Civilinė byla Nr. e2A-146-390/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02935-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14120-886/2018 pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė advokatų profesinė bendrija „Magnusson ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2115,08 Eur skolą, 339,65 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji pagal 2012 m. birželio 13 d. sutartį teikė atsakovei teisines paslaugas Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1546-413/2015 dėl skolos priteisimo su UAB „Lausta“. Ieškovė byloje atstovavo atsakovę, parengė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, dalyvavo derybose su UAB „Lausta“. Už suteiktas teisines paslaugas ieškovė atsakovei 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 2115,08 Eur sumai. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas.

2.       Atsakovė UAB „Dinaka“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškove nesitarė dėl suteiktų teisinių paslaugų, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paslaugų suteikimą. Atsakovė nepriėmė ieškovės suteiktų paslaugų ir dėl to jai pateikė pretenziją. Ieškovės sąskaitos neįtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą. Atsakovės atstovas teismo posėdžiuose sutiko ieškovei sumokėti pusę prašomos priteisti skolos sumos, pripažino, kad ieškovė teikė atsakovei teisines paslaugas, tačiau nurodė, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, todėl ieškovė savo sąskaita turėjo ištaisyti nekokybiškai suteiktų paslaugų trūkumus. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, 2012 m. birželio 13 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo neteko galios, nes ji galiojo tik ieškovei atstovaujant atsakovei pirmosios instancijos teisme. Ieškovė atsakovei suteikė nekokybiškas teisines paslaugas, už ankščiau suteiktas teisines paslaugas atsakovė buvo sumokėjusi apie 7000 Eur, todėl ieškovė turėjo nemokamai toliau jai teikti teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Dinaka“ ieškovei advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ 1829,52 Eur skolą, 310,20 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2139,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,72 Eur žyminį mokestį; likusioje dalyje ieškinio netenkino.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, jog ieškovei teikiant atsakovei ataskaitose nurodytas teisines paslaugas, 2012 m. birželio 13 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta. Civilinės bylos Nr. 2-182-413/2018 LITEKO duomenys patvirtina, kad advokatė D. S. atstovavo atsakovę 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžiuose, juose dalyvavo ir atsakovės vadovas, tačiau jis jokiu būdu neišreiškė savo valios nei bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui, nei advokatei ar advokatų profesinei bendrijai, kad atstovavimo teisiniai santykiai nebegalioja. Rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad 2012 m. birželio 13 d. teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta tik 2017 m. spalio 25 d., pačios ieškovės iniciatyva. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei teikiant teisines paslaugas, už kurias prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą sumą, 2012 m. birželio 13 d. teisinių paslaugų sutartis buvo negaliojanti ar nutraukta.

5.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog advokatas E. R. 2015 m. kovo 13 d. atstovavo atsakovę derybose su UAB „Lausta“, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžiuose nenurodė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar šios derybos įvyko. Ieškovės atstovė teismo posėdžiuose negalėjo paaiškinti, kurie asmenys dalyvavo derybose, kurioje vietoje derybos vyko ir kokiu tikslu. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog suteikė atsakovei šias teisines paslaugas, todėl 217,80 Eur dydžio išlaidų už jas nepriteisė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl įmokos už ekspertizę pateikimas užtruko 36 minutes, todėl užmokestį už šią paslaugą sumažino iki 2012 m. birželio 13 d. teisinių paslaugų sutarties įkainių priede šalių susitarto minimalaus mokesčio, kuris skaičiuojamas kas 0,2 valandos - 33,88 Eur, įskaitant PVM. Atsižvelgus į ieškinio reikalavimų patenkintą dalį, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 219,03 Eur palūkanas pagal neapmokėtą 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 91,17 Eur palūkanų pagal neapmokėtą 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė advokatų profesinė bendrija „Magnusson ir partneriai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės reikalavimą dėl 285,56 skolos bei 29,45 palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklę bei proceso rungimosi principą, tuo be pagrindo suteikdamas atsakovei pranašumą įrodinėjimo procese. Apeliantė pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei nuoseklius paaiškinimus, aktyviai ir operatyviai vedė bylą, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, pasyviai, procesą vilkino nepagrįstais pareiškimais apie tariamai netinkamai įteiktus procesinius dokumentus, į bylą teikė nepasirašytus, su byla nesusijusius rašytinius įrodymus. Tačiau teismas vis tiek laikė, jog tokie atsakovės atsikirtimai yra pakankami dalies ieškinio reikalavimų paneigimui, o apeliantė, atitinkamai, neįrodė savo reikalavimų pilna apimtimi.

6.2.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nenurodė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu galima spręsti apie 2015 m. kovo13 d. įvykusias derybas. Apeliantė neturi nei pareigos, nei teisės filmuoti ar kitaip įrašinėti konfidencialių derybų, kuriose atstovauja klientus, kad šiais duomenimis įrodinėtų suteiktas teisines paslaugas. 2015 m. kovo 13 d. derybose dalyvavo ir pats atsakovės vadovas, kuris 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu tęsė nesąžiningą elgesį teigdamas, jog derybų (kuriose pats dalyvavo) nebuvo.

6.3.       Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantė nepagrindė kodėl įmokos už ekspertizę pateikimas teismui užtruko 36 minutes. Pirmiau nurodytas veiksmas apėmė ne vien techninį momentą – dokumento įkėlimą į el. teismų sistemą, tačiau taip pat ir parengiamuosius veiksmus – dokumentų surinkimą, suskaitmeninimą, susirašinėjimą ir telefoninius pokalbius su atsakove ekspertizės klausimais bei kitus susijusius veiksmus, kuriuos apeliantė atliko atsakovės naudai.

6.4.       Teismas netinkamai taikė ir aiškino apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas reglamentuojančias teisės normas – nepaisė nuostatos, jog už suteiktas teisines paslaugas, kurias atsakovė visas be išimties priėmė ir pripažino, jai kyla pareiga atsiskaityti. Apeliantė pažymi, jog šalis siejo ilgalaikiai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl atsakovei buvo žinomi tiek apeliantės paslaugų teikimo įkainiai, tiek sąskaitų pateikimo ir apmokėjimo tvarka ir suteiktų paslaugų detalizavimo būdas.

6.5.       Teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos teismų praktikos, formuojamos tos pačios kategorijos bylose - pagrindą apeliantei reikalauti apmokėjimo suteikia jau vien pats darbų atlikimo faktas, kas byloje yra nustatyta ir ko atsakovė niekada nėra ginčijusi (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimas c. b. Nr. 2A-66-230/2015). Apeliantė atsakovei suteikė teisines paslaugas bei atliko visus kitus nuo apeliantės priklausančius veiksmus tam, kad įgytų teisę į atlyginimą už visas suteiktas paslaugas.

7.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. kuriuo ieškovų naudai nepriteista 285,56 skolos bei 29,45 palūkanų,  teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Byloje ginčas kilo dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas teisines paslaugas.

12.       Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti teisines paslaugas, o atsakovė sutiko mokėti valandinį honorarą už ieškovės advokatų ir teisininkų sugaištą laiką, vykdant atsakovės pavedimus, įskaitant kelionėse sugaištą laiką (Sutarties 1, 7 punktai). Ieškovė atsakovę atstovavo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1546-413/2015 (LITEKO duomenimis nustatyta, kad dabartinis bylos numeris 2-87-413/2019) dėl skolos priteisimo su UAB „Lausta“. Už suteiktas teisines paslaugas ieškovė 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 2115,08 Eur sumai.

13.       Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžiuose nenurodė jokių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad advokatas E. R.  2015 m. kovo 13 d. atstovavo atsakovę derybose su UAB „Lausta“. Šiuo pagrindu ieškovės prašomų 217,80 Eur (180 Eur + 37,80 Eur PVM) dydžio išlaidų už dalyvavimą derybose nepriteisė. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė nepagrindė, kodėl įmokos už ekspertizę pateikimas užtruko 36 minutes, todėl užmokestį už šią paslaugą (ieškovė prašė priteisti 101,64 Eur (84 Eur +17,64 Eur PVM )) sumažino iki 2012 m. birželio 13 d. teisinių paslaugų sutarties įkainių priede šalių susitarto minimalaus mokesčio, kuris skaičiuojamas kas 0,2 valandos - 33,88 Eur, įskaitant PVM.

14.       Ieškovė nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo nurodyti faktiniai duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie 2015 m. kovo13 d. įvykusias derybas. Apeliantės nuomone,  apeliantė neturi nei pareigos, nei teisės filmuoti, ar kitaip įrašinėti konfidencialių derybų, kuriose atstovauja klientus, kad šiais duomenimis įrodinėtų suteiktas teisines paslaugas. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. derybose dalyvavo ir pats atsakovės vadovas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusio posėdžio metu teigė, kad derybų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

15.       Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama LR CPK 178 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju apeliantė privalėjo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, t. y. įrodyti, kad 2015 m. kovo 13 d. ieškovės advokatas E. R. atstovavo atsakovę derybose su UAB „Lausta“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė fakto, kad būtent šias paslaugas teikė atsakovei. Byloje nenustatyta, kad egzistuotų kokie nors rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų vykusias derybas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėdamas bylas negali vadovautis prielaidomis ir teiginiais, kurie neparemti konkrečiais įrodymais, todėl negali priteisti ir ieškovės prašomų teisinių paslaugų išlaidų. 

16.       Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jog, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, reiškia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016, 22 punktas).

18.       Pažymėtina, kad teismas turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste. Taigi nagrinėjamu atveju, nors ieškovės išrašytoje 2015 m. kovo 31 d. sąskaitoje faktūroje yra įtraukta paslauga – atstovavimas kliento interesams derybose su UAB „Lausta“, tačiau byloje neįrodyta, kad ši paslauga iš tikrųjų buvo atlikta.

19.       Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde apeliantė taip pat teigia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog apeliantė nepagrindė kodėl įmokos už ekspertizę pateikimas teismui užtruko 36 minutes. Nurodo, kad šis veiksmas apėmė ne vien techninį momentą – dokumento įkėlimą į el. teismų sistemą, tačiau taip pat ir parengiamuosius veiksmus – dokumentų surinkimą, suskaitmeninimą, susirašinėjimą ir telefoninius pokalbius su atsakove ekspertizės klausimais bei kitus susijusius veiksmus, kuriuos apeliantė atliko atsakovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl šio apeliantės argumento, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis teiginys taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Vien tai, kad apeliantė teigia, jog minėtas veiksmas apėmė ne tik dokumento įkėlimą į el. teismų sistemą, nesudaro pagrindo spręsti, kad kitiems ieškovės išvardytiems veiksmas atlikti buvo užtrunkama 36 minutes. Ieškovės minimi susirašinėjimai ir pokalbiai su atsakove, susiję su ekspertizės klausimais, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendime jau buvo pripažinti kaip egzistuojantys ir dėl šių paslaugų atlikimo ieškovei teismo sprendimu iš atsakovės buvo atlyginta. Tuo tarpu kitų įrodymų, kurie konkrečiai pagrįstų ieškovės teiginius, kodėl įmokos už ekspertizę pateikimas užtruko 36 minutes, ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu išsprendė klausimą dėl atsakovės prievolės apmokėti ieškovei už jos suteiktas teisines paslaugas, t. y. ieškinį tenkino iš dalies, o ieškinio netenkino tik toje dalyje, kurioje ieškovė neįrodė, kad egzistavo jos minimos suteiktos teisinės paslaugos, nurodytos 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sąskaitose faktūrose  – atsakovės atstovavimas derybose su UAB „Lausta“ ir kodėl įmokos už ekspertizę teismui pateikimas truko 36 minutes. Todėl apeliantės apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas reglamentuojančias teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas.

21.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

22.       Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies  1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.         

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Algimantas Kukalis