Baudžiamoji byla Nr. e1-1195-1143/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22470-2020-2

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        1.2.4.6.1; 2.12.1.4

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

E. P. 2020 m birželio 9 d. apie 22.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,08 promilės girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo motinos sugyventiniu A. Š. metu, tyčia dvišakiu virtuviniu įrankiu (šakute mėsai) vieną kartą dūrė A. Š. į krūtinę, padarydamas dvi žaizdeles krūtinės ląstos dešinėje raktikaulinėje srityje ir tuo nukentėjusiajam A. Š. nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

E. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailisi. Paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo motina D. P. ir jos sugyventiniu A. Š. (duomenys neskelbtini). Jo motina ir A. Š. kartu gyvena daug metų. 2020 m. birželio 9 d. vakare jis (E. P.) grįžo į namus neblaivus. Pas draugus buvo gėręs degtinę ir alų, tikslaus išgerto alkoholio kiekio nežino, bet tikrai nemažai. Kai grįžo į namus, jo motina ir A. Š. buvo namie, jie irgi buvo neblaivūs, gėrė alų. E. P.dar atsinešė alaus, neprisimena dėl ko jis su A. Š. susipyko, galimai jis A. Š. ką nors negero pasakė. Konflikto metu A. Š. jam ranka sudavė per veidą, dėl to jis labai užpyko ir dūrė A. Š.. Neprisimena nei kokiu įrankiu, nei į kurią vietą dūrė A. Š.. Motina iš jo po to tą įrankį atėmė. E. P. teigimu taip pasielgė gindamasis, kodėl A. Š. atgal nesudavė ranka, nežino. Ar po jo dūrio A. Š. pradėjo bėgti kraujas, nežino. Durdamas tikrai nenorėjo A. Š. sužaloti, papjauti, nudurti – nužudyti. Gailisi, kad sužalojo A. Š. ir jo atsiprašė (b. l. 106–107, 116).

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 9 d., apie 22.00 val., jam būnant namuose kartu su sugyventine D. P., namo grįžo jos sūnus E. P.. Jis grįžo namo akivaizdžiai pavartojęs alkoholio ir su savimi dar atsinešė alaus. Grįžęs namo, atėjo į jų su sugyventine kambarį ir atsisėdo į fotelį, pasėdėjęs apie 10 minučių, pasiūlė jam (A. Š.) išgerti alaus. Kai jis (A. Š.) atsisakė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. Š. pasiūlė E. P. išeiti pernakvoti pas draugus, nes šis yra neblaivus. Konflikto įkarštyje E. P. greitai nuėjo  į virtuvę ir, iš ten atsinešęs dvišakį virtuvinį įrankį, staiga, laikydamas jį kairėje rankoje, smogė A. Š. į krūtinės sritį, pasirodė kraujas. Tuomet jis (A. Š.) atėmė iš jo tą įrankį, sulaikė jį prie išėjimo durų, o sugyventinė iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį (b. l. 1–2). Liudytoja D. P. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir A. Š. (b. l. 77–78).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas ant staliuko gulėjęs dvišakis virtuvinis įrankis. Fotonuotraukoje užfiksuotas A. Š. padarytas sužalojimas (b. l. 2–8).

GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad A. Š. apžiūros metu nustatytos dvi nekraujuojančios žaizdelės dešinėje krūtinės pusėje (b. l. 46– 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 1739/2020 (01) konstatuota, kad A. Š. nustatytos dvi žaizdelės krūtinės ląstos dešinėje raktikaulinėje srityje. Sužalojimai padaryti galimai duriančių savybių turinčiu daiktu galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti  ir vienu trauminiu poveikiu (b. l. 55).

Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ 2020 m. birželio 9 d., 23.07 val. užfiksuotas 2,08 promilių E. P. girtumas (b. l. 79).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą A. Š..

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad jam neblaiviam grįžus namo buvo kilęs konfliktas su nukentėjusiuoju. Be to, tai, kad E. P. panaudojo fizinį smurtą prieš A. Š., patvirtina paties nukentėjusiojo detalūs parodymai, kad kaltinamasis konflikto metu sudavė dvišakiu virtuviniu įrankiu jam į krūtinės sritį. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo ir liudytojos D. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Kiti byloje surinkti įrodymai – alkotesterio kvitas, GMP kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys – papildo anksčiau aptartų įrodymų visumą. Remiantis pateikta specialisto išvada Nr. G 1739/2020 (01), nustatyta, kad A. Š. galimai duriančių savybių turinčiu daiktu galimai vienu trauminiu poveikiu padarytos dvi žaizdelės krūtinės ląstos dešinėje raktikaulinėje srityje, sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. P. savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi E. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 142–144).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. E. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. P. sudavė vieną kartą nukentėjusiajam virtuviniu įrankiu, todėl smurtas nelaikytinas itin intensyviu. Jis nusikalto konflikto su A. Š. metu.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, taip pat ir teismo baudžiamuoju įsakymu už fizinio skausmo sukėlimą A. Š. (b. l. 119–137). E. P. taip pat baustas ir administracine tvarka, paskutinį kartą – 2020 m. birželio 21 d. (b. l. 138–139). Bylos duomenimis E. P. niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 140–141). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad E. P. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, priklausomybė nuo alkoholio (b. l. 136).

Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės termino mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, kaltinamasis sutiko su šia bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.        Kiti klausimai

E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–92). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 9 d. 22.20 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 10.57 val. (viena diena) (b. l. 80, 87). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Byloje esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvišakis virtuvinis įrankis – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikintinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4  punktais, 6 dalimi, įpareigoti E. P. bausmės atlikimo laikotarpiu:

-       neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-       pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

-       nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti E. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 9 d. 22.20 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 10.57 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvišakį virtuvinį įrankį – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – sunaikinti.

Išaiškinti E. P., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

 8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                        Augustė Juozapavičienė