Civilinė byla Nr. 2-1201/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 99.1.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo patenkintas iš dalies bei nustatytas terminas primokėti likusią dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-445-324/2009 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovė J. K. 2007 m. birželio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei L. K. pripažinti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartį.
Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės J. K. ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi panaikino teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovė J. K. 2009 m. sausio 20 d. patikslintu ieškiniu atsakovei L. K. prašė pripažinti sudaryta pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią L. K. įsipareigojo už 140 000 Lt parduoti, o J. K. pirkti ½ dalį dviejų aukštų gyvenamojo namo su ½ dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, kanalizacijos šuliniai - 3 vnt.), ½ dalį ūkinio pastato 2Ilp, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį bendrojoje nuosavybėje 0.1513 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės sumokėti atsakovei 140 000 Lt per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės J. K. ieškinį atmetė.
Ieškovė J. K. 2009 m. birželio 17 d. apeliaciniu skundu prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, motyvuodama prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nurodė, kad ji turi sumokėti 3 800 Lt dydžio žyminį mokestį. Ji neturi nekilnojamojo turto, dirba keliose darbovietėse, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaikus – nepilnametę dukrą ir pilnametį sūnų, kuriam reikalingas išlaikymas. Per 2009 m. ji visose darbovietėse uždirbo 17 262,25 Lt, t. y. 2 800 Lt į mėnesį neatskaičius mokėtinų mokesčių. Jai priklauso 1994 m. automobilis, kuris jai labai reikalingas. Vaikus ji augina viena, nes buvęs sugyventinis prie vaiko išlaikymo prisideda minimaliai. Ieškovė neturi santaupų, todėl nurodytos didelės sumos sumokėjimas iš karto neįmanomas. Tik atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo suteiktų jai procesinę galimybę siekti pažeistų teisių gynimo.
Teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės J. K. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo patenkino iš dalies - atleido ieškovę nuo dalies - 1 800 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, tačiau nustatė 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, sumokėti 1 900 Lt žyminį mokestį.
Nutartyje nurodyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Žyminio mokesčio dydis už apeliacinį skundą sudaro 3 800 Lt. Ieškovės pateikta VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. birželio 10 d. pažyma Nr. (9.96)-41A-3227 įrodo, jog ieškovės pajamos 2009 m. sausio – birželio mėnesiais sudarė 17 262,25 Lt. Iš Swedbank, AB sąskaitos išrašo matyti, kad 2009 m. birželio 15 d. iš G. K. dukters išlaikymui pervesta 200 Lt. Pateiktos VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ pažymos įrodo, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė Opel Omega. Iš pateiktų AB DnB NORD ir Swedbank, AB ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad 2009 m. birželio 15 d. jose santaupų neturėjo. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis teismas nusprendė, kad ji pajėgi sumokėti 1 900 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies - 1 800 Lt sumokėjimo ieškovę atleido.
Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir atleisti ją nuo 3 700 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Skunde rašoma:
- Teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė pajėgi sumokėti 1 900 Lt žyminį mokestį, neatsižvelgė į tai, jog jos automobilis nėra prabangus, o jo kaina siekia 1 500 Lt. Jis ieškovei labai svarbus, kadangi ji gyvena Ringauduose, Kauno r., dirba Kauno mieste keliose darbovietėse, todėl tik turėdama automobilį gali suspėti dirbti keliuose darbuose, užsidirbti pragyvenimui, vežioti savo mažametę dukrą pas gydytojus, į užsiėmimus, kurie taip pat yra Kauno mieste. Automobilio išlaikymas taip pat reikalauja papildomų išlaidų.
- Teismas neatsižvelgė į tai, jog iš SODROS pažymos matyti, kad 2009 metais uždirbta pinigų suma - 17 262,25 Lt yra už sausio-birželio mėnesius, tačiau su kai kuriomis darbovietėmis darbo santykiai nutraukti, todėl pajamos sumažėjusios. Be to, ši suma yra neatskaičius visų mokesčių. Atskaičius mokesčius ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 1 850 - 1 900 Lt. Teismui nustačius sumokėti 1 900 Lt žyminio mokesčio dalį, jai teks panaudoti visą savo mėnesinį atlyginimą, dėl ko ji visą mėnesį neturės kaip išlaikyti šeimą ir pragyventi pati. Tokia finansinė našta užkerta kelia bylinėtis ir ginti pažeistas teises. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės turtinę padėtį, turi ją atleisti nuo visos likusios žyminio mokesčio sumos.
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė L. K. prašo atmesti ieškovės skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankama sumokėti žyminį mokestį. Automobilio turėjimas atspindi ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad turi išlaikyti pilnametį sūnų, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių sūnus turi būti išlaikomas. Ieškovė nepateikė įrodymų ar argumentų, kodėl ji turėtų būti atleista nuo teismo reikalaujamos žyminio mokesčio dalies, o tai jai neužkerta galimybės bylinėtis ir ginti savo teises.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintas tik iš dalies – ji atleista nuo 1 800 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatytas papildomas terminas sumokėti likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį - 1 900 Lt, laikytina pagrįsta ir teisėta (CPK 320, 338 str.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įstatymas taip pat užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė apeliaciniu skundu skundžia teismo 2009 m. balandžio 29 sprendimą (t. 1, b. l. 188-192; t. 2, b. l. 15-24). Už ieškovės pareikštą apeliacinį skundą mokėtinas 3 800 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 25). Teismas skundžiama nutartimi atleido ieškovę nuo 1 800 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą sumokėti 1 900 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 39). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Ieškovė pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. birželio 10 d. pažymos Nr. (9.96)-41A-3227 matyti, kad ieškovės pajamos 2009 m. sausio – birželio mėnesiais sudarė 17 262,25 Lt (t. 2, b. l. 26). Iš VĮ Regitra 2009 m. birželio 12 d. pažymos Nr. (1.6)-S3-974 matyti, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė Opel Omega, pirmosios registracijos data 1994 m. gruodžio 5 d. (t. 2, b. l. 28). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. birželio 15 d. pažymos Nr. S-754538-2021 matyti, kad ji nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi ir neturėjo (t. 2, b. l. 29). Jos šeimą sudaro pilnametis sūnus ir nepilnametė dukra (t. 2, b. l. 31). Iš Swedbank, AB sąskaitos išrašo matyti, kad 2009 m. birželio 15 d. iš G. K. pervesta 200 Lt (t. 2, b. l. 32). Iš pateiktų AB DnB NORD banko ir Swedbank, AB ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad 2009 m. birželio 15 d. ji santaupų neturėjo (t. 2, b. l. 30, 32). Ieškovė, prašydama atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nurodė, kad santaupų neturi, todėl tokios didelės sumos sumokėjimas iš karto jai būtų neįmanomas (t. 2, b. l. 23). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės pateiktų įrodymų ir išdėstytų argumentų pagrindu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš karto būtų pajėgi sumokėti teismo nurodyto 1 900 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 39). Šiuo atveju atsižvelgiant į apeliantės finansines galimybes, tikslinga atidėti 1 900 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą, taip sudarant jai galimybę sukaupti lėšų sumokėti tokią žyminio mokesčio dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvu, jog automobilio turėjimas savaime atspindi gerą ieškovės turtinę padėtį. Kaip minėta, ieškovės vardu registruotas automobilis Opel Omega yra 1994 m. gamybos, todėl jo likutinė vertė yra menka.
CPK normos suteikia teismui teisę, atsižvelgus į dalyvaujančio byloje asmens prašymą ir įvertinus jo pateiktus konkrečius duomenis, spręsti, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (CPK 84, 302 str.). Sprendžiant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įvertinti tai, ar asmuo, vertinant jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį. Minėta įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą. Atsižvelgiant į ieškovės dabartines finansines galimybes, darytina išvada, kad ieškovei nustatyta sumokėti 1 900 Lt dydžio žyminio mokesčio suma šiuo atveju objektyviai apriboja jos teisę į apeliaciją, todėl yra pagrindas atidėti jai likusios žyminio mokesčio dalies – 1 900 Lt sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisai tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus apie jos dabartinę turtinę padėtį, todėl neteisingai pritaikė proceso teisės normas, taip apribodamas ieškovės teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė pagal turtinę padėtį yra pajėgi iš karto sumokėti 1 900 Lt žyminio mokesčio sumą, nėra pagrįstas ieškovės pateiktais duomenimis apie jos dabartinį turtinį pajėgumą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina. Teismo nutarties dalis, kuria ieškovė atleista nuo dalies - 1 800 Lt žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, paliktina nepakeista, o nutarties dalis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 1 900 Lt žyminį mokestį, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - 1 900 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į šio procesinį sprendimo dalyką, atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (t. 2, b. l. 49, 51) spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškovės J. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį.
Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovė J. K. įpareigota sumokėti 1 900 Lt žyminį mokestį. Šį klausimą išspręsti iš esmės - atidėti ieškovei J. K. 1 900 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų litų) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškovės J. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis
Egidijus Žironas