Administracinė byla Nr. A-3254-520/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02240-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ skundą atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:
1) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. kovo 6 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo nuspręsta nelaikyti objektyviomis priežastimis UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ darbuotojų, atsakingų už deklaracijų pateikimą, nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino;
2) panaikinti Administracijos 2015 m. kovo 18 d. posėdžio protokolinius sprendimus, kuriais nuspręsta: nelaikyti objektyviomis priežastimis UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsakingų darbuotojų už deklaracijų pateikimą nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino; laikyti netekusiu galios Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokolinį sprendimą „UAB „Norfos mažmena“ pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. ir patikslinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 13-1916 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“, į jį įtraukiant UAB „Norfos mažmena“;
3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 13-339 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 13-166 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“ papildymo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas);
4) įpareigoti Administraciją: pratęsti pareiškėjui UAB „Rivona“ terminą „Įmonės (juridinio asmens) komunalinių atliekų kiekio deklaracijai už 2014 m.“ (priedas Nr. 18) apie faktiškai susidariusius pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., ir pareiškėjo UAB „Rivona“ atliekų surinkėjui perduotus atliekų kiekius pateikti; šias deklaracijas priimti; papildyti vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, įtraukiant į jį UAB „Rivona“.
Pareiškėjai paaiškino, kad jiems vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal patalpų plotą, nes Ukmergės rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) negavo iš pareiškėjų nustatytos formos komunalinių atliekų kiekio deklaracijų. Pareiškėjas UAB „Norfos mažmena“ 2015 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrių, prašydamas pratęsti komunalinių atliekų deklaracijos pateikimo terminą ir paaiškindamas, kad 2014 m. sausio 24 d. buvo nutraukta darbo sutartis su darbuotoja, kuri buvo atsakinga už šių deklaracijų teikimą. Šiai darbuotojai išėjus iš darbo, neliko asmenų, atsakingų už šių deklaracijų pateikimą, ir dėl to deklaracijos nebuvo pateiktos Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 13-1264 patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka.
Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. vasario 11 d. įvyko Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus posėdis, kuriame, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, buvo nuspręsta UAB „Norfos mažmena“ pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. ir patikslinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 13-196 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“. Administracijos direktorius 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 13-166 papildė Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 13-1916 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, aprašo patvirtinimo“ patvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančių vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, į jį įtraukdamas UAB „Norfos mažmena“ valdomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. 2015 m. vasario 13 d. UAB „Norfos mažmena“ sumokėjo rinkliavą ir pateikė Administracijai 2015 m. vasario 17 d. deklaraciją už 2014 metus. UAB „Rivona“ 2015 m. vasario 20 d. Administracijai pateikė analogišką savo turiniu 2015 m. vasario 3 d. UAB „Norfos mažmena“ teiktam raštui prašymą, prašydama pratęsti terminą deklaracijoms pateikti.
UAB „Norfos mažmena“ 2015 m. kovo 26 d. gavo 2015 m. kovo 18 d. Administracijos posėdžio protokolą Nr. 2, kuriuo buvo nuspręsta nelaikyti objektyviomis priežastimis pareiškėjų darbuotojų, atsakingų už deklaracijų pateikimą, nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino, Įsakymą. Pareiškėjams buvo nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus sąraše nebuvo pareiškėjų, todėl jiems apie deklaracijų pateikimą buvo priminta elektroniniu laišku, tačiau, pareiškėjų teigimu, jie tokių priminimų nėra gavę.
Pareiškėjai nurodė, kad nepagrįstas ginčijamo protokolo teiginys, kad deklaracijų pateikimo terminai siejami su mokesčių mokėjimo terminais, o visos pataisos galimos tik mokestiniais metais, nes Apraše apribojimai keisti ar tikslinti duomenis nėra nustatyti, Aprašo nuostatos taip pat neriboja rinkliavos perskaičiavimo terminų. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad ginčijami protokolai ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 3 ir 4 punktams, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 17, 302 ir 32 straipsniams. Pareiškėjai nurodė, kad UAB „Rivona“ 2014 metais pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., jokios veiklos nevykdė, todėl jokios atliekos nebuvo kaupiamos. Tačiau ginčijamais sprendimais atsisakius pratęsti terminą deklaracijoms pateikti, iš UAB „Rivona“ reikalauja sumokėti už šį pastatą 7 402,07 Eur.
Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pagal Savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 7-67 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 27 punktą mokėtojas gali pasirinkti alternatyvų rinkliavos apskaičiavimo būdą – pagal vežėjui faktiškai priduotų atliekų kiekį. Atsakovo teigimu, Aprašo 8 punkte nustatytas termino deklaracijai pateikti pratęsimas negali būti ilgesnis nei iki Nuostatų 31 punkte nustatytų terminų kiekvienam ketvirčiui – nuo kovo 15 d. iki kovo 25 d., nuo birželio 15 d. iki birželio 25 d., nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 25 d., ir nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 10 d., nes Aprašo 7 punkte įtvirtinta asmens pareiga deklaruoti vežėjui faktiškai priduotų komunalinių atliekų kiekį ne vėliau kaip likus 10 kalendorinių dienų iki nustatyto mokėjimo termino.
Atsakovas pažymėjo, kad veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo automatiškai UAB „Rivona“ nebeskaičiuoti vietinės rinkliavos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nei Apraše, nei Nuostatuose nėra įtvirtinta galimybė juridiniam asmeniui neskaičiuoti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 13-383 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42 punkte nustatyta, jog nuo rinkliavos mokesčio (apskaičiuotos nuo nenaudojamų arba negyvenamųjų patalpų dalies) einamaisiais metais gali būti atleisti nenaudojamos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos valdytojai, kai jiems priklausantys pastatai nebuvo naudojami mokestiniais metais; administratorius šią lengvatą suteikia gavęs pasirašytą RD-1 formą. 2014 metais Administracija iš UAB „Rivona“ tokios deklaracijos nebuvo gavusi, todėl skunde nurodyti argumentai dėl UAB „Rivona“ nenaudojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., yra nepagrįsti.
Atsakovas paaiškino, kad Mokesčių ir ekonominės analizės skyriui pastebėjus, jog Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius 2015 m. vasario 11 d. posėdyje neteisėtai ir nepagrįstai UAB „Norfos mažmena“ pratęsė komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. bei pasiūlė patikslinti vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu sudaryta darbo grupė pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus pratęsti deklaracijų pateikimo terminus ir nusprendė nelaikyti objektyviomis priežastimis pareiškėjų atsakingų darbuotojų už deklaracijų pateikimą nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino, o taip pat pasiūlė pareiškėjus išbraukti iš vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo. Atsakovo teigimu, šiuo protokolu buvo ištaisyta Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus klaida 2015 m. vasario 11 d. protokole.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų, kaip stambių įmonių, nurodyta priežastis, jog dėl vienos darbuotojos atleidimo pareiškėjai negalėjo laiku deklaruoti susidarančių atliekų kiekio, jokiu būdu negali būti laikoma objektyvia priežastimi pratęsti terminą, be to, deklaravimo termino pratęsimas ilgiau nei nurodyta Nuostatuose, atsakovo nuomone, yra negalimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl Administracijos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta nepratęsti pareiškėjams termino komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms pateikti už 2014 metus, teisėtumo bei pagrįstumo. Teismo vertinimu, pareiškėjai neneigia, jog jie praleido terminą komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms už 2014 metus pateikti, tačiau yra įsitikinę, kad šis terminas turėjo būti pratęstas dėl objektyvių priežasčių. Teismas vadovavosi Nuostatų 27, 30, 31 punktais, Aprašo 7, 8 punktais ir nesutiko su pareiškėjų nurodytais argumentais, kad terminas komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms pateikti buvo praleistas dėl objektyvių nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai yra stambios bendrovės, kuriose dirba ne keli darbuotojai, todėl galėjo tinkamai atlikti prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgęs į tai, kad darbo sutartis su pareiškėjų nurodyta darbuotoja buvo nutraukta 2014 m. sausio 24 d., teismas sprendė, jog pareiškėjų nurodyta termino praleidimo priežastis negali būti vertinama kitaip, kaip tik pačių pareiškėjų nerūpestingumas ir aplaidumas, nes pareiškėjams apie tai, kad jie nėra pateikę ginčo duomenų, buvo priminta ir elektroniniais laiškais.
Teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, jog Aprašo 8 punkte nustatytas terminas deklaracijai pateikti gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki Nuostatų 31 punkte nustatytų terminų, o pareiškėjai į atsakovą su prašymais pratęsti terminą deklaracijoms pateikti kreipėsi 2015 m. vasario 3 d. (UAB „Norfos mažmena“) ir 2015 m. vasario 20 d. (UAB „Rivona“), kai buvo pasibaigę ne tik deklaracijų pateikimo terminai, bet ir mokėjimo terminai. Teismas vadovavosi bendra taisykle, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo UAB „Rivona“ argumento, jog ginčo objekte jokia veikla 2014 metais nebuvo vykdoma, teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 42 punktą nuo rinkliavos mokesčio (apskaičiuotos nuo nenaudojamų arba negyvenamųjų patalpų dalies) einamaisiais metais gali būti atleisti nenaudojamos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos valdytojai, kai jiems priklausantys pastatai nebuvo naudojami mokestiniais metais; administratorius šią lengvatą suteikia gavęs pasirašytą RD-1 formą. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas UAB „Rivona“ pateikė administratoriui tokią deklaraciją, atmetė pareiškėjų argumentus dėl šių patalpų nepagrįsto apmokestinimo.
Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas Administracija teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimti ginčijami protokoliniai sprendimai ir Įsakymas laikytini teisėtais bei pagrįstais. Teismo vertinimu, pareiškėjų reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti skunde nurodytus veiksmus yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl teismas, konstatavęs skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus. Teismas sprendė, kad kiti pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakė.
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų atstovių teismo posėdyje pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą, t. y. ar Aprašo 2 punkto dalies nuostata „išskyrus atvejus, kai nustatomas šio tvarkos aprašo pažeidimas“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 15 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams, nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl šios Aprašo 2 punkto dalies teisėtumo ir netenkino prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
III.
Pareiškėjai UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovas teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimti protokolai ir Įsakymas laikytini teisėtais ir pagrįstais, padaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nuostatas, netinkamai taikant ir aiškinant Aprašo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Rinkliavų įstatymo nuostatas bei nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pareiškėjai terminą deklaracijoms pateikti praleido ne dėl objektyvių nuo asmens valios nepriklausomų priežasčių, neteisingai taikė ir aiškino Aprašo 8 punktą. Pareiškėjai Administracijos nurodomų pranešimų negavo. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, būtent stambiose (didelėse) įmonėse, kuriose dirba daug darbuotojų, žmogiškojo faktoriaus klaida dėl funkcijų pasiskirstymo yra labiau tikėtina nei mažose įmonėse, kuriose dirba vos keletas darbuotojų. Nagrinėjamu atveju įsakymu paskirta atsakinga darbuotoja, nutraukus darbo santykius, neperdavė darbo kitiems darbuotojams. Būtent tokia aplinkybė, t. y. žmogiškojo faktoriaus klaida, nesant dėl to piktybiško, nesąžiningo besikreipiančio dėl termino pratęsimo asmens elgesio ir laikytina Aprašo 8 punkte nurodytu pagrindu pratęsti terminą deklaracijoms pateikti. Aprašo 8 punkte nurodytos „objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės“ reiškia būtent žmogiškojo faktoriaus, žmogiškosios klaidos atvejus. Būtent tokios pozicijos laikėsi ir pati Administracija, kai jos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius priėmė 2015 m. vasario 11 d. sprendimą pratęsti UAB „Norfos mažmena“ terminą deklaracijoms pateikti.
3. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti Aprašo 2 punkto dalies nuostatą, kuria nustatyta galimybė padarius bet kokį pažeidimą automatiškai atimti asmens teisę mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą pagal faktiškai perduotą atliekų kiekį, turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams pavėlavus pateikti deklaracijas, Administracija pagal Aprašo 2 punktą atėmė pareiškėjų teisę mokėti rinkliavą už atliekas jų pasirinktu būdu, t. y. pagal faktiškai vežėjui perduotus atliekų kiekius, ir reikalauja sumokėti šią rinkliavą, kuri apskaičiuota pagal pastatų, už kuriuos mokama rinkliava, plotą, dėl ko mokėtina suma labai išaugo. Aprašo 2 punkto reglamentavimas rinkliavos už atliekas apskaičiavimo būdą – pagal visų rinkliavos mokėtojo valdomo turto objektų plotą – nustato kaip subjekto, pasirinkusio mokėti už atliekas pagal faktiškai vežėjui priduotų atliekų kiekį, atsakomybės formą, taikomą už Aprašo nuostatų pažeidimą, nes rinkliavos mokėtojui pažeidus Aprašo nuostatas, jis automatiškai praranda galimybę mokėti rinkliavą pagal vieną iš alternatyvių rinkliavos už atliekas būdų. Tai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 15 straipsniui, nes atsakomybė už Aprašo nuostatų pažeidimą turi būti įtvirtinta ne Apraše ar kokiame kitame žemesnės nei įstatymas teisinės galios akte, bet būtent įstatyme. Pareiškėjų prašoma įvertinti Aprašo 2 punkto dalimi Savivaldybei suteikiama teisė bausti subjektą už vėlavimą pateikti deklaraciją, atimant teisę mokėti rinkliavą pagal faktiškai vežėjui perduotų atliekų kiekį bei įpareigojant jį mokėti rinkliavą pagal visų subjekto valdomų objektų plotus. Teisės mokėti pagal faktiškai vežėjui perduotų komunalinių atliekų kiekį už Aprašo pažeidimą atėmimas yra neproporcingas subjekto teisių ribojimas, suteikiantis Savivaldybei galimybes piktnaudžiauti jai suteiktais įgaliojimais, todėl ginčijama Aprašo 2 punkto dalis taip pat pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog jam nekyla abejonių dėl Aprašo 2 punkto dalies teisėtumo, šios savo pozicijos nepagrindė, t. y. nenurodė, kodėl ginčijama nuostata akivaizdžiai neprieštarauja įvardytiems įstatymams.
4. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad Aprašo 8 punkte nustatytas terminas deklaracijai pateikti gali būti pratęstas tik iki Nuostatų 31 punkte nurodytų rinkliavos mokėjimo terminų, neteisingai taikė ir aiškino Aprašo 8 punktą ir Nuostatų 31 punktą. Ginčijamų protokolinių sprendimų priėmimo metu nei Aprašo, nei Nuostatų, nei Taisyklių nuostatos nenustatė termino, iki kurio gali būti teikiami ar sprendžiami klausimai dėl termino deklaracijoms pateikti pratęsimo.
5. Ginčijami protokoliniai sprendimai buvo priimti neturinčio teisės tą daryti subjekto, nes pagal Aprašo 8 punktą teisę pratęsti deklaracijos pateikimo terminą turi Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius, nei Aprašas, nei Nuostatai, nei Taisyklės nenustato kitų subjektų kompetencijos spręsti dėl termino deklaracijoms pateikti pratęsimo ar Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo.
6. Ginčijami protokoliniai sprendimai ir Įsakymas prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 302, 32 straipsniams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3, 4 punktams, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 yra išaiškinęs, kad nors principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį, šis principas minėtą atlyginimą sieja su faktiškai perduotu tvarkyti komunalinių atlieku kiekiu, todėl tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį. Priešingu atveju, t. y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, būtų peržengiama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti.
7. Nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, UAB „Rivona“ privalės sumokėti Administracijai 7 402,07 Eur dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2014 metais, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Rivona“ jokių atliekų 2014 metais nesukaupė, o atsakovui buvo žinoma, jog UAB „Rivona“ nevykdė veiklos ginčijamame pastate. Vien tai, kad pareiškėjas UAB „Rivona“ 2014 metais nepateikė Administracijai nustatytos formos deklaracijos, nesudaro pagrindo neatleisti UAB „Rivona“ nuo rinkliavos. Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 81 straipsniu, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, šiuo atveju aplaidžiai tyrė byloje esančius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė formalų, savo turiniu neteisingą sprendimą.
Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į skundą ir įrodymus, todėl papildomų argumentų neturi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. kovo 18 d. protokolinių sprendimų, kuriais pareiškėjams UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ nebuvo pratęstas terminas komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms pateikti ir laikytas netekusiu galios Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokolinis sprendimas UAB „Norfos mažmena“ pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. ir patikslinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 13-1916, į jį įtraukiant UAB „Norfos mažmena“, bei Administracijos 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 13-339 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai skunde yra suformulavę reikalavimą įpareigoti Administraciją: pratęsti pareiškėjui UAB „Rivona“ terminą „Įmonės (juridinio asmens) komunalinių atliekų kiekio deklaracijai už 2014 m.“ (priedas Nr. 18) apie faktiškai susidariusius pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., ir pareiškėjo UAB „Rivona“ atliekų surinkėjui perduotus atliekų kiekius pateikti; šias deklaracijas priimti; papildyti vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, įtraukiant į jį UAB „Rivona“.
Pareiškėjai skundą grindė tuo, kad jie turi teisę mokėti vietinę rinkliavą pagal vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, o ne pagal patalpų plotą, tačiau priėmus šioje byloje ginčijamus sprendimus, pareiškėjams kilo pareiga 2014 metais Savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal jų valdomo turto objektų plotus, o ne pagal vežėjui faktiškai priduotų atliekų kiekį. Pareiškėjų teigimu, jie terminą komunalinių atliekų kiekių deklaracijoms pateikti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl jis turėjo būti pratęstas, be to, UAB „Rivona“ ginčijamose patalpose atliekų 2014 metais nesukaupė, nes patalpos nebuvo naudojamos. Atsakovas atsiliepime į skundą laikėsi pozicijos, kad Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius 2015 m. vasario 11 d. posėdyje neteisėtai ir nepagrįstai UAB „Norfos mažmena“ pratęsė komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą, todėl ginčijamais sprendimais ši klaida buvo ištaisyta. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyta priežastis, jog dėl vienos darbuotojos atleidimo pareiškėjai negalėjo laiku deklaruoti susidarančių atliekų kiekio, negali būti laikoma objektyvia priežastimi pratęsti terminą, be to, deklaravimo termino pratęsimas ilgiau nei nurodyta Nuostatuose, atsakovo nuomone, yra negalimas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Rivona“ nebuvo pateikusi Administracijai deklaracijos, jog ginčijami pastatai 2014 metais nebuvo naudojami.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, skundą atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjai terminą deklaracijoms pateikti praleido ne dėl objektyvių nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjų nurodytos priežastys vertintinos kaip pareiškėjų nerūpestingumas ir aplaidumas, be to, pasibaigę deklaracijų pateikimo terminai negalėjo būti pratęsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentą dėl nepagrįsto UAB „Rivona“ priklausančių patalpų apmokestinimo dėl to, kad šiose patalpose jokia veikla nebuvo vykdoma, nes UAB „Rivona“ nustatytu terminu nepateikė Administracijai nustatytos formos deklaracijos.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Aprašo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Rinkliavų įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo palikti galioti ginčijami protokoliniai sprendimai buvo priimti nekompetentingo subjekto. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvams.
Nagrinėjant apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrinant pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, nustatyta, kad UAB „Rivona“ nuosavybės teise 2014 metais priklausė pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. (I t., b. l. 101–105). UAB „Norfos mažmena“, (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., ir UAB „Rivona“, (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., buvo Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1659 patvirtintame vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąraše (I t., b. l. 10). Administracijos darbuotojai 2014 m. gruodžio 22 d. išsiuntė pareiškėjams priminimus iki 2014 m. gruodžio 23 d. deklaruoti duomenis vietinei rinkliavai apskaičiuoti (I t., b. l. 106–108). Administracija 2014 m. gruodžio 30 d. išrašė pareiškėjams mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2014 metais, kuriuose mokėtiną sumą nustatė pagal patalpų plotą (I t., b. l. 11–12). UAB „Norfos mažmena“ pateikė Administracijai 2015 m. vasario 3 d. prašymą pratęsti terminą komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms pateikti (I t., b. l. 13–14). Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius, vadovaudamasis Aprašo 8 punktu, 2015 m. vasario 11 d. protokoliniu sprendimu nusprendė UAB „Norfos mažmena“ pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. ir patikslinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 13-1916 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“, į jį įtraukiant UAB „Norfos mažmena“ (I t., b. l. 18).
Taip pat nustatyta, kad Administracijos direktorius 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 13-166 papildė Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 13-1916 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą 11 punktu: UAB „Norfos mažmena“, (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. (I t., b. l. 19). 2015 m. vasario 13 d. UAB „Norfos mažmena“ Administracijai sumokėjo 2 316,76 Eur vietinę rinkliavą už 2014 metus (I t., b. l. 20). UAB „Norfos mažmena“ Administracijai pateikė 2015 m. vasario 17 d. įmonės (juridinio asmens) komunalinių atliekų kiekio deklaracijas už 2014 metus, suderintas su atliekų surinkėju UAB „Ekonovus“, kuriose kiekvieną ketvirtį nurodė po 9,495 t mišrių komunalinių atliekų kiekį, už kurį mokėtina rinkliava – po 579,19 Eur (I t., b. l. 21–23).
Pareiškėjas UAB „Rivona“ pateikė Administracijos direktoriui 2015 m. vasario 20 d. prašymą pratęsti terminą komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms pateikti (I t., b. l. 24). Administracijos direktorius 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13-231 sudarė darbo grupę nagrinėti UAB „Norfos mažmena“ 2015 m. vasario 3 d. ir UAB „Rivona“ 2015 m. vasario 20 d. prašymus pratęsti deklaracijų pateikimo terminus (toliau – ir Darbo grupė) (I t., b. l. 117). Darbo grupės 2015 m. kovo 6 d. posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad Darbo grupė nusprendė: 1) nelaikyti objektyviomis priežastimis UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ darbuotojų, atsakingų už deklaracijų pateikimą, nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino; 2) taisyti Aprašo 8 punktą, nustatant deklaracijų pateikimo datą iki gruodžio 10 d. (I t., b. l. 56–57).
Iš Darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad Darbo grupė nusprendė: 1) nelaikyti objektyviomis priežastimis UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsakingų darbuotojų už deklaracijų pateikimą nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino; 2) laikyti netekusiu galios Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokolinį sprendimą UAB „Norfos mažmena“ pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. ir patikslinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 13-1916 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“, į jį įtraukiant UAB „Norfos mažmena“ (I t., b. l. 29–30). Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2015 m. kovo 18 d. protokolo paskutinėje pastraipoje yra padaryta klaida, t. y. protokoliniame sprendime turėjo būti nurodyta „iš jo išbraukiant“, o ne „į jį įtraukiant“. Ši klaida ištaisyta priimant Savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 13-339.
Administracijos direktorius 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 13-339 panaikino Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 13-166, kuriuo buvo papildytas Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 13-1916 patvirtintas vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašas, į jį įtraukiant UAB „Norfos mažmena“ (I t., b. l. 31).
UAB „Rivona“ pateikė Administracijai 2015 m. balandžio 17 d. pranešimą apie rinkliavai skaičiuoti naudojamus duomenis (forma RD-1), kuriame nurodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., nenaudojamos, akcinės bendrovės Lesto raštą, jog UAB „Rivona“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., 2014 metais suvartojo 0 kWh elektros energijos, ir 2015 m. kovo 16 d. įmonės (juridinio asmens) komunalinių atliekų kiekio deklaracijas už 2014 metus, suderintas su atliekų surinkėju UAB „Ekonovus“, kuriose kiekvieną ketvirtį nurodė po 0 t mišrių komunalinių atliekų kiekį, už kurį mokėtina rinkliava – 0 Eur (I t., b. l. 33–38).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad faktinės aplinkybės dėl kiekvieno iš pareiškėjų yra skirtingos, toliau šioje nutartyje UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ situacijas vertina atskirai.
Dėl su UAB „Rivona“ susijusių skundo reikalavimų
Pirmiausia teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas UAB „Rivona“ inicijavo ginčą dėl to, jog Administracija netenkino jo 2015 m. vasario 20 d. prašymo, kuriuo UAB „Rivona“, vadovaudamasi Aprašo 8 punktu, Administracijos prašė laikyti nurodytas priežastis objektyviomis ir pratęsti komunalinių atliekų deklaracijos pateikimo terminą. Šiuo atveju yra aktuali komunalinių atliekų kiekio deklaravimo procedūra, kaip jau minėta, pareiškėjas UAB „Rivona“ buvo Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1659 patvirtintame vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąraše. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Rivona“ praleido Apraše nustatytus terminus pateikti komunalinių atliekų kiekio deklaracijas už 2014 metus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra ginčijami tik atsakovo sprendimai, susiję su praleistų terminų pateikti deklaracijas atnaujinimu, konstatuoja, jog šioje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo UAB „Rivona“ skundo argumentų, kad šiam pareiškėjui priklausančiame pastate nebuvo vykdoma veikla ir pareiškėjas neturi mokėti vietinės rinkliavos. Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje nėra pareiškęs reikalavimų dėl atsakovo veiksmų, susijusių su reikalavimu mokėti atsakovo apskaičiuotą vietinę rinkliavą už pareiškėjo atliekas 2014 m. sausio–gruodžio mėnesiais pagal naudojamų patalpų plotą (2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pranešimas Nr. UK-14-031811). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2014 metais Administracija iš UAB „Rivona“ nėra gavusi Taisyklių 42 punkte nurodytos deklaracijos (RD-1 formos), kurią gavęs administratorius gali suteikti lengvatą, t. y. einamaisiais metais nuo rinkliavos mokesčio atleisti nenaudojamos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos valdytojus, kai jiems priklausantys pastatai nebuvo naudojami mokestiniais metais.
Nagrinėjant pareiškėjo UAB „Rivona“ apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino šiam pareiškėjui termino pateikti deklaracijas, t. y. netenkino pareiškėjo 2015 m. vasario 20 d. prašymo (I t., b. l. 24), pirmiausia pažymėtina, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 7-67 patvirtintų Ukmergės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 punktas nustato, jog rinkliavą administruoja Administracija, vadovaudamasi Rinkliavos administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Administracijos direktoriaus įsakymu, o dalis rinkliavos administravimo funkcijų gali būti pavedama kitiems juridiniams subjektams.
Savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą komunalinių atliekų kiekio deklaravimo procedūros tvarką nustato Aprašas, kuris parengtas vadovaujantis minėtais Ukmergės rajono savivaldybės tarybos patvirtintais Nuostatais (Aprašo 1 p.). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojui, pasirinkusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal vežėjui faktiškai priduotų komunalinių atliekų kiekį, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė vietinė rinkliava, išskyrus atvejus, kai nustatomas Aprašo pažeidimas. Komunalinių atliekų kiekio deklaracijos – tai Administracijos direktoriaus patvirtinti Aprašo priedai, kuriuose vietinės rinkliavos mokėtojas deklaruoja vežėjui faktiškai priduotų komunalinių atliekų kiekį (Aprašo 3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai deklaruoja vežėjui faktiškai priduotų komunalinių atliekų kiekį kiekvieną ketvirtį ne vėliau, kaip likus 10 kalendorinių dienų iki nustatyto mokėjimo termino; rinkliava mokama pagal deklaruotų komunalinių atliekų kiekį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose patvirtintais terminais (Aprašo 7 p.). Rinkliava mokama į Administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą po ketvirtadalį metinės rinkliavos sumos: juridiniai asmenys – atitinkamai iki kovo 25 d., birželio 25 d., rugsėjo 25 d. ir gruodžio 10 d. (Taisyklių 25 p. ir Nuostatų 31 p.).
Pažymėtina, kad Aprašas įtvirtina galimybę pratęsti deklaracijų pateikimo terminą, kuria šiuo atveju ir siekia pasinaudoti UAB „Rivona“. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius turi teisę pratęsti deklaracijos pateikimo terminą, jei asmuo, deklaruojantis komunalinių atliekų kiekį, praleido deklaracijos pateikimo terminą dėl objektyvių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Apraše pasirinkta formuluotė pratęsti deklaracijos pateikimo terminą, o ne atnaujinti šį terminą, kai terminas jau yra pasibaigęs, tačiau akivaizdu, kad normoje nurodytas termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad pasibaigus nustatytam terminui pateikti deklaracijas ir pratęsus tokį terminą, vietinės rinkliavos mokėtojo ir atsakovo teisiniai santykiai teisės aktais apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti Aprašo 8 punkte nustatytu pagrindu. Asmuo, praleidęs terminą pateikti deklaracijas, turi teisę prašyti pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl objektyvių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Aprašo 8 punkte nėra nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių atnaujintinas terminas deklaracijoms pateikti. Tai reiškia, kad Administracija kiekvienu konkrečiu atveju, gavusi tokį prašymą, išsprendžia klausimą, ar vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytos konkrečios priežastys yra objektyvios ir pripažintinos svarbiomis, atsižvelgdama į terminų, nustatytų deklaracijoms pateikti, paskirtį, teisinius padarinius, vietinės rinkliavos mokėtojo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant vietinės rinkliavos mokėtojo elgesį, atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo UAB „Rivona“ prašymo pateikimo metu Aprašo 8 punkte ir kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta jokių naikinamųjų terminų, t. y. terminų, kuriuos praleidus, toks prašymas negali būti teikiamas bei negali būti atnaujinamas terminas.
Vietinės rinkliavos mokėtojai, pageidaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekį sekančiais metais, užpildo laisvos formos prašymą ir iki einamųjų metų lapkričio mėnesio 15 d. pateikia jį Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui; prašymus gali pateikti tik skolų neturintys vietinės rinkliavos mokėtojai (Aprašo 9 p.). Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus atsakingas darbuotojas patikrina, ar pateiktas prašymas atitinka Aprašo 5 punktą, ir prašymą teikia derinti vežėjui (atliekų surinkėjui); suderinus prašymus su vežėju, parengiamas mokėtojų (atliekų turėtojų), kuriems leidžiama vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai priduotų atliekų kiekį, sąrašas, kuris tvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu; įsakymas teikiamas Administracijos Mokesčių ir ekonominės analizės skyriui, vežėjui ir mokėtojui; mokėtojas, gavęs administracijos direktoriaus įsakymą, Aprašo 7 punkte nurodytais terminais pateikia komunalinių atliekų kiekio deklaraciją Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui (Aprašo 10 p.). Tuo atveju, kai pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka Aprašo 5 punkte nurodytų reikalavimų, rinkliavos mokėtojas netenka teisės mokėti rinkliavą pagal faktiškai priduotų atliekų kiekį; Administracijos direktoriaus įsakymu apie tai informuojamas vietinės rinkliavos mokėtojas, Mokesčių ir ekonominės analizės skyrius bei vežėjas; įsakymo pagrindu mokėtojui parengiamas mokėjimo pranešimas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nustatyta tvarka, taikoma iki šio įsakymo įsigaliojimo (Aprašo 12 p.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Rivona“ skundo reikalavimus grindė Aprašo 8 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teigdamas, kad jis, kaip ir pareiškėjas UAB „Norfos mažmena“, terminą komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms už 2014 metus praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl jis turėjo būti pratęstas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovės papildomai nurodė, kad skundžiami protokoliniai sprendimai turėtų būti panaikinti dar ir dėl to, jog jie buvo priimti nekompetentingo subjekto. Apeliaciniame skunde pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pareiškėjai terminą deklaracijoms pateikti praleido ne dėl objektyvių nuo asmens valios nepriklausomų priežasčių, neteisingai taikė ir aiškino Aprašo 8 punktą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat pakartoja pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad pagal Aprašo 8 punktą teisę pratęsti deklaracijos pateikimo terminą turi tik Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius, t. y. nei Aprašas, nei Nuostatai ir Taisyklės nenustato kitų subjektų kompetencijos spręsti dėl termino deklaracijoms pateikti pratęsimo. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad Darbo grupės, sudarytos pareiškėjų prašymams nagrinėti, sudėtyje buvo visi įgalioti Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, grupės pirmininkas buvo Administracijos direktorius, kuris turi visas teises priimti sprendimus ginčytinu klausimu (II t., b. l. 2–4).
Nagrinėdama ir vertindama šiuos bylos šalių išsakytus argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo iš esmės UAB „Rivona“ Administracijai nurodytas deklaracijų pateikimo terminų praleidimo priežastis, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjų teismo posėdyje nurodyto argumento, jog Darbo grupė buvo nekompetentingas subjektas spręsti 2015 m. vasario 20 d. prašymo laikyti nurodytas priežastis objektyviomis ir pratęsti komunalinių atliekų deklaracijos pateikimo terminą. Pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar Darbo grupė buvo kompetentinga išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 20 d. prašymą.
Kaip jau minėta, Aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad deklaracijos pateikimo terminą turi teisę pratęsti Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius. Šiam skyriui, kuris nėra atskiras juridinis subjektas, kuriam būtų pavesta dalis rinkliavos administravimo funkcijų, tokią teisę suteikė Administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai (yra įstaigos vadovas), tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2 d. ir 8 d. 1 p.).
Ginčijamas protokolinis sprendimas dėl pareiškėjo UAB „Rivona“ prašymo buvo priimtas Darbo grupės, sudarytos iš Administracijos direktoriaus ir Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos, Teisės ir civilinės metrikacijos bei Mokesčių ir ekonominės analizės skyrių darbuotojų. Darbo grupė sudaryta Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13-231. Kaip jau buvo minėta, rinkliavos administravimą vykdo Administracija, o Administracijai vadovauja direktorius. Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius nėra atskira institucija, atsakinga už rinkliavos administravimą. Iš Aprašo 10, 12, 14 punktų matyti, kad galutinius įsakymus, susijusius su vietine rinkliava, priima Administracijos direktorius (įsakymų rengėjas yra Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius). Taigi nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad pareiškėjo UAB „Rivona“ prašymą išnagrinėjo nekompetentingas administravimo subjektas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2015 m. vasario 20 d. prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas deklaracijoms pateikti, ir atsakovo argumentus, dėl kurių pareiškėjo nurodytos priežastys nebuvo pripažintos objektyviomis ir pateisinančiomis praleistą terminą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas deklaracijoms pateikti, nėra objektyvi nepriklausanti nuo pareiškėjo valios, bei terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir aplaidumo.
Pagal bylos duomenis UAB „Norfos mažmena“ darbuotoja, kuri buvo atsakinga už UAB „Norfos mažmena“ deklaracijų teikimą, iš darbo atleista 2014 m. sausio 24 d. (I t., b. l. 15–16) (ši darbuotoja pagal UAB „Norfos mažmena“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymą (be numerio) buvo atsakinga ir už UAB „Rivona“ komunalinių atliekų deklaracijų pateikimą savivaldybėms teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka). Pareiškėjas yra juridinis asmuo ir verslininkas, todėl akivaizdu, jog privalėjo rūpintis ir paskirti atsakingus asmenis, kad būtų tvarkomi, dokumentai, susiję su mokėjimais už atliekas ir jų sutvarkymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma deklaracijų teikimo tvarka ir terminai, pareiga mokėti už atliekų surinkimą ir jų sutvarkymą. UAB „Rivona“ buvo įrašyta į Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1659 patvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą (I t., b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas akcentuoja, jog dėl tos pačios priežasties buvo atnaujintas terminas deklaracijoms pateikti pareiškėjui UAB „Norfos mažmena“, pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „Rivona“ prašymo nepateikė tuo pačiu metu kaip ir UAB „Norfos mažmena“, nors aplinkybė apie darbuotojos atleidimą iš darbo turėjo būti žinoma ir UAB „Rivona“ (būtent UAB „Norfos mažmena“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu ši darbuotoja buvo paskirta atsakinga ir už UAB „Rivona“ deklaracijų teikimą). Be to, UAB „NorFos mažmena“ 2015 m. vasario 3 d. prašymą ir minėtą 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymą yra pasirašęs direktorius L. Č., o UAB „Rivona“ 2015 m. vasario 20 d. prašyme nurodė, kad abi šias įmones sieja tie patys įmonių akcininkai bei valdybos nariai, todėl pasitaiko atvejų, kai viena įmonė tam tikrus veiksmus atlieka ir kitai įmonei. Tačiau UAB „Rivona“ prašymą pateikė gerokai vėliau, nei UAB „Norfos mažmena“, t. y. tik tada, kai atsakovas 2015 m. vasario 11 d. pareiškėjui UAB „Norfos mažmena“ pratęsė terminą deklaracijoms pateikti dėl tokios pat priežasties, kurią nurodo ir UAB „Rivona“, bei priėmė 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 13-166.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad verslininkams taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nes verslininko statusas sustiprina reikalavimą būnant administracinių teisinių santykių dalyviu domėtis aplinkybėmis, svarbiomis savo teisėms įgyvendinti, bei vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principais ir verslo logika.
Pareiškėjas UAB „Rivona“ apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo sprendimo netenkinti pareiškėjo 2015 m. vasario 20 d. prašymo ir nepratęsti pareiškėjui deklaracijų pateikimo termino turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
Kadangi atsakovo sprendimas nepratęsti pareiškėjui deklaracijų pateikimo termino yra nepanaikintas, todėl pagrįstai atmesti ir pareiškėjo skundo reikalavimai: įpareigoti Administraciją pratęsti pareiškėjui terminą „Įmonės (juridinio asmens) komunalinių atliekų kiekio deklaracijai už 2014 m.“ (priedas Nr. 18) apie faktiškai susidariusius pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r.“, ir pareiškėjo UAB „Rivona“ atliekų surinkėjui perduotus atliekų kiekius pateikti bei šias deklaracijas priimti; įpareigoti Administraciją papildyti vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, įtraukiant į jį UAB „Rivona“.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, nenagrinėja UAB „Rivona“ dėstomų argumentų, kad vietinė rinkliava už 2014 metus jai iš viso negalėjo būti apskaičiuota, nes ji nenaudojo ginčijamų patalpų ir jokios atliekos dėl to nesusidarė, nes, kaip jau buvo minėta, šioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo ar jos dydžio pagrįstumo, o dėl komunalinių atliekų kiekio deklaravimo procedūros. Nors ši procedūra yra susijusi su vietine rinkliava, tačiau reikalavimai dėl pačios vietinės rinkliavos apskaičiavimo (jos dydžio) šioje byloje nebuvo pareikšti.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo UAB „Rivona“ skundo reikalavimams išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo sprendimo neatnaujinti pareiškėjui termino pateikti deklaracijas teisėtumo.
Dėl su UAB „Norfos mažmena“ susijusių skundo reikalavimų
UAB „Norfos mažmena“ situacija skiriasi nuo aptartos UAB „Rivona“ situacijos tuo, kad UAB „Norfos mažmena“ Administracijai pateiktą 2015 m. vasario 3 d. prašymą pratęsti terminą komunalinių atliekų kiekio deklaracijoms pateikti išnagrinėjo Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius, kuris, kaip jau minėta, vadovaudamasis Aprašo 8 punktu, 2015 m. vasario 11 d. protokoliniu sprendimu nusprendė UAB „Norfos mažmena“ pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. ir patikslinti Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 13-1916 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“, į jį įtraukiant UAB „Norfos mažmena“. Laikydamasi Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokoliniame sprendime nurodyto termino, UAB „Norfos mažmena“ Administracijai pateikė 2015 m. vasario 17 d. įmonės (juridinio asmens) komunalinių atliekų kiekio deklaracijas už 2014 metus, suderintas su atliekų surinkėju UAB „Ekonovus“, kuriose kiekvieną ketvirtį nurodė po 579,19 Eur mokėtinos rinkliavos (iš viso už 2014 metus – 2 316,76 Eur), ir sumokėjo 2 316,76 Eur vietinę rinkliavą už 2014 metus.
Administracijos direktorius 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 13-166 papildė Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 13-1916 patvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, į jį įtraukdamas UAB „Norfos mažmena“ (I t., b. l. 19). Iš 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 13-166 turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Aprašo 10 punktu ir Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokoliniu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta pratęsti komunalinių atliekų kiekio deklaracijos pateikimo terminą iki 2015 m. vasario 18 d. Pažymėtina, kad šiame sprendime nėra įvardytos konkrečios pareiškėjo termino pateikti deklaracijas termino praleidimo priežastys, kurios buvo pripažintos objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis (I t., b. l. 18). Posėdyje buvo susipažinta su pareiškėjo UAB „Norfos mažmena“ 2015 m. vasario 3 d. prašymu, išrašo iš darbo sutarties, patvirtinančios darbo santykių su darbuotoja O. Š. nutraukimą, kopija, diskutuota apie susirašinėjimą ir bendravimą su O. Š. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. sausio 15 d.
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad Administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus atsakingas darbuotojas patikrina, ar pateiktas vietinės rinkliavos mokėtojo, turinčio teisę deklaruoti komunalines atliekas, prašymas atitinka Aprašo 5 punktą, ir prašymą teikia derinti vežėjui (atliekų surinkėjui). Suderinus prašymus su vežėju, parengiamas mokėtojų (atliekų turėtojų), kuriems leidžiama vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai priduotų atliekų kiekį, sąrašas, kuris tvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakymas teikiamas Administracijos Mokesčių ir ekonominės analizės skyriui, vežėjui ir mokėtojui. Mokėtojas, gavęs Administracijos direktoriaus įsakymą, Aprašo 7 punkte nurodytais terminais pateikia komunalinių atliekų kiekio deklaraciją Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui.
Apibendrinant aptartą susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, darytina išvada, kad Administracijos direktoriaus įgaliotiems asmenims (Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui) pratęsus pareiškėjui terminą pateikti deklaracijas už 2014 metus, pareiškėjas sumokėjo vietinę rinkliavą pagal faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį ir pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ir 2015 metais mokėti rinkliavą pagal faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, nes pareiškėjas nebebuvo laikomas skolininku. Pareiškėjas buvo įtrauktas į Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 13-1916 patvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį ir įgijo teisę mokėti rinkliavą pagal faktiškai priduodamą atliekų kiekį ir 2015 metais. Taigi atsakovo priimti sprendimai sukūrė tiek pareiškėjui, tiek atsakovui teises ir pareigas.
Po šių sprendimų priėmimo Administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Darbo grupė, kuriai pavesta dar kartą nagrinėti UAB „Norfos mažmena“ 2015 m. vasario 3 d. prašymą. Darbo grupės 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. kovo 18 d. posėdžių protokoliniais sprendimais nuspręsta nelaikyti objektyviomis priežastimis UAB „Norfos mažmena“ darbuotojų, atsakingų už deklaracijų pateikimą, nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino (I t., b. l. 29–30; 56–57). 2015 m. kovo 18 d. posėdžio protokoliniu sprendimu taip pat laikytas netekusiu galios Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokolinis sprendimas (I t., b. l. 29–30).
Kaip jau minėta, Administracijos direktorius 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 13-166 papildė Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 13-1916 patvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašą, į jį įtraukdamas UAB „Norfos mažmena“, tačiau po Darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. posėdžio Įsakymu panaikino Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 13-166. Įsakyme nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai – Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis ir Darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. protokolinis sprendimas. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio aktus priimti suteikia teisę Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.
Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovo teise pasinaikinti priimtą teisės aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.).
Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra nurodęs jokio specialaus teisės akto, kuris leistų Administracijos direktoriui panaikinti priimtą sprendimą dėl termino pateikti deklaracijas pratęsimo ir 2015 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 13-166, kurie pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius, nustatė subjektines teises tiek pareiškėjui, tiek atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas atsakovui pateikė neišsamią ar apgaulingą informaciją, kai 2015 m. vasario 11 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl termino pratęsimo ir 2015 m. vasario 13 d. priimamas įsakymas Nr. 13-166, kad sprendimai priimti remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pareiškėjui pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan., kad sprendimų priėmimo metu buvo tokios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasitikėti atsakovo priimtų aktų teisėtumu ir turėti teisėtų lūkesčių.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinio skundo reikalavimai tenkintini, nes atsakovas, priimdamas pareiškėjo ginčijamus aktus, peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, kurie naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.).
Dėl pareiškėjų prašymo iširti norminio administracinio akto teisėtumą
Pareiškėjai, vadovaudamiesi ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų įvertinta Aprašo 2 punkto dalies nuostata, kuria numatyta galimybė padarius bet kokį pažeidimą, automatiškai atimti asmens teisę mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą pagal faktiškai perduotą atliekų kiekį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą, t. y. ar Aprašo 2 punkto dalis „<...> išskyrus atvejus, kai nustatomas šio tvarkos aprašo pažeidimas <...>“, neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 15 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams, nurodęs, kad teismui nekyla abejonių dėl Aprašo 2 punkto dalies teisėtumo.
ABTĮ 111 straipsniu suteikta teisė bylos dalyviams teikti prašymą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, tačiau administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi kreipimasis į administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) atitikimo aukštesnės galios teisės aktams yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-346-552/2016). Norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-303/2012). Akcentuotina, kad prašymas turi būti susijęs su nagrinėjama administracine byla, nes ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis, be kita ko, reikalauja patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, ir įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją.
Teisėjų kolegija įvertinusi šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti atsakovo priimtus sprendimus, teisės aktų normas, kuriomis buvo grindžiami atsakovo sprendimai, pirmiausia konstatuoja, kad šioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl atsakovo sprendimų, kuriais reikalaujama apmokėti atsakovo apskaičiuotas rinkliavas. UAB „Norfos mažmena“ skundo reikalavimai patenkinti, pareiškėjo UAB „Rivona“ skundo reikalavimai netenkinti, tačiau šio pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Aprašo 8 punkto taikymu, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti Aprašo 2 punkto nuostatomis. Aprašo 8 punktas būtent ir nustato galimybę subjektui, pasirinkusiam mokėti Savivaldybei už atliekas pagal faktiškai vežėjui priduotų atliekų kiekį ir praleidusiam terminą pateikti deklaracijas, prašyti pratęsti terminą, jei šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Darytina išvada, kad pareiškėjai teisiškai nepagrindė šioje byloje pateikto prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo.
Apibendrindama šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas atmesti abiejų pareiškėjų skundo reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad nustatyta, jog UAB „Norfos mažmena“ skundo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini, o pareiškėjo UAB „Rivona“ skundo reikalavimai atmestini, apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ skundo reikalavimus tenkinti.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13-231 sudarytos darbo grupės 2015 m. kovo 6 d. posėdžio protokolinį sprendimą: nelaikyti objektyviomis priežastimis uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atsakingų darbuotojų už deklaracijų pateikimą nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13-231 sudarytos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. posėdžio protokolinį sprendimą: nelaikyti objektyviomis priežastimis uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atsakingų darbuotojų už deklaracijų pateikimą nebuvimą ir nepratęsti deklaracijų pateikimo termino; laikyti netekusiu galios Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. protokolinį sprendimą.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 13-339 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 13-166 „Dėl vietinės rinkliavos mokėtojų, deklaruojančiųjų vežėjui faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kiekį, sąrašo patvirtinimo“ papildymo panaikinimo“.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ skundo reikalavimus atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Romanas Klišauskas
Dalia Višinskienė