Administracinė byla Nr. AS-233-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04678-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo LLC Service Visa Company atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo LLC Service Visa Company skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

pareiškėjas LLC Service Visa Company (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) teikėjų atrankos komisijos 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl teikėjų atrankos rezultatų; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją skelbti pakartotinę atranką dėl prašymų išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų Baltarusijoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi (b. l. 32-33) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. lapkričio 17 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui reikiamą skaičių skundo, kuriame būtų nurodyta pareiškėjo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjo atstovo vardas ir pavardė, advokato pažymėjimo numeris ir kiti kontaktiniai duomenys, pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisme 2014 m. lapkričio 13 d. gautas pareiškėjo skundas (b. l. 90-96), kuriame buvo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikėjų atrankos komisijos 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl teikėjų atrankos rezultatų; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją skelbti pakartotinę atranką dėl prašymų išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų Baltarusijoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi paduotas skundas taip pat atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b. l. 126-127) dar kartą nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gruodžio 5 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui reikiamą skaičių skundo, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtų įvardinti visi Prašymus išduoti vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavę juridiniai subjektai, nurodyti jų pavadinimai, kodai (jeigu žinoma), buveinės adresai, kiti žinomi kontaktiniai duomenys.

Teisme elektroninėmis ryšio priemonėmis gautas pareiškėjo 2014 m. gruodžio 4 d. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-10352-484/2014 ir spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymas skunde netrukdo teismui spręsti skundo priėmimo klausimo, kadangi pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį šį trūkumą gali pašalinti pats teismas, priimdamas nutartį dėl atitinkamų administracinės bylos proceso šalių įtraukimo į bylą. Pareiškėjo teigimu, informaciją apie Prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavusius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija laiko konfidencialia ir jos pareiškėjui nesutinka atskleisti. Dėl šios priežasties skundo pateikimo teismui metu pareiškėjas šios informacijos negalėjo turėti ir negalėjo skunde nurodyti atrankoje dalyvavusių subjektų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Net ir teismui išreikalavus papildomus dokumentus iš atsakovo, pareiškėjui nėra žinomi atrankoje dalyvavusių subjektų kodai, todėl pareiškėjas negali jų tiksliai identifikuoti, taip pat nėra žinomi jų adresai ar kiti duomenys. Manė, kad tokią informaciją teismas galėtų išreikalauti iš atsakovo pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi (b. l. 131-132) nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Teismas pažymėjo, jog ABTĮ nenustatyta suinteresuotų asmenų teisė teismui ginčyti nutartis, kuriomis nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, todėl pareiškėjo prašymas negali būti sprendžiamas, remiantis atskirųjų skundų nagrinėjimą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva pašalinti skundo trūkumus, susijusius su administracinės bylos proceso šalių įtraukimu į administracinės bylos procesą, jei jos buvo nenurodytos arba buvo nurodytos netinkamai. Be to, pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį skundą paduodantis asmuo teismui privalo pateikti tiek skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju skundas paduotas popierine forma, todėl pareiškėjui kyla pareiga pateikti teismui reikiamą skaičių skundo egzempliorių. Pareiškėjo argumentas, kad jam nėra žinomi atrankoje dalyvavusių juridinių subjektų kodai, dar nereiškia, kad jis negali pateikti kitų kontaktinių duomenų, juo labiau, kad juridinio asmens kodas pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą nėra privalomas nurodyti. Prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavusių juridinių asmenų pavadinimai yra nurodyti atsakovo pateiktoje medžiagoje. Įvertinus tai, kad pareiškėją – juridinį asmenį, byloje atstovauja profesionalus teisininkas, teismo vertinimu, jokių kliūčių pareiškėjui pašalinti teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus nebuvo. Kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų taip pat nepateikė teismui prašymo šį terminą pratęsti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas LLC Service Visa Company pateikė atskirąjį skundą (b. l. 134-138), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Nurodo, kad trečiųjų asmenų nenurodymas, ypač kai nėra iki galo aišku, ką laikyti suinteresuotais asmenimis byloje, netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną ir klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo būtinumo skundo priėmimo stadijoje nespręstinas, kadangi tai prieštarauja šios proceso stadijos esmei. Pareiškėjo skunde buvo nurodyta visa minimali būtina informacija, todėl skundo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas iš esmės. Reikalavimas skundo priėmimo stadijoje surinkti ir pateikti ne minimalią, būtiną skundo priėmimui, o visą įmanomą informaciją apie bylą vienareikšmiškai yra nepagrįstas. Skundo priėmimui nebūtinos informacijos nepateikimas negali būti pagrindu laikyti skundą nepaduotu.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, teismas, manydamas, kad tikslinga ar būtina įtraukti konkrečius asmenis trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, turi ne nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o, visų pirma, išspręsti skundo priėmimo klausimą, ir nurodyti, kas papildomai įtraukiami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina, jog nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, tokia galimybė pašalinti skundo trūkumus yra ne jo pareiga, o teisė, tačiau teismas turi tinkamai naudotis savo teisėmis, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepiktnaudžiaudamas galimybėmis atsisakyti atlikti būtinus veiksmus procese.

Pažymi, jog pareiškėjo paduoto skundo trūkumai, kuriuos teismas nurodė antrą kartą, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti (t. y. trečiųjų asmenų nenurodymas), buvo ir pirmą kartą teismui nustatant terminą trūkumams šalinti, tačiau tuo metu dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių teismas trečiųjų asmenų nenurodymo skundo trūkumu nelaikė. Matydamas, jog pirmą kartą, galimai per klaidą, nurodė ne visus skundo trūkumus ir žinodamas duomenis, leidžiančius šiuos trūkumus pašalinti, teismas turėjo pasinaudoti savo teise pašalinti skundo trūkumas, siekdamas išvengti ne tik akivaizdaus pareiškėjo teisių pažeidimo, bei ir skundo priėmimo stadijos nepagrįsto vilkinimo.

Pirmosios instancijos teismui buvo žinomi tokie patys duomenys apie atrankoje dalyvavusius subjektus, kaip ir pareiškėjui, todėl reikalavimas, kad šiuos duomenis būtinai nurodytų pareiškėjas, taip neva ištaisydamas skundo trūkumus, laikytinas neteisėtu trukdymu pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi formaliais reikalavimais yra atidėliojamas skundo priėmimo klausimo sprendimas. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį šie klausimai gali būti išsprendžiami teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Skundo pareiškimo teisme metu pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti informacijos, būtinos teismo nustatytiems tariamiems skundo trūkumams pašalinti. Informaciją apie Prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavusius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija laiko konfidencialia ir jos pareiškėjui nesutiko atskleisti. 2014 m. rugsėjo 30 d. Pretenzija dėl atrankos rezultatų (žr. Pareiškėjo skundo priedą Nr. 3) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti atrankos komisijos sprendimą dėl teikėjų atrankos rezultatų bei kitus duomenis ir dokumentus, kuriuose užfiksuotas pasiūlymų vertinimas. Atsakovas, 2014 m. spalio 17 d. pateiktame rašte dėl atsakymo į paklausimą dėl išorės paslaugų teikėjų atrankos rezultatų (žr. Pareiškėjo skundo priedą Nr. 4), nurodė, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija neturi visų dalyvavusių pretendentų sutikimo teikti jų duomenis, kuo remdamasi, informacijos apie atrankos laimėtoją ir kitus dalyvius bei jų duomenų neatskleidė. Dėl šios priežasties skundo pateikimo teismui metu pareiškėjas informacijos apie atrankoje dalyvavusius subjektus negalėjo turėti ir negalėjo skunde nurodyti atrankoje dalyvavusių subjektų, kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų. Net ir teismui išreikdavus papildomus dokumentus iš atsakovo (t. y. atrankos komisijos posėdžio protokolą), pareiškėjui nėra žinomi atrankoje dalyvavusių subjektų kodai, todėl pareiškėjas negali jų tiksliai identifikuoti, taip pat nėra žinomi jų adresai ar kiti duomenys. Tokią informaciją turi tik atsakovas. Reikalavimas, kad pareiškėjas nurodytų duomenis, kurie jam yra neprieinami, kai šie duomenys yra žinomi atsakovo, vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu. Kartu, tokios informacijos nepateikimas negali būti laikomas skundo trūkumu ar juo labiau trūkumu, kurį būtina pašalinti tam, kad galima būtų spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pažymėdamas, kad jam nežinomi jokie duomenys apie atrankoje dalyvavusius subjektus, norėjo atkreipti teismo dėmesį, kad jis tik pagal pavadinimą negali tiksliai identifikuoti atrankoje dalyvavusių juridinių asmenų iš skirtingų pasaulio šalių. Byloje atsakovo yra atskleisti tik atrankos dalyvių pavadinimų vertimai į anglų kalbą, todėl originalus pavadinimas gali skirtis, pasaulyje gali būti keli juridiniai asmenys analogiškais ar panašiais pavadinimais, todėl pareiškėjas negali tiksliai identifikuoti atrankoje dalyvavusių subjektų ir jų nurodyti skunde.

Pažymi, jog pateikė du skundo egzempliorius: po vieną atsakovui ir teismui, todėl pateikė tiek egzempliorių, kiek yra privaloma pagal teisės aktus. Taip pat teismas nepagrįstai konstatuoja, neva pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, todėl pareiškėjas trūkumus galėjo ištaisyti. Tačiau teismo reikalaujamą nurodyti informaciją sudaro Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konfidencialia laikoma informacija, todėl nepriklausomai nuo to, kas atstovauja pareiškėją, ši informacija be teismo įsikišimo pareiškėjui yra neprieinama. Objektyvios kliūtys, kurios trukdo nurodyti teismo įvardijamus, kaip skundo trūkumai, duomenis, yra nesusijusios su pareiškėjo kvalifikacija, todėl jo atstovo kvalifikacija šių kliūčių nepašalina.

Nesutinka su teismo pozicija, kad visi Prašymus išduoti vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavę juridiniai asmenys turi būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti sprendimą dėl teikėjų atrankos rezultatų ir skelbti naują atranką. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas galėtų turėti įtakos nebent tik atrankos laimėtojo teisėms ir pareigoms, kadangi prašomas panaikinti sprendimas sukuria teises ir pareigas tik šiam subjektui. Taigi, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje galėtų būti laikomas nebent atrankos laimėtojas, tačiau pareiškėjas neturi jokių oficialių duomenų apie tai, kas laimėjo atranką, todėl ir šio subjekto negali nurodyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl klausimas dėl atrankos laimėtojo įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu spręstinas po skundo priėmimo, pasirengimo metu, kreipiantis į atsakovą. Nesant nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio tarp pareiškėjo reikalavimo ir atrankos nelaimėjusių juridinių asmenų teisių ir pareigų, teismo reikalavimas, kad pareiškėjas juos įtrauktų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, prieštarauja administracinio proceso normoms ir bendriesiems principams, todėl yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskutine nutartimi (2014 m. lapkričio 21 d., b. l. 126-127) pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui reikiamą skaičių skundo, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtų įvardyti visi Prašymus išduoti vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavę juridiniai subjektai, nurodyti jų pavadinimai, kodai (jeigu žinoma), buveinės adresai, kiti žinomi kontaktiniai duomenys. Teismo nuomone, iš pareiškėjo skunde aprašyto ginčo pobūdžio, jame keliamų reikalavimų bei atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teismui pateikto Prašymus išduoti vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankos komisijos 2014 m. rugsėjo 5 d. protokolo dėl išorės paslaugų teikėjų atrankos rezultatų, šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų juridinių subjektų, dalyvavusių nurodytoje atrankoje, teisėms ar pareigoms, todėl jie turėtų būti įtraukti į bylos procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymas skunde netrukdo teismui spręsti skundo priėmimo klausimo, kadangi pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį šį trūkumą gali pašalinti pats teismas, priimdamas nutartį dėl atitinkamų administracinės bylos proceso šalių įtraukimo į bylą. Pareiškėjo teigimu, informaciją apie Prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavusius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija laiko konfidencialia ir jos pareiškėjui nesutinka atskleisti. Dėl šios priežasties skundo pateikimo teismui metu pareiškėjas šios informacijos negalėjo turėti ir negalėjo skunde nurodyti atrankoje dalyvavusių subjektų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Net ir teismui išreikalavus papildomus dokumentus iš atsakovo, pareiškėjui nėra žinomi atrankoje dalyvavusių subjektų kodai, todėl pareiškėjas negali jų tiksliai identifikuoti, taip pat nėra žinomi jų adresai ar kiti duomenys. Manė, kad tokią informaciją teismas galėtų išreikalauti iš atsakovo pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Nagrinėjamu atveju būtent tokiu pripažintinas pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų duomenų (pavadinimų, kodų, buveinės adresų, kitų žinomų kontaktinių duomenų) nenurodymo. Tiek pirminiame skunde ir jo prieduose, tiek vėlesniuose skunduose (šalinant teismo nurodytus trūkumus) pareiškėjas negalėjo įvardyti bei nurodyti kitų duomenų asmenų, kurių teisėms ar pareigoms šios bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos, t. y. trečiųjų suinteresuotų asmenų, kadangi atsakovas po išorės paslaugų teikėjų atrankos atsisakė pareiškėjui suteikti tokią informaciją (b. l. 19-20). Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą po pareiškėjo skundo padavimo taip pat kreipėsi į atsakovą, įpareigodamas pateikti Prašymus išduoti vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankos komisijos 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą „Dėl teikėjų atrankos rezultatų“. Atsakovas pateikė šį aktą, kuriame buvo nurodyti paraiškas dalyvauti išorės paslaugų teikėjų atrankoje teikusių pareiškėjų (atrankos dalyvių) pavadinimai, tačiau kartu atsakovas pažymėjo, jog neturi jų sutikimo atskleisti jų rezultatus ir kitus susijusius duomenis trečiosioms šalims. Tokiu būdu ne tik teismui, bet ir pareiškėjui tapo žinomi atrankos dalyvių, tarp jų ir laimėtojo, pavadinimai, tačiau ne kiti jų duomenys. Šiuo atveju teismo įpareigojimas pareiškėją pateikti kitus atrankoje dalyvavusių juridinių subjektų duomenis, yra neįgyvendinamas ir nelogiškas, kadangi net ir teismui atsakovas negalėjo suteikti tokios informacijos. Juo labiau, kad teismas skundžiamoje nutartyje ir pats nurodė, jog Prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavusių juridinių asmenų pavadinimai yra nurodyti atsakovo pateiktoje medžiagoje.

Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų duomenų (pavadinimų, kodų, buveinės adresų, kitų žinomų kontaktinių duomenų) nenurodymas yra toks skundo trūkumas, kuris trukdo priimti pareiškėjo skundą, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Be to, pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę priimti nutartį priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys), tuo atveju, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas. O galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, nors pareiškėjas savo skunde konkrečiai ir nenurodė trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pats pašalinti tokį pareiškėjo skundo trūkumą ir nurodyti, kas įtraukiami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes pareiškėjas savo skunde aiškiai suformulavo tiek ginčo dalyką (nurodė skundžiamą aktą, veiksmus), tiek administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto bei veiksmų paduotas skundas. Tokios teismo pareigos buvimą šiuo atveju pagrindžia nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

Pastebėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, šios bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos ne visų Prašymus išduoti vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje dalyvavusių juridinių asmenų teisėms ar pareigoms. Sprendimo dėl teikėjų atrankos rezultatų panaikinimas ir įpareigojimas atsakovą skelbti naują atranką galėtų turėti įtakos nebent tik atrankos laimėtojo teisėms ir pareigoms, kadangi prašomas panaikinti sprendimas sukuria teises ir pareigas tik šiam subjektui. Todėl trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje galėtų būti laikomas nebent atrankos laimėtojas, tačiau ne visi atrankoje dalyvavę asmenys. Atsižvelgiant į tai, teismo reikalavimas, kad pareiškėjas atrankos nelaimėjusius juridinius asmenis įtrauktų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra nepagrįstas.

Pridurtina, jog skundo ir jo priedų egzempliorių skaičiaus klausimas gali būti sprendžiamas tuomet, kai žinomas tikslus proceso šalių skaičius (ABTĮ 24 str. 3 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo LLC Service Visa Company atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys