Civilinė byla Nr. e2-949-117/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00427-2015-6.               Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės DB International GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-4100-553/2015 pagal ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės DB International GmbH ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo nuo pareigos mokėti delspinigius ir galimų delspinigių sumažinimo, sutarties sąlygų keitimo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovas Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė DB International GmbH ieškiniu prašo:

1) atleisti jį nuo pareigos mokėti delspinigius pagal 2008 m. vasario 8 d. Paslaugų pirkimo- pardavimo sutartis Nr. SP-82 ir SP-86 (toliau taip pat vadinama – Sutartys) pagal 2014 m. balandžio 2 d. Pažymas Nr. 2(IES)-158 ir 2(IES)-159, 2014 m. gegužės 2 d. Pažymas Nr. 2(IES)-208 ir Nr. 2(IES)-209, 2014 m. birželio 4 d. Pažymas Nr. 2(IES)-285 ir 2(IES)-286, 2014 m. liepos 15 d. Pažymas Nr. 2(IES)-335 ir Nr. 2(IES)-336, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Pažymas Nr. 2(IES)-387 ir Nr. 2(IES)-388, 2014 m. rugsėjo 9d. Pažymas Nr. 2(IES)-430 ir Nr. 2(IES)-431, 2014 m. spalio 9 d. Pažymas Nr. 2(IES)-475 ir Nr. 2(IES)-476, 2014 m. lapkričio 17 d. Pažymas Nr. 2(IES)-527 ir Nr. 2(IES)-528, 2014 m. gruodžio 16 d. Pažymas Nr. 2(IES)-593 ir Nr. 2(IES)-594, 2014 m. gruodžio 31 d. Pažymas Nr. 2(IES)-626 ir Nr. 2(IES)-627, o teismui netenkinus šio reikalavimo, prašo sumažinti skaičiuojamų delspinigių dydį;

2) keisti 2008 m. vasario 8 d. Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. SP-82 ir SP-86 20.2 punkte esančią sąlygą tokiu būdu: šia Sutartimi nustatomas delspinigių dydis yra 0,01% nuo konkretaus vėluojamo Sutarties etapo kainos už kiekvieną Projektuotojo uždelstą dieną suteikti paslaugas;

3) pripažinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 46 366,38 EUR (160 093,87 Lt) sumai neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti šią sumą ieškovui DB International GmbH iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“;

4) priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo DB International GmbH naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui vienašališkai įskaityti visus ir bet kokius delspinigius pagal 2008 m. vasario 8 d. Paslaugų pirkimo- pardavimo sutartis Nr. SP-82 ir SP-86, įskaitant, bet neapsiribojant, delspinigiais pagal 2014 m. balandžio 2 d. Pažymas Nr. 2(IES)-158 ir 2(IES)-159, 2014 m. gegužės 2 d. Pažymas Nr. 2(IES)-208 ir Nr. 2(IES)-209, 2014 m. birželio 4 d. Pažymas Nr. 2(IES)-285 ir 2(IES)-286, 2014 m. liepos 15 d. Pažymas Nr. 2(IES)-335 ir Nr. 2(IES)-336, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Pažymas Nr. 2(IES)-387 ir Nr. 2(IES)-388, 2014 m. rugsėjo 9 d. Pažymas Nr. 2(IES)-430 ir Nr. 2(IES)-431, 2014 m. spalio 9 d. Pažymas Nr. 2(IES)-475 ir Nr. 2(IES)-476, 2014m. lapkričio 17 d. Pažymas Nr. 2(IES)-527 ir Nr. 2(IES)-528, 2014 m. gruodžio 16 d. Pažymas Nr. 2(IES)-593 ir Nr. 2(IES)-594, 2014 m. gruodžio 31 d. Pažymas Nr. 2(IES)-626 ir Nr. 2(IES)-627, į atsakovo mokėtinas sumas ieškovui už projektavimo darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, vykdant Sutartis ar kitas ieškovui mokėtinas sumas.

Nurodo, kad įskaitytų delspinigių didelė suma (46 366,38 EUR) yra aplinkybė, galinti objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikinas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų panaudojimo moratoriumas, tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nėra nukrypstama nuo ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-710/2010) ir gali būti dėl lėšų trūkumo sutrikdyta ieškovo veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos Įmonės DB International GmbH prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir ieškovui suteiktų nepagrįstą pranašumą.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Šioje byloje ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovas netektų pareigos mokėti atsakovui delspinigių, o atsakovas įgytų pareigą grąžinti galimai be pagrindo įskaitytas sumas. Tokio galimo sprendimo vykdymo užtikrinimui prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos. Be to, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovas neturi teisės įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme.

Nors ieškovas nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl didelės sumos (dėl atsakovo teisės įskaityti 11 719 763,28 EUR delspinigių sumą į atsakovo ieškovui pagal Sutartis mokėtinas sumas) ir teigia, kad tokio dydžio įskaitymas sutrikdytų ieškovo veiklą (nebepakaktų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, subrangovais, teikėjais), tačiau nepateikė įrodymų, kad ši suma gali būti vertinama kaip didelė konkretaus atsakovo atžvilgiu.

Neišsprendus byloje kilusio ginčo, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės suteiktų ieškovui perdėtą pranašumą, nes atsakovas netektų galimybės pasinaudoti nepaneigta teise skaičiuoti delspinigius ir juos įskaityti į ieškovui mokėtinas sumas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės DB International GmbH prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškinys preliminariai pagrįstas (ieškovas vėluoja vykdyti darbus ne dėl savo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės skaičiuoti delspinigių).

2. Ieškovas jau ėmėsi neteisėtų veiksmų (skaičiuoja delspinigius ir informavo apie atliktus įskaitymus), todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išsaugoma esama padėtis (sustabdomas delspinigių įskaitymas) iki ginčo išnagrinėjimo.

3. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi, pripažinęs jog ginčo suma didelė, pareigą įrodyti, kad ši suma didelė konkrečiam atsakovui, perkėlė ieškovui (tai atsakovas turėtų paneigti prezumpciją kad didelė ieškinio suma jam nėra didelė). Atsakovui reikalavimus yra pareiškę ir kiti kreditoriai, atsakovo pelnas 2013 metais mažesnis už pelną 2012 metais (tą įrodo 2013 metų balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), taigi finansinė atsakovo būklė blogėja ir iki bylos išnagrinėjimo gali dar pablogėti, be to, yra sunkiai prognozuojama (priklauso nuo ekonominių sąlygų, keleivių srautų, gaunamos paramos).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 pripažino AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikta vienašališką delspinigių įskaitymą neteisėtu. Šioje byloje nagrinėjamas analogiškas ginčas.

5. Tikėtina, kad atsakovas, atliekantis neteisėtus įskaitymus, vengs vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą. Ieškovo teisės būtų realiai apgintos tik tokiu atveju, jeigu ieškovui palankus teismo sprendimas bus įvykdytas.

6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu turi būti siekiama šalių interesų balanso ir neturi būti suabsoliutinamos atsakovo teisės. Atsakovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, turi teisę įnešti reikiamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ar paprašyti areštuoti konkretų savo turtą. Tuo tarpu netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, teismas suabsoliutino atsakovo teises.

7. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės. Nors ieškovas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3088-431/2015 ginčija delspinigių skaičiavimo pagrindą bei delspinigių dydį, atsakovas, nepaisydamas draudimo įskaityti ginčijamus reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.) atliko vienašalius ieškovui mokėtinų sumų ir priskaičiuotų delspinigių įskaitymus.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Kitoje analogiškoje byloje  tarp  tų pačių šalių (Vilniaus  apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3088-431/2015) teismas laikinųjų apsaugos priemonių taip pat netaikė ir pažymėjo, kad nėra įrodinėjamas nė vienos šalies mokumas, ginčas yra dėl pagal Sutartis mokėtinų delspinigių ir šios pareigos nenuginčijus turi būti vykdomos sudarytos viešojo pirkimo sutartys.

2. Laikinosios apsaugos priemonės turi būtis susijusius su ieškinio reikalavimais. Šioje byloje ginčas yra dėl ieškovo skolos (susikaupusių delspinigių) atsakovui ir laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovui uždraudžiama delspinigius skaičiuoti bei įmokėti, būtų neproporcingos ir suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą.

3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos apsaugoti tik pareikštų reikalavimų įvykdymą ir negali būti taikomos siekiant sustabdyti ir naujų, ateityje skaičiuotinų delspinigių įskaitymą.

4. Ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio (ginčija galiojančiose Sutartyse teisėtai nustatytus delspinigius ir prievolę juos mokėti) ir grėsmės jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

5. Atsakovo atliktas priešpriešinių prievolių įskaitymas yra teisėtas, nes negali būti įskaitomos būtent ginčijamos prievolės, o kurios prievolės yra ginčijamos, sprendžiama preciziškai pagal ieškinio dalyką. Nėra grėsmės, kad atsakovas atliktų įskaitymus, kurių apskaičiavimas ginčijamas ieškiniu. Atliktas 46 366,38 EUR įskaitymas buvo dar iki ieškinio, kuriuo ginčijami įskaityti delspinigiai, pareiškimo.

6. Atsakovo įstatinis kapitalas ir pelninga veikla paneigia grėsmė, kad dėl ieškinio didelės sumos atsakovas galėtų būti nepajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.  

7. Dėl ieškovo vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nevykdomi numatyti ir viešąjį interesą turintys geležinkelio infrastruktūros darbai, kuriais siekiama prekinių traukinių srautą iš Vilniaus miesto perkelti į aplinkkelį, neįsisavinama Europos Sąjungos parama.

8. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų paneigta atsakovo Sutartyse numatyta teisė į delspinigius ir įstatyminė galimybė juos įskaityti, o tokia priemonė nederėtų su ekonomiškumo ir proporcingumo principais, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl tikslingumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę (draudimą užsakovui skaičiuoti projektuotojui delspinigius ir juos įskaičiuoti į projektuotojui mokėtinas sumas). 

Ieškovas (projektuotojas pagal viešojo pirkimo sutartis Nr. SP-82 ir SP-86 (Sutartys)) vėluoja teikti numatytas paslaugas, dėl ko užsakovas (atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“) skaičiuoja delspinigius ir siekia juos įskaityti į ieškovui kaip projektuotojui pagal Sutartis mokėtinas sumas. Dalį apskaičiuotų delspinigių (46 366,38 EUR) atsakovas jau vienašališkai įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas ir apie tai informavo ieškovą. Ieškovas šioje byloje tiek apskritai ginčija savo prievolę mokėti delspinigius (prašo atleisti nuo pareigos mokėti delspinigius), tiek siekia pakeisti (sumažinti) Sutartyse numatytą delspinigių dydį nuo 0,2 % iki 0,01 % už uždelstą dieną bei prašo pripažinti atsakovo vienašališkai jau atliktą 46 366,38 EUR apskaičiuotų delspinigių įskaitymą neteisėtu bei priteisti dėl įskaitymo negautą sumą.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės – preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

Byloje apskritai ginčijama ieškovo pareiga pagal Sutartis mokėti delspinigius. Visi kiti reikalavimai (sumažinti Sutartyse numatytą delspinigių dydį nuo 0,2 % iki 0,01 % už kiekvieną uždelstą dieną, pripažinti delspinigių įskaitymą neteisėtu) yra išvestiniai ar papildantys. Atitinkamai ieškinio patenkinimo atveju, ieškovas nebeturėtų pareigos mokėti delspinigius bei įgytų teisę iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gauti tą sumą, kuri pagal Sutartis ieškovui nebuvo sumokėta, atlikus dalies delspinigių (46 366,38 EUR) ir ieškovui mokėtinų sumų įskaitymą.

Teismas pažymi, kad jau įskaityta delspinigių suma (46 366,38 EUR) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nedidės, kadangi, ką pripažįsta atsiliepime į atskirąjį skundą ir atsakovas, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Atitinkamai laikinoji apsaugos priemonė – draudimas skaičiuoti ir įskaityti delspinigius pagal Sutartis apskritai būtų perteklinė, ieškovo teisių apsaugai nebūtina priemonė. Tą teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nepriklausimai nuo to, ar būtų taikoma ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė (draudimas įskaityti delspinigius pagal Sutartis), ginčijami delspinigiai pagal įstatymą negalės būti įskaitomi (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu pagal nenuginčytas Sutarčių sąlygas skaičiuoti delspinigius atsakovas turi teisę.

Grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieškovas grindžia didele reikalavimo suma, teigia, kad atsakovas, nebūtų pajėgus ieškovui sumokėti įskaitytų delspinigių sumos. Teismas pažymi, kad vien didelė ieškinio suma teismų praktikoje nepripažįstama savaime pakankamu pagrindu konstatuoti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui galinčias turėti reikšmės  aplinkybes, tarp kurių esminę reikšmę turi atsakovo finansinė – turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014). Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2013). Atsakovo įskaityta delspinigių suma, taigi ir suma, kuri būtų priteista ieškovui jam palankiu teismo sprendimu yra 46 366,38 EUR. Palyginus šią suma su atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013 ir 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis (pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą), akivaizdu, kad atsakovas tokią sumą būtų pajėgus sumokėti. Pagal 2014 metų neaudituotą, metinį ir konsoliduotą tarpinį pranešimą atsakovo grynasis pelnas 70,4 mln. Lt (atitikmuo -  20,39 EUR), 2013 metais – 97,1 mln Lt (atitikmuo – 28,12 mln. EUR). Nors pagal šiuos duomenis atsakovo pelnas ir mažėja, akivaizdu, kad palyginimui su ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovo turtinė padėtis išlieka tokia, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo galimybe įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Vertinti atsakovo nurodomą bendrą galimą delspinigių suma – 11 719 763, 28 EUR (ieškinio suma) nėra pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, dėl įstatyminio draudimo įskaityti ginčijamas prievoles (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), atsakovas iki sprendimo byloje iš esmės priėmimo neturės galimybės įskaityti visus priskaičiuotus ir ginčijamus delspinigius. Nekonstatavus grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga (CPK 145 str. 1 d.). Draudimas atsakovui pagal nenuginčytas Sutartis skaičiuoti delspinigius, paneigtų sutarčių privalomumo šalims principą (CK  6. 189 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje yra pareikšti iš dalies analogiški reikalavimai jau pareikštiems kitose civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3088-431/2015), kurioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Tiek šioje, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija pareigą mokėti delspinigius pagal tas pačias Sutartis, skiriasi tik laikotarpiai, už kuriuos delspinigiai yra skaičiuojami. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.  2-3088-431/2015 ieškovas ginčijo delspinigius, apskaičiuotus už 2013 metų spalio – gruodžio laikotarpį, o nagrinėjamoje byloje už vėlesnį laikotarpį bei prašo apskritai atleisti nuo pareigos mokėti delspinigius pagal Sutartis, taigi apskritai ginčija savo sutartinę pareigą mokėti delspinigius.  Sutiktina, kad šių dviejų civilinių bylų faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies sutampa, tačiau pažymėtina, kad nėra visiškai identiškas. Delspinigių skirtingais laikotarpiais skaičiavimo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos atskirai ir gali skirtis. Atitinkamai sprendimas ieškinį atmesti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.  2-3088-431/2015 negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis ieškinio visišką nepagrįstumą šioje byloje.

Ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-458/2014, kurioje dėl praleisto senaties termino buvo pripažintas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliktas vienašališkas delspinigių įskaitymas neteisėtu, yra priimta skirtingų esminių faktinių aplinkybių byloje, todėl negali būti kaip precedentas reikšminga šioje byloje.

Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą ir pagrįstą bei tinkamai motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų bylos išnagrinėjimui.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Danutė Milašienė