Civilinė byla Nr. 3K-3-641-313/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01496-2013-9; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1, 2.5.10.2.4.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Du-Čia“ dėl vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ priešieškinį ieškovams I. Č., J. Č. ir trečiajam asmeniui (atsakovei) uždarajai akcinei bendrovei „Du-Čia“ dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališką sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atsakovės UAB „Jonavos glorija“ 2013 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono 2-ajame notaro biure surašytą liudijimą dėl 2007 m. spalio 5 d. patalpų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties (toliau – Sutartis) nutraukimo pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į iki jo surašymo buvusią padėtį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad Sutartimi atsakovė jiems pardavė 149,86 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą – buitinio aptarnavimo patalpas su bendro naudojimo patalpomis. Šalių susitarimu nustatyta pardavimo kaina – 150 000 Lt (43 443 Eur), iš jų pirkėjai sumokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iki sutarties pasirašymo, o 120 000 Lt (34 754,40 Eur) pirkėjai įsipareigojo sumokėti per penkerius metus iki 2012 m. spalio 4 d., mokant dalimis po 12 000 Lt (3 475,44 Eur) kas šešis mėnesius. Sutarties 3.1.3 punkte šalys susitarė, kad, nustatytu laiku nesumokėjus įmokų, pirkėjas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys taip pat nustatė (Sutarties 3.1.5 punktas), kad Sutarties 3.1 punkte nurodytos prievolės nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, pranešant raštu kitai šaliai prieš dešimt dienų.

Parduotos patalpos buvo perduotos ieškovei I. Č. Sutarties sudarymo dieną. Po Sutarties sudarymo atsakovė UAB „Jonavos glorija“ 2007 m. spalio 10 d. davė sutikimą išnuomoti parduotas patalpas trečiajam asmeniui UAB „Du-Čia“ ir atlikti jų rekonstrukcijos darbus. Patalpų nuomininkė UAB „Du-Čia“, kurios pagrindinė akcininkė yra ieškovė I. Č., patalpas rekonstravo, pritaikydama jas siuvyklos veiklai. Patalpos 2008 m. spalio 8 d. sutartimi buvo išnuomotos UAB „Du-Čia“, ši jose vykdė ir iki šiol vykdo gamybinę ūkinę veiklą. Ieškovai visus penkerius metus iki Sutarties 3.1.2 punkte nustatyto termino pabaigos nustatytų įmokų už įgytas patalpas nemokėjo motyvuodami sunkia finansine padėtimi ir ekonomine krize šalyje. Pasibaigus šalių nustatytam terminui sumokėti paskutinę įmoką už įgytas patalpas, ieškovė I. Č. 2012 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti likusios skolos sumos (120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumokėjimą iki 2012 m. gruodžio 31 d., pakeičiant Sutarties 3.1.2 punktą. Atsakovės akcininkai 2012 m. spalio 3 d. susirinkime ieškovės prašymą patenkino, Sutartį pakeitė, tačiau ieškovai savo įsipareigojimų naujai nustatytu terminu neįvykdė. Jie nurodė, kad prievolei įvykdyti susitarė įgytas patalpas perleisti UAB „Du-Čia“, kuri ketino gauti banko paskolą, todėl paprašė dar kartą pratęsti skolos grąžinimo terminą (iki 2013 m. kovo 31 d.). Įmonės akcininkai nusprendė terminą pratęsti, tačiau Sutarties pakartotinai nepakeitė.

2013 m. vasario 4 d. notariškai patvirtintu pareiškimu UAB „Jonavos glorija“ sutiko, kad ieškovai įgytas patalpas parduotų, tačiau pažymėjo, kad ieškovai yra skolingi 120 000 Lt (34 754,40 Eur) ir netesybas, kurios turėtų būti aptartos atskirame dokumente su UAB „Du-Čia“ ir kuris turėtų būti pasirašytas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad pinigai turi būti sumokėti į atsakovės sąskaitą ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 30 d.

2013 m. balandžio 2 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovus, kad jie atvyktų pas notarą 2013 m. balandžio 12 d. sudaryti susitarimą nutraukti 2007 m. spalio 5 d. Sutartį dėl esminės jos sąlygos nevykdymo. Ieškovams neatvykus į notaro biurą, atsakovė Sutartį nutraukė vienašališkai.

Priešieškiniu atsakovė UAB „Jonavos glorija“ prašė priteisti iš atsakovų I. Č. ir J. Č. 117 120 Lt (33 920,30 Eur) nuostolių atlyginimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir po 1840 Lt (532,90 Eur) per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 2160 Lt (625,58 Eur) delspinigių, procesines palūkanas; nutraukti 2007 m. spalio 8 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Du-Čia“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendė, kad už įgytas patalpas pagal Sutartį, išskyrus sumokėtą 30 000 Lt (8 688,60 Eur) avansą, nebuvo atsiskaityta, todėl vienašališko sandorio nutraukimo momentu ieškovų skola atsakovei buvo 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Teismas pažymėjo, kad  pagal Sutarties nuostatas nustatytos kainos nesumokėjimas laikytinas esminiu pažeidimu, todėl pardavėja (atsakovė) turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, pranešdama kitai šaliai prieš dešimt dienų.

Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius, teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią galimybę gauti pajamų iš patalpų nuomos. Teismas vertino, kad atsakovės pateiktos 1999–2003 m. patalpų nuomos sutarčių kopijos savaime nepatvirtina nurodytu laikotarpiu realiai gautų pajamų iš patalpų nuomos fakto, nes teismui nepateikti įmonės finansiniai dokumentai, patvirtinantys šių pajamų gavimą ir apskaitymą įmonės turto balanse ar kt. Remiantis metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2006 m. ir 2007 m. duomenimis nustatyta, kad įmonė jokių realių pajamų iš savo veiklos (taip pat ir iš patalpų nuomos) negavo, deklaravo tik nuostolius. Teismas sprendė, kad ieškovų sumokėtos sutarties kainos dalies – 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (30 000 Lt (8688,60 Eur) avansas ir 8000 Lt (2316,96 Eur) vėliau sumokėta suma), bei įgyto ir grąžinto turto pagerinimo išlaidų visiškai pakanka atsakovės patirtiems nuostoliams dėl sutarties neįvykdymo atlyginti, todėl laikė, kad atsakovės teisė į nuostolių atlyginimą yra įgyvendinta.

Teismas, išnagrinėjęs priešieškinio reikalavimą nutraukti patalpų nuomos sutartį, nurodė, kad, pasikeitus nuomojamų patalpų savininkui, nuomininkei UAB „Du-Čia“ nebuvo pateikta naujojo nuomotojo banko sąskaitos, į kurią turėtų būti mokamas nuomos mokestis, duomenys. Sąskaitos faktūros nuomininkei pateiktos nebuvo, taip pat nebuvo apskaičiuotas nuomos mokesčio dydis. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nenurodė konkrečios pinigų sumos, kurios negavo iš patalpų nuomininkės, todėl teismas sprendė, kad naujajam nuomotojui nuomos mokesčio dydis nebuvo aktualus ir toks nuomos sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Be to, teismas pažymėjo, kad nuomotojo nustatytas septynių dienų terminas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, neturint garantijos, kad jis bus operatyviai įteiktas, buvo per trumpas prievolei įvykdyti. Dėl šių priežasčių teismas atmetė atsakovės reikalavimą nutraukti nuomos sutartį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 24 d. sprendimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Teismas ieškinį tenkino, pripažino vienašalį Sutarties nutraukimą negaliojančiu ir taikė restituciją. Priešieškinį teismas tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų 4144 Lt (1200,19 Eur) nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo yra svarbu įvertinti tiek šio sandorio tikslus, tiek šalių elgesį po šio sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju po Sutarties sudarymo pirkėjų ir patalpų nuomininkės lėšomis ir darbu įsigytos patalpos buvo pertvarkytos – jos pakito tiek kokybiškai, tiek ir kiekybiškai, pardavėja tam neprieštaravo. Bylos medžiaga patvirtina ieškovų teiginį, kad buvo siekiama išsaugoti sutartinius santykius ir sumokėti turto kainą ir kad trečiojo asmens siekis įvykdyti prievolę sumokėti kainą buvo faktiškai vykdomas: buvo kreiptasi į banką, gautas jo sutikimas suteikti tikslinį kreditą, tačiau, sandorio šalims nesutarus dėl nuostolių dydžio, susitarimas nebuvo pasiektas ir prievolė nebuvo įvykdyta. Nustatęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo pagerintas, pirkėjai ieškojo galimybių atsiskaityti su pardavėja ir realios galimybės sumokėti sandorio kainą buvo pasiektos, teismas sprendė, kad Sutarties nutraukimas sukels neigiamas pasekmes sutartį pažeidusiam asmeniui, o dėl Sutarties pažeidimo neigiami padariniai (žala) nukentėjusiai šaliai yra minimalūs, nes pardavėjo teisė gauti kainą yra užtikrinta įstatymu (CK 6. 414 straipsnio 2 dalis). Kolegija laikė svarbia aplinkybę, kad, modifikavus sutartį bei šalims pasiekus susitarimą, jog prievolę įvykdytų trečiasis asmuo, pardavėja atsisakė priimti prievolės įvykdymą, motyvuodama nuostoliais, kurie Sutartyje nebuvo aptarti, ir, nesuėjus nustatytam terminui, Sutartį nutraukė (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad pardavėjos veiksmai vienašališkai nutraukiant ginčo sutartį neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų, todėl pripažintini neteisėtais.

Pasisakydama dėl netesybų kolegija nurodė, kad šalims sutarus, jog prievolė atsiskaityti turi būti įvykdyta iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir atsakovei šį terminą pratęsus iki 2013 m. kovo 30 d., vėliau sutikimą atšaukus 2013 m. vasario 21 d., prievolė ieškovams atsiskaityti turėjo būti skaičiuojama nuo 2013 m. vasario 21 d. iki reikalavimo teisme pareiškimo dienos, todėl priteisė 4144 Lt (1 200,19 Eur)(185 dienos x 112 000 Lt x 0,02 proc.), o nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovei priteisė procesines palūkanas.

Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovams pažeidus prievolę atsiskaityti už įsigytą turtą ji patyrė nuostolių dėl negautų pajamų.

Pripažinusi Sutarties nutraukimą neteisėtu, kolegija atmetė reikalavimą nutraukti nuomos sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Jonavos glorija“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 6.217 straipsnio taikymo.  Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Ieškovas visiškai nevykdė Sutarties, ir tai, kasatorės vertinimu, darė tyčia, nes pareigos nevykdė itin ilgą laiką (6 metus), nors tuo metu ginčo patalpose buvo vykdoma ūkinė veikla ir ieškovai iš to gavo ekonominės naudos. Iš bylos dokumentų matyti, kad banko trečiajam asmeniui siūloma suteikti paskola buvo gerokai mažesnė nei likusi Sutarties kaina, todėl trečiasis asmuo pirkėjo pareigų pagal Sutartį įvykdyti objektyviai negalėjo. Be to, pati ieškovė I. Č. 2013 m. vasario 15 d. raštu pranešė atsakovei, kad dėl susidariusių sunkumų negali sumokėti likusios 120 000 Lt sumos ir pasiūlė Sutartį nutraukti. Šios aplinkybės patvirtina CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkto egzistavimą.

Teismo išvada, kad Sutarties nutraukimas ją pažeidusiai šaliai sukels daugiau neigiamų pasekmių, nei sutartį įvykdžiusiai šaliai, yra nemotyvuota, nes šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos. Teismo išvados, kad Sutarties objektas buvo pagerintas, pirkėjai siekė ir ieškojo galimybių atsiskaityti su pardavėja, iš esmės realios galimybės sumokėti sandorio kainą buvo pasiektos, yra neteisingos, nes patalpų būklė buvo įvertinta Sutarties sudarymo metu – Sutarties kaina buvo mažesnė už rinkos kainą, o jos sumokėjimas buvo išdėstytas penkeriems metams. Be to, pagerinimus atliko ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Ieškovas nenurodė, kad atlikti pagerinimo darbai yra esminiai, jis prašė pakeisti vienintelę Sutarties sąlygą – pratęsti kainos sumokėjimo terminą. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių ieškovo realius ketinimus įvykdyti Sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Nagrinėjamu atveju  Sutartyje šalys buvo aptarusios, jog neatsiskaitymas pagal Sutartį yra esminis jos pažeidimas. Ieškovui neginčijus šios sąlygos ir teismui konstatavus, kad ieškovas pagal Sutartį neatsiskaitė, nėra pagrindo prioritetiškai taikyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų, nes jie nėra imperatyvūs, o Sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).

Dėl CK 6.162, 6.183 ir 1.93 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyta svarbi faktinė aplinkybė, jog, modifikavus sutartį ir šalims pasiekus susitarimą, kad prievolę įvykdytų trečiasis asmuo, pardavėja atsisakė priimti prievolės įvykdymą, motyvuodama nuostoliais, kurie tiek sutartyje, tiek ją modifikavus nebuvo aptarti, ir, nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, sutartį nutraukė. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 4 d. šalys susitarė tik dėl termino pratęsimo ir šis susitarimas buvo patvirtintas notariškai. Ieškovas jokia forma nebuvo pateikęs atsakovei informacijos, kad jos prievolę, kylančią iš Sutarties, vykdys trečiasis asmuo ir šalys Sutarties šiuo aspektu nepakeitė. Be to, ieškovė, neradusi galimybių nei asmeniškai, nei per trečiąjį asmenį gauti finansavimą, 2013 m. vasario 15 d. raštu pranešė atsakovei apie tai, kad negali įvykdyti Sutarties, todėl teismo teiginys, kad atsakovė atsisakė priimti prievolės įvykdymą, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringą išvadą, kad pardavėja nutraukė Sutartį nesuėjus joje nustatytam terminui, nes  Sutartimi nustatytas paskutinis terminas apmokėti sutarties kainą buvo 2012 m. gruodžio 31 d., o atsakovė pranešimą apie vienašališkai nutraukiamą sutartį notarine tvarka išsiuntė 2013 m. balandžio 2 d.

Dėl CK 6.221 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalims sutarus, jog prievolė atsiskaityti turi būti įvykdyta iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir atsakovei šį terminą pratęsus iki 2013 m. kovo 30 d., vėliau sutikimą atšaukus 2013 m. vasario 21 d., prievolė ieškovams atsiskaityti turėjo būti skaičiuojama nuo 2013 m. vasario 21 d. iki reikalavimo pareiškimo teisme dienos.

Suėjus prievolės mokėjimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, jie įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia jau esamų teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas – naują pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Netesybų prigimtis yra dvilypė. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi netesybos, yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, o pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnį,– viena civilinės atsakomybės formų. Netesybų teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Nustatant netesybų skaičiavimo pradžios momentą svarbu, ar šalys netesybų skaičiavimo pradžios momentą apibrėžė sutartyje, ir, jeigu apibrėžė, kokiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju Sutarties 3.1.3 punkte  šalys nustatė, kad laiku nesumokėjusi įmokų pirkėja įsipareigoja mokėti 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki bus sumokėtos įmokos. Taigi, šalys pareigą mokėti netesybas už praleistą mokėjimo terminą siejo ne su atsakovės vienašaliais veiksmais, o su šalių nustatytu ir praleistu mokėjimo terminu. Todėl teismui konstatavus, kad šalių susitarimu prievolė atsiskaityti buvo nustatyta iki 2012 m. gruodžio 31 d., suėjus šiam terminui atsirado ieškovės pareiga mokėti sutartines netesybas. Teismo teiginys, kad atsakovė pratęsė terminą atsiskaityti pagal sutartį iki 2013 m. kovo 30 d. ir netesybos skaičiuotinos nuo atsakovės pareikalavimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes 2013 m. vasario 4 d., patvirtindama sutikimą ginčo patalpas parduoti trečiajam asmeniui, atsakovė nurodė, kad netesybos turi būti aptartos, t. y.  aiškiai išreiškė savo valią reikalauti sutartinių netesybų.

Sutarties 7.5 punkte taip pat nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, privalo atlyginti kitai šaliai visus dėl to turėtus nuostolius. Ginčo patalpos yra komercinės paskirties, jos visą laiką buvo naudojamos atsakovo įmonės (trečiojo asmens) ūkinei veiklai, iš to gaunant tiesioginės ekonominės naudos. Atsakovė negavo nei Sutartimi nustatytos pinigų sumos, nei naudos iš ginčo patalpų, kurią būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų ieškovų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Nagrinėjamu atveju pirkdami patalpas komercinei veiklai vykdyti ieškovai tikėjosi naudos tiek tiesiogiai (gaudami nuomos mokestį iš trečiojo asmens), tiek netiesiogiai (būdami trečiojo asmens pagrindiniais akcininkais jie sutaupė įmonės lėšų, nes patalpas nuomojosi už simbolinę 100 Lt kainą).

Faktinės bylos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad normaliomis sąlygomis atsakovė būtų gavusi ginčo sutartyje nustatytą sumą, dėl to, jog ieškovas nevykdė sutarties ir būtent dėl jo kaltės sutartis yra nutraukta, atsakovei buvo atimta galimybė gauti naudą, ji negavo pajamų iš ieškovo būtent dėl sąmoningų jo veiksmų atsisakant vykdyti sutartį, t. y. tarp ieškovo elgesio ir negautų atsakovės pajamų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, ieškovas yra kaltas dėl sutarties nutraukimo. Atsakovės nurodytas negautų pajamų dydis – 1840 Lt (532,90 Eur) per mėnesį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ginčo objektą, nekilnojamojo turto rinkos nuomos kainas, yra realus ir pagrįstas.

Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.              Kauno apygardos teismo nutartis priimta 2015 m. vasario 24 d., o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsakovės kasacinis skundas buvo gautas 2015 m. gegužės 26 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti, todėl jis turėtų būti atmestas.

2.              Kasacinį skundą pasirašė UAB „Jonavos glorija“ direktorė L. J. ir advokatė I. A., tačiau, „Sodros“ duomenimis, L. J. nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nėra UAB „Jonavos glorija“ direktorė. Taigi, kasacinį skundą (ir įgaliojimą advokatui) pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo.

3.              Atsakovai pirmosios instancijos teisme reiškė priešieškinį su dviem reikalavimais: 1) priteisti kompensaciją iš ieškovų; 2) nutraukti su trečiuoju asmeniu UAB „Du-Čia“ sudarytą nuomos sutartį. Taigi, priešieškinyje trečiasis asmuo tapo atsakove. UAB „Jonavos glorija“ pretenzijos UAB „Du-Čia“ buvo atmestos. Pateiktame kasaciniame skunde UAB „Du-Čia“ yra įvardijama tik trečiuoju asmeniu, o kasacinio skundo dalykas nėra nuomos sutarties nutraukimas. CPK 353 straipsnyje nurodoma, kad kasacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas kasacinio skundo ribų, todėl kasatorė abstrakčiu reikalavimu priimti naują sprendimą atsakovės priešieškinį tenkinti sukuria reikalavimą, peržengiantį kasacinio skundo ribas, nes teismo sprendimo dalis dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra skundžiama.

4.              Kasaciniame skunde nurodyta ginčo suma – 25 231,70 Eur (87 120 Lt), žyminis mokestis – 568 Eur (1961,19 Lt), tačiau reiškiant 25 231,70 Eur reikalavimą žyminis mokestis būtų 756,95 Eur. Kasatorei prašant priešieškinį tenkinti visiškai, žyminis mokestis turėtų būti sumokėtas nuo visos priešieškinio sumos – 119 280 Lt (34 545,88 Eur). Nesumokėjus žyminio mokesčio, skundo dalis nenagrinėtina, tačiau nėra aišku, kurių reikalavimų kasatorė atsisako.

5.              Patirtų realių nuostolių kasatorė neįrodė. Byloje nustatyta, kad įsigytos patalpos buvo apleistos, kasatorė daugiau kaip porą metų iki pardavimo jomis nesinaudojo ir dėl jų turėjo tik nuostolių. Be to, nėra aišku, kodėl siekiama prisiteisti nuomos mokestį už 184 kv. m, jei ieškovams parduotų patalpų plotas (nurodytas tiek Sutartyje, tiek ir Registrų centro pažymoje) – 149 kv. m.

6.              Ieškovai neginčijo nei atsakovų teisės nutraukti sutartį, nei ją išsaugoti, tačiau jų abiejų taikyti vienu metu negalima. Vienašališkai nutraukusi pirkimo–pardavimo sutartį 3.1.5 punkto pagrindu, UAB „Jonavos glorija“ nevykdė Sutarties 7.5 punkto, nes negrąžino 38 000 Lt, gautų pagal Sutartį. Taip pat kasatorė siekė išsaugoti Sutartį, jos leidimas parduoti patalpas trečiajam asmeniui – rašytinis, notariškai patvirtintas sandoris, kuris iš esmės reiškė šalių susitarimą modifikuoti Sutartį. Po kelių savaičių atšaukusi savo duotą sutikimą, kasatorė pažeidė susitarimus bei ieškovų ir UAB „Du-Čia“ teisėtus lūkesčius. Atsisakiusi duoti sutikimą parduoti patalpas trečiajam asmeniui, pati kasatorė prievolės jai įvykdymą padarė neįmanomą.

7.              Pažymėtina, kad UAB „Du-Čia“ yra veikianti įmonė, kurioje dirba 22 darbuotojai, ir ji neatsisako įsigyti ginčo patalpų. Ieškovai toliau reguliariai perveda pinigus atsakovei; be anksčiau pervestų 38 000 Lt, papildomai yra pervesta dar 10 000 Eur. Kreditorė UAB „Jonavos glorija“ mokėjimą dalimis priima (CK 6.40 straipsnis). Visas likutis už įsigytas patalpas bus pervestas UAB „Du-Čia“ mokėjimo už įsigytas patalpas dieną. Taigi, sprendžiant iš UAB „Jonavos glorija“ veiksmų, ji sutinka su tolesniu Sutarties vykdymu, tačiau teikia ir kasacinį skundą.

8.              Nesutiktina, kad atsiimtos patalpos buvo tapačios parduotoms patalpoms, nes parduotos patalpos buvo 149,86 kv. m su bendro naudojimo patalpomis, atsiimtos – 184,02 kv. m su bendro naudojimo patalpomis. Patalpose atlikti pagerinimai  ir juos šalys pripažino. Didesnių patalpų atsiimti, nes padidėjęs patalpų plotas (34,16 kv. m) nebuvo Sutarties objektas.

Trečiasis asmuo UAB „Du-Čia“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais, kurie išdėstyti ieškovų atsiliepime į kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo priėmimo

Ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis priimta 2015 m. vasario 24 d., o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsakovės kasacinis skundas buvo gautas 2015 m. gegužės 26 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti, todėl jis turėtų būti atmestas. Ieškovai taip pat nurodo, kad kasacinį skundą pasirašė UAB „Jonavos glorija“ direktorė L. J. ir advokatė I. A., tačiau, „Sodros“ duomenimis, L. J. nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nėra UAB „Jonavos glorija“ direktorė, todėl laikytina, kad kasacinį skundą (ir įgaliojimą advokatui) pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, Registrų centro duomenimis, UAB „Jonavos glorija“ direktorė yra kasacinį skundą ir įgaliojimą pasirašiusi L. J., todėl atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis skundas priimtas teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, todėl jos pagrįstumas negali būti persvarstytas.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Kotesa“ v. „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011). Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai šalys nutraukimo pagrindą įtvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar šis pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girobusas“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-143-690/2015).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas pažeidė Sutartį (šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra), nes nesumokėjo įsigyjamo turto kainos nustatytais terminais,  ir šis pažeidimas pagal Sutarties nuostatas laikytinas esminiu, dėl kurio pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Kaip jau buvo nurodyta, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, esant tokioms sutartinėms nuostatoms, teismas neturi pagrindo vertinti, ar ieškovų padarytas pažeidimas galėjo būti pripažintas esminiu ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismo gali būti patikrinti (būtent sąžiningumo ir teisėtumo aspektu, o ne dėl atitikties CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatoms), tačiau ieškovas byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo ir neteikė jas patvirtinančių įrodymų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Sutarties nutraukimo priežastis CK 6.217 straipsnio 2 dalies aspektu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą pripažindamas, kad vienašalis Sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju yra negaliojantis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal CK 6.209 straipsnio nuostatas, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Nagrinėjamoje byloje ieškovai 2013 m. vasario 15 d. (t. y. per jiems nustatytą papildomą prievolių įvykdymo terminą) pranešime pripažino, kad dėl susidariusių sunkumų likusios įsigyjamo turto kainos sumokėti negali ir patys pasiūlė Sutartį nutraukti. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimas būtų buvęs laikomas teisėtu net tuo atveju, jei šalys nebūtų aptarusios, kad nuostatų dėl kainos sumokėjimo nustatytais terminais pažeidimas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pripažinti negaliojančiu vienašalį Sutarties nutraukimą ir taikyti restituciją naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

Nors atsakovai kasaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, tačiau nepateikia argumentų dėl vieno iš priešieškinyje išdėstytų reikalavimų – nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimo, taip pat kasaciniame skunde nekvestionuoja teismų procesinių sprendimų šiuo aspektu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimai dėl šios dalies kasacine tvarka nėra apskųsti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priešieškinio dalis dėl nuomos sutarties nutraukimo atmesta, paliktina galioti, plačiau dėl to nepasisakant.

Dėl nuostolių atlyginimo

CK 6.62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes  ieškovai nesumokėjo Sutartyje nustatytos kainos, todėl ji turi teisę reikalauti grąžinti ieškovams perduotas patalpas ir reikalauti priteisti dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas vienašalį sutarties nutraukimą laikė neteisėtu, todėl sprendė tik dėl nuostolių, atsiradusių dėl termino praleidimo, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai savo 2013 m. vasario 15 d. pasiūlyme nutraukti sutartį sutiko, jog sumokėtas 30 000 Lt avansas nutraukus sutartį nebūtų grąžinamas ir būtų laikomas visiška pardavėjo patirtų nuostolių dėl sutarties nutraukimo kompensacija, ir sutiko nereikšti pretenzijų atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į tai, kad atsakovė neįrodė kitų faktiškai patirtų nuostolių fakto ir jų dydžio, teismas padarė išvadą, kad ieškovų sumokėtos sutarties kainos dalies – 38 000 Lt, bei įgyto ir grąžinto turto pagerinimo išlaidų pakanka atsakovės patirtiems nuostoliams atlyginti, tačiau laikė, kad priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo atmetami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismo motyvacija leidžia manyti, kad šis teismas 38 000 Lt laikė pakankama suma nuostoliams atlyginti, todėl, padaręs tokią išvadą, teismas procesine prasme privalėjo laikyti, kad priešieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius yra tenkinamas iš dalies, o ne, kaip pats nurodė, atmetamas. Teismas taip pat turėjo analizuoti nuostolių atsiradimo aplinkybes bei argumentuoti, kas šiuos nuostolius sudaro.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė negautų pajamų dydžio, todėl reikalavimą dėl jų atmetė. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), viena sutartinės atsakomybės taikymo priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad ginčo patalpos po jų pardavimo buvo nuomojamos ir ieškovai už nuomą gavo pajamų, sudaro prielaidas išvadai, jog atsakovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, tačiau nėra nustatytas jų dydis. Nustatinėjant negautų pajamų dydį, yra svarbu atsižvelgti, kad patalpas ieškovai nuomojo su jais susijusiai įmonei ir tai, viena vertus, galėjo turėti reikšmės nustatant nuomos kainą, kita vertus, palengvino nuomininkų paieškos procesą. Įvertinus atsakovės negautas pajamas, turi būti sprendžiama dėl bendros jos patirtų nuostolių sumos ir šios sumos santykio su ieškovų pagal Sutartį sumokėta kaina (38 000 Lt).

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės nėra nustatytos, o kasacinis teismas neturi teisės rinkti įrodymus ir jas nustatinėti, bylos dalis dėl atsakovei priteistinų nuostolių dydžio grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 12,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo dalis dėl vienašalio sutarties nutraukimo, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarties su UAB „Du-Čia“ nutraukimo, palikti galioti.

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovei iš ieškovų, panaikinti ir dėl šios dalies perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                             Alė Bukavinienė

                            Sigita Rudėnaitė

                            Dalia Vasarienė