Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-125-270/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01347-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.14.4.; 2.14.5.; 3.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (toliau – pareiškėjas) B. M., jo įgaliotam atstovui V. J., suinteresuotam asmeniui M. K., Institucijos priėmusios nutarimą atstovui Renatui Ivanauskui,
išnagrinėjęs pareiškėjo B. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-12-04 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo bylai spręsti iš naujo,-
n u s t a t ė :
2015-12-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji specialistė A. Š. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) teiseną nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. B. M. byloje administracinių teisės pažeidimą bylų teisena buvo pradėta 2014-10-15, gavus eismo dalyvių informaciją apie galimai padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl 2014-10-15 apie 14.17 val. eismo įvykio Oslo g., Vilniuje, kurio metu B. M. vairuojamas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.
B. M. pateikė teismui skundą dėl Institucijos Nutarimo panaikinimo, kartu su skundu pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
Prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pareiškėjas motyvavo tuo, jog Institucijos Nutarimas buvo išsiųstas pavėluotai, pažymėdamas, kad apie 2015-12-04 vykusį bylos nagrinėjimą pareiškėjas nebuvo informuotas, o Nutarimas gautas 2015-12-30. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam buvo būtina teisinė pagalba, o skundas paruoštas nepažeidžiant Įstatymų numatyto 20 dienų termino.
Įvertinus praleisto termino trukmę, pateikto prašymo motyvus bei kartu su prašymu pateiktus duomenis (pažymą apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą, iš kurios matyti, kad siunta gavėjui įteikta 2015-12-30) bei tai, kad asmens teisė apskųsti pareigūnų priimtą nutarimą yra tiesiogiai susijusi su konstitucine asmens teise į gynybą, todėl kylant nors mažiausiai tikimybei, jog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių asmuo negalėjo paduoti skundo, jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio teisės gali būti pažeistos, naudai. Be to, priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teisme nepažeis kitų proceso dalyvių teisių bei interesų, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas konstatavus, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
B. M. pateiktą skundą dėl Institucijos Nutarimo panaikinimo motyvavo tuo, jog Institucijos priimtas Nutarimas sukelia jam teisines pasekmes, nes autoįvykio metu buvo sugadintas jo turtas dėl ko šis patyrė materialinius nuostolius, o kaltininkas nėra nustatytas, taip pat Nutarimas priimtas neįvykdžius 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkė teismo nutarimo, kuris išnagrinėjęs jo (B. M.) skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, konstatavo, jog skundžiamas 2015-08-26 Kelių policijos valdybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš M. K., priimtas skubotai, neištyrus ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės tokio procesinio sprendimo priėmimui. Nurodo, jog 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodyti veiksmai Institucijos visiškai nebuvo vykdomi, o byla nutraukta formaliu pagrindu – suėjus nuobaudos skyrimo terminui. Tokie Institucijos formalūs veiksmai užkerta kelią nustatyti objektyvią tiesą ir užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, o toks Nutarimas prieštarauja ir Institucijos vykdomai praktikai, kuomet analogiškais atvejais suėjus nuobaudos skyrimo terminui Institucija tiria eismo įvykius, nustato eismo įvykio kilimo priežastis ir kaltus asmenis. Mano, jog Nutarimas yra formalus, nemotyvuotas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl turi būti panaikintas, o Institucija turi atlikti veiksmus nurodytus 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastis, kaltininkus ir spręsti klausimą dėl patraukimo atsakomybėn, dėl ko prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2015-12-04 Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą spręsti iš naujo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucijos nuomone pareigūnė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35, 250 str. 1 d. 7 p., pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė suėjus nuobaudos skyrimo terminui. Nurodo, jog B. M. byloje administracinių teisės pažeidimą bylų teisena buvo pradėta 2014-10-15, gavus eismo dalyvių informaciją apie galimai padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2015-04-14 nutarimu eismo įvykį tyręs vyresnysis specialistas A. G. dėl pažeidimo tyrimo administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė metams, iki 2015-10-15, tačiau iki šio termino administracinė nuobauda eismo įvykio byloje paskirta nebuvo, o 2015-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti bylą protokolą surašiusiai policijos įstaigai, nuobaudos skyrimo terminai jau buvo suėję.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas B. M. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog dėl eismo įvykio buvo stipriai apgadintas jo automobilis, o Institucijai priėmus ginčijamą sprendimą ir nenustačius kaltų dėl eismo įvykio, draudimas neatlygina jam patirtos žalos. Mano jog dėl šio eismo įvykio jis nėra kaltas, o kaltininkui M. K. dėl eismo įvykio, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. patvirtino, jog 2014-10-15 apie 14.17 val. įvyko eismo įvykis Oslo g., Vilniuje, kurio metu B. M. vairuojamas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Taip pat nurodė, jog įvykus eismo įvykiui buvo pildoma eismo įvykio deklaracija, nes B. M. sutiko, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, o automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti, vėliau nesutarus dėl kaltės, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Institucijos priėmusios Nutarimą atstovas teismo posėdyje palaikė atsilepime nurodytas aplinkybes ir prašė B. M. skundą atmesti.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagrindas yra pakankamo kiekio duomenų, rodančių esant administracinio teisės pažeidimą, numatytą konkrečioje ATPK ar kito įstatymo normoje, konstatavimas. Taigi administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą. ATPK 250 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, procesinis sprendimas dėl administracinių teisės pažeidimų bylos iškėlimo ar tokios bylos nutraukimo gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis ir įvertinus jų visumą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-10-15 apie 14.17 val. Oslo g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu B. M. vairuojamas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Dėl šio eismo įvykio tyrimo, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. iki 2015-10-15 (b.l. 13).
2015-06-26 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta B. M. atžvilgiu buvo nutraukta, konstatuojant, jog iš surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo B. M. veiksmai ir motyvuojant tuo, kad, policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą abi transporto priemonės iš eismo įvykio vietos jau buvo patrauktos ir stovėjo kelkraštyje. Pareigūnai schemoje užfiksavo šukes, išsidėsčiusias apsisukimo vietoje per visą jos ilgį, transporto srautas buvo didelis, šukės buvo išvažinėtos ir jų pirminė padėtis neaiški, todėl pagal šukių išsidėstymą atkurti automobilių padėtį eismo įvykio metu negalima, važiuojamojoje dalyje neliko jokių šių automobilių judėjimo pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jų judėjimo trajektorijas, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu nustatyti, iš kokios padėties ir kokia trajektorija suko į kairę automobilis „Audi“, liudytojų, mačiusių visą eismo įvykio eiga, nėra (b.l. 12).
2015-08-04 B. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą prašydamas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d. Automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. K.. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas E. T. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo skundą ir nurodė, jog policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą nutraukti B. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, įrodymų rinkimas ir vertinimas yra bylą nagrinėjančio pareigūno prerogatyva (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis). Rašte konstatuota, jog surinktų įrodymų nepakanka pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną „Mercedes“ vairuotojui M. K., kartu pažymėjo, jog abi transporto – priemonės (B. M. vairuotas automobilis „Audi“ ir M. K. – „Mercedes“) iš eismo įvykio vietos buvo patrauktos iki atvykstant į eismo įvykio vietą policijos pareigūnams, tiksli transporto priemonių padėtis eismo įvykio metu nežinoma, liudytojas, automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Subaru) vairavęs asmuo, nematė eismo įvykio mechanizmo, tik girdėjo susidūrimo garsą ir matė transporto priemones vieną šalia kitos, todėl remtis jo parodymais nustatant eismo įvykio kilimo kaltininką negalima, byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka konstatuoti, kurios transporto priemonės vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga (b.l. 70).
Nesutikdamas su šiuo sprendimu, B. M. 2015 m. rugsėjo 7 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštą (sprendimą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą spręsti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (b.l. 88-93).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi kostatavo, kad Institucijos pateiktas aplinkybių vertinimas negali būti pripažintinas pakankamu ir neatitinka teisėtumo principo reikalavimų, nes nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį tuoj po įvykio buvo pradėta tik prieš B. M., nors eismo įvykio aplinkybės nebuvo aiškios, abu eismo dalyviai neigė savo kaltę. Taip pat teismas pažymėjo, kad Institucija, atlikusi tam tikrus tyrimo veiksmus, B. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, tačiau taip ir liko neištirtos aplinkybės, susijusios su kito eismo dalyvio – M. K. veiksmais ir jų sąsaja su kilusiu eismo įvykiu. Taip pat teismas šioje nutartyje kostatavo, kad Institucija, priėmusi nutarimą, privalėjo pašalinti prieštaravimus tarp eismo dalyvių paaiškinimų, nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kuris gali būti nustatytas ne tik pagal automobilių padėtį po eismo įvykio, bet ir pagal suinteresuotų asmenų, taip pat liudytojų parodymus, nes šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl eismo įvykio mechanizmo bei konkrečios eismo įvykio situacijos vystymosi, faktinių jo aplinkybių, byloje buvo svarbūs tiesioginių įvykio dalyvių B. M. ir M. K. parodymai, taip pat liudytojų I. J., patrulio V. L. parodymai, kurių tik nuosekli sisteminė analizė ir sugretinimas sudarytų pagrindą pašalinti prieštaravimus tarp tiesioginių eismo įvykio dalyvių paaiškinimų ir leistų įvertinti kiekvieno iš jų patikimumą.
Taigi įvertinus byloje surinktus duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartimi nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog Institucijos pareigūnų sprendimai buvo priimti skubotai, neatlikus visų galimų veiksmų, siekiant išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes ir nustatyti kaltą asmenį dėl kilusio eismo įvykio, dėl ko teismas daro išvadą, kad toks pareigūnų sprendimas ir vertinimas apie įvykio aplinkybes bei savalaikis duomenų nerinkimas, kuris turėtų reikšmės pažeidimui tirti (įvertinus ir faktą, jog eismo įvykio vietoje buvo vykdomi kelio darbai, Institucija nesiėmė priemonių aiškintis, t. y. neišreikalavo iš atsakingų Institucijų informacijos apie tai, kokia tvarka vyko eismas aktualioje vietoje, ar buvo pastatyti mobilūs kelio ženklai, jei buvo, tai kokiu atstumu iki aktualios eismo įvykio vietos, kas leistų įvertinti ne tik B. M. veiksmus, bet ir patikrinti jo parodymų patikimumą bei ištirti, ar KET reikalavimų nepažeidė ir M. K., ką konstatavo teismas 2015-10-23 nutartimi) yra iš esmės ydingas ir turėtų būti panaikintas tam, kad būtų pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylos procesas, siekiant išsiaiškinti visas svarbias šios bylos nagrinėjimui aplinkybes.
Tačiau teismas negali panaikinti pareigūno 2015-12-04 nutarimo dėl adminitracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą negalėtų būti paskirta administracinė nuobauda, nes suėjo ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tam tikrais atvejais, šis terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Sutinkamai su ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Nagrinėjamu atveju, pažeidimas, dėl kurio pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą buvo padarytas 2014-10-15, todėl pažeidimo padarymo diena yra laikytina būtent ši diena. Byloje yra duomenys, jog šešių mėnesių terminas iki vienerių metu buvo pratęstas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra praėjęs ilgesnis nei vienerių metų terminas, todėl akivaizdu, jog nėra jokios galimybės tęsti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Pažymėtina, kad Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad nėra jokio pagrindo panaikinti pareigūno 2015-12-04 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
B. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2015-12-04 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3022 – 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Teisėjas Olegas Zaicevas
Nuorašas tikras