Civilinė byla Nr. e2S-206-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20656-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3053-1088/2021 pagal ieškovo R. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo R. R. ieškinį tenkino – iškeldino atsakovą V. T. su jam priklausančiu turtu iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovo naudai po 700 Eur kas mėnesį patiriamų nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovui dienos; priteisė iš atsakovo ieškovui R. R., 273 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą iš dalies pakeitė – pašalino iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatas dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); likusią Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

2.       Atsakovas V. T. 2021 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atidėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 10 mėnesių terminui, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl šio prašymo, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą ir tuo tikslu neišduoti vykdomojo rašto dėl šios sprendimo dalies priverstinio vykdymo.

3.       Prašyme nurodė, kad neatidėjus sprendimo vykdymo, atsakovas patirtų labai didelius neproporcingus nuostolius, būtų iškeldintas žiemos metu į gatvę, tuo metu atidėjus sprendimo įvykdymą ieškovo interesai iš esmės nenukentės, nes jam yra priteista piniginė kompensacija atitinkamiems nuostoliams padengti už laikotarpį iki atitinkamos sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas dengia visas namo išlaikymo išlaidas, ir šiuo metu nėra jokių įsiskolinimų dėl šio namo išlaikymo. Atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi, į kurį galėtų atitinkamą turtą iškraustyti. Taip pat atsakovas dar ir dėl dabartinės sveikatos negali niekur išsikraustyti ir imtis aktyvių veiksmų geranoriškai įgyvendinti teismo sprendimą. Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovui išdavus vykdomąjį raštą, atitinkamas sprendimo dalis bus įvykdyta, todėl vėliau teismui tenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo šis teismo procesinis sprendimas nebeturės prasmės, nes jau bus įvykdytas.

4.       Atsiliepime į prašymą ieškovas R. R. nurodė, kad atsakovas jau nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. žinojo, jog turi pareigą išsikelti iš gyvenamojo namo, tačiau jau daugiau nei vienerius metus to gera valia nepadaro ir prašo išsikėlimą atidėti dar dešimties mėnesių laikotarpiui. Nors atsakovas teigia, jog neturi jokio kito gyvenamojo būsto, tačiau tokį turtą jis galėtų išsinuomoti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, jog moka mokesčius už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas, o juo labiau, nepateikė įrodymų, kad laiku ir teisingai deklaruoja rodmenis apie suvartotas dujas ir elektrą. Pareigą mokėti po 700 Eur per mėnesį atsakovas turi, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog faktiškai ją vykdo ir galės vykdyti dar 10 mėnesių laikotarpį, kai teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas. Atsakovas, pirmosios instancijos teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, būdamas protingas, atidus ir rūpestingas, turėjo pasiruošti galimai nepalankiam ir apeliacinės instancijos teismo sprendimui, o tokio apatiško ir nerūpestingo elgesio našta neturėtų būti perkeliama ieškovui. Atsakovas nenurodo, koks priežastinis ryšys tarp jam diagnozuotos ligos bei negalėjimo išsikraustyti iš gyvenamojo namo ar kaip teismo sprendimo vykdymo atidėjimas 10 mėnesių laikotarpiui sąlygotų jo sveikatos būklės pagerėjimą ir galimybę tuomet įvykdyti sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkino iš dalies, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, atidėjo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3053-1088/2021 dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. sausio 11 d., priteisė iš atsakovo ieškovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Atsakovui jokių argumentų, aplinkybių ir jiems pagrįsti jokių įrodymų argumentams dėl patirtintų nuostolių ir jų dydžio bei jų proporcingumo neatitikties sprendimo vykdymui, nepateikus, teismas juos atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

7.       Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė vykdymo atidėjimo prašomam laikotarpiui būtinybės, nes nenurodė argumentų, kodėl sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas dar dešimties mėnesių laikotarpiui.

8.       Teismas vertino, kad kitą būstą atsakovas galėtų išsinuomoti, kadangi, kaip pats nurodė prašyme, turi finansines galimybes ieškovui mokėti po 700 Eur per mėnesį.

9.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutarties priėmimo metu buvo žiemos sezonas, kad teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo yra priteista piniginė kompensacija už naudojimąsi ieškovo turtu ir dėl to patiriamiems nuostoliams padengti už laikotarpį iki sprendimo įvykdymo dienos, sprendė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą atidėti dviem mėnesiams nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo, t. y. iki 2022 m. sausio 11 d.

10.       Teismas vertino, kad iškeldinimo atidėjimas šiam terminui nesuteiks nepagrįstą pranašumą atsakovui, o ieškovės patiriamų nuostolių atlyginimas užtikrintas priteista kompensacija, tokiu būdu bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra, o taip pat nebus paneigtas ir teismo sprendimo privalomumo principas.

11.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinus iš dalies atsakovo atžvilgiu iki termino, kuriam atidėtas teismo sprendimo vykdymas, pabaigos priverstinio išieškojimo veiksmai nebus atliekami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12.       Atskirajame skunde atsakovas V. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kurioje buvo netenkinti pareiškėjo prašymai, ir šioje dalyje: išspręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą ir tuo tikslu neišduoti vykdomojo rašto dėl šios sprendimo dalies priverstinio vykdymo; perduoti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau per 3 darbo dienas (ar ne vėliau kaip per 7 darbo dienas). Šiuo atveju teismas atitinkamo prašymo per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo ir jį išnagrinėjo tik 9 darbo dieną, kartu su pačiu prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Jei teismas laiku būtų išnagrinėjęs atsakovo prašymą, nebūtų pagrindo jį atmesti, teismo nurodomais argumentais, kurie taip pat yra nepagrįsti.

12.2.       Teismas negalėjo rašytinio proceso tvarka išnagrinėti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Išnagrinėjus klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo rašytinio proceso tvarka buvo pažeistas vienas iš esminių civilinio proceso žodiškumo principas. Esant atitinkam pažeidimui atsakovas negalėjo papildomai paaiškinti ir pagrįsti savo argumentų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

12.3.       Be to, teismas nepranešė šalims apie rašytinio nagrinėjimo datą, taip užkertant galimybę atsakovui, jei ne žodžiu, tai bent jau raštu išdėstyti papildomus argumentus ir pateikti įrodymus. Taip pat atsikirsti į ieškovo atsiliepime nurodytus argumentus.

12.4.       Atsakovas visus skundžiamoje nutartyje teismo akcentuojamus argumentus tikėjosi pateikti teismo posėdyje, tačiau teismui išnagrinėjus atitinkamą klausimą rašytinio proceso tvarka, be to, ir nepranešus apie rašytinio nagrinėjimo datą, atsakovui buvo užkirsta tokia galimybė.

12.5.       Teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė iš esmės dėl to, jog iš dalies tenkino atsakovo prašymą, tačiau atsakovas mano, kad tokie teismo argumentai buvo sąlygoti kitų pažeidimų (ne įstatyme nustatytu terminu prašymo išnagrinėjimu). Sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas tik prima facie (iš lot. preliminariai) turėjo vertinti pačio pareiškimo argumentus. Byloje nėra ginčo, jog atsakovo prašymas buvo prima facie pagrįstas, netgi iš dalies tenkintas, tačiau netenkinus prašymo ir ieškovui išdavus vykdomąjį raštą, atitinkamas sprendimo dalis bus įvykdyta, todėl vėliau teismui tenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo šis teismo procesinis sprendimas nebeturės prasmės, nes jau bus įvykdytas.

13.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, prijungti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

13.1.       Sutiktina su atsakovo argumentu, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas praleidus numatytą 7 darbo dienų terminą, tačiau teismų praktikoje laikoma, jog vien ši aplinkybė nesudaro savarankiško pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį.

13.2.       Nors pirmosios instancijos teismas ir nesivadovavo aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodančia, jog pateikus prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iš esmės negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, tačiau pagrįstai nusprendė netenkinti atsakovo prašymo.

13.3.       Atskirajame skunde nurodydamas proceso teisės normų pažeidimus, kurie esą sąlygojo atsakovo teisių pažeidimą, nes jis negalėjo pateikti nei papildomų paaiškinimų, nei įrodymų, kuriuos jo manymu teismas turėjo gauti prieš priimdamas nutartį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, atsakovas vis vien nepateikia nei naujų paaiškinimų, nei naujų įrodymų, kurie būtų sąlygoję kitokio procesinio sprendimo priėmimą.

13.4.       Atsakovas, inicijavęs prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą bei teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žinodamas, jog minėtas prašymas sprendžiamas ne vėliau nei per 7 darbo dienas, privalėjo sekti bylos eigą, ir teikti byloje, jo manymu, reikalingus įrodymus.

13.5.       Atsakovas ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, jog moka mokesčius už gyvenamajam namui teikiamas komunalines paslaugas, o juo labiau, nepateikė įrodymų, kad laiku ir teisingai deklaruoja rodmenis apie suvartotas dujas ir elektrą. Priešingai, ieškovas po teismo nutarties priėmimo dienos gavo pranešimą iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, jog minėtai dienai yra susidaręs net 612,13 Eur įmokos už elektros energiją įsiskolinimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15.       Ieškovas R. R. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu persiųsto AB „Energijos skirstymo operatorius“ pranešimo kopiją ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos.

16.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtu įrodymu, sprendžia šio įrodymo prie bylos neprijungti, nes iš pateikto pranešimo nėra galimybės nustatyti, kokiam objektui priskiriamas pranešime nurodytas abonentas, kuris įspėjamas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo.

Dėl ginčo esmės

18.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintas iš dalies, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismui 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo, 2021 m. lapkričio 12 d. atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl minėto sprendimo vykdymo atidėjimo, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu vykdymą ir tuo tikslu neišduoti vykdomojo rašto dėl šios sprendimo dalies priverstinio vykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. rezoliucija nurodė šį atsakovo procesinį dokumentą siųsti ieškovo atstovei atsiliepimui per 7 dienas pateikti, taigi prašymą priėmė ir nustatė terminą atsiliepimui į jį pateikti. 2021 m. lapkričio 23 d. ieškovui pateikus atsiliepimą į atsakovo prašymą, 2021 m. lapkričio 25 d. rašytinio proceso tvarka šioje byloje skundžiama nutartimi buvo išspręsti atsakovo prašymai – ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant, o dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinant iš dalies.

20.       Atsakovas (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesines teisės normas ir tuo pačiu jo interesus.

21.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims; šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

22.       CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje nenurodyta, jog prašymai dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, tačiau nurodyta, kad jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą, tai suponuoja išvadą, jog prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ir net jei būtų laikoma, kad tokio prašymo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka yra tinkamas, šiuo atveju pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis procesinių taisyklių, numatančių paskelbimą (šalių informavimą) apie šį procesą, kaip tai numatyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje.

24.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir CPK 284 straipsnio 2 dalį, kadangi, gavęs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, eliminuodamas jiems galimybę papildomai pasisakyti nagrinėjamu klausimu, ir šia aplinkybe remiamasi atskirajame skunde.

26.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė procesinės teisės normas, neužtikrino šalių teisės būti informuotiems apie teisminį atsakovo prašymo nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą naikintina ir klausimas šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybių, susijusių su šiuo prašymu, plačiau nepasisako, tačiau pirmosios instancijos teismui ta pačia nutartimi išsprendus ne tik sprendimo vykdymo atidėjimo, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, toliau pasisako dėl nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

28.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą ir tuo tikslu neišduoti vykdomojo rašto dėl šios sprendimo dalies priverstinio vykdymo, nurodė, jog nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinus iš dalies atsakovo atžvilgiu iki termino, kuriam atidėtas teismo sprendimo vykdymas, pabaigos priverstinio išieškojimo veiksmai nebus atliekami.

29.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau per 3 darbo dienas (ar ne vėliau kaip per 7 darbo dienas), ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais argumentais, tačiau nesutinka su tuo, jog, anot apelianto, teismui laiku išnagrinėjus atsakovo prašymą, nebūtų pagrindo jį atmesti. Nesutinka ir su atskirajame skunde nurodomu, jog netenkinus prašymo ir ieškovui išdavus vykdomąjį raštą, atitinkamas sprendimo dalis bus įvykdyta, todėl vėliau teismui tenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, šis teismo procesinis sprendimas nebeturės prasmės, nes jau bus įvykdytas.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, apibendrindama ir suvienodindama Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, išaiškino, kad, sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Prašymas išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, jog, teismui išnagrinėjus prašymą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą, jis jau būtų įgyvendintas priverstinai. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau aptartos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi – nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip aiškinti ir spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kai teikiamas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.

32.       Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas bendruosius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, yra pažymėjęs, kad be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas papildomai gali taikyti tik tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtintos tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc (iš lot. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju) pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

33.       Atsakovas, turintis pareigą pagrįsti ir įrodyti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, jokių išskirtinių, specifinių aplinkybių nenurodė, jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikyti, nors ir kitais motyvais, atsisakė pagrįstai.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė pagrįstai, nepaisant to, kad prašymas buvo išspręstas nesilaikant CPK nustatytų tokio pobūdžio prašymų išsprendimo terminų. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, nesant pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuotina, jog skundžiamos nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išnagrinėjimo rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1611-516/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).

36.       Nors ieškovas R. R. pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą nagrinėjimo, priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo dar nėra išnagrinėtas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nėra sprendžiamas. Išlaidos šalims bus paskirstytos teismo procesiniu sprendimu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį dalyje dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą panaikinti ir klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė