Civilinė byla Nr. 2A-35-210/2014

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00363-2013-0

                                                               Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1.;54.1.;121.21.

                            (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Biocleantech“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1214-772/2013 pagal ieškovo UAB „Kretainis“ ieškinį atsakovui UAB „Biocleantech“, tretieji asmenys UAB „Verdetera“ ir Sliekų augintojų asociacija dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, ir     

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kretainis“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas nutraukti šalių 2011-05-16 sudarytą Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16 ir priteisti iš atsakovo UAB „Biocleantech“ 4235 Lt su PVM nuostolių už netinkamai atliktus darbus, 304,20 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2011-05-16 pasirašė su atsakovu Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16. Pagal šios sutarties 2.1.1. punktą atsakovas įsipareigojo parengti Pamatinį projektą per 20 darbo dienų nuo apmokėjimo gavimo dienos. Teigia, kad 2011-06-17 ieškovas pagal šios sutarties 3.1., 3.2. punktus sumokėjo atsakovui 4235 Lt įskaitant ir PVM. Tačiau po sąskaitos už paslaugas apmokėjimo 2011 m. liepos mėn. gavo iš atsakovo preliminarią kompiuterinę pamatinio projekto versiją, kuri nepritaikyta konkrečiai ieškovo įmonei. Paaiškino, kad norėjo iš atsakovo gauti tinkamą projektą tolesnei verslo plėtrai, o ne pusfabrikatį, koks jam buvo pateiktas, nes nebuvo daugumos duomenų, kurių reikia norint iš banko gauti paskolą.

Atsakovas UAB „Biocleantech“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, argumentas, jog Pamatinis projektas nepritaikytas ieškovo įmonei, yra abstraktaus požymio, nekonkretus, todėl nėra galimybės į jį atsikirsti. Atsakovo įsitikinimu projektas ir yra rengiamas, kad jį derinti, tačiau tai negali būti pagrindu reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovo motyvą, kad nepateikta preliminari sąmata darbams, laikė nepagrįstu. Kadangi Pamatinis projektas yra parengtas ir pateiktas ieškovui ir tai nutraukia bet kokio priežastinio ryšio buvimą, todėl visiškai nesvarbu, ar Pamatinis projektas yra parengtas su ieškovo nurodomais trūkumais, kurie visų pirma, nėra esminiai, o antra, jie bet kada šalims bendradarbiaujant, galėjo ir gali būti pašalinami. Tačiau atsakovo įsitikinimu ieškovas neatliko savo įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė priežastinį ryšį įrodančių duomenų. Nurodo, kad ieškovas nesprendė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyto sutarties nutraukimo bei atsakovo atsakomybės klausimo, todėl ieškovo reikalavimas, nutraukti sutartį šiuo savarankišku pagrindu, turėtų būti atmestas.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė ieškovui UAB ,,Kretainis“ iš atsakovo UAB „Biocleantech“: 3631,36 Lt  nuostolių atlyginimui už nesuteiktas paslaugas, 261,45 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3892,82 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109 Lt žyminio mokesčio ir 480 Lt atstovavimo išlaidų.

Nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos nutraukė tarp ieškovo UAB ,,Kretainis“ ir atsakovo UAB „Biocleantech“ 2011-05-16 sudarytą Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo.

Teismas, šalių sudarytą 2011-05-16 dvišalę Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16, kvalifikavo paslaugų sutartimi. Iš Pamatinio projekto paruošimo 2011-05-16 sutarties Nr. TCH 2011/05/16 teismas nustatė, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui parengti technologinės linijos įdiegimo Pamatinį projektą, kuomet technologinė linija skirta gaminti supakuotam biohumusui.

Teismas pastebėjo, kad šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki visiško jos sąlygų įvykdymo (sutarties 5.1.p.). Tačiau atsakovas prisiimtą įsipareigojimą turėjo įvykdyti per 20 darbo dienų nuo apmokėjimo gavimo dienos (sutarties 2.1.1.p.). Dėl to, teismas pripažino, kad sutarties galiojimo laikotarpiu abiejų šalių veiksmai turėjo būti aktyvūs, motyvuoti ir pagrįsti bendradarbiavimu (kooperavimusi) numatytam tikslui pasiekti. Ieškovas jau 2011-06-06 sumokėjo atsakovui visą paslaugų kainą pagal sutarties 3.1. punktą. Todėl atsakovas savo įsipareigojimą ieškovui turėjo įvykdyti iki 2011-07-06. Nors atsakovas po pinigų iš ieškovo gavimo pateikė pastarajam verslo plano Pamatinį projektą, tačiau po to tarp šalių bendradarbiavimo beveik nebuvo, kad būtų visiškai įvykdyti jų prisiimti įsipareigojimai pagal dvišalę 2011-05-16 sutartį. Teismas pažymėjo, kad sutarties vykdymo laikotarpiu šalys keitėsi informacija, dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo reikalingi įsipareigojimams įvykdyti ir jų bendradarbiavimas galutinai nutrūko tik 2012-03-08, kuomet atsakovui buvo pateiktas ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtus pinigus už nesuteiktas paslaugas. Teismas akcentavo, kad per minėtą laikotarpį nuo Pamatinio projekto pateikimo šalys vieną kitai jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nepareiškė. Įvertinus aplinkybės, teismas pripažino, jog abi sutarties šalys netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal dvišalę sutartį.

Sprendime nurodyta, kad paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, o mokėjimas už suteiktas paslaugas (atliktus veiksmus) nėra siejamas su rezultatu. Teismas nurodė, kad paslaugos teikėjui mokama už tam tikros kokybės ir turinio veiksmus, o ne už veiksmų rezultatus. Dėl to atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas iš vis neturi teisės į sumokėtų pinigų sugrąžinimą, kadangi pastarajam nebuvo pateiktas pagal 2011-05-16 sutarties sąlygas tinkamai parengtas Pamatinis projektas. Teismo vertinimu, toks atsakovo argumentas pirmiausia, neatitinka jo prisiimto įsipareigojimo tinkamo įvykdymo nei pagal šalių sudarytos sutarties objektą (sutarties 1p.), nei pagal ieškovo pateikto užsakymo turinį, kadangi parengtas projektas nėra visiškai užbaigtas, nors klientas teikė jam informaciją ir dokumentus. Antra, ieškovas irgi iš dalies laikytinas atsakingu už pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų atsakovui įvykdymą, kadangi tik 2012-03-08 pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti sumokėtus pinigus, o iki tol jokių pretenzijų nereiškė. Trečia, iš šalių sudarytos sutarties teismas matė, kad joje pakanka duomenų, jog ieškovas siekė gavęs iš atsakovo Pamatinį projektą tęsti savo verslą pagal pastarojo atliktus apskaičiavimus. 

Dėl sutarties šalių pareigų pagal sudarytą paslaugų sutartį.

Kadangi pats ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl atlygintinos paslaugos suteikimo, dalyvavo derybose su jo darbuotojais, todėl teismas pripažino, kad jam buvo reikalingos ne tik paslaugos, bet ir trūko profesionalumo, sprendžiant jo sumanymo įgyvendinimą. Ieškovo nurodymą, kad gavęs atsakovo jam pateiktą Pamatinį projektą jis tikėjosi gautą paskolą būsimam verslo plėtojimui, tačiau kreditorius susipažinęs su pateiktu projektu atsisakė pradėti derybas dėl paskolos suteikimo, kadangi jo pateiktame projekte buvo nustatyta daug trūkumų teismas vertino sekančiai. Pirmiausia, ieškovas remdamasis pasitikėjimu atsakovu ir šalių gera valia tikėjosi, jog atsakovas per protingą terminą ištaisys pastebėtus trūkumus, kuriuos buvo būtina pašalinti. Antra, atsakovui neteikiant patikslinto projekto ieškovui ir neištaisius po ankstesnio paklausimo nustatytų netikslumų faktinėje ir prognozinėje projekto investicijų dalyje, ieškovas įgijo teisę laikyti, kad pateiktas Pamatinis projektas neatitinka šalių sudarytos sutarties nuostatų. Trečią, atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą per elektroninį paštą, teismas matė, kad šalys toliau nebendradarbiavo ir nesiekė prisiimtų įsipareigojimų visiško įvykdymo, o tik reiškė viena kitai nepasitenkinimą. Ketvirta, ieškovas duodamas paaiškinimus teigė, kad atsakovo parengtas Pamatinis projektas turėjo tapti jo būsimo verslo plano dalimi. Be to, projekto tituliniame lape irgi nurodyta, kad tai verslo plano Pamatinis projektas, todėl teismas atmetė atsakovo atsikirtimą, jog tai tiesiogiai nesietina su ieškovo verslu.

Teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovo parengtas Pamatinio projekto nepatvirtintas variantas, tiek jo teikiamos konsultacijos ieškovui dėl Pamatinio projekto, kaip būsimos verslo projekto dalies, tiek ieškovo pateikta užsakymo užduotis, nebuvo tinkamai atlikta, kadangi atsakovo parengto projekto duomenys yra netikslūs, neatitinka tokiems projektams keliamų reikalavimų, dėl ko ieškovui nebuvo suteikta ir piniginė parama. Visuma faktų leido teismui konstatuoti, kad atsakovas ginčo atveju vykdydamas sutartinius įsipareigojimus bei įstatymo nuostatas veikė netinkamai ir neatstovavo kliento interesų. Nepagrįstu laikė ir atsakovo motyvą, kad jis nėra atsakingas dėl to, jog ieškovui nebuvo suteikta banko paskola. Teismas pripažino, kad ir paslaugos gavėjas netinkamai vykdė prisiimtą įsipareigojimą atsakovui, kadangi apart 2012-07-25 pretenzijos, daugiau jokių reikalavimų nereiškė. Atskirai teismas pastebėjo, kad atsakovas teikdamas paslaugas ieškovui pasitelkė į pagalbą ir trečiuosius asmenis. Dėl to teismas pripažino pagrįstu ieškovo motyvą, kad atsakovas ne tik įsipareigojo suteikti klientui kokybišką paslaugą, bet ir dėl jos suteikimo jam nebuvo kliūčių tartis su trečiaisiais asmenimis, tuo labiau, jog tokio draudimo nei šalių sudaryta sutartis, nei įstatymas nenumatė.

Teismas konstatavo, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) galėjo ir po ieškovo pastabų, toliau tęsti bendradarbiavimą su ieškovu arba susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Atsakovas to nepadaręs turi prisiimti ir civilinę teisinę atsakomybę dėl netinkamai parengto Pamatinio projekto. Teismas laikė, kad atsirado ir ieškovo sutartinė atsakomybė atsakovui dėl apmokėjimo už iš dalies pastarojo suteiktas paslaugas. Todėl sprendė, kad pirmiausia, ieškovas privalo atlyginti atsakovui tos paslaugų dalies išlaidas, kurias pastarasis yra patyręs rengdamas Pamatinį projektą, kuris vėliau galėjo tapti ir sudėtine verslo plano dalimi.

Dėl šalių teisių ir pareigų, tinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Teismas pripažino, kad abi šalys netinkamai sureagavo į ieškovo kreditoriaus pateiktus paklausimus ir siūlymus, neištaisė projekte pastebėtų trūkumų ir nesusitarė dėl jų ištaisymo termino, kas tuo pat metu įtakoja sutarties nutraukimą. Pastebėjo, kad paslaugų teikėjo pareigų apimčiai tiesioginę įtaką darė ir kliento (ieškovo) veiksmai, nes jis irgi nebuvo visiškai rūpestingas teikdamas atsakovui reikalingus duomenis, atsižvelgiant į būsimą verslo planą. Todėl teismas atmetė ieškovo motyvą, kad tik atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismo pastebėta, kad atsakovas savo veiklą pradėjo tik 2011-04-12, o jau 2011-05-16 sudarė sutartį su ieškovu. Be to jis nurodė ir daug veiklos rūšių, kas leido teismui daryti išvadą, kad užsibrėžti tikslai leidžia laikyti ji kompetentingu plačiąja prasme. Todėl teismas pripažino, kad egzistuoja abiejų sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

Dėl šalių sutartinės atsakomybės pagal sudarytą paslaugų sutartį.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas remiasi tuo, kad buvo pažeistos šalių sudarytos sutarties 2.1.1.2.; 2.1.1.5. punktų nuostatos, praleistas Pamatinio projekto pateikimo terminas, ir nebuvo pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas. Nors vienašališkai nė viena iš šalių nenutraukė sudarytos sutarties, tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas tik iš dalies įgijo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų išlaidų atlyginimo. Teismas pripažino, kad sutarties vykdymo metu atsakovas iš dalies įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovui, todėl jam taikė CK 6.720 str. 6 d. nuostatas. Teismas įvertinęs kiekvienos iš šalių kaltus veiksmus sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 80 procentų ieškinio sumos, o kitoje dalyje jo reikalavimas atmestinas. Paminėjo, kad nors šalys ir nepasirašė perdavimo - priėmimo akto, pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį, tačiau tai nereiškia, kad neatsiranda ieškovo atsakomybė atsakovui už iš dalies suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į sutarties sąlygas. Dar kartą teismas pažymėjo, kad dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal bylos duomenis pagrinde yra atsakingas atsakovas, dėl to teismas priteisė iš atsakovo 3631,36 Lt sumą nuostolių atlyginimo.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas ir palūkanas.

Teismas laikė, kad atsakovas neįvykdė iš dalies sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Tuo pagrindu ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 261,46 Lt delspinigių sumą už 180 dienų. Teismas sprendė, kad ieškovo apskaičiuota delspinigių suma nėra didelė, todėl laikė pagrįsta. Teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į priteistą grąžintiną sumą bei netesybų dydį (CK 6.210 str. 2 d.). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo nurodyto dydžio palūkanas teismas priteisė nuo 3892,82 Lt sumos nuo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos (2013-01-18) iki visiško skolos ir netesybų sumokėjimo.

Dėl sutarties nutraukimo.

Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje numatytas tik jos pakeitimas, o dėl jos nutraukimo šalys nepasisakė (sutarties 6.1.p.). Ieškovas jau 2012-07-25 pretenzijoje siūlė atsakovui geranoriškai nutraukti 2011-05-16 sudarytą sutartį, tačiau pastarasis šį pasiūlymą atmetė. Teismas sutarties nutraukimą siejo su esminiu sutarties pažeidimu ir, kad nuo 2011-07-08 iki 2012-03-08 šalys turėjo pakankamai laiko susitarti dėl tolimesnio sutarties vykdymo termino, o to nepadarius, laikė, kad jokie kiti terminai netenka prasmės. Teismas sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas (CK 6.217 str. 2 ir 3 d.) tenkinti ieškovo prašymą ir šalių 2011-05-16 sudarytą sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Teismas nutraukęs sutartį taikė restituciją, tenkino ieškinį iš dalies dėl sumokėtos pinigų sumos pagal sutartį grąžinimo. Atitinkamai teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

            Apeliaciniu skundu UAB „Biocleantech“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą: 1) panaikinti sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovui UAB „Kretainis“ iš atsakovo UAB „Biocleantech“ 3631,36 Lt nuostolių atlyginimui už nesuteiktas paslaugas, 261,45 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109 Lt žyminio mokesčio ir 480 Lt atstovavimo išlaidų; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukta tarp ieškovo UAB „Kretainis“ ir atsakovo UAB  „Biocleantech“  2011-05-16 sudaryta Pamatinio projekto paruošimo sutartis Nr. TCH2011/05/16; 2) Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą (127-130 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad Projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovui, tačiau ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė Projekto trūkumą – pamatinio projekto versija nepritaikyta ieškovo įmonei. Pretenzijoje, kurią, kaip vienintelę reikalavimo priemonę išskyrė ir teismas, buvo pareikšta ieškovo nuomonė, jog atsakovas parengė tik kompiuterinę pamatinio projekto versiją. Tuo pagrindu pateiktame ieškinyje buvo prašoma priteisti nuostolius už netinkamai atliktus darbus. Teismas nusprendė priteisti nuostolius už nesuteiktas paslaugas apskritai. Šiuo atveju apeliantas įžvelgia, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.

            2. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas privalėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pažymi, kad šalių sudarytoje atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje nuostatų, reiškiančių, kad Projekto pagrindu ieškovas turi gauti paskolą būsimo verslo plėtojimui, nebuvo. Todėl nesant susitarimo, jog parengtas Projektas garantuotų paskolos gavimą (kitos sąlygos buvo įvykdytos), teismas neteisingai nustatė ir aiškino šalies – atsakovo pareigą ir sutarties prasmę. Pretenzijoje pareikšta, kad ieškovui pateiktas juodraštinis Projektas, kuris nepritaikytas ieškovo įmonei. Jokių kitų konkrečių pastabų, į kurias privalėtų atsižvelgti atsakovas, pareikšta nebuvo. Be to, ieškovas nesiekė tariamų Projekto trūkumų pašalinimo per nustatomą protingą laikotarpį (CK 6.724 str.). Tai įgalina teigti, jog atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog sutartis yra tinkamai įvykdyta ir Projektas gali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas yra iš dalies atsakingas dėl sutarties neįvykdymo.

          3. Teismas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu nuostolių dydžiu, nuostolius tarp šalių paskirstė, nustatydamas 80 procentų ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo dydį. Apeliantui neaišku, koks faktinis pagrindas ir kriterijai lėmė nustatytą nuostolių dydį. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, kurie šalių aptarti atlygintinių paslaugų teikimo sutartyje. Todėl negali būti atsakovo kaltės dėl ieškovo pareigos suteikti visą informaciją, kuri būtų reikalinga, kaip nurodo ieškovas, Projektą pritaikyti ieškovo įmonei. Teismas pastebėjo, kad paslaugų teikėjo pareigų apimčiai tiesioginę įtaką darė ir kliento (ieškovo) veiksmai, nes jis irgi nebuvo visiškai rūpestingas teikdamas atsakovui reikalingus duomenis, atsižvelgiant į būsimą verslo planą. Todėl teismui pripažinus šias reikšmingas aplinkybes, buvo pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės arba jį nuo šios atleisti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Kretainis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą (141-142 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Mano, kad teismas teisingai įvertino šalių teises ir pareigas vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas objektyviai nustatė, kad atsakovas nesielgė taip, kaip tokiomis sąlygomis privalo elgtis patyręs, geranoriškas, protingas paslaugų teikėjas. Atsakovas ne tik, kad nepristatė galutinio užsakyto projekto varianto, bet netinkamai sureagavo į ieškovo kreditoriaus paklausimus ir siūlymus, neištaisė projekte pastebėtų trūkumų bei atsisakė juos ištaisyti, o tai įtakojo pasirašytos 2011-05-16 sutarties nutraukimą. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas veikė ne visai taip, kaip tokioje situacijoje veiktų patyręs, savo darbą išmanantis profesionalas, atsižvelgdamas į savo įstaigos veiklos tikslus ir uždavinius. Teismas objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus turėjo pilną teisę ir kompetenciją bei vidiniu teisėjo įsitikinimu nustatyti 80 procentų nuostolių dydį, nes atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies. Kadangi ieškovo reikalavimai remiasi tuo, jog buvo pažeistos šalių sudarytos sutarties 2.1.1.2.; 2.1.1.5. punktų nuostatos, praleistas Pamatinio projekto pateikimo terminas bei nebuvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, pagal bendrąją taisyklę sutarties šalis, t.y. atsakovas, nesilaikęs sutartinių sąlygų, laikomas pažeidusiu sutartį ir yra atsakingas už tai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Šalių sudarytos sutarties vertinimas teisės aspektu

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo UAB „Kretainis“ ir atsakovo UAB „Biocleantech“ 2011-05-16 sudarytos sutarties dėl Pamatinio projekto paruošimo netinkamo įvykdymo ir jos nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui.

Pagal CK 6.716 str. 1 d. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir sutinka su sprendime nurodytais argumentais, kad tarp šalių kilusiems santykiams turi būti taikomos normos, kurios numatytos CK XXXV skyriuje ir reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimą.

Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo, teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 str., kurio 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbi šalių sudarytos sutarties esmė ir jos dalykas. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas, t. y. klientas, nagrinėjamu atveju, ieškovas UAB „Kretainis“ sudarydamas šią sutartį, siekė per tarpininką įgyti technologinės linijos įdiegimo Pamatinį projektą, kuris skirtas supakuotam biohumusui gaminti, o paslaugų teikėjas – UAB „Biocleantech“ už atitinkamą atlygį suteikti paslaugą – parengti Pamatinį projektą. Taigi paslaugų teikėjo suteiktos paslaugos tikslas – Pamatinio projekto atlikimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kurios vykdymui ir nutraukimui taikytinos ne tik bendrosios sutarčių teisės nuostatos, bet ir specialiosios normos, numatytos CK XXXV skyriaus pirmajame skirsnyje (CK 6.716 str. 1 d.).

Šalių sutarties teisinių įsipareigojimų vykdymo teisiniai aspektai

Pagal CK 6.200 str. 1 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal bendrąsias sutarčių vykdymo nuostatas, taikytinas ir nagrinėjamu atveju, šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai ir bendradarbiauti, o CK 6.718 str. 1 d. nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovo, sudarius paslaugų sutartį su atsakovu ir pasinaudojus jo paslaugomis įgyti Pamatinį projektą, o atsakovo, kaip profesionalo, paslauga – paruošti Pamatinį projektą technologinės linijos įdiegimui.

Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 str.), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinesnė. Be to, paslaugų sutartis grindžiama pasitikėjimu, nes siekiama pasinaudoti paslaugos teikėjo, kaip profesionalo, paslaugomis.

Apeliantas pagrinde apeliuoja į tai, kad Projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovui, o ieškovo pretenzijoje nurodytas Projekto trūkumas – Pamatinio projekto versija nepritaikyta ieškovo įmonei ir pateikta tik kompiuterinė versija, nepatvirtina, kad šalių sutartis buvo neįvykdyta. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta, kad šiuo atveju egzistuoja abiejų sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Iš įrodymų visumos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovas pažeidė reikalavimą keliamą paslaugos gavėjui – ne tik iki sudarant sutartį informuoti paslaugos tiekėją apie savo planus, tikslus, bet ir teikti savo iniciatyvas, bendradarbiauti siekiant galutinio tikslo, tiek ir atsakovas, kaip ruošiamo Pamatinio projekto vykdytojas, privalo panaudoti patirtį, turimas žinias, gebėjimus, bendradarbiauti, atsižvelgti į pastabas, pastebėjimus teikiamus iš kliento. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad sutarties šalys metus laiko nederino savo pozicijų dėl tolimesnio Pamatinio projekto įgyvendinimo, taigi buvo abejingos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

Antra, apeliacinio skundo argumentas, kad Pamatinis projektas buvo parengtas ir pateiktas ieškovui, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu svarbu tai, kad byloje nustatytas Pamatinio projekto pateikimo termino praleidimas, ir  byloje nėra jokių duomenų apie šalių priėmimo-perdavimo akto pasirašymą, taigi aplinkybė, kad įvykdytas Pamatinis projektas yra perduotas ieškovui, neįrodyta. Byloje pateiktas 2013-03-08 elektroninis susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nesitiki sulaukti iš atsakovo užsakytos paslaugos. Atsižvelgtina ir į tai, kad paties atsakovo pripažinta, kad jis atliko tik 80 procentų ruošiamo Pamatinio projekto darbų, kas leidžia daryti išvadą, kad galutinės teiktos paslaugos rezultatas nebuvo pasiektas.

Trečia, sutarties 2.1.1.1. – 2.1.1.6. punktuose šalys aiškiai įvardino kas sudaro Pamatinį projektą. Tai, kad atsakovas ieškovo teigimu pažeidė pamatinio projekto paruošimo sutarties 2.1.1.2 punktą, nepristatė įrangos išdėstymo schemos technologijos linijoje, pagal įmonės pateiktus brėžinius, pažeidė šios sutarties 2.1.1.5. p., pagal kurį turėjo pateikti preliminarią vykdomo projekto sąmatą nes pristatė tik preliminarią sąmatą įrangai, o kitos dalies nepateikė, o pateiktoje preliminarioje kompiuterinėje pamatinio projekto versijoje, 2.3. punktu nurodyta vieta, pastatai ir infrastruktūra pastatui nebuvo suderinta ir pritaikyta su konkrečia vietove, tik patvirtina šalių vengimą bendradarbiauti, kas sąlygojo Pamatinio projekto netinkamą paruošimą.       

Ketvirta, apeliantas pagrįstai pastebėjo, kad šalių pasirašytoje sutartyje nėra sąlygos, kad šio Projekto pagrindu ieškovas turi gauti paskolą iš banko būsimo verslo plėtojimui. Tačiau akcentuotina tai, kad būtent dėl Pamatinio projekto turinio ir formos neatitikimų paskola verslo plėtojimui pagal esančius duomenis ieškovui nebuvo suteikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš esmės patvirtina paties atsakovo ruošto Pamatinio projekto trūkumą. Be to, ieškovas neprašo nuostolių atlyginimo dėl negautos banko paskolos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Projekto tinkamumą siejo su ieškovo tikėjimusi gauti paskolą būsimam verslo plėtojimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika dėl įrodymų vertinimo bei sutarčių aiškinimo, konstatuoja, kad byloje nepaneigtas abiejų šalių prisiimtinų sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimas.

Šalių sutarties nutraukimo teisiniai aspektai ir ieškovo keliamo reikalavimo priteisti nurodomas sumas santykio teisinė kvalifikacija

Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimus nustato imperatyviosios teisės normos. Paprastai šalys sutartyje aptaria sutarties nutraukimo faktą, nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimas šalių sutartyje nenumatytas, o ieškovas nepasinaudojo vienašališko sutarties nutraukimo teise numatyta CK 6.721 str.. Be to, reikalaudamas nuostolių atlyginimo iš esmės jų neįrodinėjo, tačiau teisėjų kolegija primena, kad teismas turi diskrecijos teisę, spręsdamas teisinį šalių ginčą taikyti teisės normas, kuriomis šalys, prašydamos išspręsti teisinį ginčą nesiremia. Šiuo atveju teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčijamą teisinį santykį, remiasi bendrosiomis sutarčių nutraukimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įtvirtintomis CK XVIII skyriuje (CK 6.217, 6. 222 str.). Pagal CK 6.217 str. 1 d. nuostatą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo arba ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Toks sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tolesnio sutarties vykdymo. Tokiu atveju šalims kyla ir įstatyme numatytos pasekmės – grąžinti viena kitai visa, ką jos gavo pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių bylos nagrinėjimo eigoje nekilo ginčo dėl sutarties nutraukimo teisnių aspektų: apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl šalių sutarties nutraukimo nurodytais sprendime pagrindais, o ieškovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl priteistos sumos dydžio teisinių aspektų (restitucijos taikymo). Taip pat atsakovas nereikalauja nuostolių atlyginimo. Šiuo aspektu (sprendžiant dėl sutarties nutraukimo) svarbu prisiminti, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus. Šie pagrindai kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl kita šalis turi galimybę įrodinėti priešingas aplinkybes, t. y. kad sutarties pažeidimas yra neesminis. Kadangi tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vienos iš šalių įvykdytą pažeidimą, kuris iš esmės atėmė antrajai sutarties šaliai galimybę tikėtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai įvykdyta, pagrįstai pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Teismo išvada, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas šalių 2011-05-16 sudarytą sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir taikyti restituciją, laikytina teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, detalesnio sutarties nutraukimo vertinimo nepateikia. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad abi šalys nereiškia prieštaravimo sutarčiai nutraukti. O ieškovas dėl dalinės restitucijos taikymo, teismui nustačius, kad iš dalies atsakovas sutartį vykdė, nustatydamas dvidešimties procentų įvykdymo ribą. Todėl tinkamai teisiškai kvalifikuodama šalių teisinį ginčą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju šalių santykiams turi būti taikomo ir CK XVIII skyriaus nuostatos dėl sutarties nutraukimo ir jos pasekmių (CK 6.217, 6.222 str.).

Šalių sutartinės atsakomybės teisinis vertinimas

Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu ir priteistu 80 procentų ieškovo reikalavimų patenkinimu. Apeliantui neaišku, koks faktinis pagrindas ir kriterijai lėmė nustatytą nuostolių dydį. Todėl įsitikinęs, kad teismui netinkamai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, yra pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės arba jį nuo šios atleisti.

Atkreiptinas dėmesį į tai, kad teisėjų kolegija įvertino ir pasisakė dėl abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuota abiejų šalių atsakomybė, nes abi sutarties šalys pripažintos atsakingomis už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, nors sutartis teismo sprendimu nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Pagrįstai teismo pastebėta, kad atsakovas savo veiklą pradėjo tik 2011-04-12, todėl tikėtina, kad 2011-05-16 atsakovo prisiimtą sutartinį įsipareigojimą galėjo lemti ir profesionalumo stoka, kas neabejotinai sąlygojo netinkamą Pamatinio projekto paruošimą. Minėta ir tai, kad atsakovas pripažįsta atlikęs tik 80 procentų Pamatinio projekto apimties. Iš byloje esančių įrodymų teismui akivaizdu, kad atsakovas ieškovui pateikė pirminį, nepatvirtintą projekto variantą, kuris galiojant šalių sutartiniams santykiams ir nebuvo užbaigtas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo atlikta 80 procentų projekto apimties. Atsižvelgiant į tai, didesnes sutarties neįvykdymo pasekmes privalo prisiimti paslaugos teikėjas, tai yra atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į kliento interesų prioritetą, pagrįstai laikė, kad profesionalaus paslaugų teikėjo pareigų apimtis tiesiogiai įtakota ir kliento, ieškovo, veiksmais, todėl objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus ir nustatydamas atsakovui 80 procentų grąžinamos sumokėtos ieškovo sumos dydį, įstatymo nepažeidė, nors ir nurodė iš esmės kitą teisinį pagrindą – kaip nuostolių atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad teismas sprendime analizuoja sutarties nutraukimą aukščiau nurodytais pagrindais ir būtinumą tokiu atveju taikyti restituciją (CK 6.217 ir 6.222 str.), tačiau iš paties sprendimo motyvų neaišku, ar priimdamas galutinį sprendimą rėmėsi šiomis teisės normomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaiso.

Jau minėta, kad apeliaciniu skundu apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvų dėl restitucijos taikymo, netesybų ir palūkanų priteisimo, tačiau teismas vertindamas grąžintinos sumos dydį, konstatuoja, kad nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 str. 1 d. visais atvejais yra taikoma restitucija. Pagal bendrąją restitucijos taisyklę šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui už Pamatinio projekto parengimą sumokėjo 4235 Lt su PVM, teismas nustatė 80 procentų nuostolių atlyginimo dydį, įvertindamas tai, kad iš dalies atsakovas projektą įvykdė, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui – 3388 Lt, t. y. įvertinus abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, taip šalis iš dalies grąžinant į pradinę teisingą padėtį. Toks dalinis restitucijos taikymas įstatymui neprieštarauja, juo labiau, kad ieškovas tokiam daliniam restitucijos taikymui ir neprieštaravo.

Tačiau šiuo atveju kyla klausimas dėl netesybų (baudos) taikymo. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį ir taikant restituciją, kuomet priteisiamos ir netesybos, iš esmės yra paneigiamas pats restitucijos taikymo institutas. Įstatymas nenumato restitucijos taikymo su išimtimi, vieną šalį paliekant blogesnėje padėtyje. Ieškovas, kreipdamasis pažeistų teisių gynybos, pats pasirenka jam priimtiną gynybos būdą, suformuluoja ieškinio dalyką ir prašymą teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teises ginti pasirinko nutraukiant sutartį ir taikant restituciją, kaip būtiną sutarties nutraukimo elementą, o ne priteisiant skolą, netesybas ir procesines palūkanas (primintina, kad nuostolių ieškovas neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas, įvardindamas gražinamą sumą, kaip nuostolių priteisimą netinkamai kvalifikavo teisinį santykį). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas priteisiamą sumą nurodė, kaip nuostolių ieškovui atlyginimą, iš esmės ir faktiškai taikė restituciją, apie ką iš dalies nurodė ir priimto procesinio sprendimo motyvuose, nustatydamas taikytinos restitucijos apimtį 80 procentų sumokėtos sumos, kurios ieškovas apeliacinėje instancijoje neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo pagrindu keičia Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą, naikindamas sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir aritmetiškai patikslina atsakovui taikytinos restitucijos apskaičiuotą bei žyminio mokesčio dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Byloje ieškovo atstovas pateikė 600 Lt bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus apeliacinėje instancijoje (147-149 b. l.). Atmetus apelianto apeliacinį skundą ieškovui iš apelianto priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti.

Rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti tarp ieškovo UAB ,,Kretainis“ (į/k 142105279) ir atsakovo UAB „Biocleantech“ (į/k 302615109) 2011-05-16 sudarytą Pamatinio projekto paruošimo sutartį Nr. TCH 2011/05/16.

2. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui UAB ,,Kretainis“ (į/k 142105279) iš atsakovo UAB „Biocleantech“ (į/k 302615109): 3388 Lt (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) sumokėtos už projekto parengimą sumos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3388 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101,60 Lt (vieną šimtą vieną šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio ir 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

2. 3. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB ,,Kretainis“ (į/k 142105279) iš atsakovo UAB „Biocleantech“ (į/k 302615109) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

          Teisėjai                                                                                      Vytautas Kursevičius

                                                                                                             Danutė Burbulienė

                                                                                                             Birutė Simonaitienė