Civilinė byla Nr.2S-150-661/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 122.4; 128.17
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finlanl Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finlanl Plc Lietuvos skyrių pareiškimą skolininkui A. T. dėl priverstinės skolos išieškojimo,
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė
I. Ginčo esmė
Kreditorius Nordea Bank Finlanl Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finlanl Plc Lietuvos skyrių kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė areštuoti hipotekos lakštu Nr. 01120080020365 įkeistą turtą: 0,0600 ha ploto žemės sklypą Nr. 24, unikalus Nr. 0101-0144-0024, esantį B. S. 19-oji g. 5, SB „Dublis“, Vilniaus m. sav. bei pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto ir Banko naudai iš skolininko išieškoti 36 620,79 EUR skolos ir 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo su Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (toliau - Bankas) 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/08/03B (toliau - Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė kreditą suinteresuotam asmeniui A. T. . Suinteresuotas asmuo prievolės užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 01120080020365, 2008-08-06 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0600 ha ploto žemės sklypą Nr. 24, unikalus Nr. 0101-0144-0024, esantį B. S. 19-oji g. 5, SB „Dublis“, Vilniaus m. sav. Suinteresuotas asmuo nevykdė savo įsipareigojimų Bankui pagal Sutartį t. y. laiku nemokėjo įmokų pagal Sutartį, todėl Bankas vienašališkai nutraukė minėtą Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą Nr. 24, unikalus Nr. 0101-0144-0024, esantį B. S. 19-oji g. 5, SB „Dublis“, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) uždraudė įkeisto daikto savininkui juo disponuoti, išaiškino daikto savininkui, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę bei įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką), kad negrąžinus skolos, t.y. 35 409,76 EUR negrąžinto kredito, 858,81 EUR nesumokėtų palūkanų, 352,22 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso: 36 620,79 EUR bei 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas nustatė, jog iš pateiktų procesinių dokumentų darytina išvada, kad kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 13.2 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotais laiškais išsiuntė skolininkui (įkeisto daikto savininkui) įspėjimą (2011-03-01 įspėjimas Nr. 2481), kuriuo įspėjo, jog per nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pažymėjo, kad iš procesinių dokumentų matyti, jog laiškai, adresuoti skolininkui (įkeisto daikto savininkui), kreditoriaus buvo siųsti visais jam žinomais (taip pat ir kredito sutartyje bei hipotekos lakšte nurodytais) minėto asmens gyvenamosios vietos ir įkeisto turto buvimo vietos adresais - S. Ž. g. 34-58, Vilnius; B. S. 11-oji g. 5, Vilnius - tačiau registruotosios pašto korespondencijos siuntos siuntėjui buvo grąžintos neįteiktos (gavėjas persikraustė, neatsiliepė į pranešimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad „reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.)“ (2009 m.. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. T. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas. Nurodo, kad bankas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtu galima nustatyti, kad skolininkas atsisako ar atsisakė grąžinti bankui paimtą kreditą. Apelianto manymu, bankas, teikdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto (kreditavimo sutartis Nr. KK08/08/03B), klaidina teismą dėl skolininkui siųstu ir neįteiktų pranešimų-įspėjimų apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei sutarties nutraukimą. Suinteresuotas asmuo kaip gyveno taip ir gyvena minėtam bankui žinomu bei praneštu adresu - Žukausko g.34 - 58, Vilniuje. A. T. mano, jog nėra pagrindo laikyti, kad skolininkas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie kredito sutarties Nr. KK08/08/03B nutraukimą. Be to, bankas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad apeliantas atsisakė ar atsisako bendradarbiauti su banku. A. T. kreipėsi į banką, prašydamas atidėti tam tikram terminui gauto kredito grąžinimą, tačiau bankas jokio atsakymo apeliantui nepateikė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finlanl Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finlanl Plc Lietuvos skyrių prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti kreditoriaus naudai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininko argumentai dėl tinkamo Kreditavimo sutarties vykdymo ir nepagrįsto Kreditavimo sutarties nutraukimo neturi būti nagrinėjami hipotekos byloje, kadangi priverstinio skolos išieškojimo procese nenagrinėjama pagrindinės prievolės vykdymo tvarka. Be to, nutraukti Kreditavimo sutartį bankas priėmė praėjus beveik vieneriems metams nuo Skolininko padarytų Kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų pradžios. Kadangi skolos suma nebuvo didelė ir nebuvo aišku, kada Skolininkas vėl taps mokus, Banko Paskolų restruktūrizavimo skyrius nesudarė su Skolininku susitarimo dėl mokėjimų atidėjimo. Bankas nenutraukė Kreditavimo sutarties ir ilgą laiką nesiėmė priemonių priverstinai išieškoti skolą, nors Skolininkas visiškai nemokėjo įmokų. Nordea Bank Finlanl Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finlanl Plc Lietuvos skyrių pažymi, jog kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai ir laikantis Kreditavimo sutartyje ir įstatymuose nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. 2011 m. kovo 1 d. pranešimą apie Kreditavimo sutarties nutraukimą Bankas siuntė trimis jam žinomais Skolininko adresais ir įteikė Skolininko darbovietės adresu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).
Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Kasacinio teismo pabrėžta, kad hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; kt.).
CPK 558 straipsnyje reglamentuota, kaip tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, kai baigiasi skolos grąžinimo terminai, o hipoteka užtikrinta prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Šioje teisės normoje nustatyta pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles.
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. Jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius pateikia CPK 558 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Šis pareiškimas yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. Hipotekos teisėjas, priėmęs nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistravęs ją turto areštų registre, raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius kreipiasi su CPK 558 straipsnio 2 dalyje nurodytu pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti. Šis pareiškimas yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą. Kai hipotekos kreditorius pateikia pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo ar įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnio 2 dalis), pradedamos turto realizavimo arba administravimo procedūros.
Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080020365, įregistruotą 2008-08-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme; hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui A. T. iki 2031-07-05 suteikto kredito grąžinimo Nordea Bank Finlanl Plc buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypas Nr. 24, unikalus Nr. 0101-0144-0024, esantis B. S. 19-oji g. 5, SB „Dublis“, asmeninės nuosavybės teise priklausantis A. T. .
2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1510/2011 minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas.
Pagrindiniai argumentai, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apelianto (skolininko) nuomone, yra tie, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, nebendradarbiavo su skolininku, skolininkas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie kredito sutarties nutraukimą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos specialia tvarka, o tokiose bylose įkeisto turto savininkui - apeliantui įstatymų leidėjo nesuteikta teisė skųsti hipotekos kreditoriaus - banko veiksmų. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Teismas nurodo, jeigu skolininkas mano, jog jo teisės ar teisėti interesai nutraukus kreditavimo sutartį yra pažeisti, jis turi teisę juos ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 –ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Kreditorius prašo priteisti iš apelianto 1966,25 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. kreditoriui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.15 p., į kreditoriui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, į tai, jog sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad kreditoriui priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 400,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Tesimas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iš A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Alvydas Barkauskas