Administracinė byla Nr. AS-539-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00452-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. O. (V. O.) ir R. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai V. O. ir R. O. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Kumečių kaime, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 2–6, 9–12).

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Kumečių kaime, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (II t., b. l. 187–198).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovo NŽT apeliacinis skundas atmestas, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas paliktas nepakeistas (III t., b. l. 30–41).

Pareiškėjas V. O. 2018 m. gegužės 2 d. pateikė teismui prašymą priteisti jam iš atsakovo 2 999,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 28 Eur žyminį mokestį (III t., b. l. 47–48).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo V. O. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 2 100,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisė 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Už skundo surašymą ir pateikimą teismui, kuriam sugaišta 11,6 val., remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teismas priteisė 1 786,25 Eur sumą. Už prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti parengimą (sugaišta 3,3 val.) teismas priteisė 285,80 Eur sumą.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį ir 45 straipsnio 2 dalį suinteresuota šalis turi teisę pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens V. P. 2 100 ,05 Eur V. O. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

Atsakovo teigimu, kadangi kadastrinių matavimų atlikimu yra suinteresuotas žemės sklypo savininkas, o žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka matininkai, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, todėl atsakomybę už netinkamai atliktus kadastrinius matavimus turėtų prisiimti ir žemės sklypo savininkas, ir matininkas. Atsakovo nuomone, kadangi Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į žemės sklypo bendrasavininkio V. P. prašymą ir jo interesais, todėl ir teismo išlaidos turėtų būti atlygintos iš šio bendrasavininkio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

V. P. pažymi, jog jis byloje buvo trečiasis suinteresuotas asmuo ir palaikė atsakovo poziciją. Jo elgesys buvo tinkamas, savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Jis kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, todėl negalėjo paveikti kadastrinių duomenų nustatymo, jų teisingumo ir pagrįstumo. Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai nebuvo ginčo, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos, priežastis. Atsakovas, atsiradus kadastrinių duomenų neatitikimui, sankcionavo tolesnius matavimus, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties dalis, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, iš dalies tenkinęs pareiškėjo prašymą, priteisė jam iš atsakovo 2 100,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisimos iš žemės sklypo bendrasavininkio – trečiojo suinteresuoto asmens V. P..

Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pabrėžia, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 303 – 316; 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009; 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1390-492/2018).

Pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Pastebėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Išimčių, kad bylinėjimosi išlaidos bylą laimėjusiai šaliai būtų priteisiamos ne iš atsakovo, o iš trečiojo suinteresuoto asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstatymas nenumato.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų V. O. ir R. O. skundą tenkino. Teismas pripažino, jog atsakovo priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Būtent atsakovo, o ne trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai nulėmė pareiškėjų kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi išdėstytus motyvus bei tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius

              Milda Vainienė