Administracinė byla Nr.  I-3798-422/2018

                                                        Proceso Nr. 3-62-3-00765-2018-3

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2;

                         55.1.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau  ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui E. J.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

              Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo kalinamas Alytaus PN 1-jame lokaliniame sektoriuje 2 bendrabutyje kankinančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, kad ginčo patalpose buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, trūko erdvės judėti, todėl nebuvo įmanoma fiziškai pailsėti. Pastato, kuriame gyveno pareiškėjas, konstrukcijoje buvo asbesto, kurio dulkės sukelia vėžį. Gyvenamosios patalpos sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, grindys išpuvusios, todėl jų nebuvo galima tinkamai išvalyti. Tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, pastoviai buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, žiemą buvo šalta, apšvietimas netinkamas, buvo buitinių parazitų. Kalint tokiomis sąlygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

              Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–14), atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose jam buvo užtikrinta vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta ir ventiliacija atitiko higienos reikalavimus, tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, surašyti atlikus patikrinimus Alytaus PN patalpose. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Alytaus PN sudarę sutartį su įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos  bei deratizacijos darbus. Bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai dengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių Alytaus PN nėra. Asbestas pataisos namų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Alytaus PN 2 - as bendrabutis nėra avarinės, o tik blogos būklės. Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą. 2016 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Teisingumo ministro valdymo sričių 2017-2019 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatytas tikslinis finansavimas Alytaus PN 2 - ojo bendrabučio rekonstravimui, rekonstrukcijos darbai bus pradėti 2018 m. liepos mėn. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

              Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais laikotarpiu nuo  2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 25 d. jį kalinant Alytaus pataisos namuose 2 bendrabutyje I lokaliniame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. jis buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

     Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 10–11) nurodė, kad laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 17 d., nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 2 d. ir nuo 2016 m. kovo 9 iki 2016 m. kovo 15 d. pareiškėjas kalėjo 5 būrio 4 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas 44,96 kv. m, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengta 12 miegamųjų, todėl vienam nuteistajam teko nuo 3,74 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 44,98 kv. m ploto, jame ginčo metu buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,74 kv. m.

Nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas kalėjo 4 būrio 3 miegamajame, kurio plotas 44,81 kv. m, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m.

Nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 2 miegamąjį, kurio plotas 33,86 kv. m, jame ginčo metu buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 4,23 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 7 d. pareiškėjas paskirtas į 5 būrio 2 miegamąjį, kurio plotas – 44,81 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m.

Nuo  2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjas paskirtas į 3 būrio 3 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas 44,76 kv. m, jame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,73 kv. m.

Nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas paskirtas į 3 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 45,64 kv. m. ploto, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,8 kv. m. gyvenamojo ploto.

Šiuos argumentus atsakovės atstovas grindžia duomenimis apie pareiškėjo perkėlimą (b. l. 16-17), pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 18–21) ir kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenis (b. l. 22–24).

Teismas pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo  Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)).

Pareiškėjas iš dalies sutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, patvirtindamas, kad kalint 3 būrio 2 miegamajame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, tačiau kitus Alytaus PN nurodytus duomenis ginčijo, teigdamas, kad jo kalėjimo laikotarpiais 5 būrio 2-4 miegamajame buvo 12 dviaukščių lovų (24 gyvenamosios vietos),  4 būrio 3 miegamajame – 12 dviaukščių lovų (24 gyvenamosios vietos), 4 būrio 2 miegamajame -  8 dviaukštės lovos (16 gyvenamųjų vietų), 3 būrio 3 miegamajame – 17 gyvenamųjų vietų. Pareiškėjo nuomone, šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo atstovo pateikti duomenys apie jo perkėlimus (b. l. 16–17), iš kurių matyti, kad 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 2-62, 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 2-81,  2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 2-105 pareiškėjas paskirtas į 5 būrio 50 brigadą (5 būrio 4 miegamąjį) 77 lovą.

Iš į bylą pateiktos pažymos apie pareiškėjo perkėlimus (b. l. 16–17) matyti, kad Alytaus PN direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 2-62, 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 2-81,  2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 2-105 pareiškėjas paskirtas į 5 būrio 50 brigadą (5 būrio 4 miegamąjį) 77 lovą, 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 2-112, 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2-136 ir 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2-183 buvo paskirtas į 4 būrio 40 brigadą (4 būrio 3 miegamąjį) 18 lovą, tačiau atsakovės atstovo atsiliepime į skundą bei kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenimis 5 būrio 4 miegamajame bei 4 būrio 3 miegamajame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų. Šių duomenų prieštaravimai kelia abejonių Alytaus PN pateiktais duomenimis.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad kompiuterinėje programoje „Įskaita“  pasitaiko netikslumų, duomenys būna pasenę, neatnaujinti (teismui pateikti kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenys  2018 m. sausio 11 d. data).

Teigė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Alytaus pataisos namuose  vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose buvo padidinta iki 3,6 kv. m, lovų antri aukštai buvo naikinami. Atsakovės atstovas pateikė teismui Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio   11 d. įsakymą Nr. 1-106, reglamentuojantį nuteistiesiems tenkančią gyvenamojo ploto normą bei nuteistųjų rakinimo tvarką, kurio priėmimo data kelia abejonių atsakovės atstovo tvirtinimu, jog Alytaus PN nuteistiesiems gyvenamojo ploto norma buvo padidinta nuo 2017 m. sausio 1 d.

Patvirtinti, kad ginčo patalpose vertinamuoju laikotarpiu buvo tik vieno aukšto lovos atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo, nurodė, kad šią aplinkybę bei lovų išdėstymą gali pagrįsti turimi gyvenamųjų patalpų planai. Teismo posėdžio metu (b. l. 57–58) atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui papildomų įrodymų dėl miegamųjų vietų skaičiaus (ginčo patalpų planus), tačiau šių dokumentų teismui nepateikė.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad Alytaus PN nepateikė teismui objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiškėjo kalėjimo metu ginčo patalpose buvo atsakovės atstovo nurodytas miegamųjų vietų skaičius. Nesant tokių duomenų, lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad jo kalėjimo metu 5 būrio 2-4 miegamajame buvo 12 dviaukščių lovų (24 gyvenamosios vietos),  4 būrio 3 miegamajame – 12 dviaukščių lovų (24 gyvenamosios vietos), 4 būrio 2 miegamajame -  8 dviaukštė lovos (16 gyvenamųjų vietų),  3 būrio 3 miegamajame – 17 gyvenamųjų vietų.

Atsižvelgiant į tai, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas minėtose patalpose skaičiuotinas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš pareiškėjo nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus.

Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 5 būrio 4 miegamajame jam teko 1,87 kv. m., 5 būrio 3 miegamajame – 1,87 kv. m, 4 būrio 3 miegamajame– 1,8 kv. m, 4 būrio 2 miegamajame – 2,12 kv. m, 5 būrio 2 miegamajame – 1,87 kv. m, 3 būrio 3 miegamajame – 2,63 kv. m ir 3 būrio 2 miegamajame – 3,8 kv. m.

Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose (išskyrus 3 būrio 2 miegamąjį) nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su 2 –ojo bendrabučio, kuriame buvo 3-5 būriai, prasta technine būkle, nurodydamas, kad sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, grindys išpuvusios, todėl juos nebuvo galima tinkamai išvalyti, kaupėsi bakterijos. Tvirtino, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kuris ateityje gali sukelti vėžinius susirgimus.

  Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad atlikus  2  – ojo bendrabučio  apžiūrą jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių  remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 5–6). Kad būtinas 2 –ojo bendrabučio kapitalinis remontas, nurodyta ir byloje esančiuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Alytaus departamento pateiktuose dokumentuose ( b. l. 33–35, 77–78).

Įvertinus pirmiau išdėstytą, akivaizdu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl blogos 2 - ojo bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų.

Akte (b. l. 5–6) nurodyta, kad 2 – ojo bendrabučio  stogas dengtas rulonine danga, pamatai – betono, akmenų, grindys – betono, plokštės, lentų, sienos – plytų, vidus tinkuotas, pertvaros – plytų, tinkuotos, perdengimas – gelžbetonio, tinkuotas, medis ir pan. Duomenų apie asbesto buvimą 2 – ojo bendrabučio konstrukcijoje nėra nurodyta, todėl abstrakčios pareiškėjo pretenzijos dėl asbesto 2 – bendrabučio konstrukcijoje atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl ventiliacijos gyvenamosiose patalpose nebuvimo, netinkamos dirbtinės apšvietos, oro temperatūros,  didelės drėgmės, pelėsio, buitinių parazitų..

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje esančiuose patikrinimo aktuose (b. l. 33–35, 105–107) nustatyta, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas sudaryta, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai paneigia pareiškėjo pretenzijas dėl ventiliacijos ginčo patalpose nebuvimo.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kurį gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx..

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN HN 134:2015 16 punkte.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta atitinka higienos reikalavimus, tai, Alytaus PN nuomone, patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, surašyti atlikus patikrinimus Alytaus PN, tačiau akivaizdu, kad byloje vertinamu laikotarpiu gyvenamųjų patalpų, kuriose kalėjo pareiškėjas, fizikinių parametrų (apšvietos, temperatūros, santykinės oro drėgmės ir pan.) atitiktis higienos normos reikalavimams nebuvo tikrinta. Darytina išvada, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, oro temperatūros, santykinės drėgmės, natūralios apšvietos atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams  pareiškėjo kalėjimo jose metu, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl gyvenamųjų patalpų netinkamos natūralios apšvietos, temperatūros ir santykinės oro drėgmės vertinamos pareiškėjo naudai, todėl dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Kita vertus, pagal aukščiau nurodyta teismų praktiką, iš pareiškėjo yra reikalaujama pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus  pateikti kai kuriuos įrodymus.

Pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, nenurodė, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkama natūrali apšvieta, drėgmė, oro temperatūra, pelėsi, iš ko jis sprendė, kad gyvenamųjų patalpų nurodyti fizikiniai parametrai yra netinkami, kuo tai pasireiškė. Nurodytų aplinkybių nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais,  taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.). Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui, kad dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas.  Byloje nesant duomenų apie konkrečius pažeidimo atvejus, pareiškėjui galimai sukeltas neigiamas pasekmes, negalimas atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN sudarę sutartį su įmone, turinčia teisę atlikti dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Darbai atliekami pagal poreikį (b. l. 28–32, 114–125). Pareiškėjas aplinkybių dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose nekonkretizavo, nenurodė, kokioje patalpoje, kada ir kokių parazitų buvo, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl buitinių parazitų buvimo konkrečioje gyvenamojoje patalpoje, jų naikinimo kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją, o šie į jo prašymus nereagavo, nėra duomenų apie tai, kad dėl jų įkandimo pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos medikus ar pan., todėl, atsižvelgiant į Alytaus PN pateiktus duomenis apie vykdomus sutartinius įsipareigojimus, pareiškėjo abstrakčios, jokiais įrodymais nepagrįstos pretenzijos dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo atmestinos kai nepagrįstos.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN  pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 328 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais nepatogumais, neigiamais, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, dirglumu, nemiga, sumažėjusia galimybe bendrauti ir pan.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl (duomenys neskelbtini), 8 kartus dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–52). Objektyvių duomenų, paneigiančių faktą, kad pareiškėjo kreipimasis į medikus dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo sąlygotas  byloje nustatytų pažeidimų nėra, todėl tikėtina, kad šiuos kreipimusis galėjo sąlygoti per mažas gyvenamasis plotas bei techniškai netvarkinga patalpų aplinka.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio     2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, kad pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas 328 dienas kalėjo netvarkingose, apleistose patalpose, jam teko 1,87 kv. m, 2,63 kv. m gyvenamojo ploto. Spręstina, jog nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN  ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti jam neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad nustatyti pažeidimai negrįžtamai pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.),  vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2630 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2630 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

   Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos  administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                     Janina Vitunskienė