Civilinė byla Nr.e2-25595-466/2017

Teisminio proceso Nr 2-68-3-19038-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.5; 3.2.6.1

(S)

     VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2017 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

atsakovės atstovei A. K., 

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigeo Grigiškės“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

          Teismas

n u s t a t ė:

        ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 1997-03-26 valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri šalių rašytiniais susitarimais ne kartą buvo keista, nutraukimą Nacionalinės žemės tarnybos 2017‑04-04 sprendimu Nr. 1SS-909-(8.5). Prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

         Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016-12-21 raštu Nr. 49SJN-2850 (14.49.105) tik įspėjo atsakovę apie numatomą sutarties nutraukimą, o Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-04 sprendimu ieškovė buvo informuota, kad nėra pagrindo naikinti  Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus parengto įspėjimo apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą. Nacionalinė žemės tarnyba dar nėra priėmusi įsakymo, kuriuo yra nutraukiama Nuomos sutartis. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukurtų ieškovei teisinių pasekmių, nes pranešimas apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą yra tik tarpinis, bet ne galutinis sprendimas, o tarpinio sprendimo reikšmė galėtų būti įvertinta ieškovei skundžiant galutinį sprendimą, jei toks bus priimtas.              

       Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) patikrinimą atliko 2016-07-12, kai ieškovė laikinai ginčo sklype nevykdė gamybinės ir sandėliavimo veiklos, kas nutiko dėl 2009 m. ekonominės krizės. Tačiau 2016 m. antroje pusėje ieškovė pradėjo privalomas makulatūros ir biokuro atsargas sandėliuoti sklype (duomenys neskelbtini), esančioje asfaltuotoje  aikštelėje,  nes gamykloje tą sandėliuoti dėl didelės apimties nebūtų įmanoma. Poreikis pertvarkyti ieškovės veiklos ginčo sklype organizavimą iškilo ne dėl sutarties pratęsimo, o dėl pačios ieškovės gamybinės veiklos situacijos. Ieškovei nėra aiški atsakovės priimtų sprendimų ar veiksmų motyvacija bei nuoseklumas, todėl ieškovė bet kokiu atveju siekia, kad 1997-03-26 valstybinės žemės nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Dublike ieškovė, įvertinusi atsakovės teiginį, jog dėl sutarties nutraukimo nėra priimtas sprendimas, patikslino reikalavimą ir prašė pripažinti negaliojančiu NŽT direktoriaus 2017-04-04 sprendimą Nr. 1SS-909-(8.5). 

       Triplike atsakovė nurodė, kad daikto nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Pati ieškovė iš esmės pripažino faktą, jog daugiau kaip pusę šalių 2010-12-30 susitarimu numatyto termino nenaudojo valstybinės žemės  sklypo, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovės teigimu, ieškovė aplinkybę, kad 2016 m. pradėjo naudoti ginčo žemės sklypą savo veiklai įrodinėja antstolio I.Gaidelio 2017-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau šis protokolas surašytas beveik po 4 mėnesių, kai atsakovė jau buvo įspėjusi ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą. Pažymėjo, kad ieškovei lengvatine tvarka be aukciono buvo suteiktas vertingas turtas - valstybinės žemės sklypas, kurį ieškovė turėjo naudoti laikydamasi sutarties sąlygų, tačiau ieškovė šio turto gana ilgą laiką iš viso nenaudojo. Atsakovė nustatytu terminu įspėjo ieškovę apie numatomą sutarties nutraukimą ir mano, kad yra pakankamas pagrindas sutartį nutraukti dėl esminio jos pažeidimo. 

       Ieškinys atmestinas.

       Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas  1997-03-26 įsakymu Nr. 477-01 įpareigojo išnuomoti akcinei bendrovei (toliau – AB) „Naujieji Verkiai“, kol bus rekultivuotas vandens telkinys ir žemės sklypas, bet ne ilgiau kaip dešimčiai metų 4257 kv m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Įsakymu buvo nustatyta, kad žemės sklypas bus naudojamas kitai ne žemės ūkio veiklai. 1997-03-26 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir AB „Naujieji Verkiai“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis (toliau – Sutartis) pagal 1997-03-26 įsakymu Nr. 477-01 nustatytas sąlygas.

      2004-03-09 susitarimu Nr. 345 K01/2004-345 priimtu remiantis Vilniaus apskrities viršininko  2004-02-20 įsakymu Nr. 2.3-950-01, minėta nuomos sutartis buvo iš dalies pakeista nurodant, kad žemės sklypas išnuomojamas AB „Grigiškės“.

        Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-11-07 įsakymu Nr. 30-2198 pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą tomis pačiomis sąlygomis be teisės keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, iki Verkių regioninio parko tvarkymo plano parengimo, bet ne ilgiau kaip 1 metams. 2009-05-22 susitarimu Nr. K01/2004-123, priimtu vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko  2009-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3779-(01) Sutartis buvo iš dalies pakeista pakeičiant jos galiojimo terminą.

       AB „Grigiškės“ 2009-10-16 raštu Nr. 064-SU/2009-748 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pakartotinai prašydama pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą iki 2013 m.

      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-05-18 įsakymu Nr. 30-1135 pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui išnuomoti valstybinės žemės sklypą be teisės keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, iki gamybos žemės sklype nutraukimo, bet ne ilgiau kaip 10 metų terminui. 2010-12-30 susitarimu Nr.  S49/2010-190, Sutartis buvo iš dalies pakeista pratęsiant  valstybinės žemės nuomos terminą iki 2020-05-18.

       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis valstybinės žemės 4257 kv m ploto sklype, kurio unikalus Nr. 0101-0006-0736, 85,88 kv m ploto pastatas – sandėlis (kurio nusidėvėjimas 70 proc., o užstatytas plotas 97,63 m2), priklausantis AB „Grigeo“ ir pagal 2017-07-10 įrašą AB „Grigeo“ nuosavybe įregistruota 2 690 kv m ploto sandėliavimo aikštelė.    

        Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016-07-12 atliko žemės sklypo naudojimo kontrolę ir 2016-07-13 surašė patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-281. Patikrinimo metu konstatuota, kad žemės sklypas yra padengtas asfalto danga, šiaurės rytų pusėje yra gamybos ir sandėliavimo pastatas ir patikrinimo metu nustatyta, jog gamybos ar sandėliavimo veikla  valstybinės žemės sklype nebuvo vykdoma ir tai užfiksuota foto nuotraukose. Kadangi paaiškėjo, kad valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016-12-21 raštu Nr. 49SJN-2850 (14.49.105) įspėjo ieškovę, kad nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo. 

     Nacionalinės žemės tarnyba, išnagrinėjusi UAB „Grigeo Grigiškės“ 2017-01-16 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016-12-21 rašto „Dėl  valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“, 2017-04-04 raštu Nr. 1SS-909-(8.5) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė UAB „Grigeo Grigiškės“ 2017-04-24 raštu Nr.064-SS/2017-74 prašė pakartotinai atlikti valstybinės žemės sklypo naudojimo kontrolę, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2017-05-11 raštu Nr. 49SJN-1164-(14.49.105) atsisakė atlikti pakartotinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą informuodamas ieškovę, kad jei atsakovės raštas nebus apskųstas, bus priimtas įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties nutraukimo.

       Pagal CK 6.564 str. 1 d. 1 p. žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. numatyta valstybinė žemės išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

       Pagal teisminę praktiką teisė išsinuomoti valstybinę žemę kildinama ne vien iš statinių tame sklype buvimo fakto, bet yra būtina sąlyga šių statinių ar įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, kuriai yra reikalinga žemė.         

       Ieškovė rėmėsi argumentu, kad išsinuomoto valstybinės žemės sklypo kurį laiką nenaudojo dėl 2009 m. kilusios ekonominės krizės. Ieškovė neneigė, kad sklypo nenaudojo ne vienerius metus , o dublike nurodė, kad gamybinė ar sandėliavimo veikla ginčo sklype nebuvo vykdoma nuo 2011 m. iki 2016 m.  Ieškovė nurodė, kad tik 2016 m. antroje pusėje ieškovė nusprendė vykdyti popieriaus ir medžio gaminių perdirbamąją  gamybą, o reikalingas ir privalomas makulatūros ir biokuro atsargas sandėliuoti ne Grigiškių gamykloje, o žemės sklype (duomenys neskelbtini).  Taip pat ieškovė teigė, jog tam tikslui naudoja vandeniui nelaidžią 2 690,91 m2 asfaltuotą aikštelę. Siekdama įrodyti savo faktinę veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė 2017-04-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimą antstolis faktinę padėtį užfiksavo fotonuotraukose, iš kurių matyti, kad aikštelėje yra medžių rastai, o 85,88 kv m ploto pastate – sandėlyje antstolio vienoje nuotraukoje nurodyti daiktai, panašūs į popierinius (plastikinius) vamzdžius. Kitos nuotraukos darytos kitose patalpose, kurios, manytina, nėra 4257 kv m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Palyginus 2017-04-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo foto nuotraukas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-07-12 atliko žemės sklypo patikrinimo (maždaug 10 mėnesių iki antstolio protokolo surašymo) foto nuotraukomis galima teigti, kad 85,88 kv m ploto pastatas – sandėlis yra apleistas, priešais jo įėjimą auga žolė, krūmai ir medeliai (1 nuotrauka) bei krūmais  apaugusi (3 nuotraukoje matosi 4-5 metrų aukščio medis) aikštelė. Teismo nuomone, labai tikėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai užfiksavus visiškai nenaudojamą, ieškovei išnuomotą valstybinės žemės sklypą ieškovė ėmėsi veiksmų, kad sudaryti įspūdį, jog žemės sklypas naudojamas. Teigtina, kad ieškovei nesudarė didelių sunkumų suvežti ir iškrauti valstybinės žemės sklype esančioje aikštelėje medienos rastus, kurie lygiai taip pat sėkmingai gali būti iš jos pašalinti. Pripažintina, kad nereikėjo esminių sąnaudų, kad 85,88 kv m ploto pastate – sandėlyje įrengti duris ir sukrauti jame daiktus, kas, teismo nuomone, neįrodo, kad ieškovės gamybinei veiklai tas sandėlis yra tiek būtinas, kad be jo negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos. Pagal tai, kaip žemės sklypas buvo apleistas 2016-07-12 patikrinimo metu, galima pripažinti labai tikėtina aplinkybę, kad ieškovė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nenaudojo savo gamybinei veiklai nuo pat nuomos pradžios, o ne dėl 2009 m. kilusios krizės. Be to ieškovė nepaaiškino, kodėl krizės aplinkybės trukdė naudoti išsinuomotą žemės sklypą ir net priešingai, krizės sąlygomis kaip tik imtis visų  įmanomų priemonių siekiant efektyvinti veiklą bei išnaudoti turimas priemones, t.y. ir gamybinius pastatus bei teritoriją, kurioje galima vykdyti veiklą. Vertindamas minėtus įrodymus bei aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad ieškovė nenaudojo išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal paskirtį, reikšmingai ilgą laiką savo veiklai nenaudojo valstybinės žemės sklype esančio pastato – sandėlio bei aikštelės ir taip padarė esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 1d.). Pažymėtina, kad sprendžiant apie valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų pažeidimą, esminę reikšmę turi jame esančių pastatų, statinių ar įrenginių naudojimas pagal paskirtį, nes kitaip valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomojamas tik aukciono būdu (CK 6.551 str.). Paskutiniu 2010-12-30 susitarimu Nr.  S49/2010-190 nuomos terminas ieškovei buvo pratęstas iki gamybos nutraukimo, bet ne ilgiau kaip 2020-05-18.      

     Ieškovė iš pradžių laikėsi pozicijos, kad 1997-03-26 Sutartį atsakovė nutraukė. Vėliau, įvertinusi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017-04-04 sprendimą Nr. 1SS-909-(8.5), kuriuo buvo atmestas AB „Grigeo Grigiškės“ skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-12-21 rašto Nr. 49SJN-2850 (14.49.105), kuriuo ieškovė buvo įspėta apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą, panaikinimo. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-04 raštu Nr. 1SS-909-(8.5) buvo atsisakyta tenkinti ieškovės skundą, tačiau 2017-04-04 rašte nenurodyta, kad 1997-03-26 Sutartis nutraukiama. Kaip nurodė atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, esant pagrindui nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, tuo tikslu yra priimamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas. Toks įsakymas dėl 1997-03-26 Sutarties nutraukimo dar nėra priimtas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Sutartis dar yra nenutraukta. Tačiau galima konstatuoti, kad yra pagrindas nutraukti Sutartį dėl ieškovės AB „Grigeo Grigiškės“ padaryto esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmetamas.  Konstatavus tik Sutarties nutraukimo pagrindo buvimą nėra pagrindo spręsti Sutarties nutraukimo pasekmių (statinių naudojimo, perdavimo ir pan.) klausimų.                                       

         Atmetant ieškinį, iš ieškovės nepriteistinos atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 2 d.).                                        Netenkinus ieškinio, iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nes jos neviršija minimalios sumos (CPK 92, 96 str.).

         Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 271, 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

         Ieškinį atmesti. 

         Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

        Teisėjas                                                                                                 Gintaras Pašvenskas