Civilinė byla Nr. e2-9-356/2020

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-02358-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.; 2.6.18.3; 2.6.9.2; 3.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 12 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė, 

sekretoriaujant Elonai Mackutei,

dalyvaujant ieškovės V. S. įmonės „Dialmeda“ atstovams V. S. ir advokatei Justinai Murauskaitei,

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rigsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, atstovei advokatei Jolitai Urbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-9-356/2020 pagal ieškovės V. S. įmonės „Dialmeda“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rigsta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“,  dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo ir pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rigsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, priešieškinį ieškovei V. S. įmonei „Dialmeda“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Romas ir Virgis“, uždaroji akcinė bendrovė „Lorinda“, uždaroji akcinė bendrovė „Froleta“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statkodas, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bedrovės „Lausona“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė V. S. įmonė „Dialmeda“ ieškiniu (1-4 b.l., t.1) prašė priteisti iš atsakovės: 20 001,33 EUR sumą, atsakovei sumokėtą avansu be teisinio pagrindo; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į priešieškinį ( 1-7 b.l., t.3) prašė atsakovės priešieškinį atmesti.

Ieškovė faktines aplinkybes nurodė ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, o atstovai paaiškino, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarytą Statybos remonto darbų atlikimo sutartį (toliau – ir Sutartis) vykdė netinkamai: statybos darbų priežiūrą vykdė atsakovės direktoriaus sutuoktinė ne ieškovės naudai; buvo pasitelktas subrangovas, nors Sutartimi numatyta be ieškovės sutikimo nesudaryti tokių susitarimų; kaip paaiškėjo vėliau, nuo pat darbų pradžios atsakovė darbus vykdė nepaisydama Projekto reikalavimų, dėl to dauguma darbų nėra kokybiški, juos būtina atlikti iš naujo; ieškovė sutikimo darbus atlikti ne pagal Projektą atsakovei nedavė; dėl nukrypimų nuo Projekto nebuvo galima įrengti tokį stogą, koks buvo numatytas Projekte; atsakovė nesilaikė ne tik Sutarties nuostatų, bet ir įstatymų reikalavimų – kartu su PVM sąskaitomis - faktūromis (toliau – ir Sąskaitos) neteikė atliktų darbų aktų, dėl to ieškovė neturėjo galimybės patikrinti, kokie konkretūs darbai atlikti, koks jų kiekis ir kokybė; dėl atsakovės daromų pažeidimų ieškovė statybos darbus ėmė finansuoti mokėdama avansu, nes mokėti už atskiras Sąskaitas nebuvo įmanoma; atsakovės išrašytose Sąskaitose buvo įrašyta daugiau darbų, nei realiai atlikta, įrašyti tie patys darbai net į keletą Sąskaitų, buvo išrašytos dvi sąskaitos tai pačiai sumai tik už kitokius darbus; dėl atsakovės daromų Sutarties pažeidimų sustabdė statybos darbus, nurodė darbų neatitikimus Projektui, prašė perduoti darbus pateikiant tinkamos formos atliktų darbų aktus, kreipėsi į kompetentingą instituciją, prašė patikrinti atliekamų darbų kokybę; su atsakove sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties, atsakovė įsipareigojo trūkumus ištaisyti, tačiau jokių veiksmų neatliko; ieškovė Sutartį nutraukė, kreipėsi į ekspertą, kuris nustatė, kad tinkamai atliktų darbų yra už 26 398,12 EUR (su PVM), todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 0001,30 EUR, kurie buvo sumokėti avansu ir šiuo metu pas atsakovę yra be teisėto pagrindo, likę įmokos pilnai padengia kokybiškai atliktų darbų išlaidas, todėl priešieškinis atmestinas. Atsakovė neįrodė, kad atliko daugiau kokybiškų darbų, kuriuos ieškovė būtų Sutarties ar įstatymo nustatyta tvarka priėmusi. Iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Taip pat, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, atsakovė suklastojo Statybos darbų žurnalą ir jį kaip įrodymą teikė prašymo nagrinėjimui kompetentingai institucijai ir teismui, nesumokėjo užstato ekspertizės atlikimui, atsisakė derėtis ir ginčą baigti taikiai, pasitraukė iš mediacijos. Į šiuos faktus prašė atsižvelgti ir priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Rigsta“ priešieškiniu (1-6 b.l., t.2) prašė priteisti iš ieškovės 13 140,46 EUR skolą už atliktus darbus; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 296,00 EUR žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti; ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo atmesti.

Atsakovė faktines aplinkybes nurodė priešieškinyje, o atstovai paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti: neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį ir dėl atsakovės kaltės kurie nors atlikti darbai ar jų dalis buvo nekokybiški, neatitiko Projektui; atsakovė neviršijo Sutartimi numatytų darbų kainos, nes ieškovė įsipareigojo sumokėti 56 100 EUR, o atlikta darbų ir išrašyta Sąskaitų tik 55 539,91 EUR sumai; iki pat Sutarties nutraukimo ieškovė nereiškė pretenzijų dėl darbų kiekio ir kokybės, o vengė atsiskaityti tik dėl tos priežasties, kad netiko atsakovės sudarytų atliktų darbų aktų forma; atsakovei pradėjus darbus paaiškėjo, kad Projekte nurodyti duomenys neatitinka faktiniams duomenims, ypatingai dėl pastato aukščio; byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovės vadovas žodžiu leido darbus vykdyti ne pagal Projektą, žadėjo, kad vėliau Projektas bus pakeistas, tačiau to nepadarė, o atsakovę apkaltino, nušalino nuo tolimesnio Sutarties vykdymo, tik vėliau buvo padaryti tam tikri Projekto pakeitimai, bet atsakovei nepateikti; ieškovė neįrodė, kad atsakovė neatliko darbų ar kad jų negali naudoti pagal paskirtį; ekspertizės aktas paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais, objektas apžiūrėtas nedalyvaujant atsakovės atstovui, neatliekant visų būtinų matavimų; kitas rangovas UAB „Lorinda“ jokių atsakovės darbo trūkumų, galimai tik išskyrus sienų mūro iš smulkių blokų išardymą ir pamatų hidroizoliaciją, nešalino; atsakovė nėra praturtėjusi ieškovės sąskaitą, ieškovės turtas nėra sumažėjęs, ieškovė turėjo teisę pažeistas teises ginti kitais būdais; atsakovė atliko darbų iš viso už 55 539,91 EUR, ieškovė darbus faktiškai priėmė ir naudoja, tačiau nesumokėjo pagal 2016-12-15 Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 409,73 EUR, pagal 2016-12-23 Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 545,50 EUR, pagal 2016-12-31 Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 185,23 EUR, iš viso 13 140,46 EUR; neteisėtai sustabdė darbus, įsipareigojo iki 2017-05-15 pagal atliktų darbų aktus priimti darbus, bet nepriėmė; naujų brėžinių atsakovei nepateikė, todėl pagal papildomą susitarimą prie Sutarties jokie darbai atlikti nebuvo; ieškovė, turėdama įstatymo numatytą pareigą prižiūrėti atliekamus darbus, pretenzijų nereiškė, todėl vėliau nebegali remtis, kad darbai nekokybiški, o atsakovė negali būti atsakinga už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, jeigu darbų eigoje ieškovė kaip užsakovė su tuo sutiko. Iš ieškovės priteistina nesumokėta 13 140,46 EUR skolos suma, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir turėtos bylinėjimosi išlaidos, o žyminis mokestis grąžintinas, nes atsakovei iškelta bankroto byla.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Romas ir Virgis“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lorinda“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį (77-80 b.l., t.3) nurodė, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, o priešieškinis atmestinas. Trečiojo asmens nuomone, netinkamą statybos darbų techninę priežiūrą galimai sąlygojo tai, kad atsakovės direktorių ir trečiojo asmens UAB „Froleta“ vadovę siejo santuokiniai ryšiai. Vykdydama (duomenys neskelbtini) sutartį su ieškove, UAB „Lorinda“ atliko stogo konstrukcijos surinkimo ir uždengimo darbus, tuo pačiu šalino ir atsakovės su trūkumais atliktus darbus, trečiojo asmens darbai ieškovės priimti, už juos atsiskaityta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Froleta“ atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, paaiškino, kad trečiasis asmuo statybos techninę priežiūrą vykdė tinkamai, nustatė, kad faktinė padėtis neatitinka Projekto sprendinių, apie tai žodžiu informavo ieškovės direktorių, gavo žodinį sutikimą toliau vykdyti darbus ir patikinimą, kad vėliau Projektas iš dalies bus pakeistas, ji tuo klausimu bendravo ir su V. Ž., darbų eigai niekas neprieštaravo ir darbų eigoje pretenzijų nereiškė. Darbus ieškovė priėmė, naudoja pagal paskirtį, todėl priešieškinį būtina tenkinti, nes ieškovė neatsiskaitė pilnai už darbus, o ieškinį atmesti, nes neįrodyta, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statkodas, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bedrovės „Lausona“, atsiliepime į ieškinį (11 b.l., t.8) nurodė, kad UAB „Statkodas“ atliko darbus pagal sutartį su atsakove, darbus atsakovė priėmė, pretenzijų nepareiškė, mano, kad reikėtų tenkinti priešieškinį.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis 1 dalis). Valstybės pripažįstamas sutarties laisvės principas suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu sutarties šalių teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip, negu nustatyta įstatymo. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos LAT praktikoje.

Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė (5-8 b.l., t.1) Statybos remonto darbų atlikimo sutartį, tuo metu atsakovės pavadinimas buvo UAB „Natūralūs produktai“, atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (gydymo paskirties pastato rekonstrukciją (pagal priedą 1-3)) adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) (1-262 b.l., t. 4). Atsakovė – paslaugų teikėja įsipareigojo teikti paslaugas, t. y. etapais atlikti darbus pagal Sutarties priedus 1-3 nuo Sutarties sudarymo dienos, o ieškovė – paslaugų gavėja įsipareigojo laiku atsiskaityti už paslaugas pagal pateiktus darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras, galutinis terminas nustatytas nebuvo.

Tokie šalių įsipareigojimai pagal jų sudarytą Sutartį atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga).

Statybos rangos darbai, kuriuos etapais nuo Sutarties sudarymo dienos atsakovė įsipareigojo atlikti, buvo numatyti Sutarties prieduose – lokalinėse sąmatose Nr. 1– Nr. 3 (5-8 b.l., t.1). Pagal Lokalinę sąmatą Nr. 1 buvo numatyta atlikti priestato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų už 47 982,27 EUR (su PVM –58 058,55 EUR ). Pagal Lokalinę sąmatą Nr. 2 buvo numatyta atlikti mansardos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo darbų už 118 413,28 EUR (su PVM – 143 280,07 EUR). Pagal Lokalinę sąmatą Nr. 3 buvo numatyta atlikti esamo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies renovacijos darbų už 51 975,46 EUR (su PVM – 62 890,31 EUR). Kaip matyti iš Sutarties 3 punkto sąlygų, ieškovė už statybos rangos darbus įsipareigojo sumokėti 218 371,01 EUR atsakovei ir 45 857,92 EUR PVM, o avansu – 3 000 EUR.

Ieškovė 2016-07-29 sumokėjo 3 000 EUR avansą, be to, laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2016-12-23 atliko kitus mokėjimus (16-22 b.l., t.1): 2016-09-13 ir 2016-09-20 sumokėjo pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  iš viso 6 099,45 EUR; 2016-09-28 sumokėjo 2 000 EUR, 2016-10-04 – 5 000 EUR, 2016-10-24 – 3 000 EUR, 2016-10-28 – 3 000 EUR, 2016-11-22 – 2 000 EUR, 2016-11-23 – 4 000 EUR, 2016-12-02 – 6 000 EUR, nurodė, kad mokama avansu; 2016-12-16 ir 2016-12-20 sumokėjo pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 10 000 EUR; 2016-12-23 dalinai apmokėjo PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 300 EUR. Ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2016-12-23 iš viso sumokėjo 46 399,45 EUR. Be to, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad 4 000 EUR sumą 2016-11-24 ieškovė sumokėjo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šią įmonę 2016-11-29 raštu prašė  sumokėtą sumą užskaityti kaip atsakovės sumokėtą sumą už atliekamus statybos darbus (188-191 b.l., t.8). Nors atsakovės atstovės nuomone, toks įskaitymas šiuo metu negalimas, nes atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, tačiau šis įskaitymas buvo atliktas dar ieškovei nenutraukus Sutarties. Atsakovė, nors teigė, kad tokia skolos suma iš jos buvo priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prie bylos pridėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu iš atsakovės priteista skola neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla (182 b.l., t.8), kitokių įrodymų neteikė. Taigi nustatytina, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 50 399,45 EUR, iš jų 28 000 EUR sumokėjo avansu.  

Pažymėtina, kad šalys Sutartimi (5-8 b.l, t.1) buvo susitarusios, kad atsakovė etapais atliks darbus, o ieškovė atsiskaitys už paslaugas pagal pateiktus darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras (toliau – ir Sąskaita). Taigi Sutartimi šalys tarpinius atsiskaitymus už etapais atliekamus darbus padarė priklausomus ne tik nuo PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo, bet ir nuo darbų priėmimo ir perdavimo aktų sudarymo ir pasirašymo. Pagal įstatyme (CK 6.694 straipsnis) nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pažeidė šią Sutarties sąlygą ir atsiskaitymui teikė tik PVM sąskaitas – faktūras, atsakovės atstovai laikėsi nuomonės, kad apmokėjimui pakankamas įrodymas apie atliktus darbus yra vien tik PVM sąskaitos – faktūros, nes jose detaliai nurodyti atlikti konkretūs darbai ir jų kiekiai. Laikotarpiu nuo Sutarties vykdymo pradžios iki 2016-12-31, kada išrašyta paskutinė Sąskaita, atsakovė neteikė ieškovei suderinti nei vieno darbų atlikimo akto, nes, kaip nurodyta priešieškinyje, atsakovė PVM sąskaitą – faktūrą laikė kartu ir atliktų darbų aktu.

Atsakovė laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2016-12-31 išrašė PVM sąskaitas – faktūras  ir teikė jas ieškovei apmokėti (15-25, 33 b.l., t.2, 126 b.l., t.3).    

Atsakovė 2016-09-12 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pamatų kasimą ir betonavimą (13 m3) 5 373,42 EUR sumai ir už 2 aukšto langų montažą su montavimo medžiagomis (21,36 m3) 726,03 EUR sumai, iš viso 6 099,45 EUR (be PVM) sumai. Kaip nurodė ieškovė, tokie darbai buvo numatyti Sutartimi, atitiko reikalavimus, tačiau pamatų kasimo ir betonavimo darbai (pagal visose apmokėjimui pateiktose Sąskaitose nurodytus duomenis apie tokio pobūdžio darbus matyti, kad Sutartimi numatyta šiems darbams suma yra viršyta 1 430,04 EUR), o pagal Sutartį nebuvo padaryti lauko ir vidaus angokraščiai, palangės, langai buvo ieškovės, nepalikta suma angokraščių darbams, iš viso 1 851,65 EUR sumai.

Ieškovė 2016-09-13 ir 2016-09-20 mokėjimo pavedimais šią Sąskaitą apmokėjo, nurodė, kad apmokama Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Po šios Sąskaitos apmokėjimo 2016-09-28 ieškovė pervedė 2 000 EUR, nurodė, kad mokėjimo paskirtis – avansas.

Atsakovė 2016-09-30 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pamatų kasimą ir betonavimą (4,84 m3) 2 000,56 EUR (be PVM) sumai. Ieškovė nurodė, kad darbai buvo numatyti Sutartimi, atitiko reikalavimus. 

Laikotarpiu nuo 2016-10-04 iki 2016-10-26 ieškovė sumokėjo iš viso 11 000 EUR, nurodė, kad mokėjimo paskirtis – avansas.

Atsakovė 2016-10-31 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už pamatų kasimą ir betonavimą (1.66 m3) 686,14 EUR, už rūsio ir I a. perdangos betonavimą (7 m3) 3 181,85 EUR, rūsio laiptų betonavimą (1.7 m3) 772,74 EUR, už I a. Lauko sienų mūrą (13.04 m3) 5 173,10 EUR, už rūsio ir I a. pertvarų mūrą (18,56 m2) 467,53 EUR, viso už 10 281,36 EUR, ir už nenumatytus darbus (7 proc. nuo darbų sumos – 10 281,36 EUR ) 719,70 EUR, iš viso už 11 001,06 EUR (be PVM) sumą. Kaip nurodė ieškovė, Sutartimi rūsio ir I a. perdangos bei pertvaros betonavimo darbai 3 181,85 EUR ir 467,53 EUR sumoms nebuvo numatyti, darbai, išskyrus tai, kad neatitinka rūsio laiptų pakopų ilgis ir plotis, laiptų maršo plotis neatitinka Projekto ir minimalių priešgaisrinės saugos reikalavimų (772,74 EUR suma), atsakovė nesudarė nenumatytų darbų aprašo, atitinka reikalavimus.

Laikotarpiu nuo 2016-11-22 iki 2016-11-23 ieškovė sumokėjo iš viso 6 000 EUR, nurodė, kad mokėjimo paskirtis – avansas.

Atsakovė 2016-11-30 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 a. perdangos betonavimą (4,7 m3) 2 136,39 EUR, už 2 a. fasadinių sienų mūrą (5,06 m3) 2 007,35 EUR, pertvaros mūrą (8,7 m2) 219,15 EUR, 2 a. sienos ardymą, angų užtaisymą ( 64 val.) 1 057,92 EUR, parapeto ardymo, statybinio laužo išvežimo ir utilizavimo darbus (224 val.) 3 702,72 EUR, armatūrą (0,2) 90 EUR, už sustiprinimo žiedo betonavimą (7,3 m3) 3 318,22 EUR, iš viso 12 154,48 EUR (be PVM), sumažinus 377,27 EUR suma už armatūrą. Ieškovė nurodė, kad 2 a. perdangos betonavimas (4,7 m3) 2 136,39 EUR neatitinka reikalavimų dėl to, kad projektinė perdangos apačios altitudė yra 6,100 m nuo nulio, o įrengtos perdangos apatinė altitudė yra 6,300 m nuo nulio, todėl neatitinka Sutarties sąlygų; pertvarų mūras (219,15 EUR ) nenumatytas, tačiau atitinka reikalavimus; mano, kad 2 a. sienos ardymas, angų užtaisymas ( 64 val.) 1 057,92 EUR sumai bei parapeto ardymo, statybinio laužo išvežimo ir utilizavimo darbai (224 val.) 3 702,72 EUR galimai yra nenumatyti darbai, kurie įrašyti į Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); sustiprinimo žiedo betonavimas (7,3 m3) 3 318,22 EUR sumai neatitinka jau minėtų reikalavimų dėl altitudžių. Be to, Sutartimi sulygta tik dėl 2 a. fasadinių sienų mūrijimo ir dėl sustiprinimo žiedo betonavimo.

Ieškovė 2016-12-02 sumokėjo 6 000 EUR, nurodė, kad mokėjimo paskirtis – avansas.

Atsakovė 2016-12-15 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2-3 a. priestato fasadinių sienų mūrą (11,94 m3) 4 736,72 EUR, mansardinio aukšto sienų mūrą (23,6 m3) 9 362,36 EUR, sustiprinimo žiedo betonavimą (1 m3) 454,55 EUR, iš viso 14 553,63 EUR (be PVM). Ieškovė nurodė, kad tik 2-3 a. priestato fasadinių sienų mūro darbai (11,94 m3) 4 736,72 EUR buvo numatyti Sutartimi, atitinka reikalavimus. O mansardinio aukšto sienų mūro darbai (23,6 m3) 9 362,36 EUR, sustiprinimo žiedo betonavimas (1 m3) 454,55 EUR, nors buvo numatyti Sutartimi, tačiau darbų padaryta 6 100,17 EUR mažiau, nei sutarta, darbai neatitinka reikalavimų, nes mansardinio aukšto langų angų apačia pagal Projektą privalėjo būti 7,040 m. altitudėje, o yra langų ertmių apačia 7,420 m altitudėje, betoninio žiedo apatinė altitudė yra 0,4 m aukštesnė negu nurodyta Projekte.

Po šios Sąskaitos išrašymo ieškovė 2016-12-16 ir 2016-12-20 iš viso sumokėjo 10 000 EUR sumą, nurodė, kad tai yra dalinis Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas. Ieškovė 2016-12-23 sumokėjo 2 300  EUR, nurodė, kad mokėjimo paskirtis – avansas.

 Atsakovė 2016-12-23 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sustiprinimo žiedo betonavimą 2 409,11 EUR, už priestato 2 a. perdangos betonavimą 2 136,39 EUR, iš viso 4 545,50 EUR (be PVM). Ieškovė nurodė, kad priestato 2 a. perdangos betonavimo darbai 2 136,39 EUR sumai Sutartimi nenumatyti ir jau buvo įrašyti į Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); sustiprinimo žiedo betonavimo darbai 2 409,11 EUR sumai neatitinka reikalavimų, nes pagal Projektą privalėjo pastato sienos būti sutvirtintos metalo juosta iš lauko pusės, o iš vidinės pusės – metalo „U“ formos profiliu.

Ieškovės teigimu, atsakovė 2016-12-23 buvo išrašiusi ir kitą Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tokiai pačiai sumai – 4 545,50 EUR, tik nurodžiusi kitokius darbus: 3 a. laiptų betonavimo darbus, kurie numatyti Sutartimi 818,19 EUR sumai, tačiau jie neatitinka reikalavimų dėl laiptų pakopų ilgio, laiptų maršo plotis neatitinka Projekto ir minimalių priešgaisrinės saugos reikalavimų ir negalima įrengti Projekte numatytų neįgaliųjų keltuvų; sustiprinimo žiedo betonavimo darbai 3 727,31 EUR sumai, ieškovės teigimu, jau buvo įrašyti į Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 

Kaip priešieškinio priedą atsakovė pridėjo 2016-12-23 išrašytą Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sustiprinimo žiedo betonavimą 2 409,11 EUR, už priestato 2 a. perdangos betonavimą 2 136,39 EUR, iš viso 4 545,50 EUR (be PVM). Kitą atsakovės 2016-12-23 išrašytą Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovė (139 b.l., t. 8). Taigi atsakovė apmokėjimui 2016-12-23 išrašė dvi Sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai, tik už skirtingus darbus.

Atsakovė 2016-12-31 išrašė Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už priestato pamatų šiltinimo su hidroizoliacijos įrengimu (25,6 m2) 2 221,57 EUR, išorinių sienų mūro darbus (7,2 m3) 2 856,31 EUR, šiukšlių išvežimą 107,35 EUR, iš viso 5 185,23 EUR sumai.  Ieškovė nurodė, kad tokie darbai, išskyrus šiukšlių išvežimą (107,35 EUR suma) buvo numatyti Sutartimi, tačiau buvo atlikta mažiau priestato pamatų šiltinimo su hidroizoliacijos įrengimo darbų ir darbai 2 221,57 EUR sumai neatitinka reikalavimų, nes blogai įrengta sienų hidroizoliacija, per sieną sunkiasi vanduo, be to, nesant atliktų darbų perdavimo aktų, nėra aišku, už kokių sienų – mansardinio aukšto ar priestato mūro darbus paskaičiuota mokėti 2 856,31 EUR suma.

Taigi atsakovė kaip priešieškinio priedus pateikė laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2016-12-31 išrašytas Sąskaitas bendrai 55 539,91 EUR sumai.  

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pilnai neapmokėdavo teikiamų Sąskaitų, be to, neįskaičiusi 4 000 EUR sumos, ieškovės už atsakovę sumokėtos tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovavosi CK 6.55 straipsnio įmokų paskirstymo taisyklėmis ir laikė, kad buvo padengtos seniausios skolos, todėl prašė pripažinti, kad ieškovė nesumokėjo pagal 2016-12-15 Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 409,73 EUR, pagal 2016-12-23 Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 545,50 EUR, pagal 2016-12-31 Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 185,23 EUR, iš viso nesumokėjo 13 140,46 EUR.

Kaip jau nustatyta, ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2016-12-23 ir tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso sumokėjo 50 399,45 EUR, o atsakovė Sąskaitose nurodė atlikusi darbų 55 539,91 EUR sumai, taigi net nustačius, kad visi darbai atitinka Sutarties reikalavimus, neapmokėta suma būtų 5 140,46  EUR (55 539,91 EUR – 50 399,45 EUR), o ne 13 140,46 EUR. Kaip matyti iš atsakovės sudarytos kliento kortelės (28 b.l., t.2) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. gruodžio 31 d., atsakovė neįtraukė ne tik 4 000 EUR sumos, sumokėtos tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir dar 4 000 EUR, sumokėtų 2016 m. lapkričio 22-23 dienomis.

Atsakovės teigimu, ieškovė privalo pilnai apmokėti visas išrašytas Sąskaitas, nes neįrodė, kad darbai buvo nekokybiški, faktiškai darbus priėmė, juos naudoja.

Sutarties 3.3 papunkčiu ieškovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už paslaugas pagal pateiktus darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas – faktūras. Taigi kartu su PVM sąskaitomis – faktūromis atsakovė privalėjo ieškovei perduoti ir atliktų darbų aktus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo perduodamos tik PVM sąskaitos – faktūros. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo    pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar   daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama  daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs  
darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3   dalis).

Atsakovė, kartu su Sąskaitomis neteikdama ieškovei atliktų darbų aktų, o laikydama Sąskaitas kartu ir atliktų darbų aktais, pažeidė Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimus ir ieškovės teisę savalaikiai žinoti, kokie darbai yra užbaigti, juos apžiūrėti ir priimti, pareikšti pastabas dėl darbų kiekio ir kokybės.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovė tais atvejais, kai nenurodydavo mokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose, kad apmokama arba mokama iš dalies pagal konkrečią Sąskaitą, atsakovei pinigus pervesdavo avansu. Tokią išvadą leidžia padaryti šalių Sutartis ir paaiškinimai bei šalių atlikti veiksmai: Sutartimi nebuvo susitarta dėl konkretaus galutinio darbų atlikimo termino, atsakovės teigimu, taip buvo susitarta dėl to, kad ieškovė ketino savo lėšomis finansuoti statybos darbus, atsakovei nesudarant ir neteikiant etapais atliktų darbų aktų, kaip buvo susitarta Sutartimi, ieškovė neturėjo galimybės priimti atliktų darbų rezultatus, jai tuo pačiu neatsirado pareigą apmokėti konkrečias Sąskaitas, nes tai būtų reiškę tai, kad ieškovė sutinka nepaisyti Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, o Sąskaitas laiko ir atliktų darbų aktais, jose nurodytus darbus priima ir priima be jokių pastabų. Aiškinimas, kad ieškovė apmokėdavo konkrečias Sąskaitas, nors mokėjimo dokumentuose nurodydavo, kad mokamas avansas, reikštų nesąžiningą Sutarties šalių veiksmų, atliktų vykdant Sutartį, vertinimą ieškovės atžvilgiu ir įteisintų atsakovės padarytų Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų pažeidimą.

Ieškovė 2016-12-30 raštu (26 b.l., t.2) atsakovę informavo, kad vienašališkai stabdo darbus, nes atsakovė neracionaliai naudoja išnuomotus statybinius pastolius, nesudaro vykdomų statybos remonto darbų grafikų, todėl darbai vykdomi chaotiškai, kai kurie statybos darbai atlikti nesilaikant projektinių reikalavimų (laiptų pakopos išlietos ne pagal projekto reikalavimus, mansardinio aukšto sienų altitudės neatitinka projekto, nes mansardinio aukšto langų apatinė ir viršutinė altitudės yra aukštesnės nei nurodyta Projekte, viršutinio sutvirtinimo gelžbetoninio žiedo altitudė yra aukštesnė negu nurodyta projekte), vykdant esamų II aukšto sienų sutvirtinimo darbus buvo pažeistas stogo sandarumas ir nieko nedaroma, kad būtų pašalintas ar sustabdytas vandens prasiskverbimas nuo stogo į esamas pastato II ir I aukštų patalpas. Ieškovė reikalavo ištaisyti statybos remonto darbų broką savo lėšomis, nurodė, kad statybos remonto darbų pratęsimas galimas tik ištaisius visus, tiek nurodytus, tiek ir nenurodytus Projekto neatitikimus.

2017-01-10 ieškovė atsakovei registruotu laišku siuntė pretenziją (12-13 b.l., t.3) dėl atliktų statybos darbų, informavo kokie konkretūs darbai yra padaryti nesilaikant projektinių nurodymų: pastato priestato pirmo aukšto laiptų į antrą aukštą susiaurintos pakopos nuo 29 cm (pagal Projektą) iki 25 cm, o viena pakopa net iki 20 cm, laiptų pakopų ilgis sumažintas nuo 120 cm (pagal Projektą) iki 100 cm; pastato priestato laiptai iš pirmo aukšto į antrą aukštą privalėjo būti įrengti su dvejomis aikštelėmis 120 cm x 120 cm (pagal Projektą), o dabar pastatyti laiptai su viena laiptų aikštele 100 cm x 100 cm; pastato priestato antro aukšto laiptų į mansardinį aukštą laiptų pakopų ilgis sumažintas nuo 120 cm (pagal Projektą) iki 110 cm; antro aukšto monolitinis betoninis sustiprinimo žiedas įrengtas 20 cm aukščiau negu nurodyta projekte (projektinė betoninio žiedo apačios altitudė yru 6,100 m nuo nulio, o įrengto betoninio žiedo apatinė altitudė yra 6,300 m nuo nulio; mansardinio aukšto langų apačia pagal projektą privalėjo būti 7,040 m altitudėje, o dabar langų ertmių apačia yra 7.420 m altitudėje; mansardinio aukšto monolitinis betoninis žiedas taip pat yra sumontuotas apie 40 cm aukščiau nei nurodyta Projekte. Ieškovė tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad dėl mansardinio aukšto konstrukcijų paaukštinimo, nesilaikant Projekte nurodytų mansardinio aukšto nurodytų altitudžių, pastato šlaitinis stogas iškiltų apie 40-50 centimetrų aukščiau už Projekte nurodytą altitudę. Ieškovė reikalavo ištaisyti padarytą broką arba atlyginti žalą, o kartu su Sąskaitomis teikti detalius atliktų darbų aktus, o taip pat ir paslėptų darbų aktus.

Atsakovė 2017-03-03 atliktų statybos darbų aktų perdavimo aktu ieškovei perdavė pasirašyti atliktų darbų aktus Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 (36-49 b.l., t.2). Ieškovės direktorius juos priėmė ir jau pačiame akte nurodė, kad dėl atliktų darbų akto Nr.1 pretenzijų neturi, jį pasirašė. Šiuo aktu nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį atlikta darbų už 8 100,01 EUR. Dėl kitų aktų, kuriuose nurodyta 2016 m. spalį – gruodį atliktų darbų už 45 243,95 EUR, ieškovės direktorius nurodė, kad reikia sutikrinti atliktų darbų kiekius ir kokybę, be to, nėra pateiktas paslėptų darbų atlikimo aktas.

Ieškovės direktorius peržiūrėjo atsakovės perduotus atliktų darbų aktus Nr.2, Nr.3 ir Nr.4., 2017-03-06 el. paštu pranešė, kad aktai surašyti netinkama forma (48 b.l., t.2), kad nustatė, jog yra neatitikimų su Sutarties priedais – lokalinėmis sąmatomis. 2017-03-06 ieškovė atsakovei registruotu laišku siuntė priminimą (14 b.l., t.3) apie 2017-01-10 pretenzijoje nurodytus darbų trūkumus, priminė, kad darbai nustatyta tvarka nėra priduoti. 

2017-03-21 ieškovė atsakovei registruotu laišku siuntė priminimą (15-17 b.l., t.3), pateikė pastabas dėl atliktų darbų aktų, kurie pagal savo turinį, ieškovės nuomone, yra tik statybos darbų kaupiamieji žiniaraščiai  Nr. 1: atliktų darbų (pamatų kasimas ir betonavimas) kiekis neatitinka nei realaus kiekio, nei lokalinėje sąmatoje numatyto kiekio. Realus pamatų betonavimo kiekis yra 16,18 m3, o lokalinėje sąmatoje numatytas kiekis yra 16.04 m3; spalvotų langų (auksinis ąžuolas) įrenginius, įskaitant vidaus ir išorės palanges – tokių darbų nėra numatyta sutarties priede „esamos pastato dalies renovacija”, bet yra šiame priede, punktas Nr. 2 – „langų keitimas spalvotais (auksinis ąžuolas), įskaitant vidaus ir išorės palanges, angokraščių aptaisymą“ - langai pakeisti (realus kiekis 21,36 m2 ) vidaus ir išorės palangės neįrengtos, varstomi langai be rankenų, langų angokraščiai neaptaisyti. Atliktų darbų kaina neatitinka sutartyje aptartų kainų. Pagal pateiktą statybos darbų kaupiamąjį žiniaraštį Nr.2: perdangų ir kolonų betonavimas – šių darbų nėra numatyta sutartyje ir sutarties prieduose (lokalinėje sąmatoje Nr. 1 P „Priestato statyba“); betoninių rūsio laiptų įrengimas – rūsio laiptai įrengti nesilaikant projekto sąlygų, o taip pat pažeidžiant STR 2.02.02:2004 115 straipsnio reikalavimus; rūsio pertvarų įrengimas – realūs kiekiai neatitinka, realus rūsio pertvaros kiekis yra 9,02 m2; sienų iš FIBO tipo blokelių mūras – nenurodyta kurio aukšto kiekiai. Mūro tūrio kiekis 13,04 m3 atitinka visiškai I aukšto mūro kiekį ir dalį II aukšto mūro kiekio; nenumatyti darbai – neišvardinti nenumatytų darbų pavadinimai. Pagal pateiktą statybos darbų kaupiamąjį žiniaraštį Nr.3: perdangų ir kolonų betonavimas – šių darbų nėra numatyta sutartyje ir sutarties prieduose (lokalinėje sąmatoje Nr. 1 P „Priestato statyba“); rūsio pertvarų įrengimas – rūsio pertvaros jau buvo akte Nr. 2; sienų iš FIBO tipo blokelių mūras – nenurodyta kurio aukšto kiekiai. Mūro tūrio kiekis 5,06 m3 atitinka likusią dalį II aukšto mūro kiekį ir dalį (0,86 m3) mansardinio aukšto mūro kiekio; sienų konstrukcijų demontavimas – tokių darbų nėra sutarties priede Nr. 2 „mansardos įrengimas“, o yra numatyti darbai „senų konstrukcijų demontavimas. Laikinojo stogo įrengimas“. Akte aktuojami darbai žymiai viršija sąmatoje numatytus kiekius ir kainas. Laikinasis stogas neįrengtas; sustiprinto žiedo betonavimas (m3) – tokių darbų nėra sutarties priede Nr. 2 „mansardos įrengimas“, o yra numatyti darbai „2 a. stiprinimo darbai pagal projektų (m2)“. Neatitinka darbų pavadinimai ir atliktų darbų matavimo vienetai. Atlikta lik dalis 2 a. stiprinimo darbų, tai yra įrengtas betoninis žiedas, bet ir tai ne pagal projekte numatytas altitudes. Kiti 2 a. stiprinimo darbai neatlikti (metalinis tvirtinamasis žiedas); pagal pateiktų statybos darbų kaupiamąjį žiniaraštį Nr. 4: betoninių rūsio laiptų įrengimas – rūsio laiptai įrengti nesilaikant projekto sąlygų, o taip pat pažeidžiant STR 2.02.02:2004 115 straipsnio reikalavimus; sienų iš FIBO tipo blokelių mūras – nenurodyta kurio aukšto kiekiai. Mūro tūrio kiekis 11,94 m3 neatitinka likusios dalies mansardinio aukšto mūro kiekio, realus likutis mansardinio aukšto mūro kiekis 6,87 m3. Mūro tūrio kiekis 5,07 m3 neatitinka esamo priestato mūro tūrio kiekio; fasadinių sienų šiltinimas putplasčio plokštėmis, įrengiant tinkuojamą fasadą – nėra pateiktas paslėptų darbų aktas užsakovui. Sustiprinto žiedo betonavimas (m3) – tokių darbų nėra sutarties priede Nr. 2 „mansardos įrengimas“, o yra numatyti darbai „2 a. stiprinimo darbai pagal projektą (m2)“. Neatitinka darbų pavadinimai ir atliktų darbų matavimo vienetai. Atlikta tik dalis 2 a. stiprinimo darbų, tai yra įrengtas antras betoninis žiedas su betoniniais stulpeliais, bet ir tai ne pagal Projekte numatytas altitudes. Antro betoninio žiedo ir stulpelių kokybė yra nepatenkinama (keliose vietose betono stulpeliai ir betoninis žiedas yra storesni negu FIBO tipo sienų mūras į vidinę pastato dalį); išorinių sienų įrengimo darbai – realus mansardinio aukšto sienų tūris yra 26,21 m3, o akte nurodytas 30,8 m3 neatitinka realaus kiekio; šiukšlių išvežimas – dar ne visos šiukšlės išvežtos. Priminė, kad darbai nepriduoti, kad į aktus įtraukti papildomi darbai, kurie nebuvo aptarti (duomenys neskelbtini) sutartyje, t. y. perdangų ir kolonų betonavimas, sustiprinto žiedo betonavimas, šiems darbams reikalingas papildomas susitarimas. 

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė reiškė pretenzijas, darbų trūkumai, ieškovės teigimu, anksčiau nebuvo pastebėti, nes atsakovė nepridavinėjo darbų pagal aktus, darbo brokas paaiškėjo, kai atsakovė ne pagal Projekto reikalavimus sumūrijo mansardinio aukšto sienas ir reikėjo dengti šlaitinį stogą, dėl to reikėjo keisti Projektą, nes jau nebuvo įmanoma įrengti šlaitinio stogo pagal pirminį Projektą ir reikėjo keisti šlaitinio stogo fasadinį vaizdą.

Nustačiusi tokius atliktų darbų trūkumus, ieškovė 2017-04-07 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją (9-10 b.l., t.1), prašė atlikti atsakovės vykdytų statybos darbų kokybę ir atitikimą statybos darbų projekto reikalavimams, o taip pat įvertinti UAB „Froleta“ vykdytų statybos darbų techninę priežiūrą. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip užsakovė, nustatė esant konkrečius statybos darbų neatitikimus Projekto reikalavimams, susijusius su statybos darbais, įrengiant pastato priestato rūsio ir abiejų aukštų laiptų pakopas ir laiptų aikštelę (susiaurintos pakopos, sumažintas pakopų ilgis, mažesnio dydžio aikštelė); įrengiant II aukšto monolitinį sustiprinimo žiedą (įrengtas aukščiau); įrengiant mansardinio aukšto langus (langų ertmių apačia aukščiau); įrengiant mansardinio aukšto monolitinį betoninį žiedą (sumontuotas aukščiau).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija (11-12 b.l., t.1) 2017-04-26 patikrino ir nustatė, o atsakovė pripažino, kad I - II aukšto laiptinės įrengtos nesilaikant techninio darbo projekto sprendinių (neatitinka pakopų aukštis, ilgis, aikštelių išmatavimai), I aukšto monolitinis betoninis sustiprinimo žiedas įrengtas 0,20 cm aukščiau negu nurodyta techninio darbo projekto sprendiniuose.

2017-05-02 atsakovė ieškovei siuntė el. paštu atliktų darbų aktus, sudarytus kita forma (51-55 b.l., t.2), bendrai 55 539,94 EUR sumai. Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė atsakovės direktoriaus rašytinius paaiškinimus dėl projekto 3059 neatitikimo faktinei situacijai (35 b.l., t.2), tačiau minėtas raštas neturi vieno iš būtinų rekvizitų – parengimo datos, taigi šiuo rašytiniu įrodymu negalima patvirtinti, kad jis buvo savalaikiai parengtas ir perduotas ieškovei.

Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Sutarties priedą Nr.1 (13 b.l., t.1), juo atsakovė įsipareigojo per 30 dienų nuo ieškovės paruošto detalizuoto esamo Projekto darbo brėžinių perdavimo dienos: išardyti laiptų pakopas ir aikšteles iš rūsio į I aukštą, iš I į II aukštą ir iš II aukšto į mansardinį aukštą ir įrengti iš naujo pagal Projektą; išardyti pastato priestate betono koloną ir įrengti iš naujo pagal Projektą; mansardinio aukšto langus rekonstruoti į projektines altitudes. Atsakovė įsipareigojo (3.3 papunktis) taisomų darbų aktus priduoti etapais iki termino galutinės dienos, o taip pat šalys įsipareigojo (3.4 papunktis) sudaryti atliktų darbų aktus ir juos tarpusavyje suderinti bei pasirašyti iki (duomenys neskelbtini).

Atsakovė po Sutarties priedo Nr.1 sudarymo el. laišku klausė ieškovės direktoriaus, o pastarasis 2017-05-17 atsakė į klausimus (58-59 b.l., 2), ar laiptų aikštelių altitudės yra švarių grindų, koks yra grindų su apdaila viršus, ar tikslūs projekte esami grindų mazgai (laiptų aikštelės, priestato, rūsio, 1-3 aukštų). 2017-05-19 ieškovės direktorius paaiškino, kad projekto brėžinių pjūvių altitudes patikslins (pataisys) viršutinės laiptų pakopos mazgai galės būti paskaičiuoti, kai jau bus išardyti laiptai ir pastatyti klojiniai, nes reikalinga natūroje viską pamatyti, nes 1 ir 2 aukštų mazgai bus skirtingi, laiptų maršų armatūros mazgai taip pat bus patikslinti pirmadienį.

Ieškovės paruošti detalizuoto esamo projekto darbo brėžiniai atsakovės direktoriui buvo perduoti 2017-05-12 ir 2017-05-24 aktais (8-9 b.l., t.3), buvo perduota pastato priestato rūsio ir I a. laiptinės detalizacija; pastato priestato II ir mansardinio aukšto laiptinės detalizacija; pastato priestato laiptinės pjūvio detalizacija; pastato priestato laiptinės pjūvio detalizacija (armatūros tipas ir jos išdėstymas); pastato priestato laiptinės pjūvio detalizacija (pažymėtos mazgų A, B ir C vietos); pastato priestato laiptinės mazgų A, B ir C detalizacija. Taigi ieškovė Sutarties priedo Nr. 1 pagrindu tekusią prievolę įvykdė, atsakovei 30 dienų terminas trūkumams pašalinti prasidėjo nuo papildomų dokumentų perdavimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė jokių darbų trūkumų, nurodytų Sutarties priede Nr.1, nepašalino.

2017-05-25 atsakovė ieškovei siuntė pretenziją dėl to, kad ieškovei perdavė reikalaujamos formos atliktų darbų aktus, o 2017-05-12 buvo gautos pastabos tik dėl 2016 m. rugsėjo akto, po to pateikti paaiškinimai su išplėstiniais skaičiavimais, pastabų nesulaukta, o atliktų darbų aktai nederinami, nors turėjo būti suderinti iki (duomenys neskelbtini).

Pagal įstatyme (CK 6.694 straipsnis) nustatytą reglamentavimą atliktų darbų aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos, įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnis 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyto abiejų sutarties šalių pasirašyto pagal Sutartį atliktų darbų akto, sukuriančio šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tokio dvišalio sandorio nėra dėl to, kad atsakovė, Sutartimi susitarus statybos darbus atlikti etapais, nesilaikė Sutarties 3.3 papunkčio nuostatų ir CK 6.694 straipsnio reikalavimų pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti įvykdytą darbų etapo rezultatą, laikydamas pakankamu atliktų darbų įrodymu esant PVM sąskaitą - faktūrą, neteikė ieškovei atliktų darbų aktų. 

CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovei netiko ne atliktų darbų kokybė, o tik atsakovės sudarytų atliktų darbų aktų forma, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neturi ir jos, kaip rangovo, vienasmeniškai pasirašytų atliktų darbų aktų, kurie atitiktų CK 6.694 straipsnio reikalavimus ir sukurtų šalims atitinkamas teises ir pareigas. 

Ieškovė 2017-08-10 raštu atsakovei pranešė (14-15 b.l., t.1), kad vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, Sutarties 4.3 punktu, įspėdama prieš 14 dienų, atsakovei nevykdant Sutarties ir jos priedo Nr.1 sąlygų, nutraukia Sutartį nuo 2017-08-24 ir reikalauja grąžinti be pagrindo avansu gautą sumą – 43 399,45 EUR, nes nebuvo sudaryti ir ieškovei pateikti atliktų darbų aktai, taigi pagrindas sumokėti atsakovei iš viso nebuvo atsiradęs. Taip pat nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) Sutarties priedo Nr.1 pasirašymo atsakovė nepateikė jokių atliktų darbų aktų ir neištaisė visų darbų trūkumų, nes laiptai per siauri, neatitinka projekto, tarp I ir II aukštų įrengta viena, o ne dvi aikštelės, kaip numatyta projekte, nukrypstant nuo projekto įrengtas nuožulnesnis stogas, nebaigtas įrengti perdangų paviršius, neužtaisyti langų angokraščiai.

Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles, sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje tiesiogiai numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis); antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1 – 3 dalys). Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, kurį lemia sutartį pažeidusios šalies kalti veiksmai, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu), siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.

Sutarties 4.3 papunkčiu šalys buvo susitarę, kad vienai iš šalių pažeidus sutarties sąlygas arba netinkamai jas vykdant, sutartis nutraukiama kaltą šalį įspėjus prieš 14 dienų. Atsakovė Sutarties nutraukimo nuo 2017-08-24 teisėtumo neginčijo. Trečiojo asmens UAB „Froleta“ direktorė, kuri vykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas, ieškovės direktoriui el. laišku (18 b.l., t.3) nurodė, kad jie sutarčių nutraukimui neprieštarauja, siūlė susitikti aptarti taikaus ginčo sprendimo būdus, o „pasibaksnojimus“ palikti teismams, jeigu to prireiktų.

Be sprendime jau aptartų ieškovės nurodytų bei šalių Sutarties priede Nr.1 išvardintų statybos darbų trūkumų, kaip Sutarties netinkamo vykdymo įrodymų, buvo ir kitų aplinkybių, leidusių ieškovei abejoti, kad atsakovė tinkamai įvykdys Sutartį ir pašalins trūkumus per papildomai nustatytą terminą ar vėliau. 

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė informaciją iš VĮ Registrų centro, t.t. ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (41-45 b.l., t.1) apie tai, kad jau 2017 m. atsakovė ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nebuvo pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų; kad atsakovei nuosavybės teise nėra registruota jokių nekilnojamųjų daiktų. Be to, teismo 2017-12-28 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nutarus areštuoti pinigines lėšas (49-51 b.l., t.1), bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad atsakovės banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra ir nutarties priėmimo metu nebuvo.

Atsakovės VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota veikla (Liteko, DOK - 28748) – pastatų statyba, inžinerinių statinių statyba, specializuota statybos veikla, taigi atsakovei kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, todėl prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį atsakovė turėjo kritiškai įvertinti savo galimybes ją tinkamai įvykdyti.

Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo nutarties, priimtos 2019-12-12 civilinėje byloje Nr. e2B-592-280/2019, atsakovė jau nuo 2015 metų nebevykdė prievolių kreditoriams, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų (43-44 b.l., t. 9), šiuo metu neturi turto ir lėšų, veiklos nevykdo ir yra palikta likimo valiai.

Šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė jau nuo pat Sutarties vykdymo pradžios nesilaikė Sutarties sąlygų. Nors Sutarties 6.2 papunkčiu šalys buvo susitarę neperleisti šia Sutartimi nustatytų teisių ir pareigų tretiesiems asmenims be raštiško kitos šalies sutikimo, atsakovė, ieškovės teigimu, be jos sutikimo sudarė sutartį su UAB „Statkodas“, kaip subrangovu, kuris vykdė statybos darbus pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o įmonės vadovas M. A. atsakovės direktoriaus 2016-09-15 įsakymu buvo paskirtas statybos darbų vadovu (79-8 b.l., t. 6). Statinio statybos darbų vadovu buvo paskirtas A. G. (78 b.l., t. 6). Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris atstovauja rangovui ir įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui bei normatyvinę statinio kokybę. Liudytoju apklaustas M. A. patvirtino, kad jis pastebėjo, jog faktinė padėtis dėl laiptų ir stogo mazgų neatitinka Projekto duomenų, apie tai informavo UAB „Froleta“ vadovę R. M. Nepaisant to, laiptai buvo įrengti, tačiau atsakovė neapmokėjo UAB „Statkodas“ už laiptų įrengimą, direktoriaus M. A. teigimu, apie 3 800 EUR, nes laikė, kad darbai nėra kokybiški. Kaip matyti iš priešieškinio, atsakovė ir už šiuos darbus reikalauja ieškovę apmokėti. CK 6.650 straipsnio 3 dalis nustato, kad generalinis rangovas yra atsakingas ir už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu nuomojosi darbininkus mansardos mūro darbams, parengiamiesiems ardymo darbams (9 980 EUR su PVM sumai) (10-b.l., t. 8), tačiau, atsakovės atstovo teigimu, su šia įmone nėra atsiskaitę.

Kaip patvirtino atsakovės direktorius ir liudytoju apklaustas UAB „Statkodas“ vadovas M. A., po to, kai nebuvo sumokėta už laiptų įrengimą, M. A. atsisakė toliau vykdyti statybos darbų vadovo pareigas ir pildyti statybos darbų žurnalą. Darbai buvo vykdomi 2016 metais, tuo metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (reglamento 23 punktas), prie privalomųjų statybos darbų dokumentų buvo priskiriamas statybos darbų žurnalas, kuriame fiksuojama visa statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo). Atsakovė, kadangi buvo numatyta skirti teismo statybinę ekspertizę, teismui pateikė rašytinį įrodymą – statybos darbų žurnalą. 2019-05-15 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Statkodas“ direktorius M. A. nurodė, kad rankraštiniai įrašai, esantys statybos darbų žurnale, panašūs į atliktus jo ranka, tačiau parašas tikrai nėra jo, o spaudo „Statybos darbų vadovas M. A.“, kuris yra prie visų parašų, jis niekada neturėjo. Atsakovės direktorius R. M. 2019-07-02 pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad atsakovei neapmokėjus UAB „Statkodas“ pagal sutartį, statybos darbų vadovas M. A. atsisakė pasirašyti statybos darbų žurnale, todėl už jį pasirašė jis, direktorius R. M. Iš įrašų statybų darbų žurnale matyti, kad UAB „Rigsta“ direktorius R. M. pasirašė, kaip teigia, savo parašu, tačiau ne kaip UAB „Rigsta“ direktorius, o kaip statybos darbų vadovas M. A., ką patvirtina prie kiekvieno parašo uždėtas spaudas „Statybos darbų vadovas M. A.“, kurį, remiantis liudytojo M. A. parodymais, galėjo užsakyti ir pagaminti UAB „Rigsta“ direktorius R. M.. Tokio turinio statybos darbų žurnalas iki to 2017 m. buvo pateiktas tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai (11-12 b.l., t.1). Atsakovės direktorius, šalims išaiškinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 184 straipsnio nuostatas, prašė statybos darbų žurnalu kaip rašytiniu įrodymu nesiremti (55 b.l., t. 9). UAB „Rigsta“ direktoriui mirus, CPK 300 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad trečiojo asmens UAB „Froleta“ vadovė R. M., kuriai buvo pavestos statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigos, buvo atsakovės direktoriaus R. M. sutuoktinė.

Statinio statybos techninė priežiūra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, pagal kompetenciją atsako už normatyvinę pastatyto statinio kokybę.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnis (redakcija, galiojusi šalių Sutarties vykdymo metu) nustatė, kad Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją (specialiųjų statybos darbų) statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas: 1) pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus; 2) pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus; 3) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Jei rangovas nevykdo minėtų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

Taigi UAB „Froleta“ vadovė R. M., vykdydama statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas, privalėjo veikti išimtinai ieškovės naudai.

Nagrinėjant civilinę bylą tiek atsakovė, tiek trečiojo asmens UAB „Froleta“ atstovė teigė, kad tik po Sutarties sudarymo ir atsakovei jau pradėjus vykdyti darbus, paaiškėjo, kad ieškovės pateiktas pastato techninis darbo projektas neatitinka faktinės esamo pastato padėties ir pagal projektą nėra įmanoma faktiškai atlikti darbų; kad ieškovės leidimu ir žodžiu suderinusi su projektuotojais, atsakovė atliko tam tikrus darbus taip, kad būtų įmanoma faktiškai įgyvendinti projektą; ieškovė (projektuotojas) įsipareigojo pakeisti projektą, tačiau faktiškai iki Sutarties nutraukimo su atsakove to nepadarė; kad atsakovė faktiškai atliko ir perdavė ieškovei darbus, nurodytus ieškovei išrašytose Sąskaitose; kad ieškovė, priimdama faktiškai atliktus darbus pretenzijų dėl darbų kiekio ir kokybės neturėjo ir tik ieškovei sustabdžius darbus ir atsakovei pareikalavus atsiskaityti už faktiškai iki darbų stabdymo atliktus darbus, ieškovė pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl ne pagal Projektą atliktų darbų.

Kaip nurodė ieškovė, statybos darbų žurnale, kuris, minėta, kaip rašytinis įrodymas yra suklastotas, nėra jokių duomenų, apie tai, kad UAB „Froleta“ vadovė R. M. būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, jeigu, kaip teigė, nuo pat pradžių jai jau buvo akivaizdu, kad Projektas iš dalies neįgyvendinamas, nes neatitinka realios pastato padėties. Statybos darbų žurnale, ties įrašais, pvz., apie laiptų įrengimo darbus, nėra UAB „Froleta“ vadovės įrašo apie tai, kad šie darbai turi trūkumų, nors tokį faktą, neminint kitų, atsakovė pripažino ir Sutarties priedu Nr. 1 įsipareigojo pašalinti. Darbai, R. M. teigimu, buvo atliekami tikintis, kad po to Projektas bus pakeistas, nes taip buvo susitarta žodžiu su ieškovės vadovu ir trečiojo asmens UAB „Romas ir Virgis“ darbuotoju V. Ž. Kaip patvirtinto liudytoju apklaustas minėtos bendrovės darbuotojas V. Ž., nebuvo nustatyta tokių esminių nesutapimų, kad būtų reikėję iš esmės keisti Projektą ir gauti naują leidimą, nesutapimai buvo dėl kai kurių netikslių  duomenų pastato inventorinėje byloje. Liudytojas patvirtino, kad konsultavo dėl neatitikimų ieškovę ir statinio statybos techninės priežiūros vadovę, tačiau nepatvirtino atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Froleta“ atstovų teiginių apie tai, kad ieškovės vadovas sutiko ir leido atsakovei atlikti darbus savo nuožiūra bei pažadėjo po to pakeisti atitinkamus Projekto sprendinius. Liudytojas V. Ž. atkreipė dėmesį į tai, kad Statybos įstatymas nustato pareigą statinio statybos techninės priežiūros vadovui veikti ne rangovo, o užsakovo naudai.

Jau minėta, kad liudytojas M. A. nurodė informavęs R. M. apie nesutapimus, bet visgi jo vadovaujama UAB „Statkodas“ darbus vykdė, o laiptų įrengimo darbai atsakovės buvo pripažinti nekokybiškais ir už juos nesumokėta. UAB „Froleta“ vadovė R. M., jeigu savo pareigas būtų atlikusi tinkamai, turėjo neleisti vykdyti statybos darbų, jeigu matė ir suprato, kad jie būtų vykdomi ne pagal Projektą. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas padaryti išvadą, kad UAB „Froleta“ vadovė R. M., vykdydama statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas, privalėjo veikti išimtinai ieškovės naudai, tačiau veikė atsakovės naudai.

CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovę apie Sutarties nutraukimą informavo raštu prieš 14 dienų, t. y. taip, kaip buvo susitarę Sutartimi.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, daro išvadą, kad buvo pagrindas ieškovei vienašališkai nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio 5   dalyje numatytu pagrindu, t. y. pagal Sutarties 4.3 papunkčio nuostatas, nes šalys buvo susitarę, kad vienai iš šalių pažeidus sutarties sąlygas arba netinkamai jas vykdant, sutartis nutraukiama kaltą šalį įspėjus prieš 14 dienų dėl sutarties pažeidimo, o šią savo teisę ieškovė realizavo nepažeisdama CK 6.218 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atsakovei, kaip sprendime jau nurodyta, buvo nustatytas 30 dienų terminas trūkumams pašalinti, tačiau trūkumai liko nepašalinti. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (CK 6.59, 6.200 6.205 straipsniai), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kaip nurodė ieškovės atstovai, ieškovė turėjo nuostolių išardant kai kuriuos atsakovės nekokybiškai atliktus darbus, darant Projekto pataisas, be to, ieškovė nėra patenkinta tuo, kad dėl nekokybiškai atlikto darbo stogas yra ne tokios išvaizdos, koks buvo suprojektuotas ir kt., tačiau neprašo atlyginti turėtų nuostolių, reikalauja nors grąžinti avansu permokėtą sumą.

Jeigu šalys, kurias sieja sutartiniai santykiai, konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus. CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba rangovo sutikimu ankščiau nustatyto termino. Taigi užsakovas neturi pareigos mokėti už jam neperduotą darbų rezultatą ir už netinkamai atliktus darbus.

Nutraukusi Sutartį ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą doc. dr. Saulių Sušinską dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų, kurie neturi trūkumų, vertės nustatymo. Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (23-40 b.l., t.1), kuriuo buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais darbų įkainiais 2016 m. kovo mėnesio kainomis, darbų, kurie atlikti kokybiškai ir atitinka Projekto sprendinius, yra už 21 816,63 EUR (be PVM), su PVM – 26 398,12 EUR. Ieškovė ieškiniu, remdamasi eksperto nustatytomis aplinkybėmis, laikydama, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, prašė priteisti iš atsakovės 20 001,33 EUR, kuriuos yra permokėjusi atsakovei (46 399,45 EUR - 26 398,12 EUR), taigi apskaičiavo mažindama suma, apskaičiuota su PVM, nors pareigos atsakovei mokėti PVM neturėjo, kadangi šalys taikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio normas, ir neįtraukdama 4 000 EUR sumos, sumokėtos tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo ekspertas (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovės atliktų darbų, neturinčių trūkumų, vertė yra 26 398,12 EUR, į šią sumą atsakovės nekokybiškai atlikti darbai nebuvo įskaičiuoti. Teismo ekspertas doc. dr. Saulius Sušinskas buvo apklaustas teisme kaip liudytojas, jis patvirtino ekspertizės akto duomenis esant teisingus, nes atsakingai ir neįtakojamas ieškovės atstovo apžiūrėjo atsakovės atliktus darbus, matavo, ir nustatė, kad blogai įrengta priestato rūsio hidroizoliacija, nes vanduo skverbiasi per rūsio sienas; sumažintas laiptų pakopų ilgis, susiaurintas plotis, sumažintas laiptų aikštelės dydis; antrojo aukšto monolitinis sustiprinimo žiedas įrengtas ne pagal projektines altitudes, be to, net keletą kartų skiriasi kai kurie atsakovės atliktų darbų kiekiai, kurie yra nurodyti padidinti.

Trečiojo asmens UAB „Froleta“ atstovė rėmėsi jos gautu rašytiniu įrodymu (94-103 b.l., t.6), kad jai tebesant statybos darbų techninės priežiūros vadove, 2017-04-05 statybos darbų vadovu objekte jau buvo paskirtas V. Ž. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Lorinda“ dar (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl griovimo, valymo darbų, stogo konstrukcijos surinkimo ir uždengimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas paaiškino, kad UAB „Lorinda“ atliko ir kitus darbus, nesusijusius su šalių Sutartimi, visi atsakovės trūkumai šalinami nebuvo, visi trūkumų šalinimo darbai yra nurodyti UAB „Lorinda“ atliktų darbų akte ( 84 b.l., t. 3). Kaip nurodyta UAB „Lorinda“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį, įmonė atliko stogo konstrukcijos surinkimo ir uždengimo darbus, tuo pačiu šalino ir kai kuriuos atsakovės su trūkumais atliktus darbus. Pateiktos nuotraukos (95-118 b.l., t.3) patvirtina, kur buvo vykdomi darbai, ir tai nėra susiję su visų atsakovės darbų trūkumų šalinimu.

 Ieškovės direktorius 2018-03-14 el. laišku siuntė trečiojo asmens UAB „Froleta“ atstovei R. M. 5 nuotraukas, iš kurių matyti, kad iš lauko pusės per pamatų sienas sunkiasi vanduo, nes niekas jų kol kas neremontavo. Ieškovės atstovų teigimu, trūkumų šalinimui ieškovė skirs lėšas, kurios bus priteistos iš atsakovės. 

Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „Lorinda“ ir ieškovės pateiktų kitų rašytinių įrodymų, ieškovei UAB „Lorinda“ teikė atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktus darbus ir PVM sąskaitas – faktūras, o ieškovė savalaikiai mokėjo (22-76, 81-118 b.l., t.3), šie rašytiniai įrodymai patvirtina trečiojo asmens atliktų darbų pobūdį ir kiekį.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad tiek CK 6.662 straipsnio 5 dalies, tiek CPK 212 straipsnio normos suteikia abiem šalims galimybę gauti specialiomis mokslo žiniomis pagrįstus įrodymus – atlikti ekspertizę, jeigu kyla ginčas dėl statybos darbų kiekio ar kokybės, ir dėl to patirti neigiamų pasekmių – turėti papildomų išlaidų. Prašymą paskirti teismo statybinę ekspertizę priešieškiniu pareiškė atsakovė ir akcentavo, kad neatlikus ekspertizės nėra galimybės priimti teismo sprendimą. Ieškovė neprieštaravo dėl ekspertizės atlikimo, sumokėjo užstatą, tuo tarpu atsakovė užstato nesumokėjo, teismo 2018-06-05, 2018-07-23 ir 2018-11-27 nutartimis buvo paskirta atlikti teismo statybinę ekspertizę, keičiant ekspertus iki atsakovės pasirinkto, tačiau galiausiai atsakovė atsisakė sumokėti 700 EUR užstatą (145-145 b.l., t.5), nors ieškovė buvo įmokėjusi 2 100 EUR užstatą, motyvavo nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pageidavo, kad visą reikiamą sumą sumokėtų tik ieškovė, nes paaiškėjo, kad atsakovės banko sąskaitoje nėra piniginių lėšų. Atsakovei nesumokėjus užstato, nutartis vykdyti perduota nebuvo, ieškovė, paaiškėjus, kad atsakovė neturi piniginių lėšų, nesutiko sumokėti likusią užstato dalį. Teismo statybinė ekspertizė atlikta nebuvo, nors šalys pageidavo, kad ekspertai atsakytų į klausimus:  kokia pagal byloje pateiktus dokumentus (Projektą, Sutartį, atliktų darbų aktus, statybos darbų žurnalą) ir faktiškai apžiūrėjus objektą yra atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė, darbų vertę skaičiuojant remiantis Sutarties įkainiais (jei kurių nors darbų kainos taip negalima nustatyti, šių darbų vertę skaičiuojant Sutarties sudarymo metu buvusia rinkos kaina); ar yra papildomų darbų, kurių atsakovė nenurodė atliktų darbų aktuose, kokia jų vertė; ar papildomi darbai buvo numatyti pirminiame Projekte; ar yra faktiškai atliktų darbų, kurie neatitinka Projekto reikalavimų arba yra nekokybiški; jeigu yra nukrypimų, tai ar yra galimybė tolimesnius statybos darbus vykdyti pagal pirminio projekto sprendinius; kokie konkretūs darbai yra nekokybiški ir kokia šių darbų kokybės (defektų) pašalinimo kaina remiantis Sutarties įkainiais (jei defektų ištaisymo kainos taip negalima nustatyti, kokia darbų ištaisymo rinkos kaina).

Taigi, nesant šalių pateikta įrodymų, gautų panaudojus specialias mokslo žinias (CPK 212 straipsnis), teismas vertina kitus šalių pateiktus įrodymus, t.t. remiasi ir ieškovės pateikta ekspertizės išvada, kaip vienu iš rašytinių įrodymų.

Atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl statybos darbų trūkumų, dėl darbų kiekių, klaidų ir rašymo apsirikimų, padarytų išrašant Sąskaitas, iš esmės neginčijo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė leido vykdyti statybos darbus nukrypstant nuo Projekto ir žadėjo po to pakeisti atitinkamus Projekto sprendinius, taip prisiimdama sau riziką dėl galimų darbų trūkumų.

Kaip jau minėta, ieškovė nurodė, kad sumokėjo ir neginčija: 6 099,45 EUR (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)); 2 000,56 EUR (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)); 6 578,94 EUR (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 939,23 EUR (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)); 4 736,72 EUR (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)); 2 856,31 EUR (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 000 EUR (tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“), iš viso 28 211,21 EUR. Kitų Sąskaitose nurodytų darbų neturėtų apmokėti dėl tokių priežasčių: viršyta lokalinėje sąmatoje nurodyta darbams atlikti lėšų suma, atlikti papildomi nesuderinti darbai, darbai nekokybiški, darbai į Sąskaitas įrašyti pakartotinai, išrašytos dvi Sąskaitos tai pačiai sumai, nurodyti didesni darbų kiekiai. Taigi ieškovės paskaičiavimu, po Sutarties nutraukimo atsakovei už atliktus darbus, kurie neturi trūkumų, atlygintina suma būtų 28 211,21 EUR (CK 6.671 straipsnis).

Nors ieškinio sumą – 20 001,33 EUR ieškovė apskaičiavo remdamasi eksperto skaičiavimais, tačiau bendrą ieškovės sumokėtą sumą  – 50 399,45 EUR sumažinus  neginčijama suma  – 28 211,21 EUR, suma, kurią ieškovė permokėjo, yra 22 188,24 EUR, ji yra mažesnė už ieškovės avansu sumokėtą sumą – 28 000 EUR ir didesnė už ieškinio sumą – 20 001,33 EUR.

Jau nustatyta, kad ieškovė reikalaujamo priteisti dydžio ieškinio sumą atsakovei yra sumokėjusi avansu. Avanso sąvoka nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau Teismų praktikoje ji suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus/prekes ar lėšos šiaip kam nors. Taigi avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – įvykdyti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas.

Šiuo nagrinėjamu atveju kvalifikavus ginčo sumą – 20 001,33 EUR kaip avansą, atsakovei netinkamai vykdžius Sutartį, po Sutarties nutraukimo atsakovė neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais, jai atsirado prievolė (CK 6.1, 6.2 straipsniai, 6.237 straipsnio 2 dalis) ieškovei grąžinti 20 001,33 EUR. Įrodymų, kad ši atsakovės prievolė būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), nėra, atsakovė gera valia ieškovei 20 001,33 EUR negrąžino, taigi atsakovė yra praturtėjusi tokia suma ieškovės sąskaita.

Ieškovė, nepriklausomai nuo to, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, grindžia ieškinį CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas ir kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.

Teismas vertina, kad yra nustatytos (CPK 12, 178, 185 straipsniai) visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita dėl to, kad jai ieškovė perdavė iš viso 50 399,45 EUR, iš jų –28 000 EUR kaip avansą, o atsakovė tokios vertės atliktų darbų rezultato, kaip tą numatė Sutartis, ieškovei neperdavė, darbams, kurie neturi trūkumų, apmokėti užtenka 28 211,21 EUR sumos, todėl atsakovei negrąžinus 20 001,33 EUR, ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolių; yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo – gautus pinigus naudojo savo nuožiūra kaip savininkė, nuo 2015 m. turėjo neįvykdytų piniginių prievolių kitiems kreditoriams; neįrodytas teisinis pagrindas, galintis pateisinti ieškovei priklausančių 20 001,33 EUR buvimą pas atsakovę, nes nėra abiejų šalių ar vienašališkai atsakovės pasirašytų atliktų darbų aktų kaip pagrindo ieškovei sumokėti, Sutartis nutraukta, atsakovė nebevykdo veiklos ir jokių darbų ieškovės naudai tokiai sumai atlikti negali; pareiškiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo; ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; kadangi ieškovė 20 001,33 EUR sumą sumokėjo avansu, teismas vertina, kad vien tik kiti teisės gynimo būdai neužtikrintų teisingo bylos išsprendimo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 20 001,33 EUR skola (CK 6.222, 6.237, 6.655, 6.671 straipsniai), ieškinį šioje dalyje tenkinant, o priešieškinį kaip nepagrįstą atmetant, nes atsakovei tekusi ir jos žinioje liekanti ieškovės sumokėta 28 211,21 EUR suma yra pakankama atlyginti už pagal Sutartį realiai atliktus darbus, numatytus Sutarties prieduose Nr. 1-3, kurie neturi trūkumų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašiusi taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nesiekė išvengti kitų CK statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių normų taikymo, nes nustatant šalių teises ir pareigas, sumą, kuri yra atsakovės žinioje be teisinio pagrindo, buvo vadovautasi minėtomis teisės normomis.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 20 001,33 EUR už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-12-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei iškelta bankroto byla, todėl yra pagrindas grąžinti už priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 296 EUR (atsakovės sumokėta 2018-03-09 per Perlo paslaugų terminalą, 7 b.l., t.2), žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3-4 dalys).

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad ieškovės procesinis elgesys buvo iš esmės tinkamas, o atsakovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas (pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (prašė paskirti ekspertizę, bet ją paskyrus 3 kartus atsisakė sumokėti užstatą, nors nuo pat pradžių žinojo, kad neturi lėšų (15-18, 68-71,126-128 b.l., t.5), teikė suklastotus rašytinius įrodymus (55 b.l., t.9), prašė bylą perduoti mediacijai, bet iš jos pasitraukė (28 b.l., t.6), ne iš karto atskleidė duomenis apie subrangovą, kuris po to buvo įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu (81-86 b.l., t.6)), todėl būtų pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau priešieškinis visa apimtimi atmetamas, o ieškinys tenkinamas, todėl visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovė ir netaikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų jos atžvilgiu. Nesant pakankamų įrodymų, kad atsakovė CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas pažeidė sąmoningai, baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pagrindo nebūtų (CPK 95 straipsnis).

Ieškovė ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pritaikytos 2017-12-28 nutartimi (49-51 b.l., t.1) apmokėjo 488 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta per EPP 2017-12-22). Už advokatų teisines paslaugas (procesinių dokumentų – ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, kitų užklausimų dėl įrodymų rinkimo – parengimą, atstovavimą ir kt.) iš viso sumokėjo 4 973,70 EUR (60-61, 83-84 b.l., t.1; 127-128 b.l., t.2; 120-11 b.l., t.3; 62-75 b.l., t.8).

Ieškovės turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad  laikotarpiu nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2019 m. III ketvirčio atitinkamų ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis padidėjo nuo 838,70 EUR iki 1 317,60 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atstovai, iš viso vyko 18 val. (87-90, 131-133 b.l., t.1; 135-140 b.l., t. 3; 104-108, 184-186 b.l., t. 5; 4, 43-47, 72-75, 107-114 b.l., t. 6; 43-44, 92-97, 116-117, 174-181 b.l., t. 8; 3-4, 63-65, 76-80 b.l., t. 9) pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, jos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų darbo ir laiko sąnaudoms.

Ieškovė turėjo 1 215,21 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų: 1 200 EUR sumokėjo už ekspertizės aktą ir 15,21 EUR liudytojo kelionės išlaidoms padengti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šios ieškovės išlaidos yra realios, buvo būtinos ir yra pagrįstos (62-63 b.l., t. 1; 183-184, 200 b.l., t. 8). Ieškovei iš atsakovės priteistina 488 EUR žyminio mokesčio, 4 973,70 EUR už advokatų teisines paslaugas, 1 215,21 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93, 98 straipsniai).  

Byloje susidarė 80,12 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsakovė, kaip įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). 2017-12-28 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (49-51 b.l., t.1), jos panaikintos Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei iškėlus bankroto bylą (43-44 b.l., t. 9). Statybos darbų žurnalas po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžintinas atsakovei.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rigsta“, juridinio asmens kodas 302581817, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškovės V. S. įmonės „Dialmeda“, juridinio asmens kodas 186237193, naudai: 20 001,33 EUR skolą; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20 001,33 EUR sumą už laikotarpį nuo 2017-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4 973,70 EUR už advokatų teisines paslaugas; 488 EUR žyminio mokesčio; 1 215,21 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Rigsta“, juridinio asmens kodas 302581817, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, 296 EUR žyminio mokesčio (sumokėta 2018-03-09 per Perlo paslaugų terminalą).

Po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei BUAB ,,Rigsta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB  „Reniva“, grąžinti Statybos darbų žurnalą.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                                       Vijolė Vitienė