Civilinė byla Nr. 2S-1024-467/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44686-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties atmesti skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) V. K. skundą dėl antstolės  A. S. veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) V. K. 2015-12-11 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės A. S. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/01040 dėl piniginių lėšų arešto ir nurašymo, panaikinti areštą V. K. sąskaitai ir grąžinti pinigus į sąskaitą. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 9 d., tvarkant V. K. sąskaitą SEB banke, išaiškėjo, kad antstolė 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 12 d. areštavo ir pervedė į savo sąskaitą lėšas, esančias V. K. banko sąskaitoje. Antstolė pažeidė turto arešto taisykles, nes turto arešto akte nenurodė, jog yra areštuojamos piniginės lėšos. Todėl antstolės veiksmai, nurašant pinigus iš sąskaitos iki turto arešto akto surašymo ir turto arešto akte nenurodant arešto piniginėms lėšoms, yra neteisėti.

Antstolė A. S. patvarkymu skolininkės skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, jog piniginės lėšos skolininkei priklausančiose sąskaitose buvo areštuotos 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu areštuoti lėšas. Minėtas dokumentas buvo išsiųstas skolininkei, tačiau kurjeris grąžino laišką su atžyma, jog adresatas korespondencijos pašte neatsiėmė. Vykdymo procese išieškotos piniginės lėšos – 78,20 EUR saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje, o naikinti apribojimų, pritaikytų piniginėms lėšoms, nėra teisinio pagrindo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) V. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, jog antstolė A. S. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 23.31-08-320A-13672, išduotą 2015 m. gegužės 26 d., dėl 192,90 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės V. K., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija. Vykdant skolos išieškojimą, 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimti patvarkymai Nr. S015-14800 ir Nr. S015-14801 areštuoti lėšas, kuriais areštuotos skolininkės V. K. sąskaitose (AB SEB banke ir AB „Swedbank“) esančios lėšos. Minėti patvarkymai skolininkei buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteikti nebuvo. 2015 m. rugsėjo 30 d. antstolių kontoroje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas sustabdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą, kurio pagrindu 2015 m. lapkričio 15 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nepažeisdamas įstatymo nuostatų, areštuodamas kredito įstaigose skolininkės sąskaitose esančias pinigines lėšas, priėmė nustatytos formos patvarkymus, kuriuos išsiuntė skolininkei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kaip teigia pati pareiškėja (skolininkė), piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervestos 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 12 d., t.y. dar iki sprendimo sustabdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą gavimo dienos, todėl naikinti apribojimų piniginėms lėšoms nėra teisinio pagrindo. Nors lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko pareiškėjos (skolininkės) nuosavybė ir, 2015 m. lapkričio 26 d. sustabdžius vykdomąją bylą, nebuvo paskirstytos ir perduotos išieškotojui. Šiuo atveju antstolė neturi pareigos panaikinti pareiškėjos sąskaitų arešto, nes 2015 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-27283 mokestinės nepriemokos išieškojimas iš V. K. sustabdytas, o ne panaikintas.

3. Atskirojo skundo argumentai             

Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) V. K. prašo nutartį panaikinti ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo priimtas dėl nekilnojamojo turto mokesčio nepriemokos patalpoms, esančioms Parko g. 29-48 ir Parko g. 18-9, Vilniuje. Tačiau šios  patalpos perduotos naudotis juridiniams asmenims ir būtent jiems tenka prievolė sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Antstolė priskaičiavo 120,79 EUR vykdymo išlaidų, tuo tarpu areštavo didesnę sumą. Be to antstolė pažeidė išieškojimo eiliškumą bei turto arešto akto įteikimo taisykles – aktas buvo išsiųstas pavėluotai ir tik po to, kai antstolei skunde dėl antstolio veiksmų 2015 m. rugsėjo 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo nuodyta, kad pažeistas CPK 679 straipsnis. Byloje nėra duomenų, jog skolininkė gali nuslėpti pajamas ar vengti sprendimo įvykdymo. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai nebuvo priverstinai įvykdyti, todėl dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolė turėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Antstolė A. S. atsiliepime su pateiktu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog antstolė nepažeidė CPK 664 straipsnyje reglamentuojamos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės. 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymais antstolė areštavo pinigines lėšas, esančias skolininkės banko sąskaitose. Šis procesinis dokumentas išsiųstas skolininkei registruotąja pašto siunta, tačiau ji jo neatsiėmė. Vykdymo procese išieškotos piniginės lėšos – 78,20 EUR saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje. Naikinti apribojimo piniginėms lėšoms nėra teisinio pagrindo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų bei vykdomosios bylos Nr. 0177/15/01040 medžiagos matyti, kad antstolė A. S. vykdo 2015 m. gegužės 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 23.31-08-320A-13672 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, dėl 192,90 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės V. K.. Vykdant šį išieškojimą, 2015 m. gegužės 28 d. buvo priimti patvarkymai areštuoti skolininkės lėšas Nr. S015-14800 ir Nr. S015-14801, kuriais areštuotos skolininkės V. K. sąskaitose (AB SEB banke ir AB „Swedbank“) esančios lėšos, viso 348,98 EUR sumai. Minėti patvarkymai skolininkei buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jų įteikti nepavyko. 2015 m. rugsėjo 30 d. antstolių kontoroje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas sustabdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą, kurio pagrindu 2015 m. lapkričio 15 d. antstolės patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta. Šio aplinkybės rodo, jog antstolis nepažeidė CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo veiksmų, t.y., gavęs vykdomąjį dokumentą, pradėjo jį vykdyti - priėmė patvarkymus areštuoti lėšas bei vykdymo išlaidų apskaičiavimus, išsiuntė juos skolininkei registruotu paštu, o, gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą sustabdyti išieškojimą – ieškojimą sustabdė. Taigi antstolis, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-27283, išieškojimą laikinai sustabdė, tačiau jo nepanaikino, kadangi nebuvo panaikintas ir pats vykdomasis dokumentas – mokesčių inspekcijos sprendimas. Byloje nėra duomenų, jog iki pareiškėjos skundo gavimo išieškotojas būtų pateikęs antstoliui prašymą panaikinti sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto panaikinimo, todėl visiškai pagrįstai antstolis išieškotas lėšas laiko savo depozitinėje sąskaitoje.

              Pareiškėja, kaip matyti iš jos skundo ir atskirajame skunde, iš esmės ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrįstumą, tačiau tai nėra skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas, nes antstolis, priimamas vykdomąjį dokumentą (šiuo atveju - VMI sprendimą) vykdyti, negali kelti klausimo dėl jo pagrįstumo ar jo vertinti, o pareiškėja, siekdama tokį sprendimą nuginčyti, gali tai atlikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad minimas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas būtų skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka, į nagrinėjamą bylą nėra pateikta, todėl apeliantės argumentai, kad ji neturi pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokesčio už konkretų turtą, atmestini kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

              Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad antstolė pažeidė išieškojimo iš skolininko turto eilę, kadangi vykdomosios bylos duomenys tvirtina, kad CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė nėra pažeista. Taip pat pagrįstai areštuota lėšų daugiau, negu išieškotina suma, kadangi į šią sumą įtrauktinos ir antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos.             

Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja               Alma Urbanavičienė