Administracinė byla Nr. A2.6.-10202-870/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09687-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3; 52.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Aleksandrui Zujevui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį,

n u s t a t ė:

              V. R. 2014 m. vasario 28 d., apie 12.00 val., Vilniuje, Pergalės g. 20, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Be to, V. R. vairuojamas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė KET 238 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.  

V. R. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. R. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galėjo būti pasibaigęs ir dėl nuolatinio pinigų stygiaus nepratęstas. Taip pat jis gali daryti prielaidą, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje galėjo važiuoti su žmona, nes tokiu laiku jie pasiima vaikus iš mokyklos. Jokio susidūrimo su kitu automobiliu jis nejuto, ant savo automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl abejoja, jog galėjo sukelti eismo įvykį. Jeigu būtų kliudęs kitą automobilį, tikrai būtų sustojęs.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. D. paaiškino, kad 2014-02-28 prie savo darbovietės – vaikų lopšelio-darželio „V.“, esančio Pergalės g., Vilniuje, pastatė savo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į darbą. Vėliau, apie pietus, nuėjo įsivaryti automobilį į aikštelę, rado užkištą už valytuvo raštelį, kad jos automobilį apgadino kitas automobilis, buvo nurodytas to automobilio valstybinis numeris. Ji išsikvietė policijos pareigūnus ir užregistravo autoįvykį. Jai nežinoma, kas vairavo tą kitą automobilį. Autoįvykio metu buvo skilęs jos automobilio kairės pusės veidrodėlio stiklas ir nebuvo galinės plastmasinės dalies. Veidrodėlio remontas jai kainavo 300 Lt, draudimas žalos nepadengė, nes tas automobilis nebuvo draustas.

Liudytoja D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ji važiavo Pergalės gatve ir matė, kaip priekyje važiavęs automobilis keleivio puse kabino ir numušė prie vaikų lopšelio-darželio „Vilnelė“ stovinčio sidabrinės spalvos automobilio Opel veidrodėlį. Ji nematė, kas vairavo tą automobilį, bet tas asmuo nepristabdęs nuvažiavo toliau. Ji tik matė, kad tas automobilis pasuko į kiemą, link namo, esančio Parko g. 15. Nuo smūgio automobilio Opel signalizacija neįsijungė. Liudytoja negali pasakyti, ar buvo girdimas susidūrimo garsas, nes jos automobilyje gana garsiai grojo muzika. Eismo įvykis įvyko  dviejų juostų gatvėje. Automobilis, kurį apgadino, stovėjo toje vietoje, kur yra gatvės praplatėjimas. Po susidūrimo plastmasių ant žemės buvo pakankamai daug, todėl, liudytojos manymu, vairuotojas turėjo pastebėti įvykį. 

Liudytoja G. R. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra V. R. žmona. Liudytoja nurodė, kad protokole nurodytą dieną ji paprašė savo vyro, kad šis paimtų iš mokyklos jų vaikus ir atvežtų jai į darbą, nes pati  iš darbo išeiti negalėjo. Vyras jai pasakojo, jog jį kaltina tuo, kad jis, vairuodamas jai priklausantį automobilį, nudaužė kito automobilio veidrodėlį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.  Vyras taip pat jai sakė, kad nei jis, nei kartu su juo važiavę devynerių ir dešimties metų vaikai nepajuto jokio smūgio.  Jeigu jos automobiliu būtų nudaužtas kito automobilio veidrodėlis, tai ant jos automobilio taip pat būtų įbrėžimai, tačiau liudytoja jokių įbrėžimų ant savo automobilio nepastebėjo. Ji neatmeta galimybės, kad nukentėjusiosios automobilio veidrodėlį galėjo užkabinti kita, prieš tai važiavusi mašina. Toje gatvėje yra nemažas automobilių srautas, veidrodėlį galėjo užkabinti bet kas. Liudytoja nurodė, kad šiuo metu jos apgadintas automobilis „Renault Megane“ stovi kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes su juo buvo įvažiuota į tvorą, todėl juo dabar niekas nevažinėja.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. R. neigia savo kaltę, teigdamas, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, tačiau byloje esantys duomenys liudija priešingai.

V. R. kaltę, padarius teisės pažeidimą, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi liudytoja D. Š., kuri duodama parodymus teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė mačiusi, kaip automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovinčio automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlį, jį apgadino bei nesustojęs nuvažiavo toliau, todėl liudytoja paliko už nukentėjusiojo automobilio valytuvo raštelį, kuriame nurodė nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. Š. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo teismo posėdyje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, juo labiau, kad  jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys D. Š. paaiškinimams, duotiems policijai (b.l. 16) ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

Be šios liudytojos parodymų, V. R. kaltę patvirtina liudytojos R. D. paaiškinimai, duoti policijai ir teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog protokole nurodytą dieną ryte jį paliko savo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie savo darbovietės. Atėjusi prie automobilio apie pietus, pastebėjo, jog yra skilęs jos automobilio kairės pusės veidrodėlio stiklas ir nebuvo galinės plastmasinės dalies, o už valytuvo buvo paliktas raštelis, kuriame buvo nurodytas valstybinis automobilio numeris, kuris apgadino jos stovintį automobilį. Apie eismo įvykį ji iš karto pranešė policijai (b.l. 6). Iš BITR ataskaitų žiūryklės matosi, kad apie nagrinėjamą eismo įvykį bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 2014-02-28, 13.54 val. (b.l. 7). Byloje esantis policijos pareigūno D. K. 2014-02-28 tarnybinis pranešimas tvirtina, kad atvykęs pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą, jis rado apgadintą automobilį Opel, v.n (duomenys neskelbtini) ir R. D., kuri paaiškino, kad ryte paliko automobilį stovėti, o apie 13.50 val., atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintą ir už valytuvo užkištą raštelį su liudytojos  telefono numeriu (b.l. 3). Eismo įvykio vietos schemoje buvo užfiksuota automobilio Opel, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta susidūrimo metu bei nurodyta, kad šalia šio automobilio mėtosi šukės (b.l. 4). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Opel kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 5). Fotolentelėje yra užfiksuotas skilęs automobilio Opel kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis bei nulaužta galinė veidrodėlio plastmasinė veidrodėlio dalis (b.l. 17). Byloje esantis policijos pareigūno R. P. 2014-06-12 tarnybinis pranešimas tvirtina, kad apžiūrėjus automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlį, ant jo sugadinimų ir įbrėžimų nesimato (b.l. 19). Liudytoja G. R. teismo posėdyje patvirtino, kad protokole nurodytu laiku jai priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jos vyras V. R..

              Taigi, byloje esantys liudytojos D. Š. bei R. D. parodymai, taip pat kiti aukščiau aptarti įrodymai, patvirtinantys automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo faktą, leidžia daryti išvadą, jog V. R. 2014 m. vasario 28 d., apie 12.00 val., Vilniuje, Pergalės g. 20, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei V. R. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

V. R., tiek duodamas paaiškinimus policijai (b.l. 15), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu, nes tuo metu jis vežė vaikus iš mokyklos ir jo automobilyje buvo triukšmas. Šią V. R. versiją patvirtina apklausta liudytoja G. R., kuri nurodė, jog minėtą dieną ji paprašė vyro, kad šis parvežtų vaikus iš mokyklos, nes pati negalėjo išeiti iš darbo. Liudytoja D. Š., kurios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad automobilis „Renault Megane“, užkabinęs stovinčio automobilio veidrodėlį, net nepristabdęs nuvažiavo toliau. Šios liudytojos teigimu, automobilio Opel signalizacija nuo smūgio nesuveikė, ji susidūrimo garso taipogi negirdėjo, nes jos automobilyje garsiai grojo muzika.

Įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus, taip pat policijos pareigūno R. P. 2014-06-12 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad apžiūrėjus automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlį, ant jo sugadinimų ir įbrėžimų nesimatė (b.l. 19) ir esant tokiems mažareikšmiams automobilio Opel apgadinimo pobūdžiams, tikėtina, kad V. R. kontakto galėjo ir nepajusti. Nors  liudytojos D. Š. manymu, automobilio „Renault Megane“ vairuotojas turėjo pajusti kontaktą, tačiau šis jos teiginys yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemtas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, juo labiau, jog po susidūrimo automobilio „Renault Megane“ vairuotojas, nestabdydamas nuvažiavo toliau, o  liudytoja D. Š., sėdėdama netoliese savo automobilyje, taip pat jokio susidūrimo garso negirdėjo bei nuo susidūrimo automobilio „Opel“ signalizacija nesuveikė.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad V. R. automobilį būtų vairavęs neblaivus, teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kad kontaktas nebuvo juntamas. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. R. kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą,  yra įrodyta jo paties prisipažinimu ir kita bylos medžiaga, todėl pažeidėjas už šį teisės pažeidimą baustinas. 

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. R. (anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2010 metais, galiojančių nuobaudų neturi).  Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, V. R. skirtinos  ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 123 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

p r i p a ž i n t i V. R. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų, kas atitinka 34 EUR) bauda.

p r i p a ž i n t i V. R. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų, kas atitinka 28 EUR) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų, kas atitinka 34 EUR) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Virginija Liudvinavičienė