LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 28 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 12 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalies normą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė turi galimybę normaliomis sąnaudomis naudotis savo patalpomis net ir nenustačius servitutų. Ieškovė byloje pagrindė, kad nėra alternatyvios galimybės naudotis patalpomis pagal paskirtį, nes norėdama teisėtai pasidaryti naują įėjimą, turi inicijuoti mažiausiai tris naujus teismo procesus, taip pat ir procesą dėl inžinerinių tinklų, kurie ieškovei nepriklauso, perkėlimo. Taigi ieškovė pagrindė teisinių kliūčių egzistavimą, tačiau teismas iš esmės CK 4.126 straipsnio 1 dalies normą aiškino taip, kad teisinės kliūtys, trukdančios naudoti daiktą pagal paskirtį be servituto, turi būti neįveikiamos, ir tokia aplinkybė įrodoma tik realiai inicijavus procesus dėl tokių kliūčių panaikinimo ir jiems pasibaigus nepalankiai. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neanalizavo ir nevertino naujo įėjimo įrengimo konkrečių padarinių kitų asmenų teisėms, nelygino jų su prašomų servitutų sukeliamais atsakovo teisių apribojimais, kad prašomas nustatyti servitutas atitinka dešimtmečius egzistavusią padėtį. Pirmenybę suteikęs nekilnojamojo daikto sunaikinimui, teismas neargumentavo tokios savo pozicijos. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė objektyvią būtinybę ieškovei nustatyti servitutą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Be to, kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovę sumokėjusiai UAB „Belvista“ (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Belvista“ (j. a. k. 304072103) 107 (vieną šimtą septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 28 d. Powszechna Kasa Osczędnosci Bank Polski SA.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas