Baudžiamoji byla Nr. 1-93-875/2019

                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19432-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.8.9.1; 4.1.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

                                (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 19 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei ir Rasai Jančauskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,

kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,

nukentėjusiajai A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

               Teismas

n u s t a t ė :

        J. V. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra, 2019 m. gegužės 10 d., apie 21:50 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,42 promilių neblaivumas), vieną kartą tyčia peiliu dūrė į pilvo sritį savo sugyventinei A. S., taip jai padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su diafragmos ir kepenų sužalojimu, oro ir kraujo susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, šoką dėl nukraujavimo, kas dėl kairės pusės krūtinės ląstos kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos su diafragmos ir kepenų sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia, sunkiai sutrikdė savo šeimos narės - sugyventinės A. S., sveikatą.

Kaltinamasis J. V. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine A. S. kartu gyvena apie 20 metų, jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 10 d. nuo ryto su A. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslaus laiko nepamena, jie su sugyventine  sėdėjo virtuvėje prie stalo. A. S. priekaištavo, jog jo sūnūs iš ankstesnės santuokos dažnai atvyksta neblaivus, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pavadino juos „pederastais“. Jis staiga susinervino, dešine ranka pasiėmė ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir atsistojęs, sėdinčiai prie stalo A. S., vieną kartą įdūrė į kairįjį šoną. Jam ištraukus peilį, ji nubėgo į buto koridorių ir atsigulė ant koridoriuje buvusios batų dėžės. Susivokęs ką padarė, iškart paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pranešė, kad perdūrė sugyventinę. Atvykę medikai A. S. išsivežė, o policijos pareigūnai jį pristatė į policijos komisariato areštinę. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui. Nesutarimų, jog sūnus atvyksta neblaivus yra buvę ir anksčiau. Sužalojęs savo sugyventinę A. S. labai gailisi, viskas įvyko staiga ir neapgalvotai. Sugyventinės atsiprašė, su ja susitaikė ir ketina toliau kartu gyventi.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad su J. V. kartu gyvena ir veda bendrą ūki apie 20  metų. 2019 m. gegužės 10 d abu buvo namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare abu su J. V. buvo susėdę virtuvėje, kur tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji priekaištavo J. V., jog jo sūnus dažnai atvyksta neblaivus, konflikto metu juos pavadino „pederastais“.  Kaip konkrečiai buvo sužalota peiliu, ji tvirtino nepamenanti. Peiliu buvo sužalotas jos kairysis šonas ties juosmeniu.  A. S. nurodė, kad ją sužaloti galėjo tik J. V., nes bute buvo dviese. Konfliktų, jog J. V. sūnūs atvyksta neblaivus yra buvę ir anksčiau. J. V. pretenzijų dėl sužalojimo neturi, jam atleido, planuoja toliau gyventi kartu, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas Č. J. parodė, jog 2019 m. gegužės 10 d. apie 22 val., pagal gautą Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečerio nurodymą, jog (duomenys neskelbtini) peiliu sužalotas žmogus, vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, N. A.. Atvykus į įvykio vietą buto durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Įėjus į butą ten buvęs  J. V. sušuko „Greičiau, miršta“. Nukentėjusioji  sėdėjo koridoriuje, ant batų dėžės, atsirėmusi į sieną. Ant grindų matėsi daug kraujo. Moteris, tik jiems atėjus, prarado sąmonę. Apžiūrėjus nukentėjusiąją įvykio vietoje, pamatė pažastyje durtinę žaizdą, apie 4-5 cm, kuri stipriai kraujavo. Jai buvo teikiama pirmoji pagalba, o atvykę policijos pareigūnai bendravo su vyriškiu. Asmenų bute daugiau nematė, tik sužalotą moterį ir vyriškį. Moteris buvo skubiai išvežta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur gydymui paguldyta į chirurginės reanimacijos skyrių. Vykstant į Šiaulius, moteris momentais atgaudavo sąmonę. Aimanavo, kad jai skauda, yra silpna.

L. M. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. apie 22 val., buvo gautas Telšių apskrities VPK budėtojo nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija, kad bute yra peiliu sužalotas žmogus. Įėjus į butą, pamatė, kad buto koridoriuje, ant grindų guli moteris, kuriai medikai teikė pirmąją pagalbą. Virtuvėje prie stalo sėdėjo kaltinamasis J. V., ant stalo padėtas peilis, kurio ašmenys buvo kruvini. Paklausus vyriškio, kas nutiko, jis paaiškino, kad tarp jo ir moters bute įvyko konfliktas, kurio metu jis peiliu sužalojo moterį. Apžiūrėjus butą, daugiau asmenų, išskyrus sužeistąją moterį ir vyriškį, nebuvo. J. V. elgėsi ramiai, matėsi, kad yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, jam nustatytas 1.42 promilių girtumas. Nusikalstamą veiką padaręs vyriškis, tolimesniems veiksmams, buvo pristatytas į Akmenės r. PK patalpas.

2019-05-11 tarnybiniu pranešimas, kuriame užfiksuota, jog  pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-19432-19 pagal  BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019-05-10, apie 22.02 val. policijos įstaigoje gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotą žmogų. Nuvykus nustatyta, kad išgertuvių metu neblaivus J. V. galimai peiliu dūrė A. S., kuri išvežta į gydymo įstaigą (1 t. b. l. 7). Nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 punktą (1 t. b. l. 10). Nuo 2019-05-16 ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-19432-19 tęsiamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. (1 t. b. l. 11; 17-21).

2019-05-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Namas penkių aukštų, įėjimai į laiptines iš vakarinės pusės. Per ketvirtos laiptinės duris patenkama į laiptinę. Palipus į pirmo aukšto aikštelę viduryje matomos metalines durys padengtas rudos spalvos dažų sluoksniu. Durys rakinamos įleistine spyna, spynos užrakto mechanizmas nepažeistas. Per duris patenkama į buto koridorių. Tiesiai matomas praėjimas į virtuvę. Ant žemės matomos moteriškos rankinės, rūbai, pagalvė, ant daiktų matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Virtuvės kairėje matoma spintelė, toliau matoma spintelė su kriaukle, ant jos matomos sudėtos įvairias talpos su plovikliais. Virš spintelės matoma pakabinama spintelė, toliau - lentynos, už jų - dujinė viryklė. Centre, ties langu, matoma spintelė. Ant jos stebimas padėtas peilis, ant kurio geležtės matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Priešais spintelę ir jos dešinėje matomos taburetes. Nuo įėjimo į kairę, koridoriuje ant grindų yra batai ir moteriškas rožinės spalvos megztinis, ant jų matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Toliau - suoliukas, ant kurio raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują. Už jo matoma durų angą į kambarį. Praėjime ir kambaryje ant kilimo matomos raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują. Kambario kairėje stovi spinta, toliau - viengulė lova, už jos - spintelė su veidrodžiu ir sekcija. Centre matomas staliukus, dešinėje palei sieną yra sofa. Ant jos rankenos ties durimis ir ant pledo matomos raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu grumtynių pėdsakų nestebima, daiktai neišvartyti, stovi savose vietose (1 t. b. l. 24-40). 

2019-06-12 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, peilio, paimto 2019-05-11 įvykio vietos apžiūros metu, bute (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad peilio bendras ilgis 350 mm, geležtės ilgis-200 mm, maksimalus geležtės plotis - 30 mm., maksimalus geležtės storis -2 mm., rankenos ilgis 150 mm. Peilio geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, ašmenys, išgaląsti iš abiejų pusių. Peilio kriaunos pagamintos iš medienos ir kniedėmis pritvirtintos prie koto (1 t. b. l. 49).

2019-06-10 specialisto išvada Nr. 40-( 636)-IS1-648_ ( 13.2), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis peilis, paimtas iš įvykio vietos, yra nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų, tai yra ūkinės-buitinės paskirties, virtuvinis peilis, kuris gali būti pagamintas savadarbiu būdu. Ant peilio geležtės stebimi biologiniai pėdsakai (kraujo dėmės), kurie tyrimo metu nuimti (1 t. b. l. 47-48). 

Nukentėjusiosios A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. S. nurodė, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini).  Bute, A. S. parodė  vietą virtuvėje, kur ji ir sugyventinis girtaudami sėdėjo, paskui parodo, kad ji stovėdama prie dujinės viryklės pajuto skausmą kairiajame šone ir pamatė už nugaros stovintį J. V. (1 t. b. l. 63-96).

Įtariamojo J. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. V. nurodė, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini).  Bute, J. V. nurodo, kad  būtent virtuvėje jis peiliu sužalojo savo sugyventinę A. S.. Virtuvėje, įtariamasis J. V. parodė, kad išgertuvių metu, jis sėdėjo prie stalo-virtuvinės spintelės, priešais langą, nugarą į  virtuvės įėjimą. A. S. sėdėjo taip pat prie stalo-virtuvinės spintelės, jam iš dešinės, atsisukusi į jį veidu. Įtariamasis J. V. parodė, kad peilis, kuriuo sužalojo A. S., buvo padėtas ant stalo-virtuvinės spintelės, prie kurio jis ir A. S. sėdėjo.  J. V. parodė, kad jis, sėdėdamas ant kedės, nuo stalo-virtuvinės spintelės paėmė peilį dešine ranka, truputį pakilęs nuo kedės, bei truputį pasilenkęs į priekį, tiesiu dūriu dūrė sėdinčiai ant kedės A. S. į kairę pilvo pusę. Po dūrio, J. V. parodo, kad jis atsisėdo vėl ant kedės, o peilį padėjo ant stalo-virtuvinės spintelės. Netrukus, po dūrio, A. S. pakilo nuo kedės ir nuėjo  link koridoriaus. Toliau J. V. paaiškino, jog supratęs ką padarė,  jis atsistojo nuo stalo ir nuėjo pažiūrėti, kur yra A. S.. Įėjęs į koridorių, pamatė, kad A. S. guli ant batų dėžės spintelės, dūrio vietoje, ant jos megztinio matėsi kraujas, matydamas, jog A. S. yra sužeista, tuojau iškvietė greitąją med. pagalbą (2 t. b. l. 16-21).

2019-06-13 specialisto išvada Nr. G 768/2019 (04), kurioje nurodyta, kad A. S. padaryti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su diafragmos ir kepenų sužalojimu, oro ir kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, šokas dėl nukraujavimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu duriančių-pjaunančių savybių daiktu netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. A. S. dėl krūtinės ląstos pusės kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos su diafragmos ir kepenų sužalojimu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu (1 t. b. l 90-91).

VšĮ Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centro informacija (raštas ir kortelė), kuriuose nurodoma, jog 2019-05-10 21:54 val. adresu (duomenys neskelbtini), kvietimas dėl A. S. sužalojimo pagalbos prašymas buvo gautas skambinant iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo telefono abonento numeriu naudojosi J. V. (1 t. b. l. 117-119).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas  VšĮ „Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centro“ pateiktas garso įrašas dėl A. S., sužalojimo pagalbos prašymo. Prašymas gautas telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) (įtariamojo J. V.). Įrašo trukmė 2.13 min. Protokole fiksuojamas pokalbis tarp pranešėjo - vyro ir operatorės. Pokalbio metu skambinęs vyriškis prisistato J. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis operatoriui nurodo, kad bute yra perdurta moteris, kuri kraujuoja. Taip pat vyriškis prisipažįsta, kad tai jis sužalojo moterį („Taip, aš užpuoliau“), prašo iškvieti policijos pareigūnus (1 t. b. l. 120-121).

Telšių apskrities VPK informacinėje duomenų sistemoje sukaupti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2017-06-04 iki 2019-06-04 policijos įstaigos pareigūnai į butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo kviečiami 10 kartų, iš jų 7 kartus dėl konfliktų ar smurto artimoje aplinkoje (1 t. b. l. 138-145).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama J. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad J. V. ir A. S. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną abu gėrė alkoholinius gėrimus, įvykio metu buvo neblaivūs, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis J. V. peiliu sudavė smūgį į kairės pusės krūtinės ląstą nukentėjusiajai, ją sužalojo ir jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiosios A. S. ir kaltinamojo J. V. parodymais apie tai, kad nukentėjusiąją peiliu sužalojo būtent kaltinamasis, šias aplinkybes patvirtinta liudytojų Č. J. ir M. K. parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys.

Baigiamojoje kalboje gynėjas teismo prašė kaltinamojo J. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus.

Iš bylos duomenų matyti, kad  tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko neblaivių šeimos narių konfliktas, šį kartą kivirčas prasidėjo dėl kaltinamojo sūnų, kurie dažnais atvyksta aplankyti tėvo būdami neblaivūs. A. S. konflikto metu vienu necenzūriniu žodžiu pavadino kaltinamojo sūnus, tačiau toks jos poelgis nebuvo tiek neteisėtas ar itin įžeidžiantis, kad sukeltų kaltinamajam staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Pažymėtina, kad per paskutinius du metus, dėl konfliktinių situacijų tarp šių asmenų, policijos įstaigos pareigūnai į jų gyvenamąją vietą buvo kviesti 10 kartų, iš jų 7 kartus dėl konfliktų ar smurto artimoje aplinkoje, dėl J. V. sūnų nesutarimų tarp jų yra buvę ir anksčiau, ir tai rodo, kad įvykis buvo eilinis neblaivių šeimos narių konfliktas, J. V. nukentėjusiąją sužalojo ne dėl neatsargumo ar labai susijaudinęs, o būdamas neblaivus ir iš pykčio, t.y. tyčia.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu vieną kartą dūrė peiliu A. S. į kairės pusės krūtinės ląstą (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai). Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležtės ilgis 20 cm. Kaltinamasis dūrė peiliu tuo metu kai nukentėjusioji buvo virtuvėje ir jokios grėsmės iš jos nebuvo.

Teismas daro išvadą, kad suduodamas stiprius smūgius žalojančio pobūdžio įrankiu - peiliu į krūtinę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas peiliu smūgius į krūtinės ląstą  žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, kaltinamais suprato, kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiosios sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių (vienas), pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės A. S. sveikatą.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nedelsiant po sužalojimo padarymo suteikė nukentėjusiajai pagalbą, telefonu paskambino ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą, taip aktyviais veiksmai išvengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Taip pat, J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltas padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, pranešė apie įvykį telefonu, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams papasakojo jo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio ir nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiosios elgesys, nes nukentėjusioji necenzūriniu žodžiu įžeidė jo sūnus iš ankstesnės santuokos, o kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo kaip atsakas į tai, nagrinėjamu atveju gali būti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baigiamojoje kalboje prokurorė teismo prašė kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad dėl sužalojimo kilo reali grėsmė nukentėjusiosios gyvybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog tos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, arba tos, kurių faktinės aplinkybės nebuvo aprašytos kaltinamajame akte, negali būti pripažįstamos asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, išskyrus atvejus, jei bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas patikslinti kaltinimą. Šiuo atveju kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodyta tik tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prašymo pakeisti kaltinimą, papildant J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jog dėl sužalojimo kilo reali grėsmė nukentėjusiosios gyvybei, nepateikė. Vadovaujantis BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimais ir teismų praktika, teismas neturi teisės sunkinti asmens padėties ir pripažinti J. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog dėl sužalojimo kilo reali grėsmė nukentėjusiosios gyvybei. 

Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad J. V. už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, skiriant bausmę taikytina BK 62 straipsnio 1 dalis. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad J. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kurio metu jis sunkiai sužalojo savo šeimos narį, kad šio nusikaltimo motyvas buvo menkavertis. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurios leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Šio teisinio reguliavimo kontekste pripažįstama, kad J. V. tuoj po smurto panaudojimo fakto paskambino į greitosios medicinos pagalbos centrą, siekdamas pranešti apie padarytą nusikalstamą veiką (prašo iškviesti policijos pareigūnus) ir norėdamas kuo greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiajai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, kad padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei ėmėsi priemonių žalai atlyginti, sudarė susitarimą su Šiaulių teritorine ligonių kasa ir gera valia dengia padarytą žalą, dalis žalos atlyginta. Taip pat skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka: 2019-04-21 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 493 str. 1 d., paskirta nuobauda – įspėjimas, 2018-06-03 pagal ANK 484 str. 1 d., paskirta 20 eurų bauda (bauda sumokėta 2018-07-09); 2018-06-03 pagal ANK 489 str. 1 d., paskirta 7 eurų bauda (bauda sumokėta 2018-06-12); 2018-05-25 pagal ANK 420 str. 1 d., paskirta 85 eurų bauda (bauda sumokėta 2018-06-12) (1 t. b. l. 180-183), veikos padarymo metu buvo pensininkas, senyvo amžiaus, serga gliaukoma, hipertonine liga, vartoja vaistus, po nusikaltimo J. V. ir nukentėjusioji susitaikė, ketina toliau gyventi kartu. Įvertina tai, jog nustatytos J. V. trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. V. pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas. Tuo pačiu kaltinamajam skirtini BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p. numatyti įpareigojimai, bei teismo iniciatyva BK 48 str. 7 d. įpareigojimas - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas dokumentas - LR asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos medžiagos), paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

Sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. liepos 3 d. įskaitytinas į bausmės laiką.

        Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti 4699,82 eurų žalos, kilusios A. S. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (1 t. b. l. 94-99; 103). 2019 rugpjūčio 13 d. teisminio nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kurioje nurodyta, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir J. V. sudarė 2019 m. liepos 19 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2682, kuria J. V. įsipareigojo per 60 mėnesių atlyginti 4699,82 Eur žalos. Prašo teismo patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo (2 t. b. l. 88-89). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį pinigų pervedimo faktą pagal minėtą sutartį (2 t. b. l. 107). Esant šioms aplinkybėms, šalims susitarus dėl civilinio ieškinio atlyginimo, sutartis (susitarimas) dėl žalos atlyginimo tvirtintinas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Proceso išlaidos, t. y. liudytojo Č. J. (2 t. b.l. 105) teismo atlygintos turėtos kelionės išlaidos - 7,82 Eur, išieškotinos iš kaltinamojo J. V. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis ir konteineris su biologiniais pėdsakais nuo peilio, paimti 2019-05-11 įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Telšių apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai, o kompaktinis diskas su greitosios medicinos pagalbos iškvietimo graso įrašu ir kompaktinis diskas su įrašu iš bendrojo pagalbos centro, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – paliktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis

n u s p r e n d ž i a :

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems)  metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. liepos 3 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, t. y. 55 (penkiasdešimt penkias) suėmimo dienas prilyginant 1 (vienam) mėnesiui ir 15 (penkiolikai) apribojimo dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti J. V., kad asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (paimtą dokumentą - LR asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistas.

Patvirtinti 2019 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 2682 dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp J. V. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, kuria J. V. įsipareigoja per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., atlyginti 4699,82 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 82 ct) žalos, pirmą mėnesį mokant 97,82 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 82 ct), kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus). Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš J. V. 7,82 Eur (septynis eurus 82 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir konteinerį su biologiniais pėdsakais nuo peilio, saugomus Telšių apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o teismui pateiktus kompaktinius diskus su greitosios medicinos pagalbos iškvietimo graso įrašu ir kompaktinis diskas su įrašu iš bendrojo pagalbos centro – palikti byloje.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas                                                                        Nerijus Masiulis