Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.
1A-373-493/2010;
Teisėjas Evaldas Gražys Proceso Nr. 26-1-00584-09; Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
2.4.6.3.3
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugsėjo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio,
teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai
Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajam G. V., nukentėjusiojo atstovui advokatui Eugenijui
Senovaičiui, nuteistajam E. K., nuteistojo gynėjui
advokatui Daniui Svirinavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto
apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo, nukentėjusiojo G. V. ir nuteistojo E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. ir nubaustas 10 (dešimt)
mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš E. K. priteista 9399,45 Lt Valstybinei ligonių kasai prie
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiajam G. V. 192,30 Lt turtinei bei 15 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė :
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas
kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. už
tai, kad 2009-04-05 apie 03.00 val., V.
Krėvės pr. 86-o namo laiptinėje, Kaune, sudavė kumščiu G. V. į
veidą ir nukentėjusiajam nuo smūgio sukniubus, ne mažiau kaip tris kartus
įspyrė jam į kairę krūtinės ląstos pusę bei ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė
į kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė G. V. kairio
smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairės akiduobės medialinės sienelės bei
stogo lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje
smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus,
apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairio šešto šonkaulio lūžį, poodinę
kraujosruvą kairės akies vokuose pereinant į kairį skruostą, odos nubrozdinimus
lūpose, tai yra viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam
sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro
pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo
2010-03-16 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir
neteisingai paskirtos bausmės, netaikant LR BK 28 str. 3 d., E.
K. paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Nurodė, kad teismas, kvalifikuodamas E. K. veiką, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,
neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė klaidingą išvadą,
pripažindamas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jo veikos
padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir, kad veika
padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, paskyrė nepagrįstai švelnią
bausmę, neatitinkančią padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir atsiradusių
sunkių pasekmių. Teismas, nurodydamas, kad G. V. kėsinosi
į Ž. N. sveikatą, kad jai buvo iškilęs realus, akivaizdus
pavojus, todėl gindamas ją, E. K. galėjo padaryti žalą G. V. sveikatai, neįvertino kėsinimosi pobūdžio ir
pavojingumo, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momento. Besiginančio veiksmai, padarant žalą kitam
asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau
žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Nei
vienas iš įvykio dalyvių nepatvirtino, kad G. V.,
pastūmęs Ž. N., atliko kokius nors veiksmus, iš kurių
būtų matyti, jog G. V. gali tęsti savo kėsinimąsi į Ž. N. gyvybę ar sveikatą. Pastarasis savanoriškai atsisakė
tęsti savo veiką, jo kėsinimasis jau buvo pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo
ginti, nes būtinosios ginties situacija buvo išnykusi. E. K. veiksmai
nukentėjusiojo atžvilgiu, padaryti iš keršto ir negali būti pripažinti kaip
atkirtis į pavojingą kėsinimąsi. Be to ir teismas pripažino, kad nukentėjusiojo
panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo kėsinimosi
pavojingumui, nes nukentėjusysis sudavė tik vieną smūgį bei pastūmė Ž. N.. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad G. V. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip šešiais
trauminiais poveikiais. E. K., suduodamas eilę smūgių
nukentėjusiajam į galvą, pasiriko gyvybiškai svarbią kūno vietą. E. K. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, po
nusikaltimo padarymo neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų stengiamasi
sušvelninti nusikaltimo pasekmes, jokios pagalbos nukentėjusiajam neteikė, jo
net neatsiprašė, dėl savo poelgio jokio gailesčio neišreiškė. Visa tai rodo
didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Jo atsakomybę lengvinančių bei
sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nukentėjusysis G. V. apeliaciniu
skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendį pakeisti –
pripažinti E. K. kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., paskirti
jam didesnę bausmę nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis ir priteisti iš jo 50
000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismas be pagrindo konstatavo,
kad jo veiksmai – nukentėjusiosios pastūmimas buvo pavojingas kėsinimasis į
kito asmens sveikatą. Ž. N. pastūmė dėl to, kad nenorėjo
kartu su ja eiti namo. Po pastūmimo daugiau jokių neteisėtų veiksmų jis
neatliko, realaus, akivaizdaus pavojaus iš jo pusės nebuvo, todėl E. K. veiksmai negali būti vertinami kaip gynyba nuo
kėsinimosi į kito asmens sveikatą. Nuteistasis tiesiog buvo agresyvus, smurtą
naudojo dar anksčiau ir ne tik jo atžvilgiu, o jo nesutarimas su mergina, buvo
tik pretekstas jį sumušti. Be pagrindo teismas nustatė dvi nuteistojo
atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sumažino neturtinės žalos dydį. Jis
patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą,
reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Iki šiol jis yra
silpnos sveikatos, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui. Nuteistasis yra
jauno amžiaus, darbingas, todėl pilnai gali atlyginti jam padarytą neturtinę
žalą.
Nuteistasis E. K. apeliaciniu
skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendį panaikinti,
vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., bylą nutraukti, esant baudžiamąją
atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai LR BK 28 str., nes jis veikė neperžengdamas
būtinosios ginties ribų. Nurodė, kad byloje surinkti ir teismo išnagrinėti
duomenys patvirtina, kad jis veikė būtinosios ginties ribose, gynė Ž. N. nuo G. V.. Pastarasis Ž. N. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ji buvo sužalota, o
be jo įsikišimo, ji galėjo nukentėti ar labiau. Jis prisipažįsta sudavęs du
smūgius kumščiu G. V. į veidą ir vieną kartą spyręs į
krūtinę, tačiau po šių jo veiksmų, kaltinime išvardinti sužalojimai,
nukentėjusiajam atsirasti negalėjo. Tebelieka abejonės, ar nukentėjusiajam
konstatuotas sveikatos sutrikdymas negalėjo būti padarytas krentant ir
atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
Nuteistasis E. K. atsiliepime į
nukentėjusiojo G. V. apeliacinį skundą nurodė, kad skundas
yra iš esmės nemotyvuotas ir akivaizdžiai nepagrįstas, todėl prašo
nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. K. gynėjas
advokatas D. Svirinavičius atsiliepime į Kauno miesto apylinkės prokuratūros
apeliacinį skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Byloje
surinkti ir teismo išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad E.
K. veikė būtinosios ginties ribose, gynė Ž. N. nuo
jos atžvilgiu G. V. pavartoto itin pavojingo kėsinimosi,
be E. K. įsikišimo ji galėjo nukentėti dar labiau.
Pastarąsias aplinkybes parodė ne tik kaltinamasis, bet ir liudytojai: L. A., E. C., Ž. N.,
o taip pat tas aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada
apie Ž. N. konstatuotus daugybinius kūno sužalojimus.
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti liudytojai, jie
neatitinka objektyvių bylos duomenų apie Ž. N. nustatytą
sveikatos sutrikdymą. Antra vertus, teismo medicinos specialisto išvada
nepatvirtina ir tokio masto fizinės prievartos panaudojimo jo atžvilgiu, kaip
savo parodymuose nurodė nukentėjusysis. Tokiu būdu, net jeigu ir būtų pagrindas
laikyti byloje nustatytą tą aplinkybę, jog E. K. veiksmais
nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vertinant E. K. veiksmų subjektyviąją pusę, darytina išvada, jog jo
ginamasis neviršijo būtinosios ginties ribų ir neturi atsakyti pagal
baudžiamuosius įstatymus (tame tarpe ir pagal LR BK 135 str. 1 d.), nes
kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalina būtinosios ginties institutas (LR BK
28 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė
prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo – tenkinti iš
dalies, nuteistojo – atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė
nukentėjusiojo skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą – tenkinti, o
nuteistojo – atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo
apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus
atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmininkaujančio
teisėjo pranešimą ir proceso dalyvius sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros
ir nukentėjusiojo G. V. apeliaciniai skundai atmetami,
nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Neišeidama už apeliacinių skundų ribų, teisėjų
kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik
dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (LR BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis E. K. apeliaciniame
skunde nurodė, kad jis nesudavė tiek smūgių nukentėjusiajam, kiek nurodyta
skundžiamame nuosprendyje. Apeliantas teigia sudavęs nukentėjusiajam G. V. du smūgius kumščiu į veidą ir vieną kartą spyręs į
krūtinę.
Pirmosios instancijos teismo 2010-03-16 nuosprendžio aprašomojoje
dalyje nurodyta, kad E. K. 2009-04-05 apie 3 val., V.
Krėvės pr. 86-o namo laiptinėje, Kaune, sudavė kumščiu G. V. į
veidą ir nukentėjusiajam nuo smūgio sukniubus, ne mažiau kaip tris kartus
įspyrė jam į kairę krūtinės ląstos pusę bei ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė
į kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė G. V. kairio
smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairės akiduobės medialinės sienelės bei
stogo lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje
smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus,
apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairio šešto šonkaulio lūžį, poodinę
kraujosruvą kairės akies vokuose pereinant į kairį skruostą, odos nubrozdinimus
lūpose, tai yra viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam
sunkų sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. V. nurodė, kad matė iš nugaros prieinantį E.
K., pajuto smūgį į kaklo kairę pusę, nuo ko suklupo prie laiptų. Tada E. K. ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į krūtinės kairę
pusę bei ne mažiau dešimties kartų į veido kairę pusę. Šias nukentėjusiojo
sužalojimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas inkriminavo E.
K., nuosprendyje nurodydamas, kad pastarasis sudavė kumščiu G.
V. į veidą ir nukentėjusiajam nuo smūgio sukniubus, ne mažiau kaip tris
kartus įspyrė jam į kairę krūtinės ląstos pusę bei ne mažiau kaip dešimt kartų
įspyrė į kairę veido pusę. Tačiau LR BPK 301 str. 1 d. nurodyta, jog
nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame
posėdyje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas teisme
nukentėjusysis G. V. nurodė, kad laiptinėje E. K. sudavė jam smūgį į galvą, nuo ko jis suklupo, po to
koja spyrė mažiausiai šešis kartus. Teisme apklausta liudytoja L.
A. patvirtino mačiusi, kad laiptinėje
E. K. sudavė kumščiu nukentėjusiajam vieną smūgį.
Liudytojas E. C. taip pat teigė matęs, kad E.
K. laiptų aikštelėje nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Liudytoja Ž. N. teigė nemačiusi, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė E. K., tačiau nurodė
nemananti, kad G. V. galėjo būti įspirta dešimt kartų į
kairę veido pusę.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G
1580/09(02) nurodyta, kad G. V. konstatuota sunki galvos
smegenų trauma, kairio smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis, kairės akiduobės
medialinės sienelės bei stogo lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos
smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės
skilčių sumušimai, apatinio žandikaulio lūžiai kampų srityse, kairio VI-o
šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinant į kairį
skruostą, odos nubrozdinimai lūpose. Dėl kairės akiduobės stogo bei kairio
smilkinkaulio įspaustinio skeveldrinio lūžio G. V. nustatytas
sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši trauma išsivystė dėl dviejų ar daugiau
trauminių poveikių. Apatinio žandikaulio lūžiai kampų srityse padaryti vieno ar
daugiau trauminių poveikių. Kairio šonkaulio lūžis padarytas vieno ar daugiau
trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinant
į kairį skruostą, nubrozdinimas lūpų gleivinėje padaryti dviejų ar daugiau
trauminių poveikių pasekoje (b.l. 15-16).
Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad sužalojimai
nukentėjusiajam G. V. padaryti ne mažiau kaip šešiais
trauminiais poveikiais. Nukentėjusysis tvirtina gavęs smūgį į galvą, po to buvo
spardomas ne mažiau šešių kartų. Teismo medicinos specialisto išvadoje
konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti šešiais trauminiai
poveikiais. Tai paneigia E. K. versiją, jog jis
nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustato, kad
2009-04-05 apie 3 val., V. Krėvės pr. 86-o namo laiptinėje, Kaune, E. K. sudavė kumščiu G. V. į veidą ir
nukentėjusiajam nuo smūgio sukniubus, vieną kartą įspyrė jam į kairę krūtinės ląstos pusę bei ne
mažiau kaip keturis kartus įspyrė į
kairę veido pusę, tokiais veiksmais padarė G. V. kairio
smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį, kairės akiduobės medialinės sienelės bei
stogo lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje
smilkininėje srityje, kairių kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimus,
apatinio žandikaulio lūžį kampų srityse, kairio šešto šonkaulio lūžį, poodinę
kraujosruvą kairės akies vokuose pereinant į kairį skruostą, odos nubrozdinimus
lūpose, tai yra viršydamas būtinosios ginties ribas padarė nukentėjusiajam
sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame
skunde nurodyta, kad jokios būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo iš E. K. pusės nebuvo, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama
pagal LR BK 135 str. 1 d. Nuteistojo E. K. apeliaciniame
skunde nurodyta priešingai: esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai
aplinkybei, numatytai LR BK 28 str., baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti
nutraukta.
Šie Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo E. K. skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog E. K. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.,
padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas, teisingai taikė baudžiamąjį
įstatymą, tokia teismo išvada atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįsta
bylos medžiaga.
LR BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal
baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė
baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai
atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto
neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar
tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus,
akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų
priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir
pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras,
egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad
besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t.
y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi,
patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad
reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-16 Nr.
2K-336/2008).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios
instancijos teismas analizavo, ar nukentėjusiojo G. V. veiksmai
įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į Ž. N. sveikatą, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos
momentą, taip pat nustatė, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.
Teisme apklaustas nukentėjusysis G.
V. parodė, kad jo draugė Ž. N. atėjo į N. Ž. butą, kuriame jis girtavo, ir jie susistumdė, nes jis
dar nenorėjo eiti namo. Netrukus į butą atėjo E. K. ir
trenkė jam į veidą. Išėjus iš N. Ž. buto ir lipant
laiptais, jis vėl susistumdė su savo drauge Ž. N., po ko
gavo smūgį į veidą nuo E. K.. Šiuos nukentėjusiojo
parodymus patvirtino liudytoja Ž. N., kuri paaiškino, kad
užėjusi pas N. Ž. į butą, susipyko su G.
V. ir šis delnu trenkė jai per veidą. Ji verkdama išėjo į koridorių, kur ją
pamatė E. K.. Pastarasis irgi užėjo į N.
Ž. butą, tačiau kas ten įvyko, nematė. Einant namo ir lipant laiptais, G. V. ją pastūmė ir ji nukrito nuo laiptų, į turėklus
susitrenkė galvą. Kad G. V. naudojo smurtą Ž. N. atžvilgiu, teisme patvirtino ir liudytojai L. A. bei E. C.. Jie patvirtino matę,
kaip G. V. pastūmė Ž. N. nuo
laiptų, ši nukrito, trenkėsi galva į turėklus. Liudytojas E. C.
taip pat nurodė, kad užėjus pas N. Ž. į butą, E. K., sudavė smūgius nukentėjusiajam G. V..
Nuteistasis E. K. teismui nurodė, kad nuėjęs pas N. Ž. į butą sudavė kumščiu G. V. į
veidą, nes verkdama Ž. N. pasiskundė, jog nukentėjusysis
ją mušė. Lipant laiptais G. V. vėl sudavė Ž. N. ir nustūmė ją nuo laiptų. Kad G. V. smurtavo
prieš Ž. N. patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos
specialisto išvada Nr. G 1092/09(02), jog Ž. N. konstatuota
poodinės kraujosruvos kairiajame petyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai
viršugalvyje, kairiame dilbyje ir dešiniajame kelyje (b.l. 18).
Šių įrodymų visetas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. smurtavo prieš Ž. N., pirmą
kartą jai sudavė N. Ž. bute, po to savo veiksmus tęsė
laiptų aikštelėje. Darytina išvada, kad G. V. kėsinosi į
liudytojos Ž. N. sveikatą, jai buvo iškilęs realus ir
akivaizdus pavojus, todėl gindamas ją, E. K. turėjo teisę
į būtinąją gynybą, nes pagal LR BK 28 str. 2 d. nuostatas, asmuo gali ginti
kitą asmenį.
Tačiau, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai
sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir
pavojingumo, laikoma būtinosios ginties ribų peržengimu (LR BK 28 str. 3 d.).
Kaip teisme patvirtino liudytoja Ž.
N., nukentėjusysis N. Ž. bute jai sudavė vieną smūgį
delnu per veidą, laiptų aikštelėje ją pastūmė ir ji krito nuo laiptų.
Liudytojai L. A. ir E. C. taip pat
nurodė, kad G. V. Ž. N. pastūmė ir
ši krito nuo laiptų, susitrenkdama galvą į turėklus. E. K. tvirtina,
kad G. V. ž. N. nustūmė nuo laiptų,
o kaip nukentėjusysis liudytoją mušė N. Ž. bute, jis
nematė, tik iš buto išėjusi apsiverkusi Ž. N. pasiskundė,
kad G. V. ją mušė. Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad G. V. panaudotas smurtas Ž. N. atžvilgiu
nebuvo intensyvus: suduotas vienas smūgis delnu N. Ž. bute
ir pastūmimas nuo laiptų. Byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų
sudavęs daugiau smūgių liudytojai Ž. N., kad būtų
naudojęs priemones ar įrankius, galinčius sukelti sunkesnius kūno sužalojimus.
Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1092/09(02), konstatuota,
jog Ž. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.
18).
Šios faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą,
kad E. K. panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu, buvo aiškiai neadekvatus nusikalstamo
kėsinimosi į Ž. N. sveikatą pavojingumui. Jo gynyba
neatitiko kėsinimosi pavojingumo, nes nukentėjusįjį mušė gana intensyviai,
suduodamas net šešis smūgius, iš jų keturis kartus spirdamas koja į gyvybiškai pavojingą
kūno dalį – galvą. Dėl kairės akiduobės stogo bei kairio smilkinkaulio
įspaustinio skeveldrinio lūžio G. V. padarytas sunkus
sveikatos sutrikdymas. Nuosprendyje teisingai nurodyta, jog E.
K. peržengė būtinosios ginties ribas, o būtinosios ginties ribas peržengęs
asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (LR BK 28 str. 4 d.).
Kvalifikuodamas E. K. padarytą
nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė
tinkamai, nuteisdamas jį pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. E.
K. ne mažiau kaip du kartus įspirdamas koja nukentėjusiajam G. V. į kairę veido pusę suvokė, kad smūgiuoja į gyvybiškai
svarbią kūno vietą, kad tokie jo veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai,
tai suprasdamas jis numatė, kad gali padaryti pavojingą kūno sužalojimą, to
norėjo ir siekė. Šios aplinkybės rodo,
kad smūgiuodamas nukentėjusiajam E. K. veikė tiesiogine tyčia.
Teismo medicinos specialistui konstatavus, kad dėl kairės akiduobės stogo bei
kairio smilkinkaulio įspaustinio skeveldrinio lūžio G. V. padarytas
sunkus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad E. K. veikė peržengdamas būtinosios ginties ribas, jo
veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame
skunde nurodyta, kad teismas neteisingai paskyrė bausmę E. K. ir
prašo jam skirti laisvės atėmimą penkeriems metams. Teisėjų kolegijos nuomone,
bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais
bausmės skyrimo pagrindais, todėl nėra pagrindo ją griežtinti.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas
atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą
ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuosprendyje
nurodyta, kad E. K. teistas, laikomas recidyvistu, po
nusikaltimo padarymo jis nesistengė sušvelninti nusikaltimo pasekmes, G. V. netgi neatsiprašė, dėl savo poelgio jokio gailesčio
neišreiškė, jo atžvilgiu buvo taikytas senojo LR BK 91
str., tai yra jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su
kaltinamuoju, jis ne kartą buvo padaręs įvairius administracinės teisės pažeidimus.
Visa tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Tačiau teismas
nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1
d. 6 p. ir 9 p. (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas
nukentėjusio asmens elgesys bei veika padaryta peržengiant būtinosios ginties
ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų
peržengimą). E. K. atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nenustatyta. LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad esant
kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas
įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir
skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios
instancijos teismas E. K. paskyrė
dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima LR BK 135 str. 1 d.
sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Įvertinus tai, kad nenustatyta E. K. atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, jo atsakomybę lengvina net dvi aplinkybės, laikytina, kad paskirtoji
bausmė nepažeidžia teisingumo principo ir nėra pagrindo ją griežtinti.
Nukentėjusysis
G. V. apeliaciniame skunde prašo iš E.
K. priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Šis nukentėjusiojo
prašymas atmetamas, kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 15 000
litų neturtinės žalos atlyginimą G. V., teisingai
išsprendė civilinio ieškinio klausimą LR BPK 115 straipsnio pagrindu.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta
dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais
įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis
asmuo, kuriam padaryta žala. Galutinai žalos dydį įvertina teismas, priimdamas
nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos
pasekmes, į turtinės žalos dydį, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį ir vadovaujasi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. K. kaltu pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. bei
pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp E. K. tyčinių veiksmų
ir nukentėjusiajam G. V. padarytos neturtinės žalos,
priteisė pastarajam 15 000 litų, likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį
ieškinį atmetė. Teismas detaliai išnagrinėjo nukentėjusiajam padarytos neturtinės
žalos dydį, nuosprendyje nurodydamas, kad nėra pagrindo abejoti, jog
nukentėjusysis patyrė sveikatos pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą,
fizinį skausmą, nerimą dėl ateities, nepatogumus, nukentėjusysis gydėsi Kauno
medicinos universiteto klinikose, vykdavo į ambulatorines gydymo įstaigas, kas
kėlė papildomų nepatogumų, buvo gaištamas laikas, šis įvykis turėjo įtakos ir
nukentėjusiojo darbinei karjerai, normaliam visaverčiam gyvenimui, jam teko
nemažai laiko sugaišti dalyvaujant atliekant įvairius ikiteisminio tyrimo
veiksmus, dalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose, o tai irgi sukėlė jam
įvairių nepatogumų, sukėlė papildomas fizines, organizacines ir materialines
pasekmes. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos
dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai,
kad žalą E. K. padarė
gindamas Ž. N. nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Žalos
atsiradimui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo G. V. neteisėtas
smurtinio pobūdžio elgesys.
Nukentėjusysis G. V., prašydamas
iš E. K. priteisti 50 000 litų neturtinės žalos
atlyginimo, apeliacinės instancijos teismui nepateikė papildomų duomenų,
kuriuos įvertinus, teismas spręstų neturtinės žalos padidinimo tikslingumą.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl sužalojimų nukentėjusysis
patyrė didelį fizinį skausmą, didelius nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę
depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių
sumažėjimą, yra silpnos sveikatos, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui,
jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios
instancijos teismas, nepažeisdamas LR BPK X skyriaus reikalavimų, iš dalies
tenkino nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl
neturtinės žalos atlyginimo, iš kalto asmens priteisdamas 15 000 litų. Net
įvertinus E. K. jauną amžių ir tai, kad jis yra darbingas,
kaip nurodyta nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad tokia teismo priteista suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei nepažeidžia protingumo,
sąžiningumo ir teisingumo principų.
Esant šioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės
prokuratūros ir nukentėjusiojo G. V. apeliaciniai skundai
atmetami, nuteistojo E. K. tenkinamas iš dalies,
pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl E. K. suduotų
smūgių skaičiaus nukentėjusiajam G. V., kadangi
nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 328
str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3
p.,
n u t a r ė :
Kauno miesto apylinkės
prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E.
K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo
2010-03-16 nuosprendį pakeisti:
Iš Kauno miesto apylinkės
teismo 2010-03-16 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti, kad E. K. ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė G.
V. į kairę krūtinės ląstos pusę bei ne mažiau kaip šešis kartus įspyrė į
kairę veido pusę.
Kitos nuosprendžio dalies
nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Arūnas Paštuolis
Teisėjai:
Romualdas Lincevičius
Regina Majauskienė