Civilinė byla Nr. 2-250/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 23 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-7042-392/2010 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovams G. Š., V. K., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo byloje akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas S. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. Š., V. K., bankrutuojančiai UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G. Š., V. K. ir UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ 2005 m. spalio 26 d. sudarytą užstatymo teisės suteikimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad minėta sutartimi UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ buvo suteikta teisė nuo sutarties sudarymo iki 2015 m. spalio 26 d. naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei jame statyti komercinės – gyvenamosios paskirties pastatą. Ieškovas nurodė, kad minėta sutartis pažeidė jo interesus, nes ją įgyvendinant yra mažinama atsakovo G. Š., kuris yra ieškovui skolingas 1, 5 mln. Lt, turto vertė. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš 2005 m. spalio 26 d. sudarytos užstatymo teisės suteikimo sutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog AB „Swedbank“ ir UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ 2006 m. spalio 30 d. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas suteikė 2 406 546,46 EUR kreditą, kurio paskirtis – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo, statybos ir susiję darbai. Teismas pažymėjo, kad UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas minėto žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio G. Š. ir V. K., įkeitimu, užstatymo teisės į šį žemės sklypą, priklausančios UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“, įkeitimu ir kt.

Teismo nuomone, negalima teigti, kad jei žemės sklype yra pradėtas statyti pastatas ir jis būtų statomas toliau, tai žemės sklypo vertė mažėtų. Teismo teigimu, tuo atveju, jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas ir užstatymo teisė būtų pripažinta negaliojančia, galimos dvejopos teisinės pasekmės: pastato savininkas BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ turėtų perleisti pastatą žemės savininkams G. Š. ir V. K. arba pastato savininkas BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ turėtų iš naujo įsigyti žemės sklypo naudojimo teises iš G. Š. ir V. K. atlygintino servituto ar kitais pagrindais.

Teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovo S. Ž. turtiniai interesai negali būti pažeisti, todėl taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.

Atskiruoju skundu ieškovas S. Ž. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš ginčijamo sandorio kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimas tik padidins sklypo vertę ir pagerins atsakovų G. Š. ir V. K. turtinę padėtį. Ieškovo nuomone, pasiekus didesnį pastato baigtumo laipsnį ir padidėjus jo vertei, žemės sklypo savininkai turės didelių papildomų finansinių nuostolių atlyginant šių pastatų vertę atsakovui BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“.

Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties šalys gali perleisti savo, iš ginčijamos sutarties kylančias teises tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti negalimas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ prašo apeliacinės instancijos teismą klausimą spręsti savo nuožiūra.

Atsakovo nuomone, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones gali būti sustabdytos ir apribotos įmonės administratoriaus teisės ir pareigos, kitų kreditorių teisės bei viešasis interesas. Atsakovas pažymi, kad BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ ūkinės komercinės veiklos nebevykdo, kadangi įmonei iškelta bankroto byla, todėl negali įgyvendinti jokių savo teisių ir pareigų kylančių iš užstatymo teisės sutarties.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo byloje AB „Swedbank“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės tinkamai nepritaikytos, kadangi atsakovui BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ iškelta bankroto byla, jokie statybos darbai žemės sklype nėra atliekami, todėl nėra jokios realios grėsmės, jog situacija žemės sklype pasikeis.

 

    Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ieškovo S. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagristais atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovo S. Ž. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovams G. Š., V. K. ir BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, atsirandančios iš 2005 m. spalio 26 d. sudarytos užstatymo teisės suteikimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Astos Kielienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

            Atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nutarė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių šiais pagrindais, jog jei žemės sklype pradėtas statyti pastatas būtų statomas toliau, tai žemės sklypo vertė nemažėtų, o jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas ir užstatymo teisė būtų pripažinta negaliojančia, galimos dvejopos teisinės pasekmės: pastato savininkas BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ turėtų perleisti pastatą žemės savininkams G. Š. ir V. K. arba pastato savininkas BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ turėtų iš naujo įsigyti žemės sklypo naudojimo teises iš G. Š. ir V. K. atlygintino servituto ar kitais pagrindais, todėl ieškovo S. Ž. turtiniai interesai negali būti pažeisti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas.

           Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų turinčių reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nėra pagrįstos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad užstatymo teisės sutarties šalys gali perleisti savo iš ieškiniu ginčijamos sutarties atsirandančias teises tretiesiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamos sutarties vykdymas gali sukelti įvairias pasekmes, įskaitant tas pasekmes, dėl kurių galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo S. Ž. atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ieškovo S. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 137 straipsnio 6 dalies reikalavimus teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnį Turto arešto aktų registre registruojami turto arešto aktai, kuriais įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant.

Teisėjų kolegija išaiškina, kad CPK 149 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, kad jeigu pažeidžiami uždraudimai, nurodyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 1 000 Lt bauda, be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo S. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

I. S. Žarikovo (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); įmonės bankroto administratorius UAB „Projektų vertinimo biuras“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, atsirandančios iš 2005 m. spalio 26 d. sutarties, sudarytos tarp G. Š., V. K., UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ ir patvirtintos Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Astos Kielienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                                                                                 Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                 Donatas Šernas