Baudžiamoji byla Nr. 1S-671-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19;

2.5.14

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-82XX taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       M. P. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą galutine 16 metų laisvės atėmimo bausme.

2.       Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis, skaičiuojant nuo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) posėdžio dienos (2023 m. rugpjūčio 24 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų.

3.       Komisija 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. RV-22-82XX, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 3 mėnesių 20 dienų (Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nors nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Pažymėjo, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2023 m. spalio 16 d. nutartimi Komisijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-82XX (nutarimo datoje galimai padaryta rašybos klaida) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Atsižvelgęs į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, jog nors nuteistasis M. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistasis M. P. prašo panaikinti 2023 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį Nr. T-2249-753/2023, priimti naują procesinį sprendimą - patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-82XX ir taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant nuo neatliktos 2 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.

5.1.                      Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje net nenurodoma, kodėl nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, dėl ko jis negali būti patvirtintas. Nutartyje teismas tinkamai įvertina nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo koreguojamo elgesio dinamiką bausmės atlikimo metu, tačiau nepateikus argumentų, priima negatyvų baigiamąjį aktą. Nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais.

5.2.                      Nuteistojo teigimu, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, teismas pažeidė BVK įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

5.3.                      Skunde pažymima, jog skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja Komisijos nutarimui. Spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius kriterijus. Pabrėžia, kad lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis Komisija priėmė sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o nutarties teiginiai šias nuostatas iš esmės paneigia. Vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistąjį, net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas - neįmanomas.

5.4.                      Skunde nurodoma, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, teismas išskirtinę reikšmę suteikė M. P. padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, neatliktai bausmės daliai, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

5.5.                      Nuteistojo teigimu, negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Jis beveik 14 metų, iš paskirtų 16, atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, jog nuteistasis nepatyrė suvaržymų ar neigiamų pasekmių. Taip pat įstatymų leidėjas numato ir sąlygas, kada nuteistasis gali kreiptis dėl paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir būtent tuos elgesio kriterijus, kurie nebuvo aptarti nei Komisijos nutarime, nei pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, kas numato kaip pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, nuteistasis pilnai atitinka. Jokių kitų elgesio kriterijų įstatymų leidėjas nuteistiesiems nėra numatęs.

5.6.                      Skunde nurodoma, kad teismas nevertino M. P. darbinės motyvacijos, įgyto pagrindinio išsilavinimo ir specialybių. Nurodo, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. 23 d. yra įdarbintas UAB „X“ pagalbinio darbininko pareigose, sutinkama tęsti darbinę veiklą jam išėjus lygtinai. Papildomai Kauno apygardos teismui teikiama 2023 m. spalio 17 d. UAB „X“ parengta nuteistojo charakteristika, kurioje pažymėta, kad darbinėje aplinkoje M. P. veiklos įvertinimas yra nepriekaištingas, taip pat ypač vertinamos asmeninės jo savybės. Nuteistasis charakterizuojamas nepriekaištingai teigiamai, tačiau nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie neatitinka nuteistojo asmens byloje surinktų duomenų bei teismui pateiktų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio.

5.7.                      Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, kad šiuo metu jis neturi gyvenamosios vietos, kadangi asmens byloje esantis duomenys patvirtina aplinkybę dėl Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namų" suteikiamos gyvenamosios vietos. Ta aplinkybė, kad nuteistasis neturi šeimos narių, negali būti lygtinio paleidimo netaikymo priežastimi.

5.8.                      Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją). Nepaisant nurodytų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės.

6.       Atsiliepimų į nuteistojo M. P. skundą negauta.

Nuteistojo M. P. skundas atmestinas.

7.       Skunde nuteistasis M. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra paremta deklaratyviais teiginiais, yra formali ir šabloniška, kadangi jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu realiai nebuvo vertinti, tačiau sutikti su tuo pagrindo nėra. Išnagrinėjus skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir pateiktą skundo dėl Komisijos nutarimo medžiagą, aplinkybės, sudarančios pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatytos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau šiuo metu taikyti M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dar nėra pagrindo, yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta, su joje padarytomis išvadomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

8.       Nuteistasis skunde tvirtina, kad jis apgalvojo savo nusikalstamą elgesį, jį įvertino ir yra nusprendęs keistis, tačiau apie pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (ar jos nebuvimą) yra sprendžiama ne iš deklaratyvių bausmę atliekančio nuteistojo teiginių, o iš faktiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių visumos. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo resocializacijos procesu ir turinčias reikšmės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo, teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino.

9.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10.       Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, priešingai nei tą aiškina nuteistasis, yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai šiuo metu nesuteikia.

12.       Įvertinus M. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas dvidešimt kartų, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje baigė 10 klasę, įgijo siuvinių gamintojo ir baldų apmušėjo specialybes, dirba, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės orientacija į pokytį, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Pritartina skundžiamos nutarties argumentams, kad šios paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja M. P. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau šios korekcijos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo jo atžvilgiu galimybės. Be to, aptartos aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra veiksminga.

13.       Vis tik, nors nuteistasis bando įrodinėti priešingai, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. liepos 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje, pirmu vertinimu, atliktu 2016 m. balandžio 18 d., nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri, nors yra fiksuojamas nuoseklus rizikos mažėjimas, nepakito. Be to, M. P. nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, iš kurių statiniai - teistumai, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bei dinaminiai - nestabili darbo patirties istorija; rašymo problemos, dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocijų valdymo problemos, elgesio problemos vaikystėje, būdingas ankstesnis impulsyvus elgesys, būdingas ankstesnis agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stoka tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, buvo stebimi priežiūros / apribojimų pažeidimai (laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Nuteistajam pastebėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors M. P. skunde nurodo savo elgesį teigiama linkme pakeitęs pakankamai, kaip abejonė dėl akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertintini išlikę nuteistojo mąstymo ir elgesio nuostatų ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis neneigia, kad yra linkęs kartais elgtis impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas. Šiuo metu geba įvardinti problemines sritis, tačiau teigia, kad kaltos ir susiklosčiusios aplinkybės, netinkami draugai, alkoholio vartojimas, taip bandydamas sumažinti savo atsakomybės ribas. Problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami, kadangi nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga, kalbėdamas apie savo nusikaltimą tvirtina, kad nelabai prisimena įvykio, nežino ką jis tuomet galėjo padaryti kitaip. Teisės pažeidėjas nenumatė savo veiksmų pasekmių, jam sunku realistiškai prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu dar turi būti aktyviai koreguojamos, tokiu būdu reikšmingai mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14.       Svarbu ir tai, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios už įvairius pažeidimus buvo baustas 23 kartus, taigi, jis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Nuteistojo asmenybę itin neigiamai charakterizuoja tai, kad paskutinį kartą drausmine nuobauda M. P. baustas 2019 m. gegužės 8 d., t. y. dešimtaisiais laisvės atėmimo bausmės atlikimo metais, taigi puikiai žinodamas drausmės tvarką ir sąlygas bei už jų nesilaikymą kylančias pasekmes, bei  už psichotropinių medžiagų vartojimą, kuomet nuteistasis suvokia priklausomybės alkoholiui pasekmes. Šie užfiksuoti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam M. P., priešingai nei teigiama jo skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tęsiant Resocializacijos skyriaus psichologo konsultacijas. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programų trumpalaikis lankymas šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

15.       Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šis teistumas M. P. nėra pirmasis. Pirmą kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą bei pasikėsinimą apiplėšti.  Kaip nurodė pats, pirmą kartą į teisėsaugos akiratį pakliuvo būdamos vos 14 metų, kadangi su bendraamžių kompanija smulkiai vagiliavo parduotuvėje, tuomet drausminė atsakomybė nebuvo taikyta. Pastarąjį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo metu turėjo rimtų ir jau įsisenėjusių alkoholio vartojimo problemų. Šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo įvykdymas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę ir kylančias neigiamas pasekmes šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis. Apygardos teismo vertinimu, nors šiuo metu alkoholio vartojimo problemos nestebimos, svarbiu aspektu išlieka tolesnis intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas alkoholio ir psichotropinių priemonių vartojimo įpročių valdymo srityje, kas turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam.

16.       Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam nustatyti šie apsauginiai veiksniai: įgytos profesinės kvalifikacijos, teigiama darbinė motyvacija, neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Aukštesnysis teismas itin palankiai vertina nuteistojo dedamas pastangas įgyti išsilavinimą ir darbinės patirties, tokiu būdu užsitikrinant teisėtų ir stabilių pajamų gavimą, kas, tikėtina, gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, vis tik, įvertinus dar išlikusius kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, M. P. sugebės juos tinkamai valdyti ir pakartotinai nenusikals. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad gyvenamoji vieta Tėvo namuose nuteistajam būtų suteikta bandomajam dviejų savaičių laikotarpiui, kurio neišlaikymo atveju, nuteistasis liktų be užtikrintos gyvenamosios vietos, kas neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų.

17.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo M. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                Algirdas Giedraitis