., 10.20 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 848,18 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 943,32 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 848,18 litro dyzelino;

1.10.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 926,78 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 936,04 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 926,78 litro dyzelino;

1.11.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 16 d., 8.35 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 776,05 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 904,87 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 776,05 litro dyzelino;

1.12.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 17 d., 20.30 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 848,18 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 999,99 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 848,18 litro dyzelino;

1.13.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 18 d., 10.02 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 720,42 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 849,38 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 720,42 litro dyzelino;

1.14.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 19 d., 9.32 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 787,54 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 918,27 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 787,54 litro dyzelino;

1.15.       tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 22 d., 17.03 val., UAB „N.“ degalinėje ((duomenys neskelbtini)), minėta mokėjimo priemone atsiskaitė už 848,18 litro dyzelino ir apgaule savo naudai įgijo 999,99 Eur vertės UAB „M.“ turtą – 848,18 litro dyzelino.

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1.       Kaltinamasis O. S. teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Nurodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį jis iš užsienio sugrįžo į Lietuvą. Sugrįžęs parsivežė pinigų, kuriuos neužilgo išleido. 2019 m. gegužės pabaigoje susipažino su asmeniu, prisistačiusiu V. ir iš jo už 1000 eurų įsigijo kortelę su PIN kodu. Kortelė buvo tamsiai raudonos spalvos, ant jos buvo užrašyta „V.“. Suprato, kad šios kortelės magnetinėje juostelėje buvo įrašyti kitos kortelės duomenys, t. y. kad ši kortelė buvo netikra. Minėtas asmuo jam paaiškino, kad įmonė, kurios duomenys įrašyti kortelės magnetinėje juostelėje, už kurą atsiskaito kas ketvirtį ir jis (kaltinamasis) suprato, kad jei iki įmonės atsiskaitymo už kurą datos jis su minėta kortele užsipils daugiau kuro, pardavęs kurą galės užsidirbti daugiau pinigų. Suprato, kad kortelė yra neteisėta, tačiau jis susigundė ją įsigyti, nes iš užsienio atsivežti pinigai baiginėjosi ir jis norėjo užsidirbti pinigų. Iš pradžių jis V. už kortelę sumokėjo tik dalį pinigų. Jie abu susitarė susitikti kurioje nors degalinėje, kad jam parodytų kaip veikia kortelė. Tiksliai nepamena, bet gali būti, kad 2019 m. birželio 8 d. jie su V. susitiko degalinėje, esančioje prie „N.“ (degalinėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini)). V. atvyko su savo klientu ir parodė kaip veikia kortelė – jis (kaltinamasis) su minėta kortele užpylė klientui kurą ir už tai gavo pinigus. Įsitikinęs, kad kortelė veikia, jis (kaltinamasis) padavė V. už kortelę likusią pinigų sumą, o V. jam paliko kortelę. Nuo tos dienos kortelė visą laiką buvo kartu su juo, jis kortelės niekam nedavė ir jos PIN kodo niekam neatskleidė. Iš viso jis 15 kartų Lietuvos degalinėse, nurodytose kaltinime, užpylė kuro, už kurį atsiskaitė minėta kortele. Visi kartai buvo analogiški – jis įpildavo kuro, degalinėje atsiskaitydavo už kurą minėta kortele, atsispausdindavo kvitą (kad klientas turėtų įrodymą, jog kuras nevogtas) ir parduodavo kurą klientams už mažesnę pinigų sumą. Iš klientų už kurą gautus pinigus išleido savo reikmėms. Klientus jam kartais surasdavo V., kartais klientus jis susirasdavo pats. Su klientais telefonu jis kalbėdavo užšifruotai, kurą vadindavo mineraliniu vandeniu. Buvo asmenų, kurie paveždavo jį iki degalinės, kurie patempdavo su priekaba jo (kaltinamojo) asmeninę kuro talpyklą, tačiau šie asmenys nežinojo, jog jis (kaltinamasis) veikia neteisėtai, jis tai slėpdavo nuo šių asmenų ir nesakydavo jiems tiesos. Kai kuriems asmenims kildavo klausimas, dėl ko taip pigiai parduoda kurą, o jis jiems meluodavo, kad dirba sunkvežimio vairuotoju, kad turi nuolaidų kortelę. Kurą pilti su minėta kortele jis planavo ir pylė iki tol, kol bus užblokuota minėta kortelė. Jo tikslas buvo su minėta kortele užsipilti kuo daugiau kuro. Po to, kai kortelė buvo užblokuota, ji tapo bevertė, todėl jis ją sulaužė ir išmetė. Tokią savo veiką vertina labai blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi, atsiprašo UAB „M.“ atstovų. Supranta, kad tokia savo veika padarė žalą UAB „M.“, šią žalą – 13349,43 Eur, pripažįsta visiškai ir norėtų ją kuo greičiau atlyginti. Žalos neatlygino nė kiek. Taip pat pripažįsta UAB „M.“ proceso išlaidas už advokato dalyvavimą teisiamajame posėdyje – 600 Eur. Mano, kad galės atlyginti padarytą žalą, kad jam tai padaryti padės darbdavys, pas kurį dirbo sulaikymo metu. Šiuo metu iš užsienyje uždirbtų pinigų jis galėtų atlyginti 4000 Eur žalos, o kitą dalį sumokėtų vėliau.

2.2.       Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis O. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis O. S. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (6 t., 33 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, UAB „M.“ atstovai bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.       Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1.                      UAB „M.“ atstovės S. N. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 22 d. su UAB „M.“ kuro kortele neteisėtai buvo atsiskaityta užsienyje ir įvairiose Lietuvos degalinėse, daugiausiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose (degalinėse „N.“, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (1 t., 29, 39–40, 43–44 b. l.);

2.3.2.                      liudytojo V. T. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir kvito kopija, iš kurių matyti, kad liudytojas V. T. kartu su kaltinamuoju O. S. 2019 m. liepos 3 d. 15.18 val. buvo degalinėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis O. S. pripylė į plastikinę talpą 848,18 litro dyzelinio kuro, o liudytojas V. T. už kurą kaltinamajam O. S. sumokėjo 508,90 Eur (1 t., 188–190, 194–197 b. l.);

2.3.3.                      liudytojo D. V. parodymais apie tai, kad 2019 m. liepos 6 d. ir 2019 m. liepos 8 d., automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs į degalinę „N.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir į priekaboje buvusią talpą prisipylė 1774,96 litro dyzelinio kuro. 2019 m. liepos 7 d. tuo pačiu automobiliu su ta pačia priekaba atvyko į degalines „(duomenys neskelbtini)“, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir į priekaboje buvusią talpą prisipylė atitinkamai 503,83 litro dyzelinio kuro ir 500,43 litro dyzelinio kuro. Taip pat 2019 m. liepos 14 d. tuo pačiu automobiliu su ta pačia priekaba atvyko į degalinę „N.“, esančią (duomenys neskelbtini) ir į priekaboje buvusią talpą prisipylė 926,78 litro dyzelinio kuro. Visus šiuos kartus, kai įsigijo dyzelinio kuro, už kurą sumokėjo, t. y. kortele atsiskaitė vienas ir tas pats vyriškis, kurio jis nepažįsta. Šis vyriškis jam pasiūlė kuro įsigyti su nuolaida. Jam buvo keista, kodėl kuro įsipilti vyriškis liepdavo atvažiuoti vis į skirtingas degalines, bet vyriškis paaiškino, kad pilantis kurą iš vienos degalinės nebūtų nuolaidos. Kiek pamena, minėtas vyriškis iki degalinių atvažiuodavo skirtingais automobiliais. Po paskutinio kuro įsigijimo, t. y. 2019 m. liepos 14 d., jis minėto vyriškio nebematė (2 t., 144–145 b. l.); 

2.3.4.                      liudytojo D. K. parodymais apie tai, kad 2019 m. birželio 22 d. kartu su kitu vyriškiu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini), kurioje į automobilyje buvusią tarą įpylė apie 800 litrų kuro. Už kurą degalinėje atsiskaitė vyriškis, o jis vyriškiui pinigus už kurą padavė vėliau, išvažiavus iš degalinės. Už kurą vyriškiui jis sumokėjo mažesnę kainą (2 t., 26–27 b. l.);

2.3.5.                      liudytojos L. V. parodymais ir asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 9 d. kaltinamasis O. S. buvo paėmęs automobilinę priekabą iš jos tėvų kaimyno V. T. (gyvenančio (duomenys neskelbtini)) (2 t., 3–5, 8–10 b. l.);

2.3.6.                      liudytojo N. Š. parodymais apie tai, kad 2019 m. liepos 9 d. automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su O. S. ir jo drauge iš (duomenys neskelbtini) kaimo pasiėmė priekabą. Po to į priekabą įkėlė plastikinę talpą ir kartu su O. S. išvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje į priekaboje buvusią talpą pripylė dyzelinio kuro. Už kurą 10.20 val. atsiskaitė O. S.. Po to jie grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), kur jis padėjo O. S. priekabą su talpa, pilna dyzelinio kuro, įstumti į garažą. Už pavežimą O. S. jam sumokėjo 30 eurų. Po to, galėjo būti, kad 2019 m. liepos 22 d., jis, O. S. prašymu, (duomenys neskelbtini) išsinuomojo automobilinę priekabą ir kartu su O. S. nuvažiavo į garažą, įdėjo į priekabą 5 talpas po 200 litrų ir nuvažiavo į tą pačią degalinę, kurioje O. S. vėl pripylė dyzelinio kuro į talpas ir už kurą atsiskaitė kortele. Tada jie grįžo atgal prie garažų, kur kurą paliko. Jam paklausus, kur dės tiek kuro, O. S. atsakė, kad prašė ūkininkas (2 t., 167–169 b. l.);

2.3.7.                      liudytojo S. O. parodymais apie tai, kad tiksliai neprisimena, bet gali būti, jog 2019 m. birželio 22 d. vežė O. S. į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)ir 2019 m. liepos 14 d. į degalinę „N.“, esančią (duomenys neskelbtini). Nuvežęs O. S. nelaukdavo ir negali pasakyti, ką pastarasis ten darydavo. Kiek pamena, O. S. jam kuro nesiūlė (2 t., 129–130 b. l.); 

2.3.8.                      savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „M.“ atstovė S. N. pateikė PVM sąskaitas faktūras, susirašinėjimą elektroniniu paštu su „UTA“ atstovais ir „UTA“ kreditinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 114–115, 117–127 b. l.); ??

2.3.9.                      daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta „UTA“ kreditinė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 128–129, 131–132 b. l.);

2.3.10.                      kuro pylimo ataskaita, iš kurios matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytose vietose buvo piltas nurodytas kiekis ir nurodytos vertės kuras (1 t., 141–144 b. l.);

2.3.11.                      UAB „N. Lietuva“ raštais, kuriais buvo pateikta informacija apie kuro pylimus panaudojant kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir vaizdo įrašai (3 t., 5, 17, 21 b. l.);

2.3.12.                      reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, iš kurių matyti, kad buvo paimtos laikmenos su vaizdo įrašais iš degalinių „N.“ ir (duomenys neskelbtini) (3 t., 12–15, 32–34, 38–40 b. l.);

2.3.13.                      daiktų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš degalinių „N.“, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat vaizdo įrašai iš degalinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  (3 t., 51–52, 54–84, 86–93 b. l.);

2.3.14.                      policijos pareigūnės J. B. tarnybiniu pranešimu apie nustatytas transporto priemones (ir jų savininkus), kuriomis atitinkamu laiku atvykę asmenys pylė kurą degalinėse „N.“, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat degalinėse (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (3 t., 94–98 b. l.);

2.3.15.                      duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, iš kurių matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamojo O. S. (3 t., 161–162 b. l.);

2.3.16.                      policijos pareigūnės I. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame pateikiama kaltinamojo O. S. mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie bazinių stočių analizė (3 t., 154–157 b. l.);

2.3.17.                      elektroniniu paštu pateikta informacija, iš kurios matyti, jog liudytojas N. Š. UAB „D.“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo 2019 m. liepos 20 d., 2019 m. liepos 21 d. ir 2019 m. liepos 22 d. (4 t., 175–178 b. l.);

2.3.18.                      AB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie liudytojo D. K. keliones keltais (4 t., 75–80, 122–134 b. l.).

2.4.       Šioje byloje O. S., be kita ko, kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo netikrą elektroninę mokėjimo priemonę. Tačiau tokios mokėjimo priemonės įgijimas nėra įrodytas objektyviais ir neginčytinais duomenimis – nėra nustatytos esminės paminėtos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo faktinės aplinkybės (laikas, vieta, įgijimo šaltinis ir pan.). Todėl kaltinamajam O. S. inkriminuojama veika – netikros elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas – šalinama iš kaltinimo.

2.5.       Be to, kaltinamajame akte suformuotame kaltinime nurodyta bendra kaltinamojo O. S. neteisėtai įgyto UAB „M.“ turto vertė – 13349,43 Eur, tačiau nenurodyta, jog tai yra didelės vertės turtas. Kaltinime nėra nurodytas veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto įgijimas. Todėl kaltinimas O. S. papildomas, kaltinime nurodant veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantį požymį – didelės vertės turto įgijimą.

2.6.       Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis O. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė su savimi netikrą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule, pateikdamas save kaip teisėtą tokios elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, neteisėtai šia netikra elektronine mokėjimo priemone kaltinime nurodytose degalinėse inicijavo ir atliko finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule savo naudai iš viso įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

3.       Bausmių skyrimas

3.1.       Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad tyčinius nusikaltimus padarė asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2.       Skirdamas bausmes kaltinamajam O. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis O. S. padarė 3 tyčinius (2 apysunkius ir 1 sunkų) nusikaltimus, šios veikos baigtos, jomis buvo užvaldyta kito asmens nuosavybė. Kaltinamasis yra recidyvistas, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą (neįvykdęs (nesumokėjęs) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos). Taip pat jis 2 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje. Per paskutinius 5 metus administracine tvarka Lietuvoje baustas 5 kartus (iš jų 3 kartus už vagystes), paskirtų baudų savanoriškai nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 456 eurus), psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas, iki sulaikymo, pasak jo paties, jis dirbo užsienyje ((duomenys neskelbtini)) (5 t., 165–195 b. l.;  6 t., 6, 10, 13, 16, 132–135 b. l.). Kartu teismas pažymi, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat į paties kaltinamojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas ir jomis padarytos žalos atlyginimą, teismas mano, jog bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam O. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį, o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – arešto bausmes, kurios yra švelnesnės už numatytą tokių bausmių vidurkį, tačiau artimos jam.

3.3.       Kaltinamasis O. S. visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė tuo pačiu metu, vedamas to paties tikslo – siekdamas gauti kuo daugiau pinigų iki tol, kol kortelė bus užblokuota, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos kaltinamajam O. S. palankiausiu būdu – bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3.4.       Kaltinamajam O. S. taikomos BK 641 straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.5.       Kaip jau buvo paminėta pirmiau, visas nusikalstamas veikas kaltinamasis O. S. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – neatlikta bausmės (nesumokėta baudos) dalis – 32 MGL (1205,22 Eur) (6 t., 10 b. l.). Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – baudos (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

3.6.       Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės visiškai atidėti asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą <...>, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą; bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis O. S. anksčiau buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jis prisipažino padaręs anksčiau jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, todėl byla teisme buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šįkart kaltinamasis O. S. taip pat neneigė savo kaltės. Svarbu tai, kad už anksčiau padarytą nusikaltimą kaltinamajam buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Taip pat kaltinamasis, pasak jo paties, iki sulaikymo dirbo. Kaltinamasis O. S. savo nusikalstamas veikas vertina labai blogai, dėl jų nuoširdžiai gailisi, ketina, pagal galimybes, kuo greičiau atlyginti UAB „M.“ padarytą žalą. Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog ateityje kaltinamasis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju galima bausmės tikslus pasiekti kaltinamajam atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl jam taikomas dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 straipsnio 3 dalis).

3.7.       Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į paties kaltinamojo O. S. nurodytas aplinkybes (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis šiuo metu iš užsienyje uždirbtų pinigų galėtų atlyginti 4000 Eur žalos, kad jis nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą) ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kaltinamajam skiriama BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ir kaltinamasis O. S. įpareigojamas iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „M.“ atlyginti dalį padarytos turtinės žalos – 4000 Eur. Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir būtent tokiu būdu bus galima įgyvendinti bausmių tikslus.

4.       Civilinis ieškinys

4.1.       Teisiamojo posėdžio metu UAB „M.“ atstovas kėlė abejones, ar šioje byloje teisingai buvo nustatytas civilinis ieškovas, t. y. ar civiliniu ieškovu neturėtų būti įtraukta dar viena bendrovė – Lenkijos bendrovė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikianti per (duomenys neskelbtini) filialą Vilniuje (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini) filialas (duomenys neskelbtini)). Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog į teisėsaugos institucijas kreipėsi ir pranešė apie jai padarytą žalą ne kuri nors kita bendrovė, o būtent civilinis ieškovas UAB „M.“ (1 t., 29 b. l.). Be to, iš šios bendrovės atstovo teismui pateiktų dokumentų (Kliento kortelės perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priedo „Bendrosios UTA kortelės naudojimo sąlygos“) kopijų matyti, jog UAB „M.“ ir Lenkijos bendrovė (duomenys neskelbtini) yra susitarę tarpusavyje dėl UTA kortelių perdavimo, naudojimo ir atsiskaitymo už tai sąlygų. Iš šios sutarties sąlygų matyti, jog Lenkijos bendrovė (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „M.“ naudoti UTA korteles (pavyzdžiui, sutarties 3 punktas), o UAB „M.“ įsipareigojo nustatytu laiku apmokėti už suteiktas paslaugas (pavyzdžiui, sutarties 2.2., 2.3. punktai). Be to, iš minėtos sutarties priedo „Bendrosios UTA kortelės naudojimo sąlygos“ 6.1. ir 6.2. punktų  matyti, jog klientas (šiuo atveju UAB „M.“) yra atsakingas už visas pinigines operacijas, atliktas naudojantis kliento kortele; klientas yra atsakingas už bet kokias pinigines operacijas, kylančias iš kliento kortelės naudojimo ir sutarties; iš 8.3. punkto – pretenzijos dėl pateiktos sąskaitos pateikimas nepanaikina kliento pareigos vykdyti mokėjimus ir nepakeičia mokėjimo terminų; iš 9.2. punkto – klientas privalo nuolat tikrinti kuro suvartojimą ir kt. (6 t., 109–110 b. l.). Visa tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kas šiuo konkrečiu atveju naudojosi UAB „M.“ išduota UTA kortele (jos duomenimis), sumokėti Lenkijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas yra būtent UAB „M.“ pareiga. Įvertinus tai akivaizdu, jog neteisėtai panaudodamas UAB „M.“ išduotos kortelės duomenis ir įgydamas UAB „M.“ turtą – kurą, kaltinamasis O. S. savo nusikalstamomis veikomis tiesiogiai žalą padarė ne kam nors kitam, o būtent UAB „M.“, kuriai kilo pareiga apmokėti Lenkijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už kaltinamojo O. S. įgytą kurą. Taigi, šioje byloje teisingai buvo nustatytas tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs civilinis ieškovas – UAB „M.“, o vien tik tai, kad šiuo metu tarp pirmiau minėtų dviejų bendrovių yra kilęs civilinis ginčas dėl apmokėjimo už paslaugas, kurios buvo suteiktos panaudojant UAB „M.“ išduotos kortelės duomenis (byla Nr. (duomenys neskelbtini); 6 t., 113–120 b. l.), nesuteikia pagrindo manyti kitaip.

4.2.       Byloje UAB „M.“ pareiškė 32842,78 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 111 b. l.). Tačiau šioje byloje įrodyta, jog kaltinamasis O. S. nusikalstamomis veikomis minėtai bendrovei padarė tik dalį paminėtos žalos – 13349,43 Eur dydžio turtinę žalą. Ši turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokią turtinę žalą UAB „M.“ padaręs pripažino ir kaltinamasis O. S.. Ši žala bendrovei iki šiol neatlyginta.

4.3.       Atsižvelgdamas į tai, teismas UAB „M.“ civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo O. S. minėtai bendrovei priteisia 13349,43 Eur dydžio turtinę žalą.

4.4.       Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nustačius asmenis, padariusius UAB „M.“ likusią 19493,35 Eur dydžio turtinę žalą, minėta bendrovė įgys teisę nustatyta tvarka reikšti šiems asmenims savo reikalavimus, susijusius su tokios žalos atlyginimu.

5.       Kiti klausimai

5.1.       Vykdant šioje byloje išduotą Europos arešto orderį, kaltinamasis O. S. Vokietijos Federacijos Respublikoje buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Perdavus kaltinamąjį O. S. Lietuvai, jis 2020 m. lapkričio 17 d. buvo suimtas ir kardomoji priemonė – suėmimas, jam taikoma iki šiol (5 t., 112–116, 153–161, 162 b. l.; 6 t., 45–49, 80–83 b. l.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo O. S. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo.

5.2.       Kaltinamajam O. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

5.3.       Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai – mokėjimo kortelė (1 t., 127 b. l.) ir informacijos laikmenos (kompaktiniai diskai) (3 t., 15, 22, 34, 40, 135, 153, 170, 188, 198 b. l.; 4 t., 11 b. l.; 5 t., 15 b. l.), paliekami saugoti byloje.  

5.4.       Byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, jog proceso išlaidomis turėtų būti pripažintos kaltinamojo O. S. ekstradicijos iš Vokietijos Federacinės Respublikos išlaidos, sakydama baigiamąją kalbą prokurorė prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš kaltinamojo O. S. (6 t., 62, 123–128 b. l.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats kaltinamasis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 3K-3-458/2006 ir kt). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog kaltinamasis O. S. iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai jam nebuvo žinoma apie šį baudžiamąjį procesą, jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Vien tik tai, kad nustačius kaltinamojo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti jį į Lietuvą kaip įtariamąjį, nesuteikia pagrindo išvadai, jog ekstradicijos išlaidas lėmė paties kaltinamojo O. S. veiksmai. Todėl šiuo konkrečiu atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš kaltinamojo, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo sąmoningų tyčinių veiksmų.

5.5.       Civilinio ieškovo UAB „M.“ atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo O. S. išlaidas už įgaliotojo atstovo advokato suteiktą teisinę pagalbą – 600 Eur (6 t., 108 b. l.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio asmens turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „M.“ proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo O. S. nusikalstamos veikos. Jeigu ne kaltinamojo O. S. nusikalstamas elgesys, UAB „M.“ nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, bendrovės turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. UAB „M.“ nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, bendrovė galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis O. S. išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų UAB „M.“. Įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo atstovaujant UAB „M.“ mastą, nusistovėjusius advokatų darbo įkainius ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis O. S. pripažįstamas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu. Kartu teismas pažymi, jog kaltinamasis O. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai sutiko su tokio dydžio proceso išlaidomis ir sutiko jas atlyginti. Atsižvelgiant į tai, UAB „M.“ iš kaltinamojo O. S. išieškomos 600 Eur dydžio proceso išlaidos už įgaliotojo atstovo advokato suteiktą teisinę pagalbą.

5.6.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam O. S.. Šių išlaidų suma yra 133,56 Eur (6 t., 146–148 b. l.).

5.6.1.                      BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad kai <...> kaltinamajam <...> buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismui yra nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

5.6.2.                      Kaltinamajam O. S. gynėja buvo paskirta 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimis, vykdant kitą, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvą (6 t., 67–68, 91–93 b. l.). Tai reiškia, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam O. S. buvo paskirta ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtą imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę.

5.6.3.                      Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

5.6.4.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba šiam kaltinamajam buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo O. S. būtų neteisingas, todėl išlaidos už kaltinamajam O. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.

5.6.5.                      Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-162-581/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 1A-160-491/2020 ir kt.).

5.7.       Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo O. S. į valstybės pajamas išieškomos 11,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas 

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų; 

- BK 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes ir skirti O. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės neatliktos bausmės – baudos, ir skirti O. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 30 MGL (1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies:

-       nustatyti po šio nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 10 (dešimt) mėnesių; šios bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; į šią bausmės dalį įskaityti O. S. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo;

-       likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant O. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu ir 75 straipsnio 5 dalimi, O. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti O. S. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „M.“ atlyginti dalį padarytos turtinės žalos – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Priteisti UAB „M.“ iš O. S. 13349,43 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 43 ct) turtinei žalai atlyginti.

O. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus – mokėjimo kortelę ir informacijos laikmenas (kompaktinius diskus), palikti saugoti kartu su byla.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš O. S.:

- 600 Eur (šešis šimtus eurų) civiliniam ieškovui UAB „M.“ už advokato pagalbą;

- 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti 133,56 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro gynėjo advokato užmokestis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti O. S., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) O. S. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas