Civilinė byla Nr. e2-1038-819/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09901-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Irinai Lemežytei,
atsakovės atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Bono“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verstara“ dėl skolos priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Baltė“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 36 849,73 Eur skolą, 6 780,35 Eur delspinigius, 40 Eur baudą, 12,5 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bono Lithuania“ (toliau – ir Pardavėjas, Pardavėja) ir UAB „Verstara“ (toliau – ir Pirkėjas, Pirkėja) sudarė 2022 m. kovo 8 d. ilgalaikę medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IL-20220308-00 (toliau – ir Sutartis), kuria Pardavėjas įsipareigojo patiekti Sutartyje nurodytą medieną, o Pirkėjas įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą. Pagal Sutartį Pardavėjas pardavė atsakovei medienos pagal prie ieškinio pridedamas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė medieną pagal sąskaitas priėmė, pretenzijų dėl kokybės ar kiekio niekada nereiškė, iš dalies vykdė mokėjimus, tačiau už parduotą medieną pilnai neatsiskaitė. Pardavėjas 2023 m. balandžio 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. CES-04-04/2023/1 perleido reikalavimo teises ieškovei, apie ką informavo atsakovę 2023 m. birželio 29 d. pranešimu.
Paaiškina, kad Sutarties 5.1. punktu Sutarties šalys sulygo, kad Pirkėjas už nupirktą atskirą medienos siuntą atsiskaito pervesdamas pinigus į Sutartyje Pardavėjo nurodytą sąskaitą per 30 kalendorinių dienų po medienos pristatymo ir sąskaitos išrašymo. Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, mokėjimo terminai yra pasibaigę, atsakovė skolos nesumokėjo itin ilgą laiką. Pagal Sutarties 7.1. punktą, pažeidus nustatytus apmokėjimo už patiektą medieną terminus, Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui delspinigius, kurių dydis yra 0,1 procento skaičiuojant nuo neapmokėtos medienos vertės už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolių įvykdymo. Ieškovės skaičiavimu, atsakovės skola pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BONO00000123, BONO00000127, BONO00000131, BONO00000134, BONO00000139, BONO00000140, BONO00000141, BONO00000143, BONO00000149, BONO00000151 lygi 36 849,73 Eur, o delspinigiai, skaičiuojami už 184 dienas – 6 780,35 Eur.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka.
Nurodo, kad tikrąja Sutarties šalimi buvo UAB „Baltė“, nes visa mediena buvo iš Pardavėjo tiekiama būtent šiai įmonei, kuri medieną naudojo kaip žaliavą savo veikloje. UAB „Baltė“ dirbtuvės buvo (duomenys neskelbtini). Būtent toks medienos pristatymo adresas yra nurodytas kiekviename važtaraštyje. Atsakovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nėra vykdoma jokia veikla, nes tai tėra formalus adresas. Jis buhalterinių paslaugų įmonės yra naudojamas naujoms įmonėms steigti, kurios vėliau parduodamos galutiniams klientams. Taigi tie važtaraščiai, kuriuose nurodoma, jog medienos iškrovimo vieta yra (duomenys neskelbtini), yra iš esmės klaidingi. Ieškovė turėtų pagrįsti, kam ir kur medieną pristatė ir kas ją priėmė. Atsakovės teigimu, mediena visuomet be perkrovimų buvo vežama tiesiai iš Pardavėjo tiekėjų galutiniam ir tikrajam naudos gavėjui – UAB „Baltė“, iškrovimas visada vyko (duomenys neskelbtini), UAB „Baltė“ nuomojamoje teritorijoje.
Pažymi, kad UAB „Baltė“ pati pripažino, kad yra tikroji Sutarties šalis, jos naudai ir interesais buvo sudaryta ši Sutartis. Šios aplinkybės buvo žinomos ir ieškovei, nes buvo derinama taikos sutartis, kurios pagrindu skolininku turėjo tapti tikrasis skolininkas UAB „Baltė“. Susitarimo projektą pasirašė tiek atsakovė, tiek UAB „Baltė“. Susitarimo projektą rengė būtent ieškovė. Vis dėlto dėl nežinomų priežasčių ieškovė susitarimo nepasirašė ir nutarė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovės vertinimu, atsakovė medienos pirkimo santykyje vertintina kaip UAB „Baltė“ atstovė, veikusi būtent šios įmonės pavedimu ir interesais. Iš Sutarties naudą gavo UAB „Baltė“, todėl ir prašomą priteisti skolą turi padengti būtent minėta įmonė.
Taip pat nurodo, kad jei būtų pripažinta, kad būtent atsakovė turi padengti skolą, atsakovė prašo mažinti ieškinyje nurodytus delspinigius. Sutartyje nustatyti delspinigiai sudaro 0,1 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ir yra didesni nei įprasta rinkoje ir nei yra priteisiama panašiose bylose dėl skolos priteisimo. Netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Netesybų žemiausioji mažinimo riba - realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokių nuostolių patyrė dėl vėlavimo atsiskaityti. Todėl realūs ieškovės nuostoliai - negalėjimas naudotis pinigais, jei jie būtų išmokėti laiku. Tokią kompensacinę funkciją įprastai atlieka palūkanos. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) šiuo atveju už vėlavimą mokėtinos palūkanos sudarytų 12 procentų per metus. Tuo tarpu 0,1 procento dydžio per dieną delspinigiai iš esmės yra lygūs 36,5 procentų metinėms palūkanoms, kas akivaizdžiai yra neproporcingai didelė suma. Todėl atsakovė prašo mažinti delspinigius iki 12 procentų už uždelstus metus, kas sudarytų 0,033 proc. už uždelstą atsiskaityti dieną.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.
Pažymi, kad atsakovė atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad važtaraščiai, kuriuose nurodoma, jog medienos iškrovimo vieta yra (duomenys neskelbtini), yra iš esmės klaidingi. Ieškovės teigimu, tikrosiomis Sutarties šalimis buvo UAB „Bono Lithuania“ ir UAB „Verstara“. Atsakovė neneigia, kad jos atstovas pasirašė Sutartį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Pirkėju buvo UAB „Baltė“, o ne Sutartį pasirašiusi ir sudariusi atsakovė. UAB „Bono Lithuania“ valia Sutartį sudaryti buvo būtent su atsakove Sutartyje aptartomis sąlygomis. Būtent atsakovė, o ne UAB „Baltė“ visada atliko mokėjimus už parduotą medieną pagal Sutartį. Ieškovė būtent atsakovei siuntė pranešimą apie reikalavimo teises į atsakovę įgijimą. Sutarties 2.3 punkte šalys sulygo, kad mediena tiekiama Pirkėjui ar jo įgaliotajam asmeniui. Mediena priimama Pirkėjo nurodytoje pristatymo vietoje. Taigi, Pardavėjas organizuodavo medienos pristatymą į atsakovės nurodytą vietą. Aplinkybė, kad atsakovė parduodavo iš UAB „Bono Lithuania“ įgytą medieną UAB „Baltė“, nepanaikina atsakovės kaip pirkėjos sutartinės atsakomybės ir pareigos sumokėti kainą už parduotą medieną. Ieškovė teismui pateikė krovinių gabenimo važtaraščius, iš kurių matyti, kad krovinys būdavo pristatomas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės atsiliepime nurodomi teiginiai dėl medienos pristatymo adresu (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrįsti, nes šis adresas yra nurodytas kaip gavėjo buveinės adresas, ne kaip medienos pristatymo adresas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji minėtu adresu veiklos nevykdo, tik parodo pačios atsakovės nesąžiningumą. Atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad UAB „Baltė“ pati pripažino, kad yra tikroji sandorio šalis – jos naudai ir interesais buvo sudaryta su ieškiniu pateikta Sutartis, nepaneigia, kad atsakovė buvo Sutarties šalis ir Sutartis buvo sudaryta su atsakove. Kokiu tikslu ir kieno naudai atsakovė pirko medieną, neturi reikšmės ieškinio reikalavimams dėl skolos priteisimo ir atsakovės sutartinei atsakomybei.
Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovė veikė kaip tarpininkė. Sutarties tekstas akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Bono Lithuania“ ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kas nurodyta ir pavadinime. Sutarties 1.1 punktas nustatė, kad Pardavėjas įsipareigoja patiekti Sutarties priede Nr. 1 nurodytą medieną, o Pirkėjas įsipareigoja priimti medieną ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą. Apie jokį tarpininkavimą, galutinio pirkėjo suradimą Sutartyje nėra kalbama. Aplinkybė, kad galimai atsakovė medieną ketino įsigyti ir parduoti trečiajam asmeniui, nekeičia ieškovės ir atsakovės pirkimo-pardavimo sandorio esmės. Verslo santykiuose įprastas atvejis, kaip įmonė parduoda ne savo pagamintą/užaugintą produkciją, o įgytą iš kito asmens. Atsakovė, kaip pirkėja, kainą už medieną turėjo sumokėti būtent pardavėjui. Šalys susitarė būtent dėl kainos už įsigyjamas prekes sumokėjimo, o ne dėl atlygio, siejamo su įvykdytu sandoriu ar jo vertės, kaip įprasta atsiskaitant už tarpininkavimo paslaugas.
Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu mažinti delspinigius. Nagrinėjamu atveju abi Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl jiems taikomi aukštesni civilinės atsakomybės standartai. Kaip matyti iš pridedamo išrašo iš www.rekvizitai.lt, atsakovės pardavimo pajamos kasmet yra didelės, kas patvirtina, jog ji turi patirties sandorių sudaryme, supranta sutarties galią ir prisiimtus įsipareigojimus bei netesybų prasmę. UAB „Bono Lithuania“ nebuvo ir nėra vienintelis medieną tiekiantis subjektas Lietuvos Respublikos teritorijoje, medienos pardavimo sritis nėra monopolizuota, todėl trečiasis asmuo turėjo galimybę pasirinkti bet kurį kitą pirkėją, derėtis dėl sutarties sąlygų. Aplinkybė, kad atsakovė sudarė Sutartį, būtent ir patvirtina, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje numatytos palankiausios sąlygos, kurias jos sudarymo metu siūlė medienos pardavėjai. Aplinkybė, kad atsakovė itin ilgą laiką nevykdė savo piniginės prievolės pagal Sutartį, dėl ko susikaupė nemaža delspinigių suma, nesudaro pagrindo mažinti delspinigius. Juo labiau, kad ieškovė reikalauja priteisti delspinigius tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovė vengia atsiskaityti už įgytas prekes beveik dvejus metus.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame pakartojo atsiliepime nurodytą poziciją.
Papildomai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai Sutartį aiškina labai formaliai – kas Sutartį pasirašė. Tikroji sandorio šalių valia buvo kitokia - medieną siekė įgyti UAB „Baltė“, jai mediena buvo pristatoma, o atsakovė medienos pirkimo santykyje vertintina kaip UAB „Baltė“ atstovas. Atsakovės teigimu, atsakovė yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir jos atžvilgiu ieškinys atmestinas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Baltė“ atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį jis informuotas tinkamai, neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija prekių pristatymo, kiekio, skolos dydžio, šias aplinkybes pagrindžia ir rašytiniai įrodymai. Atsakovė nepateikia įrodymų, kad tikroji Sutarties šalis buvo ne atsakovė. Praktikoje prekės dažnai perparduodamos kitiems asmenims. Ieškovę santykiai siejo su atsakove. Už ankstesnes sąskaitas mokėjimai buvo gauti, tačiau vėliau mokėjimai sustojo. Dėl taikos buvo deramasi, bet ieškovės pozicija buvo visuomet, kad gali būti daugiau bendraskolių, bet atsakovė turi būti viena iš skolininkių. Su UAB „Baltė“ jokie santykiai ieškovės nesieja, jokių reikalavimų bankroto byloje ieškovė nėra pareiškusi. Sutartis buvo paruošta iš ieškovės pusės, buvo pateikta susipažinti atsakovei, ji tikrai galėjo teikti savo pasiūlymus, tame tarpe dėl delspinigių. Sąskaitų buvo daug daugiau, jos buvo apmokamos atsakovės ir po reikalavimų perleidimo. Sutarties 7.1 punktas dėl delspinigių buvo taikomas anksčiau, buvo skaičiuojama, buvo mėginama derėtis dėl jų, svarstant taiką, bet ieškovė labai ilgą laiką bandė geranoriškai išspręsti ginčą, mokėjimus visuomet užskaitydavo pagrindinei skolai dengti, šiuo metu prašo priteisti tik už 6 mėnesius. Taikus susitarimas ieškovės nebuvo pasirašytas, nes buvo vienpusiškai panaikinta nuostata dėl solidarumo, ieškovė su tokia sąlyga nesutiko, todėl susitarimas nepasiektas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovė veikė UAB „Baltė“ interesais, UAB „Baltė“ buvo tikroji Sutarties šalis. Nepaisant to, kaip surašytos sutartys, ieškovei buvo žinoma, kad medienos gavėja buvo UAB „Baltė“, kad atsakovė veikia jos interesais. Kai kilo nesutarimas, tada UAB „Verstara“ iniciavo, kad tai būtų ištaisyta, kad sutartis atspindėtų faktinius santykius. Tas taikus susitarimas surašytas iš ieškovės pusės. Ieškovė, sužinojusi, kad UAB „Baltė“ iškelta bankroto byla, bando pinigus išieškoti iš atsakovės. Neginčija, kad Sutartį pasirašė atsakovės direktorė. Sutarties pasirašymo metu UAB „Baltė“ nedalyvavo, tačiau nuo pat pirmo vežimo mediena buvo vežama į UAB „Baltė“ gamybinę bazę. Sutartis buvo sudaryta ant tipinės ieškovės sutarties, ji dėl to nebuvo koreguota, ir delspinigiai dėl to nebuvo taisyti. UAB „Verstara“ ir UAB „Baltė“ veikia toje pačioje vietoje, tame pačiame mieste. UAB „Verstara“ tarpininkavo kaip UAB „Baltė“ atstovė. Ar turi tarpininkavimo sutartį su UAB „Baltė“, atsakovės atstovas nurodė nežinantis, nes UAB „Baltė“, sužinojusi situaciją, pradėjo vengti bendravimo. Visi pinigai, kurie sumokėti ieškovei, yra sumokėti atsakovei mokėjimus gavus iš UAB „Baltė“. Atsakovė medienos negavo, neperdirbo. Atsakovė negalvojo, kad kils tokia problema, kad UAB „Baltė“ nemokės, kai pasirašinėjo sutartį, kurioje buvo numatyti delspinigiai. Delspinigiai nė karto nebuvo mokėti, visi mokėjimai ieškovės buvo užskaityti pagrindinei skolai dengti. Atsakovė užsiima biokuro ruoša, kerta krūmus, miškus. Atsakovės ir trečiojo asmens nesiejo bendri dalyviai. Abi įmonės susipažino per buhalteriją tvarkančią įmonę. Jokia sutartis iš atsakovės pusės dėl medienos pardavimo nebuvo pasirašyta su UAB „Baltė“, jiems buvo tiesiog persiunčiamos ieškovės sąskaitos ir jie jas apmokėdavo atsakovei, o atsakovė ieškovei. Nežino, ar atsakovė įtraukdavo sąskaitas į savo finansinę atskaitomybę, neginčija, kad ieškovės sąskaitas, išrašytas atsakovei, atsakovė gavo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Bono Lithuania“ ir atsakovė 2022 m. kovo 8 d. pasirašė ilgalaikės medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IL-20220308-001. Sutartį tiek iš Pardavėjo, tiek iš Pirkėjo pusės pasirašė įmonių direktoriai. Sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovė, pasirašydama Sutartį, veikia ne savo, o kito asmens vardu. Kad tokias aplinkybes atsakovė paviešino UAB „Bono Lithuania“ derybų dėl Sutarties ar Sutarties pasirašymo metu, nenurodė ir atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Kitų tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (susirašinėjimo tarp Pardavėjo ir Pirkėjo, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kt.) byloje taip pat nėra.
Sutartimi Pardavėjas įsipareigojo patiekti Sutarties priede Nr. 1 nurodytą medieną, o Pirkėjas įsipareigojo ją priimti ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutartį jos šalys sulygo, kad mediena tiekiama Pirkėjui ar jo įgaliotam asmeniui. Mediena priimama Pirkėjo nurodytoje pristatymo vietoje (Sutarties 2.3 punktas). Pagal Sutartį, jos specialiąsias sąlygas, mediena turėjo būti pristatoma adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.3 punkte jos šalys numatė, kad mediena pateikiama Pirkėjui ar jo įgaliotam asmeniui, pasirašant priėmimo perdavimo aktą. Pagal Sutartį parduotos medienos kiekis, kokybė ir sortimentas nustatomas Pardavėjo nurodytame medienos pristatymo sandėlyje. Pristačius medieną ir nustačius medienos kiekį, kokybę ir sortimentą, Pirkėjas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną informuoja Pardavėją apie pristatytos Medienos kiekį, kokybę ir sortminetą, pateikdamas ar persiųsdamas jam priėmimo aktą (Sutarties 3.6 punktas). Pardavėjas, nesutikdamas su Pirkėjo nustatytu medienos kiekiu, kokybe ir sortimentu, turi teisę pateikti pretenzijas per vieną darbo dieną. Nepareiškus pretenzijų ar prieštaravimų nustatytu terminu, laikoma, kad Pirkėjo nurodytas Medienos kiekis, kokybė ir sortimentas yra teisingas, ir Pardavėjas neturi teisės vėliau reikšti pretenzijų (Sutarties 3.6 punktas). Sutarties 4.1 punktu šalys sulygo, kad medienos kaina šalių bendru susitarimu nustatoma kiekvieno atskiro užsakymo atveju. Pirkėjas už nupirktą atskirą medienos siuntą atsiskaito pervesdamas pinigus į Sutartyje Pardavėjo nurodytą sąskaitą per 30 kalendorinių dienų po medienos pristatymo ir sąskaitos išrašymo (Sutarties 5.1 punktas).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pardavėjas, vykdydamas Sutartį, pristatė Sutarties specialioje dalyje nurodytu medienos pristatymo adresu medieną ir išrašė atsakovei sąskaitas: 2022 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000101 3 354,12 Eur sumai, 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000106 3 011,09 Eur sumai, 2022 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000111 2 768,48 Eur sumai, 2022 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000112 5 733,59 Eur sumai, 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000113 3 023,51 Eur sumai, 2022 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000122 2 858,95 Eur sumai, taip pat 2022 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000123 3 186,31 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. liepos 20 d.), 2022 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000127 2 395,80 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. liepos 28 d.), 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000131 3 354,12 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. liepos 31 d.), 2022 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000134 6 084,05 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugpjūčio 1 d.), 2022 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000139 3 209,16 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugpjūčio 11 d.), 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000140 6 503 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugpjūčio 13 d.), 2022 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000141 3 100,02 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugpjūčio 19 d.), 2022 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000143 3 391,47 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugpjūčio 20 d.), 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000149 3 930,24 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugpjūčio 28 d.) ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BONO00000151 2 945,82 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo data 2022 m. rugsėjo 1 d.). Atsakovė yra likusi pilnai neapmokėjusi aukščiau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., 36 849,73 Eur dalyje. Ginčo, kad minėtu laikotarpiu ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pagal Sutartį atsakovės nėra apmokėtos, byloje nėra.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio 4 d. UAB „Bono Lithuania“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. CES-04-04/2023/1, kuria šią skolą pagal Sutartį perleido ieškovei. Pažymėtina, kad tuo metu atsakovės skola ieškovei sudarė šiek tiek didesnę 38 849,73 Eur sumą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2023 m. birželio 29 d. pranešimu. Po pranešimo atsakovė ieškovei atliko dar du mokėjimus: 2023 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 1 000 Eur, 2023 m. rugsėjo 14 d. – 1 000 Eur.
Kaip minėta, byloje tarp šalių nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Pardavėjos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pagal Sutartį 36 849,73 Eur sumai, atsakovės nebuvo apmokėtos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl skolos dydžio, PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto parduoto medienos kiekio ir jos kainos. Tačiau byloje tarp šalių kyla ginčas, kas buvo tikroji Sutarties šalis – atsakovė ar byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti LUAB „Baltė“, kurios adresu mediena pagal Sutartį Pardavėjos buvo pristatoma.
Byloje nustatyta, kad Sutartį Pardavėja raštu sudarė su atsakove. Atsakovės vardu Sutartį pasirašė atsakovės vadovė. Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė Pardavėjai pateikė dokumentus (tarpininkavimo sutartį, kt.), liudijančius, jog ji, sudarydama Sutartį, veikia ne savo, o LUAB „Baltė“ vardu. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad mediena pagal Sutartį turėjo būti ir Sutarties vykdymo metu buvo pristatoma ne atsakovės, o UAB „Baltė“ adresu – (duomenys neskelbtini), pati savaime nepakankama teigti, kad Sutarties sudarymo metu vien iš to Pardavėja turėjo pagrindą spręsti Sutartį sudaranti ne su atsakove. Kaip minėta, Sutartimi šalys sulygo, kad mediena pagal Sutartį tiekiama pirkėjui ar jo įgaliotam asmeniui, o mediena priimama pirkėjo nurodytoje vietoje (Sutarties 2.3 punktas). Nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu Sutarties sudarymo metu Pardavėja turėjo pagrindą manyti Sutartį sudaranti su atsakove kaip LUAB „Baltė“ atstove. Bylos nagrinėjimo teisme metu pats atsakovės atstovas nurodė, kad tikrosios Sutarties šalies klausimą iškėlė pati atsakovė tik Sutarties vykdymo metu, iškilus nesutarimams. Keisti Sutarties šalį ieškovė nesutiko.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė teigė, kad ne tik sudarydama, bet ir vykdydama Sutartį ji veikė ne savo, o LUAB „Baltė“ vardu, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovės tokių aplinkybių negalėjo pagrįstai jokiais įrodymais. Atsakovės atstovo paaiškinimai, kad tokių įrodymų atsakovė negalėjo pateikti į bylą dėl LUAB „Baltė“ nebendradarbiavimo su atsakove, nepagrįsti, nes tokie duomenys (atsakovę ir trečiąjį asmenį sieję sutartiniai santykiai (pirkimo-pardavimo, pavedimo, tarpininkavimo ar kt.), atsakovės finansiniai dokumentai, tame tarpe atsakovės atsiskaitymai su ieškove ir/ar LUAB „Baltė“ atsiskaitymai su atsakove), turi būti pirmiausia pas pačią atsakovę. Į bylą ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros gi liudija, kad Sutarties vykdymo metu Pardavėja PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo atsakovei, ne LUAB „Baltė“. Atsakovė, ne LUAB „Baltė“ vykdė ir mokėjimus Pardavėjai ir/ar ieškovei pagal Sutartį. Teismas taip pat sutinka su ieškove, kad atsakovės, LUAB „Baltė“ ir ieškovės siekis sudaryti taikų susitarimą dėl skolos pagal Sutartį apmokėjimo, kurį akcentavo atsakovė byloje, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, nepakankamas konstatuoti, kad sudarydama Sutartį atsakovė veikė ne savo, o LUAB „Baltė“ vardu. Toks susitarimas šalių taip ir nebuvo pasiektas, o pagal ieškovės paaiškinimus jis apėmė ne ieškovės pripažinimą, kad Sutartį Pardavėja sudarė su LUAB „Baltė“, o ieškovės sutikimą, kad skolą pagal Sutartį jai solidariai grąžintų atsakovė kartu su LUAB „Baltė“.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad Pardavėja savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei medieną Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau anksčiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2022 m. birželio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., atsakovė apmokėjo ne visa apimtimi, ieškovės reikalavimas dėl 36 849,73 Eur skolos priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 36 849,73 Eur skola (CK 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju Sutartimi jos šalys sulygo, kad pažeidus nustatytus apmokėjimo už patiektą medieną terminus, Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui delspinigius, kurių dydis yra 0,1 procento, skaičiuojant nuo neapmokėtos medienos vertės už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo (7.1 punktas). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 780,35 Eur delspinigius, kuriuos skaičiuoja taikydama Sutartimi sulygtą delspinigių dydį už 184 dienas. Atsakovė byloje neginčija delspinigių paskaičiavimo teisingumo, tačiau prašo juos mažinti, nes, atsakovės teigimu, jie yra akivaizdžiai per dideli ir nesąžiningi.
CK 6.73 straipsnis numato, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.) teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.
Atsakovė yra nuo 2018 m. birželio 21 d. veikiantis privatus verslo subjektas, paprastai laikomas turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad pasirašydama Sutartį, atsakovė veikė ne laisva valia, Sutarties sąlygos jai buvo neaiškios, dėl ko atsakovė negalėjo numatyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių (CPK 178 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad atsakovė, pasirašydama Sutartį su ieškove, matė Sutartyje nustatytas netesybas, tačiau jų dydis atsakovei nebuvo kliūtis Sutartį sudaryti, atsakovė sąmoningai prisiėmė galimą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės netesybų dydžio teismas negali laikyti neproporcingu atsakovės Sutarties pažeidimams: jie tęsiasi ilgą laiką (ginčo PVM sąskaitos-faktūros atsakovės nėra apmokamos nuo 2022 m. liepos 20 d.), ieškovė 2024 m. birželio 25 d. pareikštu ieškiniu prašomas priteisti netesybas skaičiuoja tik už 184 dienas, sprendžiant dėl taikaus sutarimo gerokai anksčiau 2023 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės nuostoliai buvo apibrėžti 3 000 Eur suma (taikos sutarties 4 punktas). Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, taip pat teismų praktikoje formuojamą taisyklę, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), teismas neturi pagrindo teigti, jog ieškovės prašomi priteisti 6 780,35 Eur delspinigiai, ieškovės paskaičiuoti taikant 0,1 procento dydžio delspinigių normą už kiekvieną dieną už 184 dienų neatsiskaitymo laikotarpį, yra neprotingai didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), suteikiančios pranašumą ieškovei atsakovės atžvilgiu (CK 6.288 straipsnis), pažeidžiančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), bei jas mažinti.
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tinkamai ir laiku PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, o ginčo šalims taikomas anksčiau nurodytas Įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12,50 procentų dydžio metines procesines palūkanas, paskaičiuotas pagal Įstatymą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2024 m. liepos 3 d., t. y. antrąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 4,25 proc., o ne 4,50 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 12,25 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Tačiau Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad Įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018). Įstatymo pagrindu ieškovės naudai iš atsakovės priteistos 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos priskirtinos nuostoliams (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas), todėl joms Įstatymas netaikomas.
Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 12,50 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia ieškovės prašymu iš atsakovės 12,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos 43 630,08 Eur (36 849,73 Eur + 6 780,35 Eur) skolos ir delspinigių sumos, o vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi – 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo 40 Eur kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms.
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje sumokėtą 880 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 1 500 Eur patirtų išlaidų už advokatės teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), 66 Eur vertimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso 2 446 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Valstybė yra patyrusi 13,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys iš esmės patenkintas (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės SIA „Bono“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei SIA „Bono“, juridinio asmens kodas 44103079618, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verstara“, juridinio asmens kodas 304862001, 36 849,73 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 73 ct) skolą, 6 780,35 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 35 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 43 630,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 446 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verstara“, juridinio asmens kodas 304862001, 13,55 Eur (trylika eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir