Baudžiamoji byla Nr. 2K-40-648/2024

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04844-2020-7

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.4;

                                                                                   2.1.15.3.3.2

                                                                                   (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, 

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajai N. K.,

nukentėjusiajam A. S. ir jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu N. K. buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 33 204,87 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, tenkinus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir N. K. nuteista pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Priteista iš N. K. nukentėjusiajam A. S. 29 262,18 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išteisintosios N. K. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       N. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 2 d. nuo 5.53 val. iki 6.43 val. tyčia ištepė ir aprašinėjo dažais ir klijais namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. S., sienas ir padarė 15 596,60 Eur turtinę žalą, ištepė ir aprašinėjo dažais ir klijais 916,05 Eur vertės lauko duris, 3516,27 Eur bendros vertės septynis langus su palangėmis, 830 Eur vertės garažo vartų penkis segmentus, 18,37 Eur vertės lietvamzdį, taip sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam A. S. bendrą 20 920,98 Eur turtinę žalą.

 

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

2.       Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas N. K. priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas jai naują apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir darydamas išvadą dėl N. K. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nors byloje surinkti netiesioginiai N. K. kaltės įrodymai, tačiau, juos sujungus į vieną loginę grandinę, jų pakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo A. S. statomą namą, ištepdama tamsiai raudonais dažais ir klijais, sugadino N. K., jos veiksmuose nustatyti visi šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad N. K. nusikalstama veika buvo sugadinta iš viso 20 920,98 Eur vertės nukentėjusiajam priklausančio turto. Šis dydis viršija 400 MGL ir tai pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio 1 dalį yra didelė vertė. Todėl teismas padarė išvadą, kad N. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje.

 

III. Kasacinio skundo argumentai

 

3.       Kasaciniu skundu nuteistoji N. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą jai nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

3.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 187 straipsnio 2 dalies, taip pat BK 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, be pagrindo kriminalizavo civilinius teisinius santykius, taip pažeidė baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymo principą. Kasatorė teigia, kad jos veiksmai turėjo būti vertinami pagal civilinės teisės normas, nes ginčas kilo tarp dviejų fizinių asmenų, ir jokių tiesioginių įrodymų, kad ji dalyvavo sugadinant nukentėjusiojo turtą, nėra. Baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Baudžiamosios teisės neformalumas yra siejamas su BK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu veikos pavojingumu, ultima ratio principu, galimybe pašalinti veikos padarinius pasitelkiant kitas teisės šakas, taip pat veikos pripažinimu mažareikšme (BK 37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų dėl ultima ratio principo taikymo, joje nuosekliai pasisakoma prieš dirbtinį išimtinai kitų teisės šakų reguliuojamų teisinių santykių kriminalizavimą, kai sprendžiant kitokio pobūdžio teisinius ginčus ar situacijas (įskaitant civilinės teisės reguliuojamas) taikomos baudžiamosios teisės normos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-262-489/2022). Kasatorė pažymi, kad teismų praktika yra orientuota į tai, jog netgi ir tais atvejais, kai žala padaroma, tačiau ją galima atlyginti ar jos atlyginimą galima išieškoti civilinio proceso tvarka, esminis žalos padarymo tyčia požymis negali būti pripažintas.

3.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo kasatorė buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir priimdamas jai apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino bei taikė BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą, nes be pagrindo kasatorės veiką kvalifikavo pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą, negu ji buvo kaltinama. Kasatorė pažymi, kad jos baudžiamoji atsakomybė buvo sugriežtinta dėl nukentėjusiojo pakeisto civilinio ieškinio, todėl netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas dėl šios dalies yra susijęs ir su netinkamu civilinio ieškinio vertinimu.

3.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį, kuris yra visiškai nepagrįstas, padarė esminius BPK 109, 110, 113 ir 115 straipsnių nuostatų pažeidimus, netinkamai aiškino apdairaus ir rūpestingo civilinių teisinių santykių subjekto kriterijų ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šios kategorijos bylose. Kasatorė pabrėžia tai, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys buvo grindžiamas galbūt suklastotais dokumentais – komerciniais pasiūlymais, o ne juridinę galią turinčiais įrodymais – mokėjimais už nusikalstama veika padarytos žalos padarinių šalinimą.

3.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimų dėl teismo nuosprendžio surašymo ir jo turinio, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų, kaip liudytojai apklausti tik asmenys iš nukentėjusiojo pusės, o liudytojų parodymai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms.

 

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

4.       Nuteistosios N. K. kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

 

5.       Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas, kurio pagrindu šis teismas padarė išvadą, kad N. K. 2020 m. vasario 2 d. nuo 5.53 val. iki 6.43 val. tyčia ištepė ir aprašinėjo dažais ir klijais nukentėjusiajam A. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, lauko duris, septynis langus su palangėmis, penkis garažo vartų segmentus, lietvamzdį, taip sugadino svetimą turtą. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus, nes nepašalino byloje esančių prieštaravimų, padarė bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas, o šio teismo priimtas nuosprendis neatitinka jam keliamų įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

6.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

7.       Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

8.       Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-51-788/2022 ir kt.).

9.       Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai dėl N. K. priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nebuvo surinkta jokių tiesioginių įrodymų, o esantys netiesioginiai įrodymai nesudaro nuoseklios ir logiškos grandinės ir neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl N. K. dalyvavimo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, išteisino N. K. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. O apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais N. K. kaltei pagrįsti, ją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

10.       Įvertinus nuteistosios N. K. kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo pažeidimų ir laikantis pirmiau nurodytų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, nagrinėjamoje byloje tikrinama, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydamas esminius faktus, kad N. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, ištepdama ir aprašinėdama dažais ir klijais, sugadino svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą, ar apeliacinės instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus.

11.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2014, 2K-418-699/2015). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008, 2K-365-719/2018 ir kt.).

12.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis pagrindinių nuosprendžio surašymo taisyklių, reglamentuotų BPK 331 straipsnio 1, 2 dalyse. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-895/2019). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2014, 2K-29-489/2015, 2K-17-648/2023 ir kt.). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

13.       Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.). Esminiu įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

14.       Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad nuteistosios N. K. kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas dėl N. K. priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – apkaltinamąjį nuosprendį, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių ir jas detalizuojančių teismų praktikos išaiškinimų, o šio teismo priimto nuosprendžio turinys atitinka jam keliamus BPK reikalavimus.

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 2 d. buvo sugadintas nukentėjusiajam A. S. nuosavybės teisme priklausantis namas, t. y. tamsiai raudonos spalvos dažais ir klijais išteptos ir aprašinėtos (užrašius „Už bankrotą ir skolas“) namo sienos, lauko durys, septyni langai su palangėmis, penki garažo vartų segmentai, lietvamzdis. Minėta, kad N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta dėl kaltinimo sugadinus šį jai svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą, konstatavus, kad neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atlikęs įrodymų tyrimą ir padaręs priešingą išvadą, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo N. K. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

16.       Apeliacinės instancijos teismas priimtame naujame apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir darydamas išvadą dėl N. K. išteisinimo, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes neatliko išsamios įrodymų vertinimo analizės, byloje apklaustų asmenų parodymų išsamiai neįvertino ir nesugretino tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrindė nuosprendyje detaliai aptardamas baudžiamojoje byloje surinktus, BPK nustatyta tvarka patikrintus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindžia N. K. kaltumą dėl svetimo, nukentėjusiajam A. S. priklausančio turto – naujai pastatyto gyvenamojo namo sugadinimo, taip pat motyvuotai pasisakė dėl tokių įrodymų vertinimo. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 1, 2 dalyse, tiksliai ir konkrečiai nurodyti įrodymai, kurie nulėmė pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio panaikinimą ir buvo pagrindas priimti N. K. apkaltinamąjį nuosprendį, ir išsamūs motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinės instancijos teismas kitaip vertina įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektu byloje surinktus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė išvadą dėl N. K. išteisinimo, taip pat išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

17.       Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat visapusiškai išnagrinėta ir paneigta nuteistosios N. K. gynybos versija, kad ji nebuvo nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje ir neturėjo motyvo ir tikslo sugadinti nukentėjusiajam A. S. priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 10.2–10.8 punktuose nuodugniai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus (kaip antai liudytojų V. Č., A. M., R. P., A. Z. parodymus, daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuoti duomenys apie N. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius ir SMS žinutes, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą, tyrėjos S. J. tarnybinį pranešimą, UAB „Šiauliai veža“ 2020 m. gegužės 26 d. raštą, kuriame pateikti duomenys apie 2020 m. vasario 2 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautus taksi automobilių iškvietimus ir važiavimo kryptis, kitus rašytinius bylos įrodymus), kuriais remdamasis atmetė nuteistosios N. K. parodymus apie tai, kad ji nebuvo išvažiavusi už Šiaulių miesto teritorijos, neskambino taksi ir nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo įvykio vietoje, t. y. prie nukentėjusiojo A. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nuosprendžio 12.1–12.3 ir 14.1–14.3 punktuose yra išdėstyti išsamūs byloje surinktų įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų L. E., K. S., D. M. parodymų, 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1332(20), kurioje nurodyta, kad tirti pateikti tamsiai raudonos spalvos dažai, paimti nuo kairės pusės kampo palangės (t. y. paimti įvykio vietoje), ir tirti pateikti tamsiai raudonos spalvos dažai, rasti atliekant kratą N. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vienodi, kitų rašytinių bylos įrodymų) vertinimo motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad N. K. turėjo tokius dažus, kuriais buvo išteptas ir aprašytas nukentėjusiojo namas, ir kuriais paneigė nuteistosios N. K. nurodytas aplinkybes, kad ji neturėjo motyvo ir tikslo dažais apgadinti nukentėjusiojo namo.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-15-976/2021, 2K-112-628/2023 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-166-628/2020 ir kt.). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019 ir kt.). Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir šiuo aspektu, darytina išvada, kad nuteistosios N. K. kaltė dėl svetimo, nukentėjusiajam A. S. priklausančio turto sugadinimo pagrįsta atidžiai, kruopščiai išnagrinėjus netiesioginių įrodymų visumą, sugretinus juos vienus su kitais ir sujungus juos į nuoseklią ir logišką grandinę (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10–15 punktai).

19.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal prokuroro, nukentėjusiojo A. S. ir nuteistosios N. K. gynėjo apeliacinius skundus, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, padarė kitokias išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, dėl bylai reikšmingų faktų, t. y. nukentėjusiajam A. S. priklausančio namo sugadinimo aplinkybių ir N. K. kaltės. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teismas išsamiai išnagrinėjo, aptarė ir įvertino visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, neteikdamas nė vienam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės, ir išdėstė aiškius, nuoseklius motyvus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl N. K. išteisinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo pagrindu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad būtent nuteistoji N. K. turėjo motyvą pakenkti nukentėjusiajam A. S. dėl, kaip ji manė, skyrybų metu neteisingai padalyto turto, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įvykio vietoje ir turėjo priemones, kuriomis buvo padaryti nukentėjusiojo namo sienų, langų, lauko durų, garažo vartų, lietvamzdžio sugadinimai, ir kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kiti asmenys, išskyrus nuteistąją, būtų kerštavę nukentėjusiajam, yra logiškos, neprieštaringos ir motyvuotos.

20.       Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas byloje surinktų tiek atskirų įrodymų, tiek ir jų visumos vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neturi trūkumų, kurie gali būti pripažinti esminiais. Kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sutrukdę apeliacinės instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, nepadaryta.

 

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies taikymo

 

21.       Kasaciniame skunde netinkamas BK 187 straipsnio 2 dalies taikymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo principą, be pagrindo kriminalizavo civilinius teisinius santykius tarp dviejų fizinių asmenų. Šie argumentai taip pat nepagrįsti.

22.       Kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išties pripažįstama, jog, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-179-697/2018, 2K-138-1073/2023 ir kt.). Sprendžiant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą, be kita ko, būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-126-976/2020).

23.       Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl dirbtinio išimtinai civilinių teisinių santykių kriminalizavimo ir baudžiamosios atsakomybės nepagrįsto taikymo N. K. veikai, nenustatė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad sugadindama nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą N. K. galėjo vykdyti savo tariamą ar ginčijamą teisę. Tokių aplinkybių nenurodė ir kasatorė. Priešingai, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui byloje surinktų ir išsamiai išnagrinėtų įrodymų visumos pagrindu patikimai nustačius, kad nuteistoji N. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ištepė ir aprašinėjo dažais ir klijais nukentėjusiajam A. S. priklausančio namo sienas, lauko duris, septynis langus su palangėmis, penkis garažo vartų segmentus, lietvamzdį, taip šį jai svetimą turtą sugadino, ir tai padarė veikdama tiesiogine tyčia, taip siekdama pakenkti buvusiam sutuoktiniui A. S., konstatuotina, kad tokie N. K. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys jai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnį. Kasacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs ir nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

24.       Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 3 straipsnio 3 dalį ir pažeidė lex retro non agit principą, nes nepagrįstai nuteisė kasatorę pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą, negu ji buvo kaltinama.

25.       Iš tiesų, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas ir baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant N. K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2020 m. vasario 2 d. nuo 5.53 val. iki 6.43 val. tyčia ištepė ir aprašinėjo dažais ir klijais namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. S., sienas ir padarė 2984,85 Eur turtinę žalą, ištepė ir aprašinėjo dažais ir klijais 916,05 Eur vertės lauko duris, 4826 Eur vertės septynis langus su palangėmis, 700 Eur vertės garažo vartų penkis segmentus, 18,37 Eur vertės lietvamzdį, taip sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam A. S. bendrą 9445,27 Eur turtinę žalą. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis, pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir N. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes ji pirmiau minėtais veiksmais sugadino didelės vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam A. S. bendrą 20 515,06 Eur turtinę žalą (7 t., b. l. 120–121). Tokį pat prašymą teikė ir nukentėjusysis A. S.. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išteisinti N. K. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nuosprendyje dėl prokuroro, nukentėjusiojo prašymų ir veikos perkvalifikavimo išsamiau nepasisakė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal prokuroro ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus, kuriuose buvo prašoma N. K. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad N. K. nusikalstama veika, kai dažais ir klijais tyčia buvo išteptos naujai pastatyto nukentėjusiojo A. S. gyvenamojo namo sienos, septyni langai su palangėmis, lauko durys, garažo vartai, lietvamzdis, buvo sugadinta iš viso 20 920,98 Eur vertės svetimo, nukentėjusiajam priklausančio turto.

26.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, BK 190 straipsnio 1 dalis, kurioje buvo nustatyti kitokie, nei ankstesnėje įstatymo redakcijoje, turto vertės dydžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 187 straipsnio 2 dalis nebuvo pakeista, o N. K. yra nuteista pagal galiojančią 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakciją. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl N. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovavosi BK 190 straipsnio 1 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), pagal kurią tokio dydžio turtas laikomas didelės vertės turtu, nes viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju N. K.) teisinę padėtį švelninančiu baudžiamuoju įstatymu, konkrečiai, BK 190 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija, nes pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kai jo vertė viršijo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. 

27.       Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

 

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

 

28.       Kasatorė kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo, padarė esminius BPK 109, 110, 113 ir 115 straipsnių nuostatų pažeidimus. Šie pažeidimai iš esmės argumentuojami nesutikimu su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, teigiant, kad ieškinio dalis dėl turtinės žalos padarymo yra grindžiama galbūt suklastotais dokumentais – komerciniais pasiūlymais, o ne sumokėjimą už nusikalstama veika padarytos žalos padarinių šalinimą patvirtinančiais įrodymais. Su šiais kasatorės argumentais nėra pagrindo sutikti.

29.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

30.       Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019).

31.       Teisėjų kolegija, pagal nuteistosios N. K. kasacinio skundo argumentus teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo, neturi pagrindo daryti išvadą, kad civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas iš esmės nesilaikant BPK nustatytų taisyklių ir nukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šios kategorijos bylose.

32.       Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš N. K. nusikaltimu jam padarytą 33 204,87 Eur turtinę ir 4000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis, be kita ko, nurodė, kad minėto dydžio turtinę žalą sudaro dėl N. K. veiksmų, kai ištepant ir aprašinėjant dažais ir klijais buvo sugadintas jam priklausantis naujai pastatytas gyvenamasis namas, jo patirti nuostoliai: 6559,37 Eur už septynis langus ir lauko duris; 3200 Eur už langų ir durų demontavimą ir užsandarinimą po montavimo, baldų, kurie trukdo demontuoti langus, išardymą ir surinkimą; 9759,37 Eur už vidaus ir lauko angokraščių ir palangių demontavimą ir sumontavimą naujų, tualeto, ūkinėse ir garažo patalpose perklijuojant plyteles, glaistymo ir dažymo darbus; 830 Eur už garažo vartų keitimą; 2700 Eur už apipiltų dažų nuvalymą nuo langų rėmų, stiklų, įėjimo durų, sienų, dažais sugadintų langų rėmų ir fasado paruošimą dažymui ir nudažymą; 256,18 Eur už dažus ir kitas medžiagas; 48,40 Eur už lauko durų spynos, į kurią buvo pripilta klijų, pakeitimą; 42,95 Eur už palangių skardą; 18,37 Eur už naują lietvamzdį vietoj sugadintojo; 15 596,60 Eur už namo fasado pradinės padėties atkūrimą.

33.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl N. K. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. S., konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta iš viso 29 262,18 Eur turtinė žala, kurią sudaro 26 185,97 Eur už sienų, langų, durų, garažo vartų pakeitimą su demontavimo, sumontavimo darbais ir 3076,21 Eur už atliktus darbus ir priemones, šalinant nusikaltimo padarinius, ši žala yra pagrįsta nukentėjusiojo, liudytojų K. S., E. R. parodymais, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje bei jo patikslinime nurodytais duomenimis ir juos patvirtinančiais prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais (UAB „Megamas“, UAB „Laikseka“, UAB „Tektometrija“, fizinio asmens S. U. pateiktais komerciniais pasiūlymais, taip pat PVM sąskaitomis faktūromis už įsigytas prekes). Kasatorės teiginys, kad minėti dokumentai galbūt yra suklastoti, yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistoji N. K. nors ir ginčijo civiliniame ieškinyje nurodytą nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, tačiau teismams nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytas daiktų ir (ar) paslaugų kainas. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis taip pat nurodė išlaidas, kurias jis galbūt patirtų, jei name atliekamų remonto darbų metu samdytų fizinę namo apsaugą ir tris mėnesius nuomotųsi gyvenamąją vietą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokių galimų išlaidų nepripažino padaryta turtine žala. Be to, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pripažino per dideliu ir konstatavo, kad šiuo atveju nukentėjusiajam nuteistosios veika buvo padaryta 1000 Eur dydžio neturtinė žala. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai iš dalies tenkino civilinį ieškinį ir iš nuteistosios N. K. nukentėjusiajam A. S. priteisė 29 262,18 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant bei sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą buvo pažeistos baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normos, reglamentuojančios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti nuteistosios N. K. kasacinį skundą.

 

 

Teisėjai                                                     Sigita Jokimaitė

 

                                           

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

 

                                           

Artūras Pažarskis