Civilinė byla Nr. e2A-955-524/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01267-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.12

         (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Žilvino Jaramino, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62-3 straipsnis) ,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Karūnitas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės MB „Nemokumo projektų valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Karūnitas“, trečiajam asmeniui MB „Kolegos virina“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 997,60 Eur pagrindinės skolos, 199,40 Eur palūkanų ir 40 Eur išieškojimo išlaidų, iš viso – 7 237 Eur skolos, procesines palūkanas – 12,5 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.        Byloje, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2024-05-14 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai.

3.       2024-11-19 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje                            Nr. e2S-1549-601/2024 nusprendė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „Karūnitas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą už akių panaikinti, civilinės bylos               Nr. e2-5180-841/2024 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2025-01-09 į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta MB „Kolegos virina“.

4.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei skola buvo perleista reikalavimo perleidimo sutartimi. Pradinė kreditorė MB „Kolegos virina“ 2023-05-16 iš UAB „Karūnitas“ gavo užsakymą pagaminti metalinius turėklus ir vargonų imitacijos gaminį, šalys rašytinės sutarties nesudarė. Atlikęs užsakymą pradinis kreditorius atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui dvi sąskaitas faktūras, kurių atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 6 997,60 Eur. Atsakovas Pradinio kreditoriaus pateiktas sąskaitas priėmė, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, jų negrąžino, pretenzijų dėl gaminių kokybės ar parametrų neatitikties nepateikė. Pradinis kreditorius ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, net kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB GelvoraSergel, tačiau ne teismo tvarka skolos išieškoti nepavyko.

5.       Atsakovės atstovai teismo prašė ieškinį atmesti, nurodo, kad  šalių santykiai turėtų būti kvalifikuoti kaip rangos sutartis, nes buvo užsakyta pagaminti gaminį iš užsakovo medžiagos, turėtų būti surašytas priėmimo–perdavimo aktas, gaminiai buvo gaminti iš užsakovo medžiagos, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas darbus priėmė, atsakovas nepripažįsta pateiktos susirašinėjimo medžiagos, darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl nėra pagrindo sumokėti už atliktus darbus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti ir ieškovei MB „Nemokumo projektų valdymas“, įmonės kodas 305670317, adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovės UAB „Karūnitas“, įmonės kodas 304778610, adresas (duomenys neskelbtini), priteisė 6 997,60 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 60 ct) pagrindinės skolos, 199,40 Eur (šimtą devyniasdešimt devynis eurus 40 ct) palūkanų ir 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, iš viso – 7 237,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus) skolos, procesines palūkanas – 12,5 proc.  nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 373,00 eurus (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Karūnitas“ 8,52 Eur (aštuonis eurus 52 ct) procesinių dokumentų išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės prievolė šioje byloje kildinama iš žodinės šalių sutarties, t. y. šalys (trečiasis asmuo ir atsakovas) žodžiu susitarė, kad trečiasis asmuo pagamins iš atsakovės medžiagos gaminius, už kuriuos atsakovė atsiskaitys. Tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė rangos santykiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo užsakymą atliko, išrašė sąskaitas, tačiau apmokėjimo negavo.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo žodinė sutartis, pagal kurią MB „Kolegos virina“ iš UAB „Karūnitas“ pateikto metalo turėjo pagaminti metalo gaminius – turėklus ir vargonų imitaciją. Sutarties šalys detaliai būsimų gaminių neaprašė, darbai turėjo būti atlikti pagal pateiktus brėžinius, buvo sutarta tik dėl gaminių baigtumo – t. y. gaminiai turėjo būti pagaminti, bet nenudažyti. Darbai buvo atliekami dviem etapais, pirma buvo pagaminta dalis turėklų, vėliau buvo pagaminta likusi užsakymo dalis – turėklai ir vargonų imitacija. Atsakovė elektroniniu laišku 2023-07-12 prašė jai išrašyti sąskaitą daliniam atsiskaitymui už darbus – 3 500 Eur + PVM, ir tą pačią dieną MB „Kolegos virina“ išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, KV Nr. 0031 4 232,58 Eur (3 498,00 Eur be PVM) sumos. Sąskaitą gavo ir pasirašė E. P. Kita PVM sąskaita faktūra KV Nr. 0055 4 234,88 Eur  (3 499,90 Eur be PVM) sumos buvo išrašyta atsakovei 2023-12-13, atlikus ir perdavus visus užsakytus gaminius. Atsakovė darbus priėmė, priėmė sąskaitas faktūras, ant jų pasirašė, atsakovės vadovas E. P. teismo posėdyje patvirtino, kad jis pagamintus gaminius priėmė, taip pat priėmė ir išrašytas sąskaitas. Priėmęs atliktus darbus, atsakovės atstovas jokių pretenzijų MB „Kolegos virina“ neteikė, neprašė ištaisyti gaminių, neprašė sumažinti kainos dėl netinkamo darbų atlikimo.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės vadovas E. P. nurodė, kad, gavę atliktą užsakymą, visus gaminius perdarinėjo, nes gaminiai nebuvo tokios kokybės, kurios reikėjo, visus darbus atliko savo pajėgomis, nes laiko grąžinti darbus pataisymui nebuvo. Nurodė, kad keturias dienas ar daugiau taisė gaminius, visus juos turėjo perdaryti, nesikreipė į pradinį kreditorių, nes reikėjo skubėti atlikti darbus. Atstovas teigė, kad netinkamus gaminius užfiksavo telefonu, t. y fotografavo, siuntė, tačiau nuotraukos neišliko nei pašte, nei mobiliajame telefone, nes telefoną pametė. Visi darbai buvo atlikti blogai, turėklai buvo išlinkę. Siuntė pretenzijas MB „Kolegos virina“ bendravo WhatsApp programėle, susirašinėjimo informacijos neišliko, įrodymų pateikti neturėjo. Dėl vargonų imitacijos pretenzijų nereiškė, neturėjo tam laiko. Sąskaitas priėmė ir pasirašė. Teigė, kad Mariui nuvežė 800 Eur kaip dalinį atsiskaitymą iš asmeninių pinigų, atidavė niekur neužfiksavęs, davė grynuosius pinigus. Dėl šios sumos taip pat pretenzijų nepareiškė, grąžinti neprašė. Savo darbo, kuriuo taisė darbų trūkumus, neįtraukė į apskaitą, teigė, kad pasitikėjo žmonėmis. Pagamintus gaminius vyko atsiimti pats, matė, kad pagaminta negerai, tačiau gaminius pasiėmė, sąskaitą pasirašė. Teigė, kad būtų išrašę pretenziją apie netinkamai atliktus darbus, tačiau nespėjo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas siūlė ieškovui sumokėti 2 000 Eur, kad byla būtų išnagrinėta taikiai, tai, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad atsakovė skolą pripažįsta.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės vadovo tvirtinimą apie dalinį atsiskaitymą, paduodant nuvežus į namus MB „Kolegos virina“ vadovui 800 Eur grynaisiais pinigais, teismas laiko atsakovo vadovo bandymą suklaidinti teismą, nes apie tariamai buvusį grynųjų pinigų perdavimą nėra užsiminta jokiuose atsakovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad  nors atsakovė nurodo, jog atlikti darbai buvo su trūkumais ir juos taisė savo jėgomis, tačiau šiuo atveju atsakovė tokių savo teiginių neįrodė – apskritai nedetalizavo, neužfiksavo trūkumų, neteikė įrodymų apie tai, kokias sąnaudas (nuostolius, išlaidas) dėl to atsakovė patyrė. Be to, aplinkybė, jog atsakovė pati savo jėgomis ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, kurių niekaip neužfiksavo, patvirtina, jog galimi darbų trūkumai buvo nežymūs, ištaisomi, t. y. jie nebuvo kritiniai, dėl kurių atliktas darbais nebūtų galima naudotis. Iš to, kad atsakovė dėl neva didelių trūkumų nepateikė jokios pretenzijos ir neprašė trūkumų ištaisyti, neprašė sumažinti kainos, darbus priėmė kaip atliktus tinkamai, tačiau už juos neatsiskaitė, teismas mano, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025m. kovo 12 d.  Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti dalyvavimą būtinu ir apklausti apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens direktorių M. I.

13.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 178, 181, 185 straipsniai), ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų, neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, kad teismas gali daryti išvadas, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau išvados turi būti daromos iš byloje esančių įrodymų visumos.

13.2. Atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad Ieškovo teiginių apie tai, kad Atsakovas iš trečiojo asmens darbus priėmė, byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Ieškovas su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras, tačiau jose nėra įrašo apie tai, kad darbų rezultatas yra perduotas Atsakovui. Priešingai, Atsakovas iš trečiojo asmens darbų nepriėmė, kadangi trečiasis asmuo juos atliko netinkamai ir sugadino perduotą Atsakovo medžiagą.

13.3. Trečiasis asmuo darbus privalėjo atlikti iš Atsakovo medžiagos. Dėl to Atsakovas buvo priverstas perdaryti trečiojo asmens pristatytą darbų rezultatą. Šiuos darbus atlikinėjo Atsakovo darbuotojai V. K., A. S. Atsakovo direktorius E. P. Teismo posėdžio metu anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad atlikdamas dalinį mokėjimą perdavė trečiojo asmens direktoriui M. I. 800 eurų iš asmeninių lėšų, neįforminant to apskaitos dokumentais. Atsakovas teismo posėdyje prašė apklausti Trečiojo asmens direktorių M. I., tačiau teismas tokį prašymą atmetė.

13.4. Remiantis CK 6.662 str. 1 d., trečiasis asmuo privalėjo atlikto darbo rezultato perdavimą įforminti darbų priėmimo–perdavimo aktu ir pateikti aktą atsakovui, tačiau to nepadarė. Atitinkamai atsakovas iš ieškovo darbų rezultatų nepriėmė, kadangi darbai buvo atlikti netinkamai. Atsakovas iš Ieškovo atsiėmė ne darbų rezultatą, o savo perduotą medžiagą ir savo jėgomis skubiai atliko darbus.

14.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2025-03-12 pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-784-841/2025. Iš atsakovo priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde paties atsakovo pateikti teiginiai apie tai, kad trečiasis asmuo darbus atliko netinkamai, sugadino perduotą atsakovo medžiagą, taip pat, jog atsakovas buvo priverstas perdaryti trečiojo asmens pristatytą darbų rezultatą, patvirtina faktą, jog darbus ir jų rezultatą iš trečiojo asmens atsakovas priėmė (kitu atveju nebūtų įmanoma jų perdaryti).Be to, kaip teisingai nurodyta sprendime, atsakovo vadovas E. P. teismo posėdyje, vykusiame bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, patvirtino, kad jis pagamintus gaminius priėmė, taip pat priėmė ir išrašytas trečiojo asmens PVM sąskaitas faktūras. Šiuo atveju priėmimo–perdavimo aktų funkciją atliko PVM sąskaitos faktūros, kurios yra pasirašytos tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo teisėto atstovo – direktoriaus E. P. Taigi trečiasis asmuo yra perdavęs atsakovui darbus ir jų rezultatą – gaminius, o atsakovas – juo priėmęs, tačiau už juos nėra atsiskaitęs, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

16.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, priėmęs atliktus darbus, atsakovas jokių pretenzijų trečiajam asmeniui neteikė, neprašė ištaisyti gaminių, neprašė sumažinti kainos dėl neva netinkamo darbų atlikimo, nors atsakovas buvo ne kartą raginamas atsiskaityti (ieškinio priedai Nr. 8-9) ir nuo gaminių pagaminimo ir perdavimo atsakovui buvo praėjęs itin ilgas laikotarpis, tai įrodo, jog trečiojo asmens atsakovui perduoti gaminiai buvo tinkamos kokybės. Ieškovas su ieškiniu yra pateikęs pagamintų ir sumontuotų gaminių nuotraukas (ieškinio priedas Nr. 4), iš kurių taip pat galima spręsti, jog gaminiai buvo tinkamos kokybės.

17.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo vadovas E. P. teismo posėdyje, vykusiame bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, kad yra atlikęs dalinį mokėjimą skolai dengti – perdavė trečiojo asmens direktoriui M. I. 800 eurų iš asmeninių lėšų. Remdamasis savo paties nurodyta aplinkybe, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovo vadovas prašė nepereiti prie baigiamųjų kalbų ir skirti dar vieną teismo posėdį, trečiojo asmens vadovo dalyvavimą pripažinti būtinu ir teismo posėdyje apklausti trečiojo asmens vadovą.  Nors bylos nagrinėjimas vyko jau metus laiko, paminėta aplinkybė nebuvo nurodyta jokiame atsakovo procesiniame dokumente. Paminėtą aplinkybę atsakovo vadovas nurodė pirmą kartą tik teismo posėdyje.

18.       Trečiasis asmuo MB „Kolegos virina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, jog atsakovė jokių pretenzijų dėl netinkamos darbų kokybės jiems nebuvo pareiškusi ir apeliantės nurodomi 800 eurai nei įmonei, nei jos vadovui nebuvo perduoti.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti dalyvavimą būtinu ir apklausti apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens direktorių M. I.

21.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Trečiojo asmens direktorius M. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame pasisakė dėl apeliantės nurodomų pinigų perdavimo.

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2025 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės MB „Nemokumo projektų valdymas“ ieškinys ir  iš atsakovės UAB „Karūnitas“ priteista pagrindinės skolos suma, kildinama iš žodinės rangos sutarties formos.

24.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo gaminių gamybos darbus atliko netinkamai ir sugadino perduotą atsakovo medžiagą, todėl atsakovas buvo priverstas perdaryti trečiojo asmens pristatytą darbų rezultatą; trečiasis asmuo privalėjo atlikto darbo rezultato perdavimą įforminti darbų priėmimo–perdavimo aktu ir pateikti aktą atsakovui, tačiau to nepadarė. Be to, nurodo, kad atsakovė yra atlikusi dalinį mokėjimą skolai dengti – perdavė trečiojo asmens direktoriui M. I. 800 eurų iš asmeninių lėšų.

25.       Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, dėl rangos rezultato priėmimo–perdavimo nesant  tarp šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties bei atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo įrodinėjant netinkamos kokybės rangos darbus.

     Faktinės bylos aplinkybės

26.       Pradinė kreditorė MB „Kolegos virina“ 2023-05-16 iš UAB „Karūnitas“ gavo užsakymą pagaminti metalinius turėklus ir vargonų imitacijos gaminį.

27.        Šalys rašytinės sutarties nesudarė.

28.       2023-07-12 pardavėja MB „Kolegos virina“ pirkėjai UAB „Karūnitas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą KV Nr. 0031 4 232,58 Eur (3 498,00 Eur be PVM) sumos.

29.       Sąskaitą gavo ir pasirašė  atsakovės atstovas E. P.

30.       2023-12-13 pardavėja MB „Kolegos virina“ pirkėjai UAB „Karūnitas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą KV Nr. 0055 4 234,88 Eur (3 499,90 Eur be PVM

31.       2023-07-12 UAB „Karūnitas“ iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) tokio turinio žinutę: „Sveikas israsykit dabar saskaita uz 3500 eur+ pvm. padeliokit uz ka ten busim atsiskaite“ (kalba netaisyta).

32.       2023-12-20 UAB „Gelvorasergel“ MB „Kolegos virina“ vardu UAB „Karūnitas“ išsiuntė elektroniniu paštu Pranešimą dėl finansinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, juo reikalavo sumokėti 6 997,60 Eur skolą.

33.       2024-02-12 MB „Kolegos virina“ su MB „Nemokumo projektų valdymas“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria naujajam kreditoriui (ieškovui) buvo perleista UAB „Karūnitas“ 6 997,60 Eur skola.

34.       2024-03-07 MB „Nemokumo projektų valdymas“ atstovas paštu UAB „Karūnitas“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė Pranešimą apie reikalavimo perleidimą, jame nurodė 6 997,60 Eur įsiskolinimą sumokėti iki 2024-03-14 į MB „Nemokumo projektų valdymas“ atsiskaitomąją sąskaitą banke. Atsakovui išrašytos sąskaitos yra įtrauktos į VMI i.MAS sistemą.

35.       Teismo posėdyje atsakovės vadovas E. P. nurodė, kad, gavę atliktą užsakymą, visus gaminius perdarinėjo, nes gaminiai nebuvo tokios kokybės, kurios reikėjo, visus darbus atliko savo pajėgomis, nes laiko grąžinti darbus pataisyti nebuvo. Atstovas teigė, kad netinkamus gaminius užfiksavo telefonu, t. y. fotografavo, siuntė, tačiau nuotraukos neišliko nei pašte, nei mobiliajame telefone, nes telefoną pametė. Visi darbai buvo atlikti blogai, turėklai buvo išlinkę. Siuntė pretenzijas MB „Kolegos virina“, bendravo WhatsApp programėle, susirašinėjimo informacijos neišliko, įrodymų pateikti neturėjo. Dėl vargonų imitacijos pretenzijų nereiškė, neturėjo tam laiko. Sąskaitas priėmė ir pasirašė.

36.       Atsakovės atstovas įrodinėja, kad trečiojo asmens atstovui perdavė 800 Eur kaip dalinį atsiskaitymą niekur neužfiksavęs.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, dėl rangos rezultato priėmimo–perdavimo nesant tarp šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties.

37.       Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja bendrąsias rangos sutarties normas (CK 6.644–6.671 straipsniai) ir paskiras rangos sutarčių rūšis: vartojimo rangą (CK 6.672–6.680 straipsniai), statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai), projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą (CK 6.700–6.704 straipsniai). Paskiras rangos sutartis reguliuojančios CK normos yra singuliarinės, todėl jų atveju taikomos ir bendrosios rangos sutarties normos tiek, kiek paskiras rangos sutartis reguliuojančios normos nenumato kitokių šiems santykiams taikytinų normų (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Paskiros rangos sutarčių rūšys išskirtos atsižvelgiant į sutarties šalių specifiką (pvz., vartojimo rangos sutarties atveju užsakovu yra vartotojas (fizinis asmuo), užsakantis atlikti tam tikrą darbą savo asmeniniams, namų, šeimos ūkio poreikiams tenkinti, o rangovu – verslo subjektas, užsiimantis tam tikru verslu), į sutarties dalyko specifiką (pvz., statybos rangos sutarties dalyku yra darbai, susiję su statinio statyba ar kiti statybos darbai, arba projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis, kurios dalyku yra tyrinėjimo ar projektavimo darbai) arba (ir) vykdymo ypatumus, atsižvelgiant į sutarties dalyko specifiką (pvz., statybos rangos sutartis).

38.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl apeliantės  pateikto žodinės formos užsakymo trečiajam asmeniui pagaminti metalinius turėklus ir vargonų imitacijos gaminį. Ginčo nėra, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis ir tokia žodinė rangos sandorio forma neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

39.       Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat šiuose straipsniuose nurodyta, kad rašytine ar notarine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems nustatyta tokia forma. Žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kai įstatymuose ar šalių susitarime nėra nustatyta, kad jie turi būti sudaromi raštu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), o konkliudentiniais veiksmais – tada, kai įstatyme nėra nustatyta konkrečios sandorio formos ir iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.71 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. STATYBOS RANGA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 60).

40.       Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju abi žodinės rangos sutarties šalys yra verslininkės, todėl šalių teisiniams santykiams nekvalifikuotini kaip vartojimo rangos santykiai. 

41.       Įvertinus žodinės rangos sutarties dalyką darytina išvada, jog šalių teisinių santykių kvalifikavimui taikytinos bendrosios rangos sutarties nuostatos, nes rangos objektas nepatenka į  darbus, susijusius su statinio statyba ar kitus statybos darbus, ar  darbus, susijusius su mokslinio tyrimo, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimu.

42.       Rangos sutarties sampratą nustato CK 6.644 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

43.        Nustačius, jog rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, tiek sudarytos rangos sutarties kainą, tiek šalių sutartą atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, tiek atsakovės nurodomą rangos darbų kokybę bei jų priėmimą–perdavimą  galima nustatyti iš šalių elgesio po rangos sutarties sudarymo, tai atitinka sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Apeliantei nurodant, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai turėjo būti patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais.

44.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvus, kad  ieškovas su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras, tačiau jose nėra įrašo apie tai, kad darbų rezultatas yra perduotas atsakovei ir ji iš trečiojo asmens darbų nepriėmė, kadangi trečiasis asmuo juos atliko netinkamai ir sugadino perduotą atsakovo medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės paaiškinimas dėl netinkamo jai perduoto rangos darbų rezultato nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei įrodyti. Be to, įvertintinas ir atsakovės paaiškinimas, jog ji perduotus jai darbus taisė pati, todėl šis atsakovės veiksmas paneigia aplinkybę, jog ginčo darbai jai nebuvo perduoti.

45.       Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir ji negali būti prilyginama darbų priėmimo–perdavimo aktui, tačiau nustačius, jog šalių rangos sutartis buvo žodinės formos, vertintinas šalių paaiškinimuose nurodomas jų elgesys po sutarties sudarymo. Atsakovė nurodo, jog ji trečiojo asmens padarytų turėklų darbus taisė, todėl darytina išvada, jog šie darbai buvo jai perduoti.

46.       Atsakovė savo paaiškinime nurodo, kad ji netinkamus gaminius užfiksavo telefonu, t. y. fotografavo, siuntė, tačiau nuotraukos neišliko nei pašte, nei mobiliajame telefone, nes telefoną pametė. Visi darbai buvo atlikti blogai, turėklai buvo išlinkę, todėl šios bylos įrodinėjimo dalyką sudarytų atsakovės nurodomų darbų sugadinimo apimtis, tačiau tokių įrodymų atsakovė neteikia. 

47.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

48.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad trečiasis asmuo privalėjo atlikto darbo rezultato perdavimą įforminti darbų priėmimo–perdavimo aktu ir pateikti aktą atsakovei, tačiau to nepadarė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nors darbų perdavimo–priėmimo aktas ir nebuvo surašytas, tačiau aplinkybę, kad atsakovė priėmė darbus, patvirtina atsakovės pozicija. Be to, atsakovė pakankamais įrodymais neįrodė, jog ji reiškė pretenzijas ieškovei. Šiame kontekste neginčytina, kad įstatyme yra įtvirtintos užsakovo pareigos priimant atliktus darbus – rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui, ir kt., be kita ko, nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnis). Atsakovė, būdama šios srities verslininkė, turėjo būti apdairi, protinga ir, tikėtina, žinojo bendruosius rangos teisės aktų reikalavimus bei jos nurodomų 800 eurų perdavimo pasekmes neįforminant to apskaitos dokumentais.

49.       Įvertintina tai, kad šalys, būdamos verslininkės, sudarydamos žodinę rangos sutartį bei, kaip nurodo atsakovė, bendraudamos tarpusavyje  telefonu, prisiėmė atsakomybę dėl apsunkintų atsakovės nurodomų aplinkybių įrodinėjimo. 

50.       Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

51.       Pažymima, kad atsakovė šioje byloje  nėra pareiškusi reikalavimų sumažinti darbų kainą, atlyginti nuostolius ar kitų panašaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų ieškovei, o ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus.

52.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga mokėti už atliktus rangos darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

54.       CK 6.58 straipsnyje (šiame straipsnyje įtvirtintas reguliavimas atsispindi ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisė sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

55.        CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiga įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti skolą (atlyginimą už atliktus darbus), turi įrodyti, kad prievoles pagal sutartis įvykdė tinkamai, t. y. atliko darbus dėl šalių sutartų darbų, o atsakovė, laikydamasi pozicijos, jog jos nurodomų darbų dalis  buvo su trūkumais, turi įrodyti, jog darbų rezultatas neatitinka kokybės reikalavimų.

56.        Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).

57.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama darbų trūkumus, teikia tik savo  ir savo darbuotojo liudytojo D. M. parodymus. Atsakovės byloje pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad patvirtintų nurodomus esminius trūkumus jų žodiniame užsakyme.  Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įsitikinti ir nustatyti, kada atsakovė nustatė nurodytus darbų trūkumus, ar dėl šių konkrečių trūkumų kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį, jei taip – kada. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės nurodomų trūkumų nebuvo galima naudoti turėklų pagal paskirtį. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė rangos darbų trūkumų pakankamais įrodymais (CPK 179 straipsnis).

58.       Atsakovė teigia, kad savo lėšomis šalino atsakovės atliktų darbų trūkumus. Kaip minėta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų įtvirtinta atsakovės teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neįrodė tiek, kad jos nurodyti darbų trūkumai yra trečiojo asmens netinkamai atliktų darbų rezultatas, tiek, kad tokie trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant darbą (paslėpti trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 4 dalis, CK 6.665 straipsnis, CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad atsakovė nepaneigė pareigos sumokėti už ieškovės atliktus darbus.

59.       Dėl  apeliacinio skundo motyvo dėl 800 eurų pinigų perdavimo trečiojo asmens atstovui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsiliepime į apeliacinį skundą trečiojo asmens atstovas apeliantės nurodomą aplinkybę paneigė, todėl jo apklausa apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra netikslinga, nes byloje nėra kitų įrodymų atsakovės argumentams pagrįsti.

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes dėl rangos sutarties sudarymo, sutarties dalyko ir sutarties vykdymo sąlygų, darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos, atliktų darbų kokybės ir to įtakos teisės atsisakyti priimti atliktus darbus atsiradimui. Teismas nuosekliai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadas motyvavo byloje esančių įrodymų visuma, motyvuotai argumentavo, kodėl nesiremia tam tikrais šalių pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nesutikimas su teismo išvadomis savaime nesudaro pagrindo nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

        Dėl atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo įrodinėjant netinkamos kokybės rangos darbus

61.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

62.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

63.       Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, užsakovas gali rinktis kelis teisių gynimo būdus, įtvirtintus  CK 6.665 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

64.       Šioms užsakovės teisėms apginti atsakovė privalėjo suformuluoti savo priešieškinio reikalavimą ieškovei ir teikti pakankamus įrodymus jos nurodomoms aplinkybėms įrodyti.

Dėl bylos procesinės baigties

65.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66.        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

67.       Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė išlaidas advokato pagalbai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo datos.

Kolegijos teisėjai Jolanta Gailevičienė

                                                                                              Žilvinas Jaraminas 

                                                                                               Erika Misiūnienė