Civilinė byla Nr. 2A-420-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37586-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams UAB „Litinter“ ir J. Č. dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Litinter“ 2014-02-17 sudarytą paskolos sutartį; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Litinter“ ir subsidiariai iš atsakovo J. Č. 16 975,44 Eur (58 612,8 Lt) negrąžintos paskolos sumą; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvoje siekė sukurti verslą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo vairavimo patirtį, o atsakovas UAB „Litinter“ – krovinių paieškos, 2014-02-17 tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovui UAB „Litinter“ 17 844,3 Eur sumą, o atsakovas - šią paskolą, ieškovui pareikalavus, nedelsiant grąžinti. Vykdydamas šį susitarimą, 2014-02-17 pavedimais ieškovas suteikė atsakovui UAB „Litinter“ 17 844,3 Eur (61 612,8 Lt) paskolą/lėšas, o atsakovas grąžino ieškovui tik dalį suteiktos paskolos, t. y. 868,86 Eur sumą (3 000 Lt). Todėl, ieškovo teigimu, 2014-09-09 jis raštu kreipėsi į atsakovą UAB „Litinter“ ir jo vadovą bei vienintelį akcininką (atsakovą) J. Č., reikalaudamas per nustatytą terminą įvykdyti prievolę, tačiau atsakovai į ieškovo raštą neatsakė ir reikalavimo neįvykdė. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas J. Č., tardamasis su juo dėl paskolos suteikimo, nuslėpė aplinkybes, kad UAB „Litinter“ turi didelių pradelstų įsiskolinimų, o paties J. Č. turtas keliose vykdomosiose bylose areštuotas, tokiu būdu suklaidindamas ieškovą dėl verslo, kurio plėtrai paskolos buvo prašoma, perspektyvų ir plėtros galimybių. Ieškovo UAB „Litinter“ paskolintos lėšos buvo panaudotos lizingu įsigyti vilkiką SCANIA (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę KRONE (duomenys neskelbtini), o ieškovas buvo įdarbintas šias transporto priemones eksploatuoti. Nurodė, kad už krovinių pervežimą gautas lėšas atsakovas J. Č. naudojo kitiems įmonės reikalams, todėl susidarė skolos lizingo bendrovei. Dėl šios priežasties UAB „Litinter“ vadovas J. Č., su ieškovu nederindamas jokių pardavimo sąlygų, vilkiką ir puspriekabę 2014-08-07 pardavė už 55 000 Eur, t. y. 135 000 Eur pigiau nei įsigijo, gautomis lėšomis nedengdamas įsiskolinimo ieškovui. Atsakovas UAB „Litinter“ iš esmės negali įvykdyti prievolės ieškovui, kadangi neturi lėšų ir kito turto. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakingas ir J. Č., kuris, būdamas UAB „Litinter“ vienintelis akcininkas bei vadovas, ieškovo atžvilgiu veikė neapdairiai, nesąžiningai, neprotingai, ir šio asmens atžvilgiu turėtų būti taikoma subsidiari atsakomybė. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovui J. Č. taikyti civilinę atsakomybę: 1) neteisėti veiksmai – įmonės vadovo ir vienintelio akcininko pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymą nevykdymas/netinkamas vykdymas; 2) kaltė pagal CK 6.248 str. 2 d. preziumuojama; 3) žala – ieškovui negrąžinta 16 975,44 Eur skola; 4) žalą ieškovas patyrė būtent dėl J. Č., kaip vienintelio UAB „Litinter“ akcininko ir vadovo, veiksmų (neveikimo).

Atsakovai UAB „Litinter“ ir J. Č. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad 2014-02-12 darbo sutartimi ieškovas buvo įdarbintas UAB „Litinter“ transporto vadybininku. Parduodamus vilkiką ir puspriekabę surado ir pasiūlė UAB „Litinter“ įsigyti pats ieškovas. Ieškovas įnešė 18 886,93 Eur avansą, atsakovas UAB „Litinter“ - 5 080 Eur, o likusią dalį – 44 533 Eur - atsakovas UAB „Litinter“ pasiskolino iš lizingo bendrovės, įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymo užtikrinimui atsakovui J. Č. išdavus paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Taigi atsakovas UAB „Litinter“, sudarydamas su ieškovu susitarimą dėl paskolos, ieškovo veiksmus vertino kaip lygiaverčio partnerio, norinčio kartu kurti verslą. Transporto priemones įsigijus, jos faktiškai buvo nenaudojamos, ieškovas savo darbines pareigas vykdė netinkamai, į darbą neatvykdavo. 2014-07-04 ieškovas pats pasiūlė transporto priemones parduoti. Jos nuvertėjo, ir prašoma 65 000 Eur suma visiems pirkėjams buvo per didelė. Dėl ieškovo veiksmų atsakovas UAB „Litinter“ patyrė nuostolius. Atsakovai nesutiko, kad J. Č. atsakomybė subsidiari. Ieškovo ir atsakovo UAB „Litinter“ susitarimo metu atsakovas J. Č. nuo ieškovo nieko nenuslėpė, nes įmonės finansinė padėtis buvo gera. Priešingu atveju, lizingo davėjas su atsakovu nebūtų sudaręs sutarties. Atsakovo J. Č. nuomone, ieškovas neatskyrė normalios verslo rizikos ir paprasto neatsargumo nuo nepateisinamo aplaidumo ar siekio pažeisti kreditoriaus interesus. Įmonės vadovas teisiškai atsakingas už CK 2.87 str. nurodytų pareigų nevykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju santykiuose su ieškovu UAB „Litinter“ veikė įprastai, todėl fiduciarinių pareigų ieškovui atsakovas J. Č. neturi. Ieškovas neįrodė atsakovo J. Č. kaltės dėl žalos atsiradimo, todėl nėra visų civilinės atsakomybės atsakovo J. Č. atžvilgiu sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis CK 6.871 str. 1 d., pažymėjo, kad šalių sudaryta paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovui UAB „Litinter“ suteikė paskolą, o atsakovai UAB „Litinter“ ir J. Č. - kad ieškovas pinigus į UAB „Litinter“ banko sąskaitą pervedė kaip investiciją į verslą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, esant ginčui dėl paskolos sutartinių civilinių teisinių santykių egzistavimo, pareiga įrodyti paskolos UAB „Litinter“ suteikimą bei paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą tenka būtent ieškovui. Teismas pažymėjo, jog pinigų pervedimas, mokėjimo nurodyme nurodymas „Sąskaitos papildymas“ nepatvirtina, kad tarp ginčo šalių egzistavo būtent paskolos sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Pinigų perdavimo atsakovui UAB „Litinter“ metu ieškovui buvo žinomas jų panaudojimo tikslas. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Litinter“ buvo aiškiai susitarę dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino ar sąlygų, byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog paskolos grąžinimas turėjo būti vykdomas priklausomai nuo gauto įmonės pelno. Tai reiškia, kad ginčo pinigų atsakovui perdavimo metu ieškovas neturėjo net pagrįstų lūkesčių dėl šių pinigų faktinio grąžinimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad jos nėra būdingos įprastiems paskolos sutartiniams teisiniams santykiams. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovas J. Č. ilgą laiką pažįstami, kad ieškovas, grįžęs iš užsienio, Lietuvoje siekė susikurti darbo vietą, kad kiekvienas transporto srityje turėjo skirtingo pobūdžio darbo patirtį, kurią abu siekė sujungti, teismas padarė išvadą, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas J. Č. iki nagrinėjamo ginčo tarp šalių atsiradimo turėjo bendrą tikslą – dirbti drauge transporto srityje. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovas domėjosi UAB „Litinter“ veikla bei galimais įmonės partneriais bei kad pats ieškovas pasiūlė atsakovui transporto priemonę parduoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių esant tik paskolos sutartiniams civiliniams teisiniams santykiams, ieškovas, kaip paskolos davėjas, nebūtų suinteresuotas įmonės veiklos ypatumais bei neturėtų teisės gauti informaciją apie atliekamus pervežimus, partnerius ir vykdomus įmonės atsiskaitymus, ieškovui, kaip įmonės darbuotojui, įmonės turto pirkimo dokumentai nebūtų prieinami, bei ieškovo nuomonė dėl planuojamų atlikti sandorių atsakovui nebūtų teikiama. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę bendro verslo plėtros, bet ne paskolos sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl konstatavo, jog ginčo pinigai iš esmės atsakovui UAB „Litinter“ buvo perduoti kitokio pobūdžio, bet ne paskolos civilinių teisinių santykių pagrindu. Dėl faktinių bylos aplinkybių dėl atsakovo UAB „Litinter“ vykdomos veiklos bei atsakovo J. Č. pareigų vykdymo tinkamumo teismas plačiau nepasisakė, nurodydamas, kad jos nelaikytinos šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kokie konkretūs teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Litinter“. „Bendro verslo plėtros“ santykiai nei CK, nei kituose teisės aktuose nenumatyti. Dalyvavimas bendrame versle gali būti vykdomas įvairiomis teisinėmis formomis, ir vien teismo nustatytas faktas, kad šalys užsiėmė bendru verslu, paskolos santykių tarp šalių egzistavimo galimybės savaime neeliminuoja. „Kitokio pobūdžio“ nei paskolos santykiai – nelaikytina tinkamu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės įvertinti teismo motyvų pagrįstumo, įrodymų vertinimo ir teisės normų parinkimo bei aiškinimo teisingumo. Todėl skundžiamo teismo sprendimo motyvai laikytini neišsamiais.

2. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas prisiėmė su galima atsakovo UAB „Litinter“ verslo nesėkme (nepelningumu) susijusią lėšų negrąžinimo riziką. Apelianto teigimu, ši teismo išvada yra netikslus ieškovo parodymų aiškinimas, ieškovo paaiškinimo fragmentą atskiriant nuo konteksto, kuriame paaiškinimai buvo pateikti, kadangi ieškovas netvirtino, jog, negavusi pelno, UAB „Litinter“ būtų neprivalėjusi grąžinti suteiktas lėšas. Ieškovas neturėjo pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių UAB „Litinter“ pervestų lėšų grąžinimo terminų, bet ne dėl šių lėšų grąžinimo apskritai. Jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas prisiėmė riziką dėl atsakovui UAB „Litinter“ perduotų lėšų negrąžinimo, jei pastarasis negaus pelno, byloje nėra.

3. Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dalis ieškovo suteiktų lėšų atsakovo buvo grąžinta. Nepaisydamas realaus ar tariamo verslo pelningumo, atsakovas UAB „Litinter“ 2014-04-16 grąžino ieškovui 3 000 Lt arba 868,86 Eur. Ši suma nėra susijusi su šalių darbo santykiais, o jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, be darbo ir šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių, tarp šalių egzistavo kokie nors kitokie turtiniai teisiniai santykiai, byloje nėra.

4. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Pagal CK 6.193 str. 5 d., aiškinant sutartį, inter alia turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad dalį lėšų atsakovas UAB „Litinter“ ieškovui grąžino, apelianto manymu, patvirtina, jog atsakovo UAB „Litinter“ įsipareigojimas gautas lėšas ieškovui grąžinti ne tik egzistavo, bet ir kurį laiką buvo vykdomas. Todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai laikytini paskolos teisiniais santykiais.

5. Teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Apelianto nuomone, į bylą pateiktais įrodymais jis įrodė tiek lėšų suteikimo, tiek įsipareigojimo jas grąžinti faktus, kai atsakovai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo UAB „Litinter“ verslo dalininkas, nepateikė. Ieškovas pažymėjo, jog UAB „Litinter“ verslu jis rūpinosi kaip šios įmonės kreditorius.

6. Byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi teismas neišnagrinėjo ieškinio dalies dėl J. Č. civilinės atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, neatlikdamas naujų įrodymų tyrimo ir galimai naujų įrodymų rinkimo veiksmų.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų pakankamumo klausimą, taikymo ir aiškinimo yra suformuota ir kasacinio teismo praktika, kurią skundžiamas teismo sprendimas, atsakovų nuomone, atitinka. Atsakovų teigimu, teismas, konstatavęs, kad tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai nelaikytini paskolos teisiniais santykiais, neturėjo pareigos spręsti dėl kitokių tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kadangi ieškovas kitokių santykių egzistavimo neįrodinėjo.

2. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog lėšas ieškovas pervedė mokėjimų pavedimais, kuriuose nėra aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie pervestų lėšų paskirtį, pagrįstai sprendė, kad, siekiant nustatyti, ar atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui perduotas lėšas, būtina remtis kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai pažymėjo, kad 3 000 Lt arba 868,86 Eur suma 2014-04-16 ieškovui buvo pervesta kaip dalis įmonės gauto pelno verslo partneriui už gerus rezultatus.

3. Pareigą įrodyti, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, kad aplinkybė, jog ieškovas prisiėmė riziką dėl atsakovui UAB „Litinter“ perduotų lėšų negrąžinimo, jei pastarasis negaus pelno, yra nepagrįsta, turėjo būtent ieškovas, kadangi pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jį su atsakovu UAB „Litinter“ siejo paskoliniai teisiniai santykiai, tai teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

4. Atsakovų nuomone, net ir laikant faktines bylos aplinkybes dėl atsakovo UAB „Litinter“ vykdomos veiklos bei atsakovo J. Č. pareigų vykdymo tinkamumo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsakovo J. Č. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nėra visų būtinų sąlygų. UAB „Litinter“, sudarydama su ieškovu sandorį, nebuvo nemoki, mokėtinos sumos įmonės turto neviršijo, įsiskolinimų įmonė neturėjo, todėl, UAB „Litinter“ veikus įprastai, atsakovas J. Č., būdamas šios įmonės vadovu, fiduciarinių pareigų ieškovui neturi. Atsakovas J. Č. veikė atidžiai ir rūpestingai, neviršydamas normalios verslo rizikos. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pavirtinančių UAB „Litinter“ vadovo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl atsakovo J. Č. kaltės šiuo atveju nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Skundas dalinai tenkintinas. 

Ieškovas reikalavimą priteisti  iš atsakovų 16 975,44 Eur sumą grindė paskoliniais    santykiais, susiklosčiusiais   tarp jo ir atsakovo UAB „Litinter“. Teismas ieškovo įvykdytą piniginių sumų pervedimą atsakovui UAB „Litinter“ pavedimais, vykdytais į atsakovo banko sąskaitą  2014-02-17 d. sumoje 15000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „ sąskaitos papildymas“  ( t. I, b.l.12) ir tarptautinio mokėjimo nurodymu 13000 Eur sumai ( t. I, b.l.13) mokėjimo paskirtyje nurodant „ sąskaitos  papildymas“  įvertino ne kaip paskolą, o kaip pinigų pervedimą  tikslu, kad šie pinigai bus panaudoti transporto priemonės įsigijimui atsakovo vardu,  ieškovui žinant, kad, negavus pelno, atsakovas UAB „Litinter“   ieškovui pinigų negrąžins.

Kolegija daro išvadą, kad atsakovų pareiga buvo įrodyti, kad  tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, jog atsakovas UAB „Litinter“, negavęs pelno, turėjo teisę negrąžinti ieškovui jo pervestų sumų automobilio įsigijimui. Ieškovui neigiant,  buvus tokį susitarimą, labiau tikėtina ieškovo paaiškinimais,  nes atsakovas UAB „Litinter“,  kaip  juridinis asmuo,  turėjo  pasirūpinti  įrodymo apie teisę negrąžinti fiziniam asmeniui  pinigų,  kuriuos jis panaudojo turto įsigijimui, apmokėjimui už savo prisiimtas prievoles, buvimu.  Atsakovui neįrodžius, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas tam tikru atveju negrąžinti gautų  iš ieškovo pinigų savo verslo interesams  tenkinti, ieškinys atsakovo UAB „Litinter“ atžvilgiu turėjo būti tenkinamas. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas prisiėmė su galima atsakovo UAB „Litinter“ verslo nesėkme (nepelningumu) susijusią lėšų negrąžinimo riziką. Ši teismo išvada yra netikslus ieškovo parodymų aiškinimas, ieškovo paaiškinimo fragmentą atskiriant nuo konteksto, kuriame paaiškinimai buvo pateikti, kadangi ieškovas netvirtino, jog, negavusi pelno, UAB „Litinter“ būtų neprivalėjusi grąžinti suteiktas lėšas. Ieškovas neturėjo pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių UAB „Litinter“ pervestų lėšų grąžinimo terminų, bet ne dėl šių lėšų grąžinimo apskritai.

Teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai  santykiai,  nėra  pagrįsta, nes ta aplinkybė, jog ieškovas mokestiniais  pavedimais  pervedė į atsakovo UAB „Litinter“ sąskaitą nurodytas pinigų sumas,  įrodo paskolos teisinių  santykių buvimą, mokestiniai  pavedimai yra kitokiu skolos dokumentu, patvirtinančiu  skolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui ( CK  6.871 straipsnio  3 dalis ), šie pavedimai yra rašytinės formos reikalavimą atitinkančiu dokumentu, kai fizinis asmuo sudaro paskolos sutartį ( CK 6.871 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad  atsakovas UAB „Litinter“  nesant  verslo pelningumo 2014-04-16 grąžino ieškovui 3 000 Lt arba 868,86 Eur. Ši suma nėra susijusi su šalių darbo santykiais,  jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, be darbo ir šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių, tarp šalių egzistavo kokie nors kitokie turtiniai teisiniai santykiai,  nėra. Šiuo veiksmu  atsakovas patvirtino, kad turi pareigą grąžinti ieškovo pervestas  kaip sąskaitos  papildymas sumas, šis veiksmas vertintinas kaip dalies paskolos grąžinimas.

  Ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo atsakovo UAB „Litinter“ akcininku, kad tarp jo ir bendrovės nebuvo sudaryta bendros jungtinės veiklos  sutartis, kad su juo nebuvo sudaryta lėšų investavimo į bendrovę sutartis,  jis nebuvo atsakingas už bendrovės  komercinės veiklos  organizavimą,  leidžia daryti  išvadą, kad nebuvo tarp šalių susitarimo, jog  pinigai liks bendrovės nuosavybe, neatsižvelgiant į bendrovės veiklos  rezultatus. Kolegija daro  išvadą, kad pirmosios  instancijos  teismas  netinkamai  vertino įrodymus byloje , todėl   sprendimas dalyje, kurioje  ieškinys atmestas UAB „Litinter“ atžvilgiu,  naikintinas  CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tenkinant reikalavimą dėl 16 975,44 Eur priteisimo  iš atsakovo UAB “Litinter“.  Dalyje dėl 5 procentų dydžio  palūkanų priteisimo  reikalavimas taip pat  tenkintinas atsakovo UAB “Litinter“  atžvilgiu CPK 6.210 straipsnio  pagrindu.  

  Ieškovo reikalavimas  priteisti iš atsakovo J. Č. subsidiariai su UAB „Litinter“ 16 975,44 Eur paskolą atmestas pagrįstai,  nors,  pripažinus, kad atsakinga pagal reikalavimą yra UAB „Litinter“,  ieškinys J. Č. atžvilgiu  atmestinas kitais motyvais, nei nurodyta teismo  sprendime. Reikalavimą šioje dalyje ieškovas grindė tuo, kad atsakovas UAB „ Litinter“ negali įvykdyti savo prievolės  ieškovui, kad juridinio asmens  vadovo-atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, dėl to jis yra atsakingas pagal juridinio  asmens prievolę savo turtu subsidiariai  ieškovui, tai įtvirtinta CK 2.50 straipsnyje. Nesąžiningais  veiksmais  ieškovas nurodė tai, kad   atsakovas suklaidino ieškovą, nuslėpdamas faktą, kad bendrovė turi didelių pradelstų įsiskolinimų, atsakovo J. Č. turtas areštuotas keliose vykdomosiose bylose. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis atsako tuo atveju, kai juridinis asmuo  negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų,  tačiau tai, kad juridinio asmens dalyvis nesąžiningai elgiasi su asmeniu, iš kurio siekia gauti paskolą, nėra veiksmais, dėl kurių juridinis asmuo negali įvykdyti savo  prievolės.  Siekimas gauti bendrovei paskolą, pripažintina veiksmu, kuriuo siekiama, kad bendrovė gautų pelno, o ne veikimu  tuo tikslu, kad bendrovė negalėtų vykdyti  prievolių. Transporto priemonių  pardavimas pigiau, nei jos buvo įsigytos, nėra nesąžiningu veikimu,  byloje nepateikta  įrodymų,  kad  šias transporto  priemones  atsakovas pardavė sąmoningai mažesnėmis,  nei rinkos  kainomis,   turėdamas galimybę gauti didesnį pelną iš jų pardavimo.  Kolegija daro išvadą, kad atsakovo J. Č. atžvilgiu  ieškinys nebuvo įrodytas, todėl  jis atmestas pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui priteistinos iš atsakovo UAB „Litinter“ bylinėjimosi  išlaidos, kurios  sudaro 1758 Lt  ( t. I, b.l. 11), pateikiant  ieškinį  ir 509  Eur ( t. III, b.l. 8) , apmokant už apeliacinį skundą. Bendra priteistina šių išlaidų suma  sudaro 1018 Eur.  Procesinių dokumentų  įteikimo išlaidos byloje sudarė 5,78 Eur, jos   priteistinos  iš atsakovo,  kurio  atžvilgiu ieškinys  patenkintas, valstybei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį dalinai patenkinti.

Priteisti  ieškovui J. B. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Litinter“ ( jak 302316498) 16 975,44 Eur skolos ir  5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos  sumos, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio pateikimo  dienos - 2014-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį  atsakovui J. Č. atmesti.

Priteisti  valstybei iš UAB „Litinter“ ( jak 302316498) 5,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai                                                                                                                              Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

              Zita Smirnovienė