Baudžiamoji byla Nr. 1-1497-295/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59754-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.1.3.;2.12.1.4.; 1.2.4.6.2.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis krovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis K. B. (K. B.), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016 m. gruodžio 24 d., apie 18:25 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 ‰ girtumas), tarpusavio konflikto metu, sudavė kairės rankos kumščiu į veidą nukentėjusiajai - savo seseriai A. P., tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam K. B. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Kaltinamasis K. B. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2016 m. gruodžio 24 d. vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis gyvena kartu su savo seserimi A. P., susipyko su savo seserimi ir tarpusavio konflikto metu, jis sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo seserį kaltinamasis K. B. labai gailisi (b.l. 53).

Kad būtent kaltinamasis – jos brolis K. B. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji A. P. (b.l. 6, 21, 24-25) bei liudytoja I. B. (b.l.31), kurios teigė, kad kaltinamasis K. B., 2016 m. gruodžio 24 d. vakare, būdamas girtas, sudavė nukentėjusiajai A. P. vieną smūgį kumščiu į veidą.

Smurto nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais su priedais ir fotonuotraukomis (b.l. 1-12) bei liudytojos – policijos pareigūnės - R. G. parodymais (b.l. 34), kuri duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtino, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiosios A. P. veidas „dešinėje pusėje prie lūpos buvo patinęs, matėsi nubrozdinimas ir kraujosruva <...>“.

Teisėjas mano, kad kaltinamojo K. B. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgį kumščiu į veidą) kartu su juo gyvenančią savo seserį (šeimos narį - BK 248 straipsnio 2 dalis) – sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. B., teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris nors anksčiau neteistas, tačiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurtą artimoje aplinkoje, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir daro išvadą, kad kaltinamajam K. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 55). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.   

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. B. (K. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu K. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį K. B. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į K. B. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. gruodžio 24 d. 18:25 val. iki 2016 m. gruodžio 25 d. 12:36 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti K. B., kad jis privalo:

• be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
• vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
• nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam K. B. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                Valdas Bugelevičius