(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

2.1.                      pripažinti neteisėtomis perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 523231 (toliau – Pirkimas), sąlygas:

2.1.1.                      Pirkimo sąlygų 2.6 punkte padidinti perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą bent 40 proc.;

2.1.2.                      koreguoti Techninės specifikacijos 6.8 punktą atsisakant galimybės iki 30 proc. mažinti pastoviąją kainos dalį;

2.1.3.                      panaikinti Techninės specifikacijos 6.11 punktą;

2.1.4.                      panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktą;

2.1.5.                      panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose reikalavimą ne vėliau kaip per 5 min. pateikti informaciją į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą;

2.1.6.                      panaikinti Techninės specifikacijos 9.3 punktą; panaikinti Techninės specifikacijos 9.10 punktą;

2.1.7.                      pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nuostatas, numatančias pernelyg dideles, pažeidimams neproporcingas ir baudimo funkciją atliekančias baudas;

2.2.                      įpareigoti Pirkimo sąlygose pateikti išsamią informaciją apie tai kaip Perkančioji organizacija apskaičiuoja maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą (dydį), o taip pat nurodyti kokias sudedamąsias dalis įskaičiuoja ir kokio jos dydžio;

2.3.                      ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo;

2.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygų 2.6 punktą perkančiajai organizacijai priimtina maksimali bendra metinė (12 mėn.) pasiūlymo kaina yra 181 078  Eur be PVM, o pasiūlymus, kuriuose bus nurodyta didesnė kaina, perkančioji organizacija atmes kaip neatitinkančius Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nustatyta maksimali metinė pasiūlymo kaina yra nepagrįstai maža ir privalo būti didinama dėl šių priežasčių:

3.1.                      paslaugos teikimas apima papildomas paslaugas / reikalavimus, kurių dalis net nėra susijusi su paslaugos teikimu (Pirkimo objektu);

3.2.                      šiuo metu faktinė teikiamų paslaugų kaina yra ženkliai didesnė, negu Pirkime nustatoma maksimali metinė paslaugų teikimo kaina;

3.3.                      Techninėje specifikacijoje pateikti konteinerių aptarnavimo dažniai, pagal kuriuos nustatyta maksimali metinė paslaugų kaina, skiriasi nuo Lazdijų atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose 2013 m. vasario 7 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-594 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nurodytų;

3.4.                      tiekėja kartu su kitais rinkos dalyviais dar 2019 m. ginčijo iš esmės tokį patį perkančiosios organizacijos maksimalios metinės pasiūlymo kainos teisėtumą;

3.5.                      atsakovė, prieš pradėdama Pirkimą, neatliko būtinų veiksmų siekiant tinkamai parengti Pirkimo sąlygas (neįvertinto rinkos kainos, kainų pokyčio, gyventojų reto apgyvendinimo);

3.6.                      Pirkimui skirtų lėšų suma negalėtų būti padidinta, tiekėjams pasiūlius kainą, viršijančią maksimalią metinę pasiūlymo kainą;

3.7.                      perkančioji organizacija šiuo Pirkimu siekia reguliuoti paslaugos teikimo kainą.

4.       Be to, perkančiajai organizacijai vykdant Pirkimą nepadidinus maksimalios metinės pasiūlymo kainos, maksimaliai išauga rizika ne tik neracionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas, skelbti pakartotinį pirkimą, bet ir pažeisti atliekų turėtojų interesus.

5.       Ieškovė nesutiko su Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte perkančiajai organizacijai numatyta teise iki 30 proc. didinti arba mažinti ar kitaip koreguoti pastoviąją kainos dalį, kadangi ši dalis, atsižvelgiant į jos paskirtį, visą sutarties vykdymo periodą turėtų išlikti pastovi, t. y. nepakitusi. Sumažinus pastoviąją dalį net 30 proc., tiekėjas atsidurtų tokioje situacijoje, kai paslaugų teikimas jam taptų nuostolingas. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, patvirtintus Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“, pastovioji rinkliavos dalis Lazdijų gyventojams nustatoma priklausomai nuo jų valdomo nekilnojamojo turto pobūdžio ir jo naudojimo intensyvumo, tačiau visais atvejais pastovioji kainos dalis yra fiksuota ir niekuomet nesikeičia. Todėl ir paslaugų teikime perkančioji organizacija neturėtų turėti galimybės keisti pastoviosios paslaugų teikimo kainos dalies, kuri turėtų išlikti nepakitusi visą sutarties vykdymo laikotarpį.

6.       Perkančioji organizacija nepagrįstai į Pirkimo sąlygas įtraukė nuostatą, numatančią jos atstovams teisę įeiti į paslaugos teikėjo patalpas (tarp jų ir nuomojamas) ir patikrinti paslaugai naudojamus materialinius techninius išteklius (Techninės specifikacijos 6.11 punktas). Ieškovės įsitikinimu, tokia nuostata yra nesuderinama su daugelio rinkoje veikiančių tiekėjų privatumo politikų nuostatomis, yra perteklinė, neproporcingai apsunkinanti paslaugos teikėją ir net paneigianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą bei ginamą fundamentalų nuosavybės neliečiamumo principą. Juolab kad nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų poreikį ar interesą vykdyti patikrinimus paslaugos teikėjo patalpose, o poreikis patikrinti paslaugų teikimo teisėtumą ir atlikti paslaugų teikimo kontrolę gali būti įgyvendintas kitomis priemonėmis.

7.       Ieškovė mano, kad Techninės specifikacijos 7.3.8.3. punkte numatyta teisė perkančiajai organizacijai netinkamus naudoti konteinerius pakeisti, pasinaudojus Sutarties užtikrinimo garantu naujų konteinerių įsigijimui, yra neteisėta ir neproporcinga, nes yra paneigiamos kitos Techninės specifikacijos sąlygos, numatančios paslaugos teikėjo atsakomybę tik už dėl jo kaltės sugadintus konteinerius. Be to, yra perkeliama atsakomybė paslaugos teikėjui už konteinerių tinkamumą, nors pastarasis nei juos pirko, nei užtikrino jų tiekimą; pasinaudojimas užtikrinimu iš anksto neapibrėžta kaina suponuoja nepagrįsto praturtėjimo galimybę, juo labiau, kai net nėra numatyta pareiga atsižvelgti į konteinerių natūralų nusidėvėjimą.

8.       Perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti į užsakovės informacinę sistemą konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis (pavyzdžiui, pakėlimo atveju – atliekų svorį) per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto, numatytas Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose, yra techniškai neįgyvendinamas, nes šiam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min. Ieškovės žiniomis, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Juolab kad nėra aišku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.

9.       Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius klausimus, Techninės specifikacijos 9.3 punkte nustatydama reikalavimą darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį Pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikštų kitų ieškovės darbuotojų, dirbančių tą patį ar jam prilygintą darbą, diskriminaciją. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausią mokėtiną darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydis. Juolab kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.

10.       Ieškovės nuomone, Techninės specifikacijos 9.10 punktas nepagrįstai įpareigoja tiekėją dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėją) duoti privalomus vykdyti nurodymus ir atlikti tam tikrus veiksmus, nors tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija apskritai neturėtų nustatyti paslaugų teikėjui perteklinių reikalavimų, t. y. kaip turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai ir pan., šiuos sprendimus turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę.

11.       Perkančioji organizacija Pirkimo sutarties priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius, todėl jie turi būti mažinami. Perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.

12.       Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė, todėl teismui pripažinus neteisėtomis ginčo Pirkimo sąlygas, jis turėtų ex officio spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį Pirkimą.

13.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia Pirkimo sąlygas modifikuoti taip, kaip būtų paranku ieškovei: susimažinti netesybas ir rizikas patirti nuostolius dėl Pirkimo sutarties nevykdymo, sumažinti paslaugų apimtis, padidinti perkamų paslaugų kainą.

14.       Atsakovė nesutiko su reikalavimu padidinti Techninės specifikacijos 2.6 punkte nurodytą perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą bent 40 proc. Atsakovės teigimu, maksimali paslaugos kaina apskaičiuota, atsižvelgiant į paslaugos teikimui sugaištą laiką, įvertinus konteinerių aptarnavimo dažnumą, nustatytą Techninėje specifikacijoje, taip pat įvertinus sunkiai privažiuojamose teritorijose esančių konteinerių kiekį bei laikantis Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94, nuostatomis. Be to, paslaugos kainą skaičiavo atsakovės pasitelkti nepriklausomi specialistai, todėl laikytina, kad paslaugos kaina apskaičiuota objektyviai, remiantis teisės aktais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rinkos analize, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos turimus faktinius duomenis bei patirtį, įvertinus visus ekonominius ir kitus reikiamus rodiklius. Anot atsakovės, nėra pagrindo sutikti su ieškovės reikalavimu pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip perkančioji organizacija apskaičiavo maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą (dydį), o taip pat nurodyti, kokias sudedamąsias dalis įskaičiuoja ir kokio jos dydžio, nes Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) neįpareigoja perkančiosios organizacijos tiekėjams įrodinėti bei dokumentais pagrįsti, kaip ji apskaičiavo Pirkimo objekto kainą.

15.       Atsakovė nesutiko ir su reikalavimu koreguoti Techninės specifikacijos 6.8 punktą, atsisakant galimybės iki 30 proc. sumažinti pastoviąją kainos dalį. Atsakovė pabrėžė, kad pastovioji kainos dalis bus mokama paslaugos teikėjui visada, kai paslaugos teikėjas vykdo paslaugą, t. y. nepriklausomai nuo ištuštintų konteinerių skaičiaus. Tiek pastovioji, tiek ir kintama kainos dalys nebus mokamos tada, kai tiekėjas paslaugos nevykdys. Be to, toks reikalavimas neprieštarauja ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95, įtvirtintoms nuostatoms.

16.       Atsakovė Techninės specifikacijos 6.11 punkte pagrįstai numatė teisę užsakovui įeiti į paslaugos teikėjo patalpas. Tokia teise užsakovė gali pasinaudoti tik prieš 3 darbo dienas įspėjusi paslaugos teikėją, be to, ji gali tikrinti tik su paslaugos teikimu susijusias ir paslaugai naudojamas konteinerių higienizavimo priemones ir pan. Kadangi už paslaugos teikėjo patalpose laikomų dokumentų ir informacijos konfidencialumo užtikrinimą atsakingas pats paslaugos teikėjas, todėl būtent paslaugos teikėjas turi pareigą per 3 darbo dienas tinkamai pasiruošti užsakovo organizuojamam patikrinimui.

17.       Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktą, kadangi, rengdama Pirkimo sąlygas, ji rėmėsi ilgamete MKA surinkimo patirtimi ir atsižvelgė į tai, kad šiuo metu vykdant paslaugą taip pat sėkmingai veikia analogiška konteinerių defektų nustatymo sistema. Juolab kad pagal Techninės specifikacijos 7.3.4 punktą, paslaugos teikėjas turi per 3 mėnesius po pasiruošimo laikotarpio pabaigos pasiruošti paslaugą teikti tik tinkamais naudoti konteineriais, t. y. teikėjas pats bus atsakingas už tolesnę konteinerių būklę, atsiradusius defektus.

18.       Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja Techninės specifikacijos 7.4.6 bei 7.4.9 punktuose numatytus reikalavimus, kad visi konteinerių tuštinimo duomenys, kurie surenkami šiukšliavežėje (konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ir pan.), Konteinerių identifikavimo sistemoje (toliau – KIS) turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Toks duomenų pateikimo terminas yra pateisinamas siekiu užtikrinti kuo didesnį konteinerio aptarnavimo fakto patikimumą, efektyvesnę automobilio judėjimo kontrolę, taip pat įgyvendinti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą mokėtojų lūkesčius matyti informaciją realiu laiku. Atsakovės turimais duomenimis, visi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, turi technines galimybes teikti duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto ir šiai dienai tą daro.

19.       Techninės specifikacijos 9.3 punkte atsakovė pagrįstai įtvirtino socialinį kriterijų, t. y. tiekėjo įsipareigojimą mokėti Pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams didesnį nei Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, nes tokiam kriterijui viešuosiuose pirkimuose suteikiama vis didesnė svarba. Be to, paslaugos teikėjo darbuotojai teikia viešąsias paslaugas visuomenei, todėl paslaugos teikėjo darbuotojams keliami griežti reikalavimai, ypač darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su gyventojais ir aptarnaujantiems konteinerius (pagalbiniai darbininkai, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantys darbuotojai): jie privalo būti tvarkingi, dėvėti vienodas uniformas (su pažymėtu paslaugos teikėjo pavadinimu), suprasti, skaityti ir kalbėti lietuviškai, būti pagarbūs, malonūs, išmanyti visas paslaugos teikimo sąlygas, atliekų rūšiavimą ir t. t. Todėl, skaičiuodama paslaugos kainą, perkančioji organizacija vertino, kad šiems darbuotojams bus mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis, mokamas vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams. Ieškovės abejonės dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo yra nepagrįstos, nes informaciją apie darbuotojų darbo užmokesčio medianą tiekėjas privalo pateikti.

20.       Atsakovė nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl Techninės specifikacijos 9.10 punkto, kuriuo nustatytas įpareigojimas paslaugos teikėjui ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki darbo pagal sutartį pradžios naujiems darbuotojams organizuoti praktinius paslaugos teikimo ir atliekų rūšiavimo mokymus, panaikinimo. Anot atsakovės, šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti kokybišką viešosios paslaugos teikimą. Atsakovės vertinimu, jos atstovų dalyvavimas paslaugos darbuotojų supažindinime su paslaugos teikimo sąlygomis sudaro galimybę tiekėjo darbuotojams būti tinkamai informuotiems apie kokybiškos paslaugos teikimo reikalavimus.

21.       Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl Sutarties priedo Nr. 4 pakeitimo, kadangi Pirkimo sąlygose nustatyto baudų dydžio savaime laikyti akivaizdžiai per dideliu nėra teisinio pagrindo. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kuris priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Perkančioji organizacija, nustatydama baudų dydžius, atsižvelgė į tai, kad (i) nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užteršto vandens šalinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai; (ii) nešalinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir techniką bei išvažiuoti į eismo juostą, (iii) nustatytu laiku neištuštinus konteinerių gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarša, (iv) KIS neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimą, ir t. t. Pirkimo sąlygose nustatytomis baudomis perkančioji organizacija siekia užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų, kurioms yra keliami didesni reikalavimai, nes aptarnaujami visi rajono gyventojai bei užtikrinamas tinkamas atliekų sistemos funkcionavimas, teikimą. Todėl už šių paslaugų nevykdymą dėl pačio tiekėjo kaltės ir yra nustatytos baudos, kurios įpareigoja tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų (ne)vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio.

22.       Viešųjų pirkimų tarnyba, duodama išvadą dėl byloje ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų, nurodė, kad ji nevertino specifinių žinių reikalaujančių ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų (ne)teisėtumo, bet atkreipė dėmesį į ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas, kurios pagal pateiktą informaciją kelia abejonių.

23.       Vertinant Techninės specifikacijos 6.8 punkte nustatytos teisės perkančiajai organizacijai iki 30 procentų didinti arba mažinti arba kitaip koreguoti pastoviąją paslaugų dalį teisėtumą, turėtų būti sprendžiama, ar pastovioji dalis nėra tas dydis, kuris neturėtų kisti visą sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. ar paslaugos pastoviosios dalies įkainis ir (ne)turėtų išlikti pastovus, o paslaugos dalies dedamieji, kurie sutarties vykdymo metu galėtų kisti, turėtų būti priskiriami kintamajai paslaugos daliai.

24.       Perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti, kaip tiekėjas, su kuriuo sudaryta sutartis, laikosi sutartyje nustatytų reikalavimų. Todėl, jei perkančioji organizacija nustato tam tikrus privalomus reikalavimus paslaugos teikimui ir tam, kad ji įsitikintų, jog tų reikalavimų sutarties vykdymo metu iš tikrųjų laikomasi, reikia atvykti į vietą apžiūrai, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, tokia nuostata neturėtų būti laikoma neproporcingai apsunkinančia teikėją (nebent tam tikrus ribojimus nustatytų kiti teisės aktai).

25.       Abejotina Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punkte įtvirtinta galimybė perkančiajai organizacijai netinkamus naudoti konteinerius pakeisti pasinaudojus sutarties užtikrinimo garantu naujų konteinerių įsigijimui. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, nėra aišku, kodėl konteinerių tinkamumo patikrinimą numatoma atlikti visiškai besibaigiant sutarties vykdymui, t. y. ne anksčiau nei 60 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos (Techninės specifikacijos 7.3.7 punktas). Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, sutarties įvykdymo užtikrinimo instituto tikslas yra kitoks, nei sudaryti galimybę (beveik visiškai įvykdžius sutartį) perkančiajai organizacijai teikėjo lėšomis pakeisti tam tikrą dalį konteinerių.

26.       Perkančioji organizacija, Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose nustatydama reikalavimą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą, turėtų pagrįsti, kodėl šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų būti nurodoma, ar apskritai yra šioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar šiuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sąlygos konkrečiam tiekėjui. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, ar iš pateiktų įrodymų galima įsitikinti, ar teikėjai turi galimybes perduoti visą Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose reikalaujamą informaciją, ar tik jos dalį.

27.       Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko, kad nustatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą turėtų būti atgrasančios, tačiau, vis tik, pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją, kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį, ryšis pateikti pasiūlymą, nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų. Taip pat, objektyviai įvertinę prisiimamą riziką, tiekėjai šią riziką įskaičiuos į pasiūlymo kainą, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

28.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino, kad Pirkimo sąlygų 2.6 punkte, Techninės specifikacijos 6.8 punkte, 6.11 punkte, 7.3.8.3 punkte, 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose, 9.3 punkte, 9.10 punkte nustatyti reikalavimai ir Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatyti baudų dydžiai yra neteisėti; nutraukė Pirkimo procedūras; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.

29.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. nustatyta maksimali MKA ir MA surinkimo ir išvežimo paslaugos kaina buvo 129 873,97 Eur arba net 70 proc. didesnė nei perkančioji organizacija nustatė ginčo Pirkimo dokumentuose. 2019 m. perkančiosios organizacijos nustatyta praktiškai identiška maksimali pasiūlymo kaina profesionaliems rinkos dalyviams buvo nepriimtina, t. y. arba jie apskritai neteikė pasiūlymo, arba teikė pasiūlymus, kuriuose nurodė didesnę, nei nustatyta maksimali, pasiūlymo kainą. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija neturėtų galimybės pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti Pirkimui skirtų lėšų sumos, jei tiekėjų pasiūlymų kainos viršys maksimalią metinę pasiūlymo kainą, todėl egzistuoja reali rizika, kad Pirkimo sutartis nebus sudaryta ir perkančioji organizacija bus priversta dar kartą skelbti Pirkimą. Teismo vertinimu, tai neabejotinai didina riziką ir neracionaliai panaudoti lėšas, ir pažeisti atliekų turėtojų interesus, nes šiuo metu 2014 m. rugpjūčio 6 d. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos sutarties galiojimas jau yra pasibaigęs. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 2.6 punkte numatyta maksimali bendra metinė 181 078,00 Eur be PVM dydžio kaina yra nepagrįsta. Teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi Pirkimo sąlyga, numatyta 2.6 punkte, pripažįstama nepagrįsta dėl joje numatytos kainos dydžio, ieškovės išvestinis prašymas įpareigoti Pirkimo sąlygose pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip perkančioji organizacija apskaičiuoja maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą (dydį), o taip pat nurodyti, kokias sudedamąsias dalis įskaičiuoja ir kokio jos dydžio, šiuo atveju netenka prasmės.

30.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastoviosios kainos dalis turėtų išlikti nepakitusi visą sutarties vykdymo laikotarpį, nepriklausomai nuo jokių sąlygų ar aplinkybių. Priešingu atveju, įtvirtinant galimybę koreguoti ne tik kintamąją kainos dalį, bet ir pastoviąją, paneigiama pastovios kainos dalies esmė ir tikslas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 6.8 punkte nepagrįstai numatė galimybę koreguoti pastoviąją kainos dalį.

31.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos nurodomas tikslas „patikrinti paslaugai naudojamus materialinius techninius išteklius“ yra nepakankamas, ypač atsižvelgiant į komercinės paslapties atskleidimo riziką patikrinimo metu. Todėl teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 6.11 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė „įeiti į Paslaugos teikėjo patalpas (tarp jų ir nuomojamas)“, yra neteisėtas.

32.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad perkančioji organizacija sutarties vykdymo pabaigoje, likus mažiau nei 2 mėnesiams iki sutarties pabaigos, siekia pakeisti dalį konteinerių paslaugos teikėjo lėšomis (pasinaudodama garantu), o tai nėra pirkimo sutarties objektas šiuo atveju. Todėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas įsigyjant naujus konteinerius. Juolab kad perkančioji organizacija numatė pakeisti naujais ne tik konkrečius netinkamus konteinerius, bet tam tikrą procentą konteinerių nuo atrankos būdu atliktos konteinerių tinkamumo patikros. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjas galimai turės apmokėti ir už tokių konteinerių keitimą, kurie faktiškai net nebus sugadinti ar remontuotini. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punkte numatyta teisė perkančiajai organizacijai pasinaudoti „Sutarties užtikrinimo garantu kompensuoti apskaičiuoto naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas“ yra neteisėta.

33.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė ir skubos svarbos, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrinti minėtu reikalavimu siekiami tikslai. Nors atsakovė teigė, kad visi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, turi technines galimybes teikti duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto ir šiai dienai tą daro, tačiau konkrečiai neįvardino nei vieno rinkoje veikiančio paslaugos teikėjo, kuris turi technines galimybes per mažiau nei 5 min. perduoti į informacinę sistemą būtent konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis. Be to, nors atsakovė deklaravo siekį užtikrinti kuo didesnį konteinerio aptarnavimo fakto patikimumą, efektyvesnę automobilio judėjimo kontrolę, taip pat įgyvendinti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą mokėtojų lūkesčius matyti informaciją realiu laiku, tačiau nėra aišku, kodėl šis siekis negali būti užtikrinamas tam tikrus duomenis perduodant per ilgesnį laiko tarpą. Atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose numatyto reikalavimo konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šį reikalavimą teismas pripažino neužtikrinančiu nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

34.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams yra laikytinas kišimusi į tiekėjo organizacinę veiklą. Atsakovės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymą vertinti pagal naudingumo kriterijus, t. y. numatant, kad kuo tiekėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 9.3 punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurenciją.

35.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, gali būti vertinamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme, todėl yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms.

36.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis.

37.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas, Pirkimo procedūras nutraukė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

38.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Teismas buvo pasyvus ir vertino vien ieškovės pateiktus netgi negaliojančius dokumentus, tačiau nevertino viešoje erdvėje patalpintų įrodymų, kurie patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pretenzijos perkančiajai organizacijai buvo teikiamos, tik turint siekį sutrukdyti vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu CVP internetiniame puslapyje www.cvpp.lt buvo patalpinta 2020 m. lapkričio 26 d. sutartis, sudaryta paslaugos teikėjos UAB „Ecoservice“, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro. Šioje sutartyje nustatytos visos tapačios sąlygos, kurias nagrinėjamoje byloje ginčija UAB „Ecoservice“.

38.2.                      Teismas neturėjo teisinio pagrindo tirti, nagrinėti, juolab kvestionuoti perkančiosios organizacijos teisės Pirkimo sąlygų 2.6 punkte nurodyti perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią metinę pasiūlymo kainą. Bylos medžiaga patvirtina, kad perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentuose pasirinkta kainodara atitinka rinkos situaciją ir neperkelia tiekėjams nepagrįstos rizikos, nes teismui pateikti atsakovės duomenys patvirtina, jog komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo kainos apskaičiavimo modelis, skirtas įvertinti visus susidarančius atliekų kiekius ir sąnaudas, siekiant apskaičiuoti atliekų surinkimo ir transportavimo kainą, pagrindžia kainos kintamąsias ir pastoviąsias dalis.

38.3.                      Pirkimo sutarties projekto 4 priede „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nustatyta, kad sutarčiai taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas. Vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95, taikant fiksuoto įkainio kainodarą įsigyjamų paslaugų kiekiai gali būti nustatomi vienu iš metodikoje nurodytų būdų. Atsakovė, vadovaudamasi metodika ir atsižvelgdama į tai, kad bus sudaroma ilgalaikė sutartis, pasirinko nurodyti įsigyjamų paslaugų sąrašą bei numatomų įsigyti paslaugų kiekius, nustatant perkamų paslaugų kiekius su procentine paklaida, t. y. nurodant kad paslaugos dalys gali būti didinamos, mažinamos ar kitaip koreguojamos iki 30 proc. nuo pradinės sutarties vertės.

38.4.                      Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Techninės specifikacijos 6.11 punktą, kadangi ieškovė niekaip nepagrindė, kodėl atsakovei turėtų būti svarbūs tiekėjo patalpose laikomi dokumentai ir informacija, niekaip nesusiję su Pirkimo vykdymu.

38.5.                      Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktą. Atsakovė, rengdama Pirkimo sąlygas, rėmėsi ilgamete MKA atliekų surinkimo patirtimi ir atsižvelgė į tai, kad šiuo metu, vykdant paslaugą, taip pat sėkmingai veikia analogiška konteinerių defektų nustatymo sistema. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino, priimdamas sprendimą. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, tuo atveju, jei paslaugos teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padalytų nuostolių, tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį. Ieškovas neginčijo šios Pirkimo sąlygų nuostatos.

38.6.                      Teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Novian Systems“
2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinė išvada, kurioje pateikti duomenys iš PO informacinės sistemos ATRIS, kurios priežiūrą ir plėtrą vykdo UAB „Novian Systems“; specialistas tvirtina, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro zonoje veikiantiems vežėjams nėra techninių trukdžių teikti duomenis per 5 minutes, o tokia sąlyga pirkimo dokumentuose atkartoja gerąją praktiką, tačiau nėra proteguojanti ar išskirtinė.

38.7.                      Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį; tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą.

38.8.                      Ieškovė, sudarydama 2020 m. lapkričio 26 d. sutartį, patvirtino, kad ji vairuotojams / krovėjams mokės 1 364 Eur (etatas), todėl yra pajėgi įvykdyti Pirkimo sąlygų ir sutarties reikalavimą mokėti pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams didesnį nei Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.

38.9.                      Techninės specifikacijos 9.10 punkte nėra reikalavimo, kad darbuotojas būtų apmokytas iki darbuotojo įsidarbinimo paslaugos teikėjo įmonėje; tokio absurdiško ir teisiškai nepagrįsto reikalavimo atsakovė nekelia, o naujam paslaugos teikėjo darbuotojui iki darbo pagal viešojo pirkimo sutartį pradžios būtų sudaryta galimybė būti tinkamai informuotam apie kokybiškos paslaugos teikimo reikalavimus.

38.10.                      Teismas formaliai analizavo ir vertino tik nustatytų baudų dydžius, tačiau neatsižvelgė į baudų taikymo taisykles (baudų ir išskaitų mechanizmo nuostatų logiką ir vidinę struktūrą), kurios pagrindžia baudų pagrįstumą ir proporcingą atgrasomąjį poveikį. Baudų dydis yra proporcingas, protingas ir pagrįstas.

39.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

39.1.                      Net ir tuo atveju, jei tiekėjas sudaro su perkančiąja organizacija pirkimo sutartį, tai neeliminuoja tiekėjo teisės tas pačias pirkimo sąlygas ginčyti kitame vykdomame pirkime. Ieškovė informavo, kad šiuo metu aktyviai siekia nutraukti 2020 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 529.

39.2.                      Perkančiosios organizacijos prieš metus analogiškame pirkime nustatyta maksimali metinė paslaugų 180 000 Eur be PVM kaina buvo taip pat per maža. Šiuo atveju perkančioji organizacija iš esmės paliko ją Pirkime tokią pačią t. y. 181 078,00 Eur be PVM.

39.3.                      Tiekėjas turi būti užtikrintas, kad galės tinkamai suteikti paslaugas ir kad gaus pakankamus finansinius resursus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui, o tai užtikrinama per pastoviąją kainos dalį, kuri visą sutarties laikotarpį nekinta.

39.4.                      Ieškovė sutiko, kad perkančioji organizacija turi teisę ir pareigą įsitikinti, kaip teikėjas, su kuriuo sudaryta sutartis, laikosi sutartyje nustatytų reikalavimų. Tačiau tokia atsakovės teisė gali būti sėkmingai įgyvendinta kitomis priemonėmis, neproporcingai neapsunkinant teikėjo bei nepagrįstai nesukeliant grėsmės sužinoti perteklinę (konfidencialią) informaciją.

39.5.                      Atsakovė, vadovaujantis Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktu, ketina neteisėtai pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu kitais tikslais t. y. ieškovės sąskaita įsigyti naujus atliekų surinkimo konteinerius.

39.6.                      Jei informacija atsakovei bus pateikta ne per 5 min., bet po 120 min., tai nepakeis paties konteinerio aptarnavimo fakto ir paties faktinio laiko, kada jis buvo aptarnautas, kaip ir nepakeis tos informacijos, kuri rūpi gyventojams – ar konteineris tą dieną (pagal grafiką) apskritai buvo aptarnautas. Atsakovė pateikia deklaratyvų argumentą, kad Alytaus regione (7 savivaldybėse) visi paslaugų teikėjai turi technines galimybes pateikti duomenis ne vėliau kaip per 5 min., tačiau nei vieno iš jų nenurodo. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2021 m. kovo 9 d. sprendime byloje Nr. e2A-527-236/2021 analogišką atsakovės reikalavimą pripažino neužtikrinančiu nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

39.7.                      Lietuvos apeliacinis teismas dar 2021 m. kovo 9 d. sprendime byloje
Nr. e2A-527-236/2021 analogišką atsakovės reikalavimus mokėti vidutinį darbo užmokestį ir apmokyti naują darbuotoją likus ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo darbo pradžios pripažino neteisėtais.

39.8.                      Baudų dydžio klausimas buvo analogiškai nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo
2021 m. kovo 9 d. sprendime byloje Nr. e2A-527-236/2021.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujo rašytinio įrodymo pridėjimo prie bylos ir jo įrodomosios reikšmės

42.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

43.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės sudarytą analogiškomis ginčo sąlygomis 2020 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 529.

44.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2020 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų sutartį Nr. S-224/SUT-2020-520. Ieškovės teigimu, ši sutartis įrodo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti baudų dydžiai neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis, ir 2021 m, balandžio 9 d. raštą
Nr. 202-ECO-VLN „Paklausimą dėl sutarties nutraukimo“, kuris įrodo, kad ieškovė siekia nutraukti 2020 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 529. Ieškovė pažymi, kad, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde atsakovės pateiktas naujas aplinkybes, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

45.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateiktas naujas įrodymas susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, ieškovė su juo yra susipažinusi, dėl jo atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė, sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2020 m. lapkričio 26 d. sutartis Nr. 529 priimtina ir vertintina kartu su kita bylos medžiaga (CPK 42, 180, 302, 314 straipsniai). Analogiškai priimtini anksčiau nurodyti ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kuriais atsikertama į atsakovės nurodytas naujas faktines aplinkybes, nes šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

47.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su visomis skundžiamo teismo sprendimo dalimis dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo ir dėl jų visų remiasi 2020 m. lapkričio 26 d. sutartimi Nr. 529, teigdama, kad ieškovei tokios sąlygos yra priimtinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą sutartį, sutinka su atsakove, kad ieškovė iš tiesų sudarė pirkimo sutartį analogiškomis šiai bylai sąlygomis, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtomis. Vis tik, šiai bylai pirmiau nurodyta sutartis, kaip ir ieškovės pateiktosios, suteikia tik ieškovės vykdomos veiklos kontekstą, tačiau esminės reikšmės ginčo Pirkimo sąlygų teisėtumui neturi. Ieškovė laisvai disponuoja jai priklausančiomis civilinėmis teisėmis ir procesinėmis teisėmis, įskaitant teise kreiptis į teismą (CPK 5, 13 straipsniai; CK 1.137 straipsnis). Tai, ar ieškovė kitame pirkime ginčijo analogiškas pirkimo sąlygas ar jų neginčijo, šioje byloje ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumui teisinės reikšmės neturi. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šiuo aspektu, plačiau vertindama atskiras ginčo Pirkimo sąlygas ir apeliacinio skundo argumentus, nepasisakys.

Dėl maksimalios bendros metinės pasiūlymo kainos

48.       Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu Pirkimo sąlygų 2.6 punktą, kuriame nustatyta, kad Perkančiajai organizacijai priimtina maksimali bendra metinė (12 mėn.) pasiūlymo kaina yra 181 078,00 EUR be PVM. (Sutarties vykdymo metu, keičiant paslaugų dalis ši suma gali didėti iki 30 %, tačiau dalyvio pasiūlymas neturi viršyti nustatytos maksimalios kainos).

49.       Apeliaciniame skunde šios Pirkimo sąlygos pripažinimas neteisėta kvestionuojamas tuo pagrindu, kad perkančioji organizacija turi diskreciją numatyti pirkimo kainą, kuri nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, atlikus rinkos tyrimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir aktualų teisinį reguliavimą, su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

50.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad perkančiosios organizacijos nustatyta maksimali pasiūlymo vertė, vertinant ją restrospektyviai pagal ankstesnius pirkimus, galėtų būti laikoma tiekėjams nepriimtina. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji vertę nustatė objektyviai, pasitelkusi nepriklausomus specialistus, tačiau konkrečiais objektyviais duomenimis šių teiginių nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovės kartu su dubliku pateikti skaičiavimai, taip pat byloje esantys duomenys apie kitas sudarytas sutartis ir jų vertes taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės nustatytos maksimalios pasiūlymo kainos neatitiktį rinkos kainai, nes šie duomenys yra arba grindžiami pačios ieškovės nuomone, arba yra tik dalimi būtinų duomenų rinkos kainai nustatyti (pvz. anksčiau sudarytos sutartys ir jų vertė, sutartys kitose regionuose). Taigi šiuo aspektu šalys rinkos kainos aspektą įrodinėjo paviršutiniškai, remdamosis daugiau retrospektyvia padėtimi ir / arba abstrakčiais paaiškinimais.

51.       Vis tik, vien ši aplinkybė, kad maksimalią pasiūlymo kainą atsakovė nustatė galbūt ydingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankama skundžiamą Pirkimo sąlygą panaikinti dėl toliau nurodomų priežasčių.

52.       Kasacinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).

53.       Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą).

54.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kvestionuodama Pirkimo sąlygų 2.6 punkto teisėtumą, neturi tiekėjo suinteresuotumo kvestionuoti pirkimo vertę (maksimalią pasiūlymo kainą), o pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, nepagrįstai Pirkimo sąlygų 2.6 punktą pripažino neteisėtu.

55.       Pirkimo vertė apima dvi teisines ir faktines kategorijas, t. y. numatomą pirkimo vertę ir perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas jos biudžeto lėšas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė apeliaciniame skunde, nė viena VPĮ nuostata nenustato perkančiosios organizacijos Pirkimui numatytų lėšų padidinimo pareigos. Priešingai, pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nebus pripažintas laimėjusiu ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

56.       Nors tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo atsakovės pareigą tinkamai nustatyti numatomą pirkimo vertę, tačiau VPĮ numatytos pirkimo vertės apskaičiavimo taisyklės (be kita ko, VPĮ 5 straipsnis) yra siejamos ne su tiekėjų dalyvavimo pirkime užtikrinimu, o su atitinkamų VPĮ nuostatų, priklausančių nuo pirkimo vertės, taikymo užtikrinimu (VPĮ 4 straipsnis, 5 straipsnio 3–4 dalys, 17 straipsnio 3 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2013). Pirmiau nurodytas aspektas, kad atsakovės apskaičiuota bendra numatomos pirkimo sutarties verte galbūt yra siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, byloje nebuvo įrodinėjamas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtinta Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau – Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika), kuria vėlgi rėmėsi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė, yra skirta būtent šioms VPĮ nuostatoms įgyvendinti, tačiau ne tiekėjo interesui pateikti pasiūlymą jį tenkinančia kaina užtikrinti (VPĮ 5 straipsnio 5 dalis).

57.       Taigi, šiuo aspektu perkančiosios organizacijos numatoma Pirkimui skirti lėšų suma paprastai turėtų sutapti su pagal VPĮ ir Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodiką nustatytina numatoma pirkimo verte (VPĮ 5 straipsnis). Vis tik, gali pasitaikyti atvejų, kuomet numatoma pirkimo vertė yra nustatyta neteisingai, tačiau ji nelemia VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažintos konkurencijos. Būtent tokia padėtis susiklostė nagrinėjamoje byloje, o tai yra esminis aspektas, į kurį neatsižvelgė nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas.

58.       Numatomą pirkimo vertę tiekėjas gali kvestionuoti pagal VPĮ ir Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje nustatytus konkrečius kriterijus, idant būtų taikomos atitinkamam pirkimui skirtos teisės nuostatos. Tai yra vienintelis aspektas, kuriuo tiekėjas pagal VPĮ gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos nustatytą numatomą pirkimo vertę. Vis tik, kaip minėta anksčiau, pirkimo vertė susideda ne tik iš atitinkamo rinkos tyrimo ir pirkimo objekto kainos pagrindimo, bet ir perkančiosios organizacijos valios skirti atitinkamą lėšų sumą pirkimui įvykdyti. Šiuo aspektu perkančioji organizacija turi absoliučią diskreciją suplanuoti pirkimui skirtiną lėšų sumą (pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

59.       Apibūdintame kontekste tai reiškia, kad Pirkimo sąlygų 2.6 punkto panaikinimas šiuo atveju yra savitikslis. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, o tai akivaizdu ir iš anksčiau nurodyto reguliavimo, perkančioji organizacija turi absoliučią diskreciją numatyti pirkimui skirtas lėšas. VPĮ nesuteikia teismui teisės įpareigoti perkančiąją organizaciją numatyti pirkimui daugiau lėšų, negu ji pasirengusi skirti, taigi, net ir panaikinus atitinkamą Pirkimo sąlygą, tai reikštų ne kainos padidinimo galimybę, kuri yra ieškovės suinteresuotumo ginčyti šią Pirkimo sąlygą pagrindas, o Pirkimo nutraukimą. Sekant pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentais, tiek Pirkimo sąlygų 2.6 punkto panaikinimas, tiek jo nepanaikinimas ieškovei nesukels jos siekiamų teisinių pasekmių (didesnės maksimalios bendros metinės pasiūlymo kainos), o lems tik neįvykusį viešąjį pirkimą. Pirmuoju atveju Pirkimas būtų nutrauktinas, nes jis negali būti tęsiamas pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas, o antruoju atveju, kaip motyvuoja pirmosios instancijos teismas ir argumentuoja ieškovė, Pirkimas neįvyktų, nes neatsirastų už perkančiosios organizacijos kainą pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

60.       Taigi, šiuo aspektu perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti numatomą pirkimo vertę tiek, kiek ja nėra siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Kadangi tiekėjas turi interesą pasiūlyti prekę arba paslaugą, o perkančioji organizacija turi interesą prekes arba paslaugas įsigyti už rinkos kainą, šių interesų derinimas vyksta pasirengimo pirkimui stadijoje (VPĮ 27 straipsnis).

61.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais panaikinti Pirkimo sąlygų 2.6 punktą, nes ieškovė neįrodė, kad siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Šiuo aspektu racionalaus lėšų naudojimo principas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) taip pat yra neaktualus, nes Pirkimui neįvykus, Pirkimui numatytos lėšos nėra panaudojamos, o Pirkimui organizuoti atsakovė naudoja savo administracinius resursus.

62.       Pagal bendrą taisyklę, asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu, gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Teismų praktikoje aplinkybės dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo stokos konstatavimas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui, taikant CPK 5 straipsnį, nes ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko žr., pvz., (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-719-381/2018, 2020 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-651-553/2020; 2020 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-859-553/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 33 punktas, 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 58 punktas).

63.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas šią skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – reikalavimą pripažinti neteisėtu Pirkimo sąlygų 2.6 punktą ir padidinti Perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą bent 40 proc. atmesti, ieškovei neturint teisinio suinteresuotumo ginčyti šios Pirkimo sąlygos (CPK 185 straipsnis).

Dėl perkančiosios organizacijos teisės keisti pastoviąją kainos dalį

64.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 6.8. punktą, kuriame nustatyta, kad Vienašališku Užsakovo sprendimu, pavyzdžiui, esant konteinerių pastoviems perpildymams/neužpildymams, atsiradus poreikiui dažniau ar rečiau aptarnauti vieno ar kelių tipų konteinerius ir panašiai, Paslaugos dalys gali būti didinamos, mažinamos ar kitaip koreguojamos iki 30 procentų per visą Sutarties laikotarpį vertinant nuo pradinės Sutarties vertės, pavyzdžiui, jei kuri nors Paslaugos dalis bus praretinta ar padažninta, atitinkamai bus mokama tam tikro apvažiavimo pastoviąja ir kintamąja dalimi daugiau ar mažiau. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastoviosios kainos dalis turėtų išlikti nepakitusi visą sutarties vykdymo laikotarpį, nepriklausomai nuo jokių sąlygų ar aplinkybių.

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijama Techninės specifikacijos 6.8 punkto nuostata ji teisėtai nustatė, jog paslaugos dalys gali būti didinamos, mažinamos ar kitaip koreguojamos iki 30 proc. nuo pradinės sutarties vertės.

66.       Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintoje Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje (toliau – Kainodaros taisyklių nustatymo metodika) nustatyta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą, pavyzdžiui, prekių bus perkama minimaliai už 10 000 Eur, o maksimaliai – už 15 000 Eur. Taip pat gali būti nurodoma procentinė paklaida, pavyzdžiui „z eurų ± q procentų“. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais (Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 15, 17 punktai).

67.       Techninės specifikacijos 4.2 punkte nustatyta, kad Paslaugos teikėjas turi atsižvelgti į visas galimas rizikas bei imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų ir priemonių žemiau išvardintų ir kitų įmanomų rizikų įtakos sumažinimui ruošiantis Paslaugos teikimui ir teikiant Paslaugą. Vienos iš galimų paslaugos teikimo rizikų yra nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius per visą Paslaugos teikimo laikotarpį, nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius kiekvieno jų aptarnavimo (maršruto) metu ir tai, kad konteinerių aikštelių skaičius ar jose esančių MKA ir MA konteinerių skaičius gali padidėti iki 15 proc. visoje Savivaldybės teritorijoje Sutarties vykdymo laikotarpiu (Techninės specifikacijos 4.2.2 – 4.2.4 papunkčiai).

68.       Nurodytos rizikos yra aktualios Techninės specifikacijos 6.8 punkte nurodytai paslaugos daliai, t. y. užsakovo sudarytam MKA ir MA surinkimo ir vežimo dažnumui, kuriuo turi vadovautis paslaugos teikėjas, teikdamas paslaugą (Techninės specifikacijos 1.25 papunktis). Kiekvieną paslaugos dalį sudaro savarankiška pastovioji ir kintama dalis, kurių įkainiai turi būti pateikti Sutartyje (Techninės specifikacijos 6.7 punktas). Atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal fiksuotus vieno apvažiavimo įkainius (Sutarties priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ 5 punktas).

69.       Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad Techninės specifikacijos 6.8. punkte yra įtvirtinama įsigyjamų paslaugų ir maksimalios pirkimui skirtos lėšų sumos procentinė paklaida, atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje nurodytus rizikos veiksnius. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Pirkimo sąlygų 2.6 punkte, nurodant, kad Sutarties vykdymo metu, keičiant paslaugų dalis ši suma gali didėti iki 30 %, tačiau dalyvio pasiūlymas neturi viršyti nustatytos maksimalios kainos.

70.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas apskritai neatskleidė Techninės specifikacijos 6.8 punkto esmės. Techninės specifikacijos 6.8 punktas, kaip teisingai nurodo atsakovė, nėra tiesiogiai nukreiptas į pastoviosios kainos dalies padindinimą ar sumažinimą, bet į paslaugos dalies apimties sumažinimą arba padidinimą nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių veiksnių, kurie atitinkamai lemia ir proporcingai mažesnį atlygį pastoviosios ir kintamosios atlygio dalies forma.

71.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas šią skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 6.8 punktą atmesti (CPK 185 straipsnis).

Dėl teisės atsakovės atstovams patekti į tiekėjo patalpas

72.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 6.11 punkte numatytą perkančiosios organizacijos teisę pateikus įspėjimą ne mažiau kaip prieš tris darbo dienas įeiti į paslaugos teikėjo patalpas (tarp jų ir nuomojamas) ir patikrinti paslaugai naudojamus materialinius techninius išteklius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos nurodomas tikslas patikrinti paslaugai naudojamus materialinius techninius išteklius yra nepakankamas, ypač atsižvelgiant į komercinės paslapties atskleidimo riziką patikrinimo metu.

73.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai yra aktuali sutarties vykdymo priežiūra, o kita patalpose esanti informacija nėra susijusi su Pirkimo vykdymu ir nebus tikrinama.

74.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria atsakovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Techninės specifikacijos 6.11 punkte numatytą perkančiosios organizacijos teisę patikrinti tiekėjo materialinius techninius išteklius.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija turi teisę įtraukti į Pirkimo sutartį sąlygas, kuriomis užtikrinama jos teisė atlikti sutarties vykdymo priežiūrą ir kontrolę (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CK 6.156 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kadangi Pirkimo sutartis turės būti vykdoma konkrečiais materialiniais ištekliais, o tiekėjui bus patikimas ir atsakovės turtas (konteinerių rezervas), yra protingai pateisinamas perkančiosios organizacijos siekis įsitikinti, kad tiekėjas materialinius išteklius naudoja sutartyje numatyta tvarka ir prižiūri jam patikėtą turtą.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninės specifikacijos 6.11 punktas nesuteikia teisių atsakovei vienašališkai paimti tiekėjo dokumentus, be leidimo pateikti į tiekėjo patalpas ar kt. Techninės specifikacijos 6.11 punktu apibrėžiama atsakovės teisė kontroliuoti Pirkimo sutarties vykdymą, tačiau juo nesuteikiama teisė veikti vienašališkai ir tikrinti tuos tiekėjo resursus, kurie nėra susiję su Pirkimo sutarties vykdymu.

77.       Savo ruožtu, ieškovės argumentai apie tiekėjo privatumo politiką, komercines paslaptis ir asmens duomenų apsaugą tėra deklaratyvūs teiginiai, nes nė vienas iš jų savaime neužkerta kelio atsakovei Techninės specifikacijos 6.11 punkte nustatyta tvarka iš anksto pranešus apie atvykimą įvertinti tiekėjo naudojamus materialinius išteklius. Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninės specifikacijos 6.11 punktu nėra daroma išimtis nei iš komercinių paslapčių apsaugos, nei iš asmens duomenų apsaugos įstatymų, todėl tiekėjas, manydamas, kad atsakovės atstovų reikalavimas pažeistų pastarųjų apsaugą, gali teisėtai atsisakyti tokį reikalavimą vykdyti.

78.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas šią skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 6.11 punktą atmesti (CPK 185 straipsnis).

Dėl netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo pasinaudojus sutarties užtikrinimo garantu

79.       Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas besąlygine ir neatšaukiama garantija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma – 10 000 Eur. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi galioti 90 dienų nuo paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos imtinai. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikiamas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotas garantijos rašto originalas atitinkantis šiame skyriuje nurodytus reikalavimus. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti išduotas banko ar draudimo bendrovės. Jei pasiūlymą užtikrinanti institucija yra ne Lietuvos Respublikoje, tiekėjas privalo įsitikinti, kad ji priimtina perkančiajai organizacijai. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo gavus informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė. Pasiūlymo galiojimo užtikrinime turi būti numatyta, kad užtikrintojas neturi teisės reikalauti, kad perkančioji organizacija pagrįstų savo reikalavimą (Pirkimo sąlygų 7.1 – 7.11 punktai).

80.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktą, kuriame numatyta, kad Ne anksčiau nei likus 60 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos, ARATC atstovai atrankos būdu patikrins ne mažiau kaip 500 vnt. individualių konteinerių, 50 vnt. antžeminių BN konteinerių ir visus įgilinamuosius konteinerius <…> patikrinimo metu rastų netinkamų naudoti konteinerių dalį (pagal konteinerių tipus) pritaikys bendram konteinerių skaičiui (pagal konteinerių tipus) ir pasinaudos Sutarties užtikrinimo garantu kompensuoti apskaičiuoto naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas. Pavyzdžiui, patikrinimo metu radus 10 proc. netinkamų naudoti konteinerių pagal kiekvieną tipą, bus laikoma, kad tiek procentų konteinerių nuo bendro konteinerių skaičiaus yra netinkama naudoti ir juos reikia pakeisti naujais pasinaudojus Sutarties užtikrinimo garantu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas įsigyjant naujus konteinerius, o perkančioji organizacija numatė pakeisti naujais ne tik konkrečius netinkamus konteinerius, bet tam tikrą procentą konteinerių nuo atrankos būdu atliktos konteinerių tinkamumo patikros.

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte nustatyta, jog užsakovas turi teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia paslaugos teikėjas, tuo atveju, jei paslaugos teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių, tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį; ši Pirkimo sąlygų nuostata nėra panaikinta.

82.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas nagrinėjamu atveju nėra aktualus Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktui, nes šis punktas nėra nukreiptas į paslaugos teikėjo žalos tretiesiems asmenims atlyginimą. Galiausiai, šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas apskritai vertintinas kritiškai, nes Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas buvo panaikintas pačios atsakovės 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S-20-5170.

83.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punkte nustatyta atsakovės teisė nepagrįstai ir neteisėtai išplečia prievolės užtikrinimo ribas ir iškreipia garantijos instituto paskirtį. Priešingai nei nurodo atsakovė, Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktas nenumato konkrečių perkančiosios organizacijos nuostolių ir tiekėjo kaltės ar pagrindo ją preziumuoti. Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad tiekėjo įsipareigojimai, susiję su konteinerių eksploatavimu, turi tiesioginį ryšį su Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punkte numatyta perkančiosios organizacijos teise.

84.       Priešingai, iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų ir Pirkimo sąlygų lieka neaišku, kokiu pagrindu preziumuojama tiekėjo kaltė (žr., pvz. apeliacinio skundo 36 punktą), kuomet pagal Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punkto lingvistinę konstrukciją tokios sąlygos nėra, o iš kitų Techninės specifikacijos sąlygų yra akivaizdu, kad Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punktas neapima tų konteinerių, kurie tapo netinkamais naudoti dėl tiekėjo kaltės – tiekėjo atsakomybė už netinkamus naudoti konteinerius ir atitinkamas atskaitymo nuo mokėtino atlygio mechanizmas yra įtvirtintas atskirame Techninės specifikacijos 7.3.5.1.1 papunktyje. Kiti įsipareigojimai jau nėra susiję su tiekėjo kalte dėl netinkamų konteinerių, pvz. tiekėjas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoti atsakovę apie visus netinkamais naudoti tapusius konteinerius (Techninės specifikacijos 7.3.5.2 punktas).

85.       Taigi, tiek sisteminis, tiek lingvistinis Techninės specifikacijos 7.3.8.3 punkto aiškinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šia nuostata siekiama pakeisti dalį konteinerių paslaugos teikėjo lėšomis (pasinaudojant suteikta garantija). Toks garantijos taikymas neatitinka garantijos sampratos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 – 6.92 straipsniai), iškreipia Pirkimo vertę bei prieštarauja bendriesiems proporcingumo ir konkurencijos skatinimo principams (VPĮ 17 straipsnio 1, 3 dalys).

86.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas išvadas, teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. pateikti konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis

87.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 7.4.6 punktą, kuriame numatyta, kad paslaugos teikėjas privalo Užsakovui suteikti tiesioginę prieigą prie Paslaugos teikėjo KIS, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne 17 retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Techninės specifikacijos 7.4.9 punktą, kuriame numatyta, kad paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje į ARATC informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas šioje TS, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangą, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir Užsakovui paprašius ar Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti.

88.       Pirmosios instancijos teismas nurodytas Techninės specifikacijos nuostatas pripažino neteisėtomis, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neįrodė Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktuose numatyto reikalavimo konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šis reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

89.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro zonoje veikiantiems vežėjams nėra techninių trukdžių teikti duomenis per 5 min., o tokia sąlyga pirkimo dokumentuose atkartoja gerąją praktiką, tačiau nėra proteguojanti ar išskirtinė.

90.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmiausia atsižvelgia į dėl analogiškų nuostatų jau suformuotą horizontalų precedentą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021. Nurodytoje byloje analogiško turinio atsakovės reikalavimas kitame pirkime buvo pripažintas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

91.       Šioje byloje, atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų. Vienintelis konkretus įrodymas, kuriuo atsakovė įrodinėja vertinamų Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą, yra UAB „Novian systems“ 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinė išvada Nr. 2-20/375, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis turimais duomenimis, vežėjams, veikiantiems PO zonoje, nėra techninių trukdžių teikti duomenis per 5 min., t. y. tokios galimybės jau egzistuoja. Tokia sąlyga pirkimo dokumentuose atkartoja gerąją praktiką, tačiau nėra proteguojanti ar išskirtinė.

92.       Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria ieškovės argumentams, kad anksčiau nurodytoje išvadoje pateikti duomenys ne tik nepatvirtina ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumo, bet jas paneigia. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 punktų, jie taikomi ne daliai vežimų, bet kiekvienam paslaugos tiekėjo vežimui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pastebėjimais, kad nurodytoje išvadoje Lazdijų rajono savivaldybėje buvo užfiksuoti 77 502 išvežimai, iš kurių į sistemą ne mažiau nei per 5 min. buvo patekti tik 7 872 išvežimai, sudarantys tik 10 proc. visų aptarnautų konteinerių kieko. Šių argumentų, nurodytų dar pirmosios instancijos teismui pateiktuose ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose, atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė. Analogiškai, atsakovė nepateikė ir jokios protingai pateisinamos priežasties nustatyti tokį trumpą laiko tarpą tiekėjams pateikti duomenis, kurie net nėra esminė paslaugos teikimo dalis.

93.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas išvadas, teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį

94.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 9.3 punktą, kuriame numatyta, kad Paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantiems, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – Paslaugos teikimo metu privalo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis mokamas vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos rūšis E36_TO_E39). Šie duomenys atskirai apie kiekvieną darbuotoją turi būti pateikti kartu su mėnesine ataskaita (atsiliekant ne daugiau kaip vienu mėnesiu) pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 išrašą tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita. Jei išraše matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi būti nepermatomai užtušuoti.

95.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Vis tik, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tai yra ne papildomas kriterijus, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, bet reikalavimas kiekvienam teikėjui, todėl tokia sąlyga mažina konkurenciją ir apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.

96.       Teisėjų kolegija šiuo aspektu vėlgi atsižvelgia į dėl identiškos nuostatos kitame pirkime jau suformuotą horizontalų precedentą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021. Nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tokia sąlyga mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina.

97.       Tiek šioje byloje, tiek nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje atsakovė nepagrindė, kodėl tiekėjas turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija taip pat eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį.

98.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir nukrypti nuo jau suformuoto horizontalaus precedento, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją

99.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 9.10 punktą, kuriame numatyta, kad  Paslaugos teikimo metu pasikeitus Paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimą ir vežimą, konteinerių aikštelių priežiūrą, atliekų rūšiavimo kontrolę ir atliekų turėtojų pranešimų nagrinėjimą, Paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su A-RATC ir/ar Savivaldybės administracija iš anksto suderintą grafiką organizuoja praktinius mokymus apie Paslaugos teikimo sąlygas ir atliekų rūšiavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo, atsakingo už MKA ir MA surinkimą ir vežimą ir/ar konteinerių aikštelių priežiūrą ir/ar atliekų rūšiavimo kontrolę ir/ar atliekų turėtojų panešimų nagrinėjimą, darbo pradžios.

100.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme.

101.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimas yra taikomas ne iki įsidarbinimo, bet iki darbo pagal Viešojo pirkimo sutartį pradžios. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas lingvistinis Techninės specifikacijos 9.10 punkto aiškinimas yra galimas (laikant, kad naujo darbuotojo ir darbo pradžios sąvokos yra sietinos su sutarties vykdymu, bet ne darbo santykiais), tačiau tokio turinio sąlyga vis viena negalėtų būti pripažinta teisėta. Net jeigu sutikti su atsakovės lingvistine interpretacija, teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad perkančioji organizacija neturėtų nustatyti paslaugų teikėjui perteklinių reikalavimų. Techninės specifikacijos 9.10 punktu, jį aiškinant taip, kaip jį aiškina atsakovė, iš esmės yra nemotyvuotai nustatomos mokymų sąlygos (nepagrindus, kodėl perkančioji organizacija turėtų derinti mokymų grafiką ir negalėtų darbuotojų apmokyti bet kuriuo metu iki darbo pagal viešojo pirkimo sutartį pradžios) bei ribojama galimybės naujai darbo santykius pradėjusiems darbuotojams vykdyti Pirkimo sutartį, t. y. naujai priimtas į darbą darbuotojas negalės būti skiriamas vykdyti tiekėjo funkcijų pagal Pirkimo sutartį, nes jis nebus ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai apmokytas. Tai iš esmės reiškia naujų darbuotojų diskriminavimą ir de facto (faktiškai) reikalavimą turėti iš anksto apmokytų darbuotojų rezervą, kuris riboja mažesnių tiekėjų galimybes tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį. Nė vienas iš nurodytų aspektų bylos duomenų kontekste nėra protingai pateisinamas ir suderinamas su proporcingumo, lygiateisiškumo ir konkurencijos skatinimo principais (VPĮ 17 straipsnio 1, 3 dalys).

102.       Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į jau anksčiau nurodytą horizontalų precedentą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. e2A-527-236/2021. Nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad sprendimus, kaip ir kada turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę; atsakovės nurodytas ir siekiamas tikslas dėl reikalavimų tiekėjo teikiamos paslaugos kokybei, gali būti užtikrinamas ne vien tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėją, bet ir vadovaujantis Pirkimo sąlygose bei kituose teisės aktuose (darbo saugos, aplinkosaugos, atliekų tvarkymo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir pan.) nustatytais reikalavimais.

103.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir nukrypti nuo jau suformuoto horizontalaus precedento, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį.

Dėl Pirkimo sąlygose nustatytų baudų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo

104.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygose įtvirtinus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis.

105.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad teismas nevertino atskirų baudų faktinio pagrindo ir pagrįstumo ir nenurodė, kokio dydžio baudos Pirkime būtų tinkamos.

106.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavimo kiekvienos iš Pirkimo sąlygose numatytų baudų, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė analogiškai taip pat neaptaria kiekvienos iš baudų, o akcentuoja jomis siekiamus tikslus – sutarties pažeidimų prevenciją.

107.       Teisėjų kolegija vėlgi pirmiausia atsižvelgia į jau anksčiau nurodytą horizontalų precedentą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. e2A-527-236/2021 dėl identiško turinio baudų. Nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis, o teismui nėra nustatyta pareiga nurodyti baudų dydžius Pirkime. Tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius. Be to, perkančiosios organizacijos pareiga pagrįsti Pirkimo sąlygose nustatytus baudos dydžius.

108.       Nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021 atsakovė nepagrindė ieškiniu ginčijamų Pirkimo sąlygose nustatytų baudos dydžių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir nukrypti nuo jau suformuoto horizontalaus precedento – pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, pagrįstai sprendė, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli.

Dėl procesinės bylos baigties ir Pirkimo nutraukimo

109.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria Pirkimo sąlygų 2.6 punktas, Techninės specifikacijos 6.8 punktas ir 6.11 punktas pripažinti neteisėtais, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtu Pirkimo sąlygų 2.6 punktą ir padidinti Perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą bent 40 proc., koreguoti Techninės specifikacijos 6.8 punktą, atsisakant galimybės iki 30 proc. mažinti pastoviąją kainos dalį ir panaikinti Techninės specifikacijos 6.11 punktą. Likusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis; 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 330 straipsnis).

110.       Nors atsakovė kvestionuoja Pirkimo nutraukimo teisėtumą, tačiau jokių savarankiškų argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies nepateikia. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas šiame sprendime nurodytas kitas Pirkimo sąlygas pagrįstai pripažino neteisėtomis, tokiu atveju teismas privalo ex officio pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 49 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

111.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

112.       Ieškovė UAB „Ecoservice“ pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu – 2 288 Eur už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2021 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymas).

113.       Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras patyrė 1 297,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas.

114.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 061,78 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir sumokėjo 2 250 Eur žyminio mokesčio. Iki paskirto teismo posėdžio ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 98 straipsnis).

115.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje yra patenkinti 4 iš pareikštų 7 ieškinio reikalavimų dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo (sprendimo 108 punktas), todėl, proporcingai skirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovė įgyja teisę į 4/7 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė į 3/7 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Analogiška proporcija paskirstytinos ir šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

116.       Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės būtų priteistina 1 307,43 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, atsakovei iš ieškovės būtų priteistina 556,17 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 751,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, o atsakovei iš ieškovės 1 419,33 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo pirkimo „Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 523231, sąlygų 2.6 punktas, Techninės specifikacijos 6.8 punktas ir 6.11 punktas pripažinti neteisėtais, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtu šio pirkimo sąlygų 2.6 punktą ir padidinti perkančiajai organizacijai priimtiną maksimalią bendrą metinę pasiūlymo kainą bent 40 proc., koreguoti Techninės specifikacijos 6.8 punktą, atsisakant galimybės iki 30 proc. mažinti pastoviąją kainos dalį ir panaikinti Techninės specifikacijos 6.11 punktą.

Likusią Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 250135860) 751,26 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (juridinio asmens kodas 250135860) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) 1 419,33 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                        Aldona Tilindienė