Civilinė byla Nr. e2-465-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00113-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lentų broliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lentų broliai“ ieškinį atsakovui A. B. dėl bendrovei jos vadovo veiksmais padarytos žalos bei skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lentų broliai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. 159 419,92 Eur dydžio žalos atlyginimą, 19 242,12 Eur dydžio skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises 178 662,04 Eur vertei, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas paskutinę savo, kaip bendrovės vadovo įgaliojimų dieną (2021 m. sausio 6 d.), išmokėjo savo vadovaujamiems juridiniams asmenims viešajai įstaigai „Let's go team“ 11 500 Eur, UAB „Keberiokšt“ 11 473,86 Eur. Be to, paskutinėmis savo, kaip bendrovės vadovo įgaliojimų dienomis, atsakovas įformino 10 000 Eur paskolos grąžinimą savo tėvui, išmokėdamas jam ne tik pagrindinę paskolos sumą ir pelno palūkanas, bet ir papildomai nesąžiningai paskaičiuodamas 5 110 Eur netesybų. Atsakovas, jau nebeturėdamas bendrovės darbuotojo įgaliojimų, nesąžiningai pasinaudojo turimais prisijungimais prie bendrovės paslaugų užsakymo elektroninės sistemos ir nemokamai sau priskyrė 100 vnt. apsilankymų bendrovės valdomuose vandenlenčių parkuose. Taip pat atsakovas nesąžiningai ir tyčia vilkina bendrovės veiklos dokumentų perdavimą naujajam bendrovės vadovui, tikėtinai siekdamas nuslėpti nenaudingus bendrovei sandorius bei taip nesąžiningai vengdamas civilinės atsakomybės.
4. Ieškovės nuomone, nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad atsakovas yra linkęs tenkinti savo asmeninius turtinius interesus piktnaudžiaudamas turimomis teisėmis ir neatsižvelgdamas į kitų asmenų teises, interesus bei lūkesčius. Esant ypač didelei pareikšto ieškinio reikalavimo sumai (178 662,04 Eur) atsakovo atžvilgiu bei vertinant atsakovo elgesį per paskutines dienas iki jo vadovavimo įgaliojimų pasibaigimo, egzistuoja pagrįsta rizika, kad atsakovas gali nesąžiningai slėpti savo turtą ir vengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, todėl būtina jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėja, jog atsakovas, vykdydamas neracionalų bendrovės lėšų valdymą, padarė ieškovei 159 419,92 Eur dydžio žalą, yra skolingas ieškovei 19 242,12 Eur. Taip pat ieškovė kartu su ieškiniu pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Taigi, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
7. Teismo nuomone, minėti ieškovės argumentai dėl atsakovo veiksmų prieš jį atšaukiant iš ieškovės vadovo pareigų, nesant duomenų apie atliktų mokėjimų paskirtį, patys savaime neleidžia spręsti, kad atsakovas yra nesąžiningas ar gali bandyti slėpti savo turtą, siekdamas apsunkti ar išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kitokių duomenų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad atsakovas slepia ar ketina slėpti savo turtą, ieškovė nepateikė. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ir atsakovas yra pareiškęs teisme ieškovei bei jos valdymo organams ieškinį dėl veiklos tyrimo, t. y. abi ginčo šalys turi daugiau tarpusavio ginčų. Taigi, šiame kontekste ieškovės teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą kelia abejones.
8. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo siekį ar ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, turint tikslą eliminuoti galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Taigi, ieškovei neįrodžius antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant A. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai 178 662,04 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sieja atsakovo nesąžiningumo nustatymą tik su vieninteliu požymiu – turto slėpimu. Be to, teismas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovė įrodytų atsakovo nesąžiningumą. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmės bei prieštarauja kitų Lietuvos teismų sprendimų praktikai taikant laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama rizika ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nuosekliai aiškina, kad atsakovo ketinimo vengti vykdyti teismo sprendimą objektyviai neįmanoma pagrįsti ieškinio pateikimo metu, todėl ieškovei suteikiama teisė remtis teisinio pobūdžio teiginiais tiek apie didelę reiškiamo reikalavimo vertę, tiek ir apie kitas ieškovei žinomas reikšmingas aplinkybes.
9.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsižvelgiant tiek į didelę ieškinio reikalavimų sumą (178 662,04 Eur), tiek į ieškinyje nurodytą atsakovo A. B. elgesį iki ieškinio pareiškimo, t. y. į vykdytus lėšų pervedimus susijusiems asmenims, ieškovės lėšų neteisėtą panaudojimą asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau tokių aplinkybių nevertino, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
9.4. Remiantis naujausia Lietuvos teismų praktika, ieškovė, reikšdama ieškinį dėl didelės sumos priteisimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalėjo įrodyti dar ir atsakovo nesąžiningumo.
9.5. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai apie atsakovo elgesį iki ieškinio pareiškimo, siekį pasipelnyti bendrovės sąskaita patvirtina, kad atsakovas yra linkęs nesilaikyti finansinės drausmės ir gali imtis veiksmų valdyti savo turimą turtą taip, kad apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Naujai paskirtas bendrovės vadovas, susipažinęs su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad atsakovas 2017–2020 m. bendrovės lėšas naudojo savo poreikių tenkinimui, pirko asmeninio naudojimo prekes, sveikatingumo paslaugas bei finansavo įsigyto gyvenamojo būsto remonto išlaidas, sudarė eilę nenaudingų bendrovei sandorių ir kt. Taip pat atsakovas paskutinę savo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų dieną be aiškaus tikslo išmokėjo kitoms savo valdomoms įmonėms lėšas, įformino paskolos grąžinimą tėvui, nors turėjo skolų mokesčių administratoriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bankui. Be to, atsakovas nesąžiningai ir tyčia vilkina bendrovės veiklos dokumentų perdavimą naujam bendrovės vadovui, taip galimai siekdamas nuslėpti nenaudingus bendrovei sandorius ir išvengti atsakomybės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo asmeninius turtinius interesus valdo nesąžiningais būdais, yra linkęs piktnaudžiauti turimomis teisėmis.
9.6. Esant ypač didelei pareikšto ieškinio reikalavimo sumai atsakovo atžvilgiu bei vertinant atsakovo elgesį per paskutines dienas iki jo vadovavimo įgaliojimų pasibaigimo, ieškovės įsitikinimu, egzistuoja pagrįsta rizika, jog atsakovas gali nesąžiningai slėpti savo turtą ir vengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, todėl būtina skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nutartį. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Taigi, ieškovės argumentai, kad ji neturi pareigos įrodyti atsakovo nesąžiningumą yra nepagrįsti.
10.2. Ieškovė teismui nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą. Vien deklaratyvūs ieškovės argumentai apie galimybę paslėpti turtą atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina. Atsakovas savo turto niekada neslėpė, šiuo metu neslepia ir ateityje nežada slėpti ar kaip kitaip perleisti ir suvaržyti.
10.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, ar atsakovas iššvaistė 159 419,92 Eur, yra nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šios aplinkybės nevertinamos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
13. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
14. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Šiuo atveju ieškovės ieškinys atsakovui A. B. dėl bendrovei padarytos žalos bei skolos priteisimo yra priimtas ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus bei tikėtinai pagrindė su žalos priteisimu susijusius reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad ieškinys formaliai atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir yra preliminariai pagrįstas.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, nes, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė duomenų įrodančių atsakovo siekį ar ketinimus paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, turint tikslą eliminuoti galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde nurodo, kad teismas privalėjo vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį atsižvelgdamas tiek į didelę ieškinio sumą, tiek į ieškinyje nurodytą atsakovo elgesį iki ieškinio pareiškimo. Ieškovės nuomone, vien didelė ieškinio suma konkrečiu atveju sudaro pagrindą atsakovo turto areštui, todėl ji neturi pareigos įrodinėti atsakovo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodomais argumentais.
16. Vertinant ieškovės atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.).
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
18. Priešingai nei atskirajame skunde teigia ieškovė, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
19. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejo tik su vienu požymiu – turto slėpimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių aplinkybių visumą – tiek atsakovo elgesį iki ieškinio pareiškimo, tiek grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui ateityje realumą, kiek tai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad vien aplinkybės dėl atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, išmokėtų sumų jo valdomoms įmonėms, grąžintos paskolos atsakovo tėvui, neturint vienareikšmiškų įrodymų, kad tokie mokėjimai buvo pripažinti nepagrįstais, savaime nereiškia, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar elgėsi nesąžiningai. Be to, tiek jau nurodytos aplinkybės, tiek ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi bendrovės ištekliais, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Taigi, į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus – išnagrinėjus bylą iš esmės.
20. Kaip jau minėta, laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo turi pareigą įrodyti atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pakankamų tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų ieškovė byloje nėra pateikusi. Taip pat byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad atsakovas, sužinoję apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nutraukė vykdomą ūkinę veiklą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Taigi, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą ir jo sąmoningą siekį išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras