Baudžiamoji byla Nr. 1-317-935/2016 |
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35550-2015-9 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1., 1.2.26.2.1., 1.1.10.1. |
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,
sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,
dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,
kaltinamojo gynėjui advokatui Sergej Pelš,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. Š.,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, teistas:
- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams pakeista į areštą devyniasdešimčiai parų;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą devyniasdešimčiai parų,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
M. V. 2015 m. birželio 25 d., apie 00.15 val., būdamas ties P. Lukšio g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs iš nugaros prie T. Š., tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, sugriebė nukentėjusiajam už peties, taip atimdamas galimybę priešintis ir iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 108 dual“, kurio vertė 30 Eur, bei piniginę, kurios vertė 5 Eur, o nukentėjusiajam pradėjus priešintis sudavė jam vieną kartą į veido sritį, po suduoto smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu bei nosies kaulų lūžiu, poodinę kraujosruvą kairiame žande, poodinę kraujosruvą juosmens dešinės pusės srityje, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą T. Š. priklausantį turtą, kurio vertė 35 Eur.
Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. V. 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini)., kitų žmonių akivaizdoje, be pagrįstos priežasties spirdamas koja išlaužė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo, priklausančio G. Č., kiemo vartų dvi lentas bei sugadino vartų užrakinimo mechanizmą, padarydamas 600 Eur turtinę žalą, tokiais savo vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu M. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. Jis paaiškino, jog užkabino žmogų, trenkė jam į nosį, paėmė piniginę, ištraukė iš kišenės telefoną. M. V. neprisiminė, kada tiksliai šis įvykis vyko, tačiau jis galėjo įvykti 2015 m. birželio 25 d., apie 24 val., prie namo, esančio Lukšio g. 2, Vilniuje. Nukentėjusiajam ranka sudavė smūgį į nosį, o vėliau sudavė smūgius kojomis. Kaltinamasis nepaaiškino, kodėl dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo metu davė šiek tiek kitokius parodymus, tačiau nurodė, jog teisme duoda teisingus parodymus, kaltinime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Įvykis Balsių soduose galėjo vykti 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. Įvykio metu apgadino tvorą, t. y. sugadino užraktą ir išmušė dvi lentas. Taip pasielgė, kadangi buvo susipykęs su panele.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad 2015 m. birželio 24 d., apie 23.00 val., jis Kalvarijų g., kieme, prie sūpynių, susitiko su draugais D. G., J. V. ir S. S.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau visi kartu nutarė nueiti į degalinę „Neste“. Einat į degalinę, prasilenkė su vyru, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kažką jiems pasakė. M. V. aiškino, jog jis supyko ant vyro ir norėjo išsiaiškinti, ką šis jiems pasakė. Jo draugai nuėjo į priekį, o jis nutarė pasekti vyrą. Vyrą pasekė apie 20 metrų. Matyt vyras išgirdo, kad jis priėjo, ir atsisuko. M. V. aiškino, jog atsisukusiam vyrui kairės rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Po suduoto smūgio vyras nukrito ant žemės. Pastebėjo, kad vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ant žemės šalia vyro gulėjo mobilaus ryšio telefonas Nokia, kuris greičiausiai iškrito iš kišenės. M. V. nutarė pavogti telefoną: paėmė telefoną nuo žemės ir įsidėjo į savo megztinio kišenę. Vyro kišenių nekraustė, daugiau jokių daiktų iš vyro nepaėmė. M. V. negalėjo nurodyti, ar jo draugai matė, kaip jis trenkė vyrui ir paėmė jo mobilųjį telefoną, nes draugai jau buvo nuėję į priekį. M. V. teigė, jog paliko vyrą gulintį ir nuėjo link draugų. Nueidamas atsisuko ir pamatė, kad vyras atsikėlė. Jis šūktelėjo vyrui, kad šis pasiimtų savo telefoną, bet vyras greitu žingsniu nuėjo kita kryptimi. Draugams apie užpuolimą nepasakojo. Po kurio laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą. (b. l. 76-77)
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo prie Žaliųjų ežerų, ten šiek tiek išgėrė. Vakare susipyko su savo mergina ir vienas ėjo link stotelės. Kiek buvo valandų neprisimena, gali būti, kad buvo apie 23.00 val. Buvo labai susinervinęs ir eidamas pro vieno namo vartus jis į juos vieną kartą spyrė. Pro langą išlindo vyras ir moteris. Juos pamatęs, jis išsigando ir pabėgo. Nubėgo atgal iki Žaliųjų ežerų ir suprato, kad negerai padarė, todėl grįžo atgal prie vartų. Prie jo priėjo namo šeimininkas. M. V. namo šeimininko atsiprašė ir pasiūlė susitarti dėl padarytos žalos. Namo šeimininkas nurodė, kad už vartų sugadinimą nori 1000 Eur. Tokios pinigų sumos neturėjo, todėl pasiliko stovėti prie namo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. (b. l. 105-106)
Papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, laikosi anksčiau duotų parodymų. Dėl plėšimo nori papildomai nurodyti, kad, kai sudavė vyrui, jis nukrito ant žemės, vyrui ant žemės iškrito piniginė ir mobilaus ryšio telefonas. Paėmė telefoną ir piniginę. Mobilų telefoną išjungė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Piniginę iš karto apžiūrėjo, kadangi joje nebuvo pinigų, numetė ją į griovį. (b. l. 112-113)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. Š. parodė, kad 2015 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., nuvyko pas savo tėvą, gyvenantį Žirmūnų g., Vilniuje. Su tėvu vartojo alkoholinius gėrimus, apie 24.00 val. nutarė eiti namo. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Einat jis sutiko jaunuolių grupę: du vaikinus ir dvi merginas. Vienas vaikinas jį užkalbino ir paprašė cigaretės. Vaikinas buvo apie 20-22 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, lieso sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Kitas vaikinas buvo panašus į jau apibūdintą vaikiną, tik šviesių plaukų. Merginų neįsidėmėjo. Vaikinui atsakė, kad neturi cigaretės ir nuėjo. Einant toliau pajuto, kad jam kažkas eina iš paskos, girdėjo žingsnius. Tuomet pajuto, kaip jam kažkas sugriebė už kairio peties ir pradėjo tempti. Atsisukęs pamatė, kad jį tempia vaikinas, kuris iš jo prašė cigaretės. T. Š. nurodė, jog vaikinui pasakė, kad duos jam cigaretę ir kad šis nuo jo atstotų. Vaikinas nurodė, kad paims visą cigarečių pakelį. Vaikinas viena ranka laikė jį už kairio peties, kita ranka apieškojo kišenes. Vaikinas liepė nesipriešinti, nes kitaip grasino sumušti. Vaikinas įkišo ranką į dešinę kelnių kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 108 dual sim, kurio vertė 30 Eur. T. Š. aiškino, kad tuomet jis pradėjo priešintis, muistytis, stengėsi ištrūkti iš vaikino, tačiau vaikinas kumščiu sudavė jam į kairį žandą. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės, o vaikinas jam dar koja spyrė į nosį. Vaikinas nuo jo atsitraukė, o jis po truputį pradėjo keltis, atsistojo ir ėjo namo. Beeinant pastebėjo, kad galinėje dešinėje kelnių kišenėje nėra piniginės. Gali būti, kad vaikinas, kuris jį užpuolė, piniginę ištraukė iš kišenės. Paties fakto, kad iš kišenės būtų ištraukiama piniginė, jis nepajuto. Piniginė buvo džinsinė, jos vertė 5 Eur. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, nuolaidų kortelės. Grįžęs namo sugyventinės paprašė, kad ši iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai paprašė vykti kartu su jais. Su policijos pareigūnais privažiavo prie kitų policijos pareigūnų, kurie buvo sulaikę jaunuolių grupę. Jis iškarto atpažino vaikiną, kuris jį mušė ir apiplėšė. (b. l. 16-17)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Č. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.00 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pro langą pamatė, kad jam nepažįstamas vaikinas spardo jo kiemo vartus ir išmušė vartų medines lentas. Jis išėjo į kiemą ir paklausė vaikino, ką jis daro. Vaikinas pradėjo bėgti. Vartai buvo išslinkę iš laikiklių, stulpas išjudintas bei uždarymo sistema sugedusi, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Belaukiant policijos pareigūnų, vaikinas sugrįžo atgal. Dėl vartų sugadinimo padaryta 600 Eur žala. G. Č. vaikino anksčiau nėra matęs, kodėl jis sugadino jo vartus, nežino. Vaikinas vartus spardė vienas. (b. l. 97)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad 2015 m. birželio 24 d. visą dieną buvo su savo drauge J. V.. Paskui jos susitiko su S. S. pažįstamu M. V. ir J. V. pažįstamu. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus Kalvarijų g., namo kieme. Naktį liudytoja su J. V. nutarė eiti, po kurio laiko jas pasivijo anksčiau minėti vaikinai. Jie visi kartu ėjo į degalinę Neste. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Eidami prasilenkė su vyru. Vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vyras kažką jiems pasakė, bet ji nesuprato, ką. Jie visi sustojo, o M. V. priėjo prie vyro. M. V. su vyru nuo jų stovėjo maždaug 5 metrų atstumu. M. V. su vyru pradėjo konfliktuoti. Ji matė, kaip M. V. stovinčiam vyrui iš kojos spyrė į veido sritį, vyras po spyrio parkrito ant žemės. Ji išsigando ir pradėjo šaukti, kad M. V. liautųsi. Ar vyras buvo mušamas toliau, ji nežino, nes užsisuko. Tuo metu jos draugė ir kitas vaikinas buvo nuėję į priekį. Ar M. V. ką nors pagrobė iš vyro, nežino. M. V. pakėlė vyrą nuo žemės, šis atsistojo ir nuėjo. Jie visi keturi nuėjo tolyn. (b. l. 37-38)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad 2015 m. birželio 24 d., apie 13.00 val., susitiko su kiemo draugais. Visi vartojo alkoholinius gėrimus netoli jo namų. Vakare jis, M. V., J. V. ir S. S. nutarė eiti pasivaikščioti po Žirmūnų rajoną. Palikę draugus išėjo. Vaikštinėdami bendravo, prie nieko nesikabinėjo. Bevaikštinėjant M. V. kelis kartus nuo jų buvo nuėjęs. M. V. nebuvo du kartus maždaug po 15 minučių. D. G. negalėjo nurodyti, ar jie vaikščiodami prasilenkė su kokiu nors vyru. Jis nematė, kad M. V. ką nors būtų užpuolęs. Juos visus keturis sulaikė policijos pareigūnai, nes jie buvo įtariami dėl plėšimo. (b. l. 64-65)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 25 d. 00.20 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš 5 minutes gatvėje buvo sumuštas ir apvogtas vyras, iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną. Tarp vyrą apiplėšusių asmenų buvo du vaikinai. (b. l. 5-6)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. 22.15 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš 15 minučių buvo sulaužyta pranešėjo tvora, išlaužti elektroniniai vartai. Padaryta žala apie 600 Eur. (b. l. 90)
Iš G. Č. pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.00 val., iš antro aukšto per langą pamatė, kaip neblaivus jaunuolis spardo jo kiemo vartus. Vaikinas išmušė vartų lentas, vartai išsimovė iš mechanizmo. Minėtas jaunuolis pabėgo, vėliau grįžo. (b. l. 89)
Iš G. Č. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vaikinas iš chuliganiškų paskatų apspardė kiemo vartus ir juos sugadino: išmušė tris lentas, išjudino iš vyrių, sugedo vartų uždarymo mechanizmas ir išklibo vartus prilaikantis stulpas. Padaryta 600 Eur turtinė žala. (b. l. 86-87)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 25 d., apie 00.25 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) lauks sumuštas vyras. Atvykus policijos pareigūnams į juo kreipėsi T. Š., kuris paaiškino, kad ties degaline „Neste“, jį užpuolė dvi merginos ir du vaikinai. Minėti asmenys jį mušė kumščiais, spardė kojomis, atėmė piniginę su dokumentais ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Vėliau jaunuoliai pasišalino nežinoma kryptimi. Neviešai patruliavę kolegos pranešė, kad ties Kareivių g. 3 pamatė panašius jaunuolius, kurie galėjo užpulti T. Š.. Asmenys buvo sulaikyti. Su T. Š. buvo privažiuota prie sulaikytų asmenų. T. Š. nurodė, kad sulaikytieji asmenys jį ir buvo užpuolę. Buvo nustatyta, kad sulaikyti asmenys yra M. V., D. G., J. V., S. S.. Sulaikyti asmenys buvo neblaivūs. Pas M. V. megztinio kairėje kišenėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kuris priklausė nukentėjusiajam. Visi sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 4)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vado tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 25 d., apie 00.40 val., išgirdo, jog patruliai yra atvykę į iškvietimą Kalvarijų g. 194, Vilniuje, kur policijos pareigūnų laukė apiplėštas asmuo. Pagal įtariamųjų požymius Kareivių g. 3, Vilniuje, buvo sulaikyti M. V., D. G., J. V., S. S.. Pas M. V. buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. M. V. negalėjo paaiškinti, kam priklauso „Nokia“ telefonas. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. (b. l. 7)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.30 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus jaunuolis išlaužė namo tvorą. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas G. Č. nurodė, kad apie 22.00 val. pro langą pamatė, kaip neblaivus jaunuolis eidamas pro šalį pradėjo spardyti jo kiemo vartus. Jaunuolis išmušė vartų medines lentas, vartai išsimovė iš mechanizmo, nebeveikia automatinis durų atidarymas. Jaunuolis iš įvykio vietos pasišalino, bet vėliau grįžo ir buvo sulaikytas pranešėjo. (b. l. 91)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – P. Lukšio g. 2, Vilniuje, kur buvo apiplėštas nukentėjusysis T. Š.. Buvo nustatyta, kad įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos įvykio vietos nefilmuoja. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. (b. l. 10-11)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš T. Š. pagrobtas telefonas Nokia 108 dual sim su Pildyk kortele. Ant telefono pažeidimų nenustatyta. (b. l. 33-34)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad nuosavą namą juosia medinė tvora su automatiniu vartų uždarymo mechanizmu. Vartai rakinami pulteliu. Paspaudus pultelį vartų uždarymo-atidarymo mechanizmas dirba netvarkingai, vartai siūbuoja, stringa. Išorinėje pusėje, išorėje, vartai iššokę iš bėgių. Vartus ir tvoros konstrukcijas prilaiko metaliniai stulpai. Vienas iš stulpų, kuris yra prie vartų, linguoja. Iš vartų yra iškritusios dvi medinės lentos, jos guli kiemo vidinėje pusėje, viena lenta kliba. (b. l. 92-95)
Iš specialisto išvados Nr. G 2139/15(01) matyti, kad T. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu bei nosies kaulų lūžiu, poodinė kraujosruva kairiame žande, poodinė kraujosruva juosmens dešinės pusės srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikiu kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su nosies sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu bei nosies kaulų lūžiu, kvalifikuojama visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno smūgio – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Du trauminiai poveikiai į veidą bei vienas trauminis poveikis į juosmens dešinės pusės sritį. Sužalojimai veide būdingi smūgių sudavimui. Poodinė kraujosrūva juosmens srityje galėjo gautis tiek suduodant smūgį, tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nukentėjusiojo rankai. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra. (b. l. 27-28)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. birželio 25 d. 01.04 val. M. V. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. (b. l. 83)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. 23.22 val. M. V. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. (b. l. 115)
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. spalio 13 d. nutarimais T. Š. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. (b. l. 18, 32)
Nukentėjusysis T. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė 1005 Eur civilinį ieškinį. (b. l. 31)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Pats M. V. teisme nurodė, jog jis užkabino žmogų, panaudojo prieš jį smurtą, t. y. ranka sudavė jam į nosį, vėliau sudavė smūgius kojomis, ir iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė piniginę bei mobiliojo ryšio telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat pripažino, jog prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė smūgį kumščiu į veido sritį, po to pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu M. V. tvirtino, jog smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo, kadangi šis kažką prieš tai kaltinamajam ir su juo kartu buvusiems asmenims pasakė, mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę paėmė nuo žemės, kadangi šie daiktai po smūgio nukentėjusiajam iškrito. Vis tik teismas nesivadovauja minėtais M. V. teiginiais, išsakytais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, be to, pats kaltinamasis paaiškino, jog teisme davė tikrovę atitinkančius parodymus, kaltinime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Be paties kaltinamojo parodymų nusikaltimo padarymo faktą bei jo kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusiojo T. Š. parodymai patvirtina, jog M. V. apieškojo jo kišenes, o kai nukentėjusysis pradėjo priešintis, muistytis, stengėsi ištrūkti, jam buvo suduotas smūgis ranka į veido sritį, nukritus ant žemės, buvo suduotas smūgis koja, iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas bei piniginė. Liudytojos S. S. parodymai patvirtina, jog M. V. buvo priėjęs prie nepažįstamo vyro, kuriam panaudojo fizinį smurtą. Smurto panaudojimo faktą patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. G 2139/15(01) užfiksuoti duomenys. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog pagalbos kreipėsi T. Š., kuris pranešė, kad buvo užpultas, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, iš jo buvo pagrobta piniginė, taip pat pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Reaguojant į gautą pranešimą kartu su kitais asmenimis buvo sulaikytas M. V., pas kurį buvo rastas nukentėjusiajam priklausantis telefonas „Nokia“. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog M. V. panaudodamas fizinį smurtą prieš T. Š. pagrobė jam priklausantį turtą, t. y. M. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja ir tai, jog M. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teisme M. V. prisipažino, jog jis Balsių soduose apgadino tvorą, t. y. spirdamas sugadino užraktą ir išmušė dvi lentas. Taip pasielgė, kadangi buvo susipykęs su panele. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat nurodė, jog spyrė į vieno namo vartus ir juos apgadino. Taip pasielgė, kadangi prieš tai susipyko su mergina. M. V. parodymus dėl vartų apgadinimo patvirtina nukentėjusiojo G. Č. parodymai, jo pareiškime, protokole-pareiškime, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje bei apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad M. V. veiksmai, t. y. vakare, viešoje vietoje, iš esmės nemotyvuotas svetimo (su kaltinamuoju nesusijusių asmenų) turto gadinimas tokiu būdu reiškiant savo nepasitenkinimą susiklosčiusiais asmeniniais santykiais, yra vertintini kaip vandališki, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl M. V. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi G. Č. turėjo sureaguoti į M. V. neteisėtus veiksmus, atsitraukti nuo savo veiklos, kviesti policiją.
M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų nusikalstamų veikų padarymo atveju) pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (abiejų nusikalstamų veikų padarymo atveju) pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas M. V. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų nuosavybei kategorijai, šis nusikaltimas yra susijęs ir su smurto panaudojimu kitam asmeniui, bei vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų viešajai tvarkai kategorijai, nusikaltimai padaryti per pakankamai trumpą laiko tarpą. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad M. V. yra anksčiau teistas už panašių nusikalstamų veikų padarymą, jis yra baustas administracine tvarka, turi profesinį išsilavinimą, tačiau nedirba, registruojasi darbo biržoje, yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozė – socializuotas elgesio sutrikimas), į narkologinę įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios bausmės, t. y. laisvės atėmimas, tačiau šių bausmių dydžiai nustatytini artimesni atitinkamų baudžiamojo įstatymo normų sankcijose numatytoms jų minimalioms riboms. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, t. y. taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką M. V. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. birželio 26 d. (dvi paros) (b. l. 67-68), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. (viena para) (b. l. 100), nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. vasario 23 d. (dvi paros).
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad M. V. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į jo jauną amžių, tai, kad jis yra realiai atlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas ir pakeistas bausmes, taip pat anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Teismas konstatuoja, kad M. V. bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės ir jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Čia būtina pabrėžti, jog tuo atveju, jeigu M. V. nevykdys ar netinkamai vykdys teismo nustatytas pareigas, jam gali būti taikoma ir bus taikoma teisės aktuose numatyta teisinė atsakomybė.
Nukentėjusysis T. Š. baudžiamojo proceso metu prašė atlyginti jam nusikaltimu padarytą 5 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą. M. V. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, dėl padarytos žalos (tiek turinės, tiek neturtinės) dydžio ginčo nekilo. T. Š. civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam T. Š. dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, pagrobiant jam priklausantį turtą bei panaudojant fizinį smurtą, dėl kurio buvo padaryti sužalojimai (poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu bei nosies kaulų lūžiu, poodinė kraujosruva kairiame žande, poodinė kraujosruva juosmens dešinės pusės srityje), vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilo nepatogumų, jis patyrė fizinį skausmą, stresą, turėjo dalyvauti baudžiamajame procese. Įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog T. Š. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, todėl priteistina iš M. V..
M. V. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir nenaikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2016 m. vasario 26 d. pažymą, kurioje nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą M. V. teikė Tarnybos parinktas advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 88,82 Eur (advokato užmokestis), todėl Tarnyba prašo tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai priteisti 88,82 Eur. Pastebėtina, jog paminėta Tarnybos pažyma buvo surašyta ir teisme gauta po to, kai teisme buvo atlikti Lietuvos Respublikos BPK 296 straipsnyje numatyti veiksmai.
Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 2 dalimi (bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas). Teismas konstatuoja, jog Tarnybos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš M. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. skirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. birželio 26 d. (dvi paras), nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. (viena para), nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. vasario 23 d. (dvi paros).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, per šį laikotarpį įpareigojant jį registruotis darbo biržoje ar pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. V. T. Š. priteisti 5 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš M. V. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ugnius Trumpulis