Civilinė byla Nr. 3K-3-26-1120/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16486-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.11; 3.5.19; 3.6.4.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Zubinas, E. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomosios bylos užbaigimą išieškant periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą, turto arešto panaikinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėjas R. Š. pateikė skundą dėl antstolio V. Zubino veiksmų, prašydamas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0137/23/02050 ir panaikinti visas taikomas priverstinio vykdymo priemones, įskaitant pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

3.       Nurodė, kad antstolio V. Zubino kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/23/02050 pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. vykdomąjį raštą dėl skolos ir 544 Eur per mėn. mokėjimo nuo 2021 m. liepos 23 d. Pareiškėjas yra visiškai įvykdęs teismo vykdomąjį dokumentą ir toliau teikia išlaikymą dukteriai, laiku pervesdamas išlaikymui skirtas lėšas į suinteresuoto asmens E. K. asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas išlaikymą dukteriai yra sumokėjęs net į priekį, t. y. už 2024 m. gruodžio mėnesį, todėl vykdomoji byla turi būti užbaigta ir turi būti panaikintos visos priverstinio vykdymo priemonės.

4.       Antstolis V. Zubinas 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-137-40731 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0137/23/02050 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas vykdomosios bylos užbaigimo, nutraukimo ar vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindas.

7.       Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į išlaikymo išieškojimo specifiką, išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir yra susieta su asmens, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, pilnametyste, todėl prievolė teikti išlaikymą savo dukteriai skolininkui išlieka iki jos pilnametystės. Vykdomoji byla Nr. 0137/23/02050 užvesta pagrįstai, skolininkui vėluojant mokėti išlaikymą. To, kad šiuo metu skolininkas pradėjo teikti išlaikymą gera valia, negalima laikyti vykdomojo dokumento įvykdymu, nes prievolė teikti išlaikymą vaikui išliko iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, todėl nėra teisinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą. Nenustačius nei vykdomosios bylos užbaigimo, nei vykdomosios bylos nutraukimo, nei sustabdymo bei vykdomojo rašto grąžinimo pagrindų, skolininko prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo pagrįstai antstolio atmestas.

8.       Vykdomojo dokumento pateikimo dieną vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/02050 buvo nustatyta, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Skolininkui per 2023 m. gruodžio 21 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-23-137-41577 nurodytą terminą nepadengus susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (8000,13 Eur), antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių, t. y. 2024 m. sausio 23 d. turto arešto aktu Nr. S-24-137-2300 areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę. 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslintu turto arešto aktu areštuoti skolininkui priklausantys pastatai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas, pirtis, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Net jeigu šiuo metu įsiskolinimo nėra, skola nėra baigtinė, priteistos 544 Eur periodinės išmokos, mokamos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ateityje gali tik didėti. Todėl antstolis nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

9.       Teismas pažymėjo, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą. Todėl antstolis turėjo teisę nuspręsti, vadovaudamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija), į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas.

10.       Nei vykdomojoje byloje, nei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas teikė antstoliui papildomus įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, t. y. vien iš skolininko gaunamų pajamų ir kt. Skunde pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad turto areštas yra perteklinė priemonė ir jis sistemingai moka nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti antstolio skolininko turtui taikytą areštą. Teismo vertinimu, netaikius skolininko turto arešto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš tėvo. Pažeidimų antstolio veiksmuose nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl turto arešto panaikinimo laikyti nepagrįstais.

11.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skolininko pareiga mokėti dukteriai išlaikymą yra tęstinio pobūdžio, todėl, vadovaujantis CPK 606 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas vykdomasis raštas galioja iki skolininko dukters pilnametystės. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, vykdymo procesas nėra baigtas ir šiuo atveju negalima laikyti, kad pareiškėjas visiškai įvykdė priteisto išlaikymo prievolę. Tai, kad pareiškėjas toliau moka išlaikymą dukteriai gera valia, jam reikšminga tuo aspektu, kad tokiu atveju jis nepatirs papildomų vykdymo išlaidų.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad taikytu skolininko turto areštu aiškiai yra pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad skolininko turto areštuota iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Išieškojimas nėra baigtas, jis vaikui priteistas periodinėmis išmokomis, todėl turto arešto pagrindas nėra išnykęs.

14.       Teismas papildomai pažymėjo, kad jei pareiškėjas būtų laiku ir tinkamai vykdęs įsipareigojimus dėl išlaikymo dukteriai teikimo, išieškotojai nebūtų buvę poreikio kreiptis į antstolį, pareiškėjas nepatirtų tam tikrų savo teisių suvaržymų, taigi, ir dėl paramos saulės elektrinės išlaidoms padengti. Šiuo atveju visos neigiamos netinkamo prievolės vykdymo pasekmės tenka pačiam pareiškėjui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 632 straipsnį, reglamentuojantį vykdomosios bylos užbaigimą. Iš byloje esančių įrodymų ir paties antstolio paaiškinimų yra akivaizdu, kad skundo pateikimo dieną (ir šiuo metu) vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, jokio įsiskolinimo nėra, todėl pareiškėjas negali toliau dar (duomenys neskelbtini) metų, kol nepilnametė jo duktė sulauks 18 metų, būti laikomas skolininku.

15.2.                      Nors antstolis nurodė, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) ir turi būti vykdoma, tačiau asmuo, tinkamai vykdantis vaiko išlaikymo prievolę, negali būti laikomas pažeidusiu prievolę iki pat vaiko pilnametystės. Pareiškėjas vykdymo procese negali toliau būti laikomas skolininku ir negali būti į ateitį preziumuojama, kad jis nemokės išlaikymo, kai, apmokėjęs visą išlaikymo įsiskolinimą, jis toliau sąžiningai jį moka. Vykdymo procesas privalo būti užbaigtas pareiškėjui toliau pačiam savanoriškai teikiant išlaikymą dukteriai.

15.3.                      Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas buvo susidaręs dėl to, kad pareiškėjas ginčijo priteistą išlaikymo dydį ir vyko bylos nagrinėjimas teisme, t. y. buvo ginčijama išlaikymo suma. Tik kasaciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo kasacinį skundą tapo aišku, kad teks sumokėti tiek priteistą išlaikymo įsiskolinimą, tiek didesnį išlaikymą, tiek ir bylinėjimosi išlaidas.

15.4.                      Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti vykdomojoje byloje taikomas priverstinio vykdymo priemones. Teismai ėmė formuoti praktiką, kad, nepaisant nesančio jokio išlaikymo įsiskolinimo, pareiškėjo turtui pagrįstai taikomas areštas, iki nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės. Toks pareiškėjo nuosavybės teisės ribojimas yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolu Nr. 1 (teisė į nuosavybės teisės apsaugą) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu ir juos pažeidžia, nepagrįstai ilgą laikotarpį ribojant pareiškėjo teisę į nuosavybę, nepaisant to, kad jis laiku teikia išlaikymą nepilnametei dukteriai.

15.5.                      Antstolio taikomas areštas visam pareiškėjo nekilnojamajam turtui yra neproporcinga priemonė.

15.6.                      Antstoliui nepaliekama diskrecijos nuspręsti taikyti turto areštą, iki nepilnametis sulauks pilnametystės, kadangi įstatymas tokios teisės antstoliui nesuteikia. Visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla privalo būti užbaigiama, o vykdomasis dokumentas privalo būti grąžinamas teismui.

15.7.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 675 straipsnį, pagal kurį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimo nėra, pareiškėjas pats geranoriškai ir laiku teikia išlaikymą, mokėdamas periodines išmokas dukteriai, tačiau pareiškėjo nuosavybės teisė yra suvaržyta pačiu griežčiausiu būdu – pritaikius areštą pareiškėjo turtui.

15.8.                      Nepagrįstais laikytini ir teismų argumentai, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė, todėl nagrinėjamu atveju, netaikius skolininko turto arešto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš savo tėvo. Skundo pateikimo dieną išlaikymas vaikui yra teikiamas (sumokėta net į priekį), todėl nesuprantama, kaip, tėvui teikiant išlaikymą, teismas gali į ateitį preziumuoti, kad, netaikius turto arešto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš savo tėvo. Asmuo, kuris sąžiningai vykdo išlaikymo prievolę, nebegali būti laikomas skolininku vykdymo procese, jis lieka skolininku tik kaip materialiosios prievolės šalis. 

16.       Suinteresuoti asmenys per kasacinio teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

17.        Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Kasaciniame skunde keliami šie teisės taikymo klausimai: 1) ar vykdomoji byla dėl periodinių vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo gali būti užbaigta CPK 632 straipsnio pagrindu, jei nebėra įsiskolinimo, nors pati prievolė teikti išlaikymą nėra pasibaigusi; 2) ar, nebesant pareiškėjo įsiskolinimo vykdomojoje byloje dėl periodinių vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo, tebetaikytina priverstinio vykdymo priemonė – turto areštas. Nors skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė panaikinti ir kitas taikomas priverstinio vykdymo priemones, tačiau kasaciniu skundu teikia argumentus tik dėl turto arešto panaikinimo. Kadangi pareiškėjas kasaciniame skunde nenurodė teisinių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo dėl kitų priverstinio vykdymo priemonių nepanaikinimo, todėl šioje dalyje teisėjų kolegija nenustatė kasacijos pagrindų. Atitinkamai, laikydamasi kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija toliau pasisakys tais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, kurie iškelti kasaciniame skunde ir nurodyti šiame nutarties punkte.

Dėl vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų vykdant išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui išieškojimą

19.       Vykdomosios bylos užbaigimas yra antstolio atliekamas procesinis veiksmas, kuriuo antstolis konstatuoja, kad vykdomoji byla yra užbaigiama ir kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą šioje byloje nebebus atliekami. Šis antstolio procesinis veiksmas sukelia teisines pasekmes tiek išieškotojui, tiek skolininkui, priklausomai nuo taikyto vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo.

20.       CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

21.       Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl antstolis gali užbaigti vykdomąją bylą tik jei nustato, kad yra CPK 632 straipsnyje įtvirtinti bylos užbaigimo pagrindai.

22.       Šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad vykdomojoje byloje buvo CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas, nes buvo visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas. Su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiktina, kadangi visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas reiškia, kad išieškotojas gauna visą savo reikalavimą pagal vykdomąjį dokumentą, t. y. vykdymo procesas yra atliktas sėkmingai, pasiekus vykdomajame dokumente nustatytus reikalavimus. Vykdomąją bylą užbaigus CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktuose įtvirtintais pagrindais, nauja vykdomoji byla tų pačių vykdomųjų dokumentų pagrindu negalima (CPK 632 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2025 15 punktą).

23.       Tuo tarpu išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 26 punktas).

24.       Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija išaiškina, kad CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma vykdomajai bylai užbaigti taikytina tik tokiu atveju, kai skolininko išlaikymo prievolė nepilnamečiam vaikui visiškai įvykdoma ir nebelieka teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, kadangi išlaikymo prievolė nėra pasibaigusi, sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad vykdymo procesas nėra baigtas ir pareiškėjas negali būti laikomas visiškai įvykdžiusiu prievolę savo nepilnametei dukteriai.

25.       Kaip minėta, vykdomosios bylos užbaigimas sukelia teisines pasekmes ne vien skolininkui, bet ir išieškotojui. Vykdomąją bylą užbaigus CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, nauja vykdomoji byla to paties vykdomojo dokumento pagrindu būtų negalima, todėl, pareiškėjui pakartotinai netinkamai vykdant išlaikymo prievolę nepilnametei dukteriai, priverstinis išieškojimas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą taptų negalimas ir taip būtų pažeistos nepilnametės pareiškėjo dukters teisės.   

26.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas, dėl to antstoliui nebuvo pagrindo užbaigti vykdomąją bylą.

Dėl turto arešto teisėtumo

27.       Pareiškėjas taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 675 straipsnio 2 dalį, pagal kurią antstolis negali areštuoti daugiau skolininko turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nes nepripažino, kad areštuota neproporcingai daug turto. Pareiškėjas kasaciniu skundu neteigia, kad jo turtas ar jo dalis buvo areštuoti neteisėtai, todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik klausimas, ar antstolis ir teismai pagrįstai atsisakė panaikinti turto areštą nuo to momento, kai pareiškėjas nebeturėjo įsiskolinimo.

28.       Pareiškėjas nurodo, kad toks jo nuosavybės teisės ribojimas yra nesuderinamas su Konvencijos Protokolu Nr. 1 (teisė į nuosavybės teisės apsaugą) bei Konstitucijos 23 straipsniu ir juos pažeidžia, nes nepagrįstai ilgą laikotarpį riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. 

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš pareiškėjo. 2023 m. gruodžio 13 d. šis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolio V. Zubino kontorai, joje priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/23/02050 ir surašytas raginimas per 10 dienų įvykdyti sprendimą. Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą vykdomojo dokumento tinkamai neįvykdė, dėl to jam buvo pritaikytos kitos priverstinio vykdymo priemonės, taip pat areštuotas pareiškėjo turtas. 2024 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė antstolio kontorai informaciją, kad jis yra padengęs visą išlaikymo įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, taip pat duomenis, kad pats teikia išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis ir yra sumokėjęs net į priekį, todėl prašė užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

30.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, antstolis, pagrįstai siekdamas veiksmingai apginti išieškotojo interesus, kartu neturėtų neproporcingai riboti skolininko teisių.

31.       Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis ir Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina nuosavybės apsaugos bei gynimo garantijas ir nustato atvejus, kai ši teisė gali būti ribojama. CPK 675 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Todėl aiškinant šią normą aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisės apsaugą, taikymo.

32.       Pagal EŽTT praktiką, vykdymo procese valstybė turi teisę riboti skolininko nuosavybės teisę, tačiau neturi pažeisti teisėtumo principo ir tai daryti tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos teisėtam tikslui. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (žr. plg. EŽTT 2016 m. liepos 12 d. sprendimo byloje Vrzič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43777/13, par. 974). Iš to darytina išvada, kad vykdymo procese taikomos nuosavybės teisės ribojimo priemonės turi atitikti prievolės, kuri vykdytina priverstinai, mastą.

33.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinga pusiausvyra tarp savininko teisių ir visuomenės interesų turi būti užtikrinta ne tik nuosavybės teisės ribojimo masto, bet ir trukmės aspektu – nuosavybės teisė turi būti suvaržoma tik tokį laiko tarpą, kuris būtinas teisėtiems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, EŽTT konstatavo Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl pernelyg ilgai taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto. EŽTT nusprendė, kad kreditoriaus reikalavimams užtikrinti buvo prieinamos mažiau turto savininko teises ribojančios priemonės nei turto areštas, o ilgos trukmės turto areštas pernelyg apsunkino savininko ekonominius interesus, sutrikdė teisingą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių apsaugos ir teisėtų bendrųjų interesų gynimo (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 3330/12).

34.       Apibendrindama EŽTT praktiką turto arešto, kaip nuosavybės teisės ribojimo priemonės, teisėtumo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės ribojimo priemonė yra suderinama su Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu tik jei ji yra teisėta, skirta viešajam interesui įgyvendinti ir užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir visuomenės interesų (žr. plg. EŽTT 2012 m. spalio 25 d. sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją (DK), peticijos Nr. 71243/01, par. 94) masto ir trukmės aspektu.

35.       Todėl nagrinėjamoje byloje vadovaujantis aptartais kriterijais vertintina, ar, nepanaikinę turto arešto, antstolis ir teismai nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės dėl areštuotino turto masto ir ar, paliekant turto areštą galioti, buvo užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp savininko teisių ir visuomenės interesų. 

36.       CPK 675 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, reiškia, kad skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). 

37.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar turto areštuota proporcingai išieškotinų sumų dydžiui, atsižvelgtina į tai, ar išieškotojo reikalavimai bus patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi ribojimai, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (žr. plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020 42 punktą). Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi, areštuotas turtas turi būti proporcingas įsiskolinimo dydžiui ir realiai galimybei greitai realizuoti turtą. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl turto arešto teisėtumo, svarbu nustatyti, ar prašymo panaikinti antstolio patvarkymą areštuoti turtą pateikimo  metu turto buvo areštuota iš esmės tiek, kiek būtina įsiskolinimui veiksmingai padengti.

38.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjo transporto priemonę ir žemės sklypą (turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 9534 Eur), taip pat nurodė priverstinai nurašyti šios sumos lėšas. 2024 m. rugsėjo 4 d. surašytas patikslintas turto arešto aktas, kuriuo papildomai areštuoti nekilnojamojo turto objektai, įskaitant pareiškėjo gyvenamąjį namą.

39.       Šių turto arešto aktų surašymo metu pareiškėjas tinkamai nevykdė vykdomojo dokumento, todėl buvo susidaręs 9534 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Tačiau ir pasikeitus aplinkybėms, t. y. pareiškėjui sumokėjus išlaikymo įsiskolinimą ir pradėjus tinkamai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, taikytas turto areštas ar jo mastas nebuvo peržiūrėtas ar patikslintas.

40.       Taigi šioje vykdomojoje byloje susiklostė situacija, kai, nesant pradelsto įsiskolinimo ir pareiškėjui gera valia vykdant vykdomąjį dokumentą, nebuvo panaikintas turto areštas pareiškėjo turtui (gyvenamosios paskirties pastatui, pagalbiniam ūkio paskirties pastatui, inžineriniam įrenginiui, pagalbiniam ūkio paskirties pastatui, žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), taip pat kelių transporto priemonei, neatšauktas nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos). Todėl akivaizdu, kad pareiškėjui taikomas nuosavybės teisės apribojimas neatitinka CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, jog areštuotas turtas turi būti proporcingas įsiskolinimo dydžiui. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto areštas pareiškėjo turtui taikomas nepagrįstai ir, palikus galioti šiuo metu antstolio pritaikytus apribojimus pareiškėjo turtui, nebūtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp išieškotojos ir pareiškėjo interesų.

41.       Papildomai pažymėtina, jog nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto arešto pagrindas nėra išnykęs, nes išlaikymas vaikui priteistas periodinėmis išmokomis, t. y. išieškojimas nėra baigtas. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, turto arešto pagrindas šiuo atveju buvo ne tai, kad pareiškėjas teismo sprendimu buvo įpareigotas teikti išlaikymą savo nepilnametei dukteriai iki jos pilnametystės, o tai, kad pareiškėjas šios prievolės geranoriškai nevykdė ir buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjui padengus išlaikymo įsiskolinimą ir pradėjus išlaikymą teikti gera valia, šis pagrindas išnyko.

42.       Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė ir tai, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė, todėl nagrinėjamu atveju, netaikius skolininko turto arešto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš savo tėvo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog panaikinus turto areštą pareiškėjas nustos teikti išlaikymą dukteriai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

43.       Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodinėjama, kad pareiškėjas, panaikinus jo turtui taikomą areštą, ketina nutraukti išlaikymo prievolės nepilnametei dukteriai teikimą ar kad pareiškėjas ketina parduoti, kitaip perleisti ar paslėpti turimą turtą ir dėl to galimai kiltų grėsmė nepilnametės dukters interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas iš pradžių nevykdė vykdomojo dokumento, t. y. neteikė savo nepilnametei dukteriai viso teismo sprendimu priteisto išlaikymo, nes tą išlaikymo dydį ginčijo teisme, savaime nereiškia, kad jis ir ateityje atsisakys tokį išlaikymą teikti, kai ginčas dėl išlaikymo dydžio jau išspręstas teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad, panaikinus turto areštą, bus nutrauktas išlaikymo nepilnametei pareiškėjo dukteriai teikimas ir taip bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, yra paremta vien prielaidomis, todėl nepagrįsta.

44.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo turto areštuota iš esmės daugiau, nei reikia išieškotinoms sumoms padengti, todėl  areštas laikytinas pertekliniu apribojimu, o priešingos bylą nagrinėjusių teismų išvados padarytos netinkamai aiškinant ir taikant CPK 675 straipsnio 2 dalį. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir pareiškėjo turtui taikomi apribojimai panaikintini.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos užbaigimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias turto arešto proporcingumą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, nurodant, kad antstolis nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti turto areštą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo R. Š. skundas dėl antstolio veiksmų, antstoliui nepanaikinus vykdomojoje byloje pareiškėjo turtui taikomo arešto ir  Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje palikta nepakeista ir dėl šios dalies pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti pareiškėjo turtui taikomą areštą (pagal antstolio Valdo Zubino 2024 m. sausio 23 d. (patikslintą 2024 m. rugsėjo 4 d.) turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/02050).

Kitą Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Andžej Maciejevski

        Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė