Administracinė byla Nr. eA-5395-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02171-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio  ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. T. (O. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic Energy Servise“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas O. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10)50U-0987 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. T., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). 

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas 2018 m. liepos 12 d. tenkino jo prašymą ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7444174 (toliau – ir Leidimas), galiojantį iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., bet po 9 mėnesių nutarė savo sprendimą panaikinti. Toks Departamento elgesys jam nėra suprantamas, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius bei interesus ir yra siurprizinis, kas įrodo Departamento pozicijos nenuoseklumą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatas bei teismų praktiką, dėl jo nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, todėl jam taikoma sankcija (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) neteisėta ir nepagrįsta. Jis negali ir neturi atsakyti už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos ir kuriose jis nedalyvavo.

4.       Pareiškėjo manymu, Departamentas neatlieka jam pavestų funkcijų, ar atlieka tai aplaidžiai. Faktas, kad jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo įtakoti Leidimo legalumo, nes dėl jo nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas. Be to, Leidimas jam buvo išduotas prieš tris mėnesius iki Sprendime minimų įvykių dėl nelegalaus darbo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d.  nutarime yra konstatavęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Apibrėžtoje teritorijoje tam tikru metu realiai susiklosto visuomeninių santykių ratas, kuriam turi būti taikomos tuo metu galiojančių teisės aktų normos. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina teisės galiojimo laike klausimą, atsižvelgdamas į individualias aplinkybes ir minėtus teisės galiojimo laike principus, be kita ko, palankesnio įstatymo galiojimą į praeitį, teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir kt. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju Departamento veiksmų negalima laikyti teisėtais, nes faktas dėl jo darbdavio atstovo nubaudimo priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi dar neegzistavo, todėl Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo po devynių mėnesių nuo jo teisėto išdavimo pareiškėjui  nėra suprantamas ir pagrįstas, įrodo Departamento nenuoseklumą bei pažeidžia jo teisėtų lūkesčių apsaugos principą, teisingumo ir protingumo kriterijus.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Baltic energy Service“, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyriui) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjęs šį prašymą, 2018 m. liepos 12 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LT7444174, galiojantį iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.

7.       Departamentas nustatė, kad UAB „Baltic Energy  Service“ direktorius V. G. (V. G.) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda. Baudą bendrovės direktorius sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d. Ginčijamame Sprendime buvo konstatuota, kad bendrovės direktorius buvo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą (nelegalų darbą), o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktas imperatyviai nustato, kad leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Minėta imperatyvi leidimo laikinai gyventi panaikinimo sąlyga nereikalauja, kad leidimas gyventi būtų panaikinamas tik tam užsieniečiui, kuriam buvo leista nelegaliai dirbti. Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas teigė, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatyme nėra įtvirtinta jokių išlygų, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis netaikomas, jei darbdavys nubaudžiamas vėliau nei užsieniečiui išduodamas leidimas gyventi. Kitoks šios nuostatos traktavimas paneigtų leidimo panaikinimo prasmę, nes užkirstų kelią atsižvelgti į pasikeitusias faktines aplinkybes. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kituose Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies punktuose taip pat atsižvelgiama į naujai po leidimo gyventi išdavimo atsiradusias aplinkybes (pvz., Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir kt.). Skundo argumentai dėl teisės akto galiojimo laike atmestini, nes ginčui aktualiu laikotarpiu nuostata, kad leidimas gyventi panaikinamas, jei darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nebuvo keičiama.

8.       Departamentas pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,, Baltic energy Service“ atsiliepime į pareiškėjo skundą  prašė jį tenkinti.

10.       UAB ,, Baltic energy Service“ nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 23 d. pareiškėjas pradėjo dirbti bendrovėje pagal darbo sutartį Nr. 430-1, ėjo laivo suvirintojo pareigas, apie įdarbinimą buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA). Departamentas informavo bendrovės vadovą, kad pareiškėjui leidimas gyventi bus naikinamas. Departamento Sprendimas dėl bendrovės turės rimtų ekonominių pasekmių, nes pareiškėjas yra aukštos kvalifikacijos specialistas, jo požiūris į darbą yra profesionalus, todėl jo nėra kuo pakeisti. Sutiko su pareiškėjo argumentais, kad dėl jo nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. UAB ,, Baltic energy Service“ vadovui inkriminuojamas nelegalaus darbo faktas, dėl ko ir priimtas Departamento Sprendimas dėl bendrovės išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo, ir atitinkamai leidimo laikinai gyventi panaikinimo pareiškėjui. UAB ,,Baltic energy Service“ manymu, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata negali būti taikoma pareiškėjui, nes jo darbas nebuvo nelegalus, jis dirbo su visais reikalingais dokumentais, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostata turėtų būti taikoma tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, o šis faktas buvo nuslėptas ir leidimas laikinai gyventi buvo išduotas neteisėtai. UAB ,,Baltic energy Service“ sutiko su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjas negali ir neturi atsakyti už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos ir kuriuose jis nedalyvavo. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo atlyginimo buvo priskaičiuojami ir mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0987 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui O. T., panaikinimo“.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Nustatyta, kad Ukrainos pilietis O. T. 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Baltic energy service“ suvirintoju. Išnagrinėjęs šį prašymą, 2018 m. liepos 12 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu UAB ,,Baltic energy Service“ direktorius V. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda, kurią sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d. Nustatęs šias aplinkybes, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu  nusprendė panaikinti pareiškėjui Leidimą  2019 m. birželio 4  d. Sprendimu. Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad Departamentas, priimdamas 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-0987 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui O. T., panaikinimo“ vertino, jog UAB ,, Baltic energy Service“  direktorius Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam buvo skirta 1 000 Eur bauda.

14.       Teismas analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (reikalavimai individualaus administracinio akto turiniui) ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija), nuostatą, pagal kurią leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.

15.       Sistemiškai įvertinęs Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą, Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį, ANK 2 straipsnio 1 dalį ir 95 straipsnį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 (institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę) ir 56 straipsnius (numatytas nelegalus darbas ir atsakomybė už jį), teismas darė išvadą, kad užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimui, be kitų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte įtvirtintų sąlygų, būtina nustatyti ir tai, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, yra nubaustas už nelegalų darbą.

16.       Teismas vertino, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas darbo sutartį yra sudaręs su UAB ,, Baltic energy Service“, kuri yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, pareiškėjo darbdavys. Teismas darė išvadą, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad Departamentas būtų nustatęs, jog yra priimtas nors vienos Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje išvardytos institucijos individualus administracinis aktas, kuriuo konstatuota, kad UAB ,,Baltic energy Service“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnį ir dėl to jai paskirta minėtame straipsnyje nustatyta poveikio priemonė. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas, o tai reiškia, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte nustatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, kas lemia priimto Sprendimo neteisėtumą.

17.       Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas konstatavo, jog šiuo atveju teismo ex officio (pagal savo pareigas) nustatyta reikšminga aplinkybė – netinkamai teisiškai kvalifikuotas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktas – yra esminė, dėl kurios skundžiamas Sprendimas laikomas neteisėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 punkto (neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams) prasme, todėl naikinamas. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuota, kad pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

III.

18.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19.       Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas vertindamas įrodomus bei darydamas išvadas padarė esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendime motyvai išdėstyti visapusiškai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

20.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas, mano, kad teismas vadovavosi pernelyg formaliu teisės aktų vertinimu. Sistemiškai vertinant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą („leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo“) ir Įstatymo 2 straipsnio 232 ir 233 dalis, kuriuose pateiktos priimančiosios įmonės ir priimančiojo subjekto sąvokos; atsakovas traktuoja,  kad įstatymų leidėjo tikslas – įtvirtinti taisyklę, kad tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, galėtų įdarbinti užsieniečius. Departamentas pažymi, kad pagal Įstatymo sąvokas priimančioji įmonė visais atvejais bus tik juridinis asmuo ar juridinio asmens filialas / atstovybė – fizinis asmuo niekada negalės būti laikomas priimančiąja įmone. Tačiau Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktas numato, kad tais atvejais, kai priimančiajai įmonei (t. y. juridiniam asmeniui) taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, yra pagrindas neišduoti leidimo gyventi (panaikinti leidimą gyventi). Departamento manymu, Įstatymų leidėjas neturėjo siekio taip siaurai traktuoti darbdavio sąvokos, todėl darbdavio sąvoka turi būti vertinama pagal esmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ne taip siaurai, kaip ją vertino teismas skundžiamame sprendime.

21.       Departamentas atkreipė dėmesį, kad 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvoje Nr. 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, yra įtvirtinta darbdavio sąvoka – fizinis asmuo ar juridinis subjektas, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras, kurio naudai arba kuriam vadovaujant ir (arba) prižiūrint atliekamas darbas. Daro išvadą, kad nustatant nelegalaus darbo atvejį yra svarbu nustatyti, ar šis darbas buvo atliekamas konkretaus asmens naudai ar jam vadovaujant ir (ar) prižiūrint.

22.       Atsakovas pažymi, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad V. G. buvo nubaustas būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti ne savo kaip fizinio asmens, o juridinio asmens (UAB „Baltic Energy Service“) naudai ir šį procesą prižiūrėjo ir jam vadovavo kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovas, mano, kad nagrinėjamoje byloje V. G. pripažintinas pareiškėjo darbdaviu, t. y. Departamentas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai kvalifikavo šį nusižengimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą. Priešingas, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas siauras darbdavio sąvokos aiškinimas, Migracijos departamento vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios užtikrinti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami tik sąžiningų, teisės aktų reikalavimus gerbiančių darbdavių darbuotojams.

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, atsakovas daro išvadą, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

24.       Pareiškėjas O. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

25.       Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, kad UAB „Baltic Energy  Service“ direktoriaus nubaudimas pagal ANK dėl nelegalaus darbo reiškia juridinio asmens nubaudimą, nes byloje nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas. Trečiojo asmens vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbą, kaip fizinis asmuo, pačiam trečiajam asmeniui UAB „Baltic Energy Service“, kaip darbdaviui, jokių sankcijų už nelegalų darbą nebuvo taikoma.

26.       Atsakovas Departamentas 2019 m. spalio 23 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamos analogiškos administracinės bylos eA-5555-438/2019, ea-5556-756/2019, ea-5435-1062/2019, ea-5379-662/2019, ea-5343-624/2019, ea-5344-556/2019. Departamentas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje ea-5435-1062/2019 konstatuota, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas ne tik kai asmeniui (ar jo kolegialiam valdymo organui) skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, tačiau ir fiziniu asmeniu esančiam darbdaviui ar jo atstovui pagal ANK 95 straipsnį. Minėtas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (15/5-10) 50U-0987 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui O. T., panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui Ukrainos piliečiui, nuspręsta panaikinti išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

28.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, motyvuodamas, kad Departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjui Leidimą, nes nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas, todėl Departamentui nebuvo galima remtis ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu priimant Sprendimą.

29.       Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg siauriai aiškino materialiosios teisės normas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą), neįvertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

30.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Įvertinus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad apeliacijos dalykas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto aiškinimas, t. y. keliamas klausimas, ar darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui pritaikius administracinę atsakomybę dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnį yra pagrindas užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32.       Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (15/5-10)50U-0987 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. T., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 17 d. išduotą Leidimą (iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą, nes nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Energy  Service“ direktorius V. G. (V. G.) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda. Pareiškėjui Leidimas suteiktas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 straipsnio nuostatas – suvirintoju UAB „Baltic Energy  Service“ (I t., b. l. 48, 66).

33.       Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu – iki 2019 m. liepos 1 d.)  50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktas numato vieną iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų, kai nustatoma, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019). Taigi, pagal nurodytą reguliavimą pirmiausia įvertinama, ar nėra pagrindo taikyti baudžiamąją ar administracinę atsakomybę ir tuomet nagrinėjamas ūkio subjekto atsakomybės už Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytus pažeidimus klausimas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme) lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą.

35.       Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nenustatytas pareiškėjo darbdavio (kaip ūkio subjekto) nubaudimo už nelegalų darbą faktas, dėl ko konstatavo, jog Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai teisiškai kvalifikavo vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte nustatytų šios teisės normų taikymo sąlygų, kas lemia priimto Sprendimo neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei byloje esančius faktinius duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, kas lėmė neteisingai išspręstą ginčą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

36.        Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį teisėjų kolegija pažymi, kad jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti pareiškėjui Leidimą. Byloje esantis 2019 m. birželio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 4500-ANR_I-13300-2019 (I t., b. l. 75-77) liudija, kad Sprendimo priėmimo metu (2019 m. birželio 4 d.) pareiškėjo darbdavio UAB „Baltic Energy  Service“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nubaudimo metu ėjo V. G. (V. G.), Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Departamentas pagal kompetenciją priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl yra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

37.        ABTĮ 147 straipsnis numato, kad materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

38.        Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko yra pagrindas jį naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti pareiškėjo O. T. (O. T.) skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                Artūras Drigotas 

                                                        Dainius Raižys

                                                        Virginija Volskienė