Administracinė byla Nr. AS-844-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00410-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Š. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl termino atnaujinimo, sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

pareiškėja O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 31 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-6) prašydama: 1) pripažinti, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn“ keitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. išvadą Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) palikti galioti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ Nr. 33-Ž-66; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių iki 2015 m. gruodžio 31 d. atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jai perleistą pagal 1998 m. lapkričio 26 d. sutartį 6,04 ha lygiavertį žemės plotą.

Pareiškėja teigė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi yra ji socialiai remtina, gauna mažas pajamas, neturi teisinio išsilavinimo, nežino galiojančių teisės aktų. Nurodė, kad 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, iki to laiko rinko papildomus įrodymus. 2015 m. kovo 5 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-673-1017 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 2015 m. kovo 16 d. priimtas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-15-P-673-1148 dėl techninės klaidos ištaisymo 2015 m. kovo 5 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-15-T-673-1017, kuriuo patikslintas pareiškėjos vardas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi (b. l. 59-62) atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio nuostatomis, administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013), teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju skundžiamo įsakymo termino pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. gruodžio 9 d., kurią patvirtina pareiškėjos pateikta pašto voko kopija. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja, savo teises gindama, skundą teismui turėjo pateikti iki 2015 m. sausio 9 d. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2015 m. balandžio 1 d. Prašymas terminui atnaujinti grindžiamas tuo, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl to, jog yra socialiai remtina, gauna mažas pajamas, neturi teisinio išsilavinimo bei nežino galiojančių įstatymų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į Kauno valstybės garantuojamą teisinę pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėja kreipėsi tik 2015 m. vasario 2 d., nes iki to laiko, anot pareiškėjos, reikėjo surinkti papildomus įrodymus (pažymas apie gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą ir kt.). 2015 m. kovo 5 d. Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-673-1017 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. 2015 m. kovo 16 d. Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-673-1148 dėl techninės klaidos ištaisymo 2015 m. kovo 5 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-15-T-673-1017 patikslintas pareiškėjos vardas. 2015 m. kovo 5 d. Tarnybos sprendime Nr. TP-2-(2.2)-15-T-673-1017 nurodyta, kad pareiškėja 2015 m. vasario 2 d. pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr. TP-2-(2.1)-673 suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2015 m. vasario 25 d. Tarnyboje gauti papildomi dokumentai, reg. Nr. O-1-(1.6)-729, pareiškėja 2015 m. kovo 2 d. pateikė Tarnybai papildomus dokumentus, reg. Nr. TP-9-(2.9)-317.

Iš skundo turinio teismas sprendė, jog pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą laiku lėmė tai, kad buvo kreiptasi į įvairias institucijas dėl papildomų dokumentų rinkimo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų prie skundo nėra pateikta. Pažymėta tai, kad nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. vasario 2 d., t. y. kreipimosi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jokie veiksmai, susiję su pažeistų teisių gynimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, operatyviai nebuvo atliekami. Skundas Kauno apygardos administraciniame teisme gautas tik 2015 m. balandžio 1 d.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja turėjo galimybę ir teisę kuo operatyviau kreiptis ne tik į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo ar kitas institucijas dėl papildomų dokumentų gavimo, bet ir į teismą, nes ginčijamo akto apskundimo tvarka nurodyta. Teismas akcentavo, jog asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-27-520/2015, kt.). Pabrėžta ir tai, kad asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į kitas institucijas dėl jo teisių pažeidimo. Raštas, kuriuo asmuo kreipiasi į instituciją, gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad asmuo siekia operatyvaus ir taikaus, geranoriško ginčo išsprendimo, tačiau negali būti traktuojamas kaip įrodymas, kad terminas kreiptis į teismą nepraleistas ar praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012).

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nors, pareiškėjos teigimu, ji ir kreipėsi į įvairias institucijas dėl papildomų dokumentų rinkimo, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. vasario 2 d., t. y. kreipimosi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, daugiau nei 2 mėnesius nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamų aktų apskundimu. Pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Skundas dėl reikalavimų, kuriais prašyta panaikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn“ keitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 4 d. išvadą Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“, esant praleistam skundo padavimo terminui ir jo neatnaujinus, atsisakytas priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Skundo reikalavimai, palikti galioti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą „ Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ Nr. 33-Ž-66 bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių iki 2015 m. gruodžio 31 d. atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jai perleistą pagal 1998 m. lapkričio 26 d. sutartį 6,04 ha lygiavertį žemės plotą yra išvestinis iš reikalavimo dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo, todėl atsisakius priimti skundą dėl pagrindinių reikalavimų, atsisakytas priimti skundas ir dėl išvestinių reikalavimų (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

Pareiškėja O. Š. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 64-67), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, praleistą terminą dėl skundo padavimo pripažinti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, o bylą perduoti svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi toliau negali ginti savo interesų teisminiu keliu, net ir prašyti teismą įpareigoti, jog pareiškėjai būtų atkurta nuosavybės teisė. Pareiškėja nėra teisininkė, neturi aukštojo išsilavinimo, savo teises gynė valstybinės valdžios bei valdymo institucijose, iš valdininkų pusės niekas nepaaiškino, kur ji turi kreiptis ir kaip jas ginti. Gautuose sprendimuose iš Nacionalinės žemės tarnybos nebuvo tiksliai išaiškinta apskundimo tvarka, nurodyta, kad pareiškėja gali skųstis tik administracinių bylų teisenos tvarka, todėl šios tvarkos, kaip neturinti teisinio išsilavinimo, nesuprato ir neturėjo lėšų samdytis kvalifikuotus teisininkus, kad jie pareiškėją tinkamai konsultuotų.

Pažymi, jog 2014 m. lapkričio 22 d. buvo smarkiai susižalojusi stuburą, jai buvo paskirtas gulimas ambulatorinis rėžimas dviem mėnesiams, smarkiai skaudėjo, beveik negalėjo vaikščioti, todėl laiku negalėjo surinkti dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti.

Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į visas pareiškėjos skunde išvardintas aplinkybes dėl skundo padavimo praleisto termino pripažinimo praleistu dėl svarbių priežasčių, į pareiškėjos amžių, bandymus apginti savo teises kitose teisminėse institucijose ir nepagrįstai neatnaujino skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja sutinka, jog praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn“ keitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. išvados Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų, tačiau teigia, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių – yra socialiai remtina, nėra teisininkė, neturi aukštojo išsilavinimo, savo teises gynė valstybinės valdžios bei valdymo institucijose, kuriose niekas nepaaiškino, kur ji turi kreiptis ir kaip jas ginti, skundžiamuose sprendimuose nebuvo tiksliai išaiškinta apskundimo tvarka, neturėjo lėšų samdytis kvalifikuotus teisininkus, todėl kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri galiausiai jai buvo suteikta. Be to, pareiškėja nurodo, kad nuo 2014 m. lapkričio 22 d. du mėnesius smarkiai sirgo, buvo susižalojusi stuburą, jai buvo paskirtas gulimas ambulatorinis rėžimas, beveik negalėjo vaikščioti, todėl laiku negalėjo surinkti dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, jog kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, terminas paduoti skundui gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Taip pat administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui.

Vis dėlto, šiuo atveju, vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes.

Kaip nurodė pareiškėja, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“, pradėjo rūpintis tolesniu savo teisių ir interesų gynimu, t. y. jo tinkamu apskundimu teismui. Tačiau, kaip esanti senyvo amžiaus, neturinti pakankamai lėšų pasitelkti teisinę pagalbą teikiančius asmenis (advokatus), ėmė rinkti dokumentus, siekdama gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurią 2015 m. kovo 5 d. ir gavo. Nors nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. vasario 2 d., t. y. kreipimosi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo dienos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, daugiau nei 2 mėnesius pareiškėja nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamų aktų apskundimu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 22-25 d. pareiškėjai dėl sveikatos būklės buvo nustatytas dviejų mėnesių gulimas režimas (b. l. 74-78), kurio metu nuo 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėja vis tiek stengėsi rūpintis savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimu, rinkdama reikiamą informaciją ir dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti, t. y. ginčijamų atsakovų sprendimų apskundimui, o iš karto pasibaigus gydytojo paskirtam gulimam režimui, pareiškėja jau 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia tokį pareiškėjos elgesį vertinti kaip sąžiningą ir rūpestingą rūpinimąsi savo teisių gynimu. Atkreiptinas dėmesys, kad toks vertinimas pripažįstamas ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-657/2011).

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ginčijamuose atsakovų sprendimuose konkrečiai šių aktų apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, o tai pagal administracinių teismų praktiką gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn“ keitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“ tik nurodyta, jog jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai termino skundui paduoti atnaujinimo kontekste gali būti laikoma kaip netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas įvertinus šios bylos konkrečias aplinkybes, o būtent tai, jog, kaip minėta, pareiškėja buvo senyvo amžiaus, dėl sunkios materialinės padėties negalėjo laiku gauti tinkamos teisinės pagalbos, rinko dokumentus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, minėtų ginčijamų atsakovų sprendimų apskundimo metu gydytojo jai buvo nustatytas gulimas režimas, t. y. ginčas šiuo atveju susijęs su socialiai pažeidžiamo asmens teisių ir interesų apsauga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjos elgesys nagrinėjamu atveju buvo pakankamai sąžiningas, rūpestingas, atidus ir operatyvus ir, remiantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjai terminas skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn“ keitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo atnaujintinas. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, spręsti kitus su skundo priėmimu susijusius klausimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos O. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-01-17 įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-09 išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygtinai nuosavybėn“ keitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo padavimo terminą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys