LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 28 d. paduotu kreditorės D. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kreditorė D. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesti kreditorių UAB „Hidromotas“ ir D. B. prašymai pripažinti atsakovės BUAB „SLM group“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kreditorės D. B. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314, 268 ir 270 straipsnius, nes nepasisakė dėl jos ir kitos kreditorės prašymo prijungti prie bylos naują įrodymą, t. y. 2022 m. birželio 27 d. teismo eksperto S. Š. išvadą, kuria pagrindžiamos esminės bylos aplinkybės dėl suinteresuoto asmens T. V. neteisėtų veiksmų, lėmusių įmonės nemokumą. Šis pažeidimas laikytinas ir absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu; 2) teismai, atsisakydami sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-1496-577/2022 pagal ieškovių UAB „Hidromotas“ ir D. B. ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo, pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Yra rizika, kad šiose bylose bus skirtingai įvertintos tos pačios faktinės aplinkybės; 3) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevisapusiškai ištyrė ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu dėl buvusių vadovų tyčinių veiksmų; 4) teismai netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio tesimo praktikos, dėl to nepagrįstai atmetė kreditorių prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Teismai nenustatinėjo įmonės nemokumo momento ir priežasčių, nors privalėjo tai padaryti aiškindamiesi buvusių įmonės vadovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir įmonės privedimo prie bankroto ar nemokios įmonės padėties pabloginimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas