Civilinė byla Nr. e2A-1659-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00902-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.4.2.5

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir E. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal  ieškovo G. S. ieškinį atsakovams E. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 3SK-1043-(14.3.110e.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei pripažinti negaliojančiu UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų bylą (planą) bei jos pagrindu nustatytus ir įregistruotus žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus negaliojančiais, nustatyti ieškovo valdomo sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)., ribas pagal 2019 m. gegužės 24 d. MB „Geomatininkas“ (matininkas S. Z.) parengtą šio žemės sklypo planą.

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)šiaurinėje dalyje ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvas 1992 m. rugsėjo 10 d.  žemės įkainojimo aktu įsigijo 0,19 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas įsigytas taisyklingos stačiakampio formos. Pagal 1989 m. rugsėjo 14 d. parengtą žemės sklypo planą, sklypo kraštinės tiesios, pietinės ir šiaurinės kraštinių ilgiai po 37 m., rytinės ir vakarinės sklypo kraštinių ilgiai po 50,43 m. Minėtu žemės sklypu ieškovo tėvai naudojosi ne vėliau kaip nuo 1974 m. Šiame sklype dar 1974 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais. Ieškovas nurodė, kad 1989 m. rugsėjo 14 d. inventorinio biuro parengtą sklypo planą 2000 m. birželio 14 d. patvirtino tuometinio inventorizacijos biuro inžinierius projektuotojas V. K., kuris patikrinęs sklypo ribas žemės sklypo plane pažymėjo, kad plane pažymėtos sklypo ribos atitinka natūrą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 3VĮ- 714-14.3.2) ,,Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnijos Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, taip pat, patvirtintas asmenų, kuriems Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Minėtu įsakymu buvo suprojektuotas ir į sąrašą įtrauktas ieškovo žemės 0,19 ha žemės sklypas (sklypo plane numeris 5/566). Žemės sklypo ribos nekito nuo 1974 m. Ieškovas savo valdomame žemės sklype įsirengė tvorą, pastatė malkinę, tačiau šių statinių teisinės registracijos neatliko. Ieškovo užsakymu 2019 m. gegužės 24 d. MB ,,Geomatininkas“ (matininkas S. Z.) atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą. Atsakovo užsakymu UAB „Dzūkijos matininkai“ taip pat parengė atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini). kadastrinių matavimų bylą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas su priešingos šalies kadastriniuose matavimais nurodytomis jų sklypus skiriančiomis ribomis nesutiko, ir su skundais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas A. B. 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko duomenų patikrinimą vietoje ir sudarė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą bei parengė situacijos schemą. Akte, be kita ko konstatuota, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje dalyje yra aptvertas medine tvora, šiaurinė riba nustatyta apie 0,5 nuo vielos tinklo tvoros (t. y. tvora pastatyta už matuojamų sklypo ribų), <...> pietinė riba kerta gretimame žemės sklype (projektinis numeris 566) esantį statinį malkinę bei metalinę tvorą, kuri sutampa su šiaurine žemės sklypo Nr. 566 riba. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, taip pat, konstatuota, kad šiaurinė žemės sklypo Nr. 566 riba nustatyta su metaline tvora, toliau riba nustatyta tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių ir žemės sklypo (projektinis Nr. 566) juosinčios metalinės tvoros iki gretimo žemės sklypo ribos, kuri anksčiau nustatyta kadastriniais matavimais.

3.       Ieškovas nurodė, kad  2019 m. lapkričio 4 d. gavo gretimo žemės sklypo savininko reikalavimą, kuriame nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 3SK-1043-(14.3.110e.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, buvo patvirtinti aukščiau minėto atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo (kadastro Nr. 3833/0005:366) ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir 2019 m. spalio 4 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Dalis malkinės ir tvora pastatyti neregistruotame sklype (proj. Nr. 566) pažeidžia atsakovo sklypo ribas ir užima sklypo dalį, bei remiantis nurodytu atsakovas reikalauja iki 2019 m. gruodžio 4 d. perkelti dalį malkinės ir tvorą iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaikant sklypo ribos taškų koordinates taškuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4.; dalį malkinės ir tvorą perkelti išlaikant privalomus statinių atstumus nuo sklypo ribų. Ieškovas pažymėjo, kad žemės sklypus skirianti riba atsakovo iniciatyva buvo nustatyta netinkamai ir neteisėtai. Atsakovui priklausanti medinė tvora (jos dalis), skirianti sklypus, būtent ir yra pastatyta tarp ieškovui priklausančios tvoros ir atsakovui priklausančio pastato. Atsakovo žemės sklypas niekada nebuvo įsiterpęs į ieškovo valdomą žemė sklypą.

4.       A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo nurodytas žemės sklypas yra valstybės nuosavybė ir jis nėra įregistruotas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje bei buvo suprojektuotas tik pagal Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnijos Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 3VĮ-714-(14.3.2.) „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnijos Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Minėtas sklypas 1992 m. rugsėjo 10 d. potvarkiu Nr. 580-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo“ buvo išskirtas išsipirkti Z. S., bei surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas. Tačiau ieškovo tėvas minėto žemės sklypo neišsipirko ir jo neįregistravo. Iš Matuizų projekto nustatyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 566) šiaurinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu ((duomenys neskelbtini)). Ieškovo pateiktoje MB „Geomatininkas“ matininko S. Z. pateiktame žemės sklypo plane matyti, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 566) vakarinė riba yra prie pat Žaliosios g. rytinio krašto, o pietinė riba yra gerokai atitraukta nuo Žaliosios g. šiaurinio krašto, dėl to sklypo ribos galėjo pasislinkti į pietų pusę. Matuizų projekte grafiškai pavaizduota, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 566) šiaurinė riba, kuri ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuota tiesia linija, tačiau įvertinus gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius ir ribų konfigūraciją, darytina išvada, kad minėta žemės sklypo (projektinis Nr. 566) riba Matuizų projekte buvo suprojektuota neteisingai, tai yra žemės sklypo (projektinis Nr. 566) šiaurinė riba Matuizų projekte turėjo būti projektuojama taip, kad nebūtų keičiamos anksčiau suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Iš Varėnos skyriuje saugomų dokumentų nustatyta, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierius 2003 m. liepos 11 d. paženklinęs žemės sklypo (projektinis Nr. 27-1) ribas, sudarė žemės sklypo ribų nustatymo abrisą (toliau - abrisas Nr. 27-1), surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau - aktas Nr. 27-1) ir 2003 m. liepos 11 d. sudarė minėto žemės sklypo planą m 1:5000 (toliau - planas), kurį 2006 m. liepos 24 d. suderino tuometės Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius. Žemės sklypas (projektinis Nr. 27-1) buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šio žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai) ir šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš akto Nr. 27-1, abriso Nr. 27-1 ir plano Nr. 27-1 nustatyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 27-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu ((duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (projektinis Nr. 74-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (projektinis Nr. 566), vakarinėje dalyje ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu ((duomenys neskelbtini) .). Akto Nr. 27-1 2 punkte nurodyta, kad ženklinant žemės sklypą (projektinis Nr. 27-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėse su „2-3 - J. B namų valda; 3-4 - Z. S. namų valda“ buvo panaudoti anksčiau įtvirtinti riboženkliai ir gretimybėse „1-2; 4-1“ žemės sklypo ribos, kurios ribojasi su vietinės reikšmės viešaisiais keliais ((duomenys neskelbtini)parodytos nežymint riboženkliais. Abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1 nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 27-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) šiaurinės ribos linijos ilgis - 25,00 m, rytinės ribos linijos ilgis - 56,00 m, pietinės ribos linijos ilgis - 22,50 m, vakarinės ribos linijos ilgis - 56,00 m. Atsižvelgiant į tai, kad planas Nr. 27-1 yra suderintas su tuo metu buvusia žemės sklypo (projektinis Nr. 27-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke Z. T., 2006 m. liepos 24 d. su tuomete Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja O. S. ir 2018 m. kovo 16 d. su VĮ Registrų centro Alytaus filialo kadastro specialiste E. D., manytina, kad plane Nr. 27-1 nurodyti žemės sklypo (projektinis Nr. 27-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) sprendiniai yra galiojantys. Palyginus UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtame žemės sklypo plane m 1:500 (toliau-naujas planas) nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų linijų ilgius su abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1 nurodytais to paties žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nedaug sutrumpėjo ir skiriasi nuo abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių, tačiau žemės sklypo ribų konfigūracija iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose (abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1) nurodyta ribų konfigūracija. Atsakovė nurodė, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, žemės sklypo vakarinė ir šiaurinė ribos sutampa su vietinės reikšmės viešaisiais keliais ((duomenys neskelbtini) .), o rytinė riba sutampa su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos kadastriniais matavimais nustatytos pagal šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose (abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1) nurodytus sprendinius. Vienas iš įrodymų yra tai, kad atlikdamas atsakovui E. T. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), geodezinius matavimus, UAB „Dzūkijos matininkai“ matininkas Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtame žemės sklypo plane m 1:500 (toliau - naujas planas) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius nurodė vadovaudamasis abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1 nurodytais kraštinių ilgiais, kurie netgi truputį sutrumpėjo. Žemės sklypas, (projektinis Nr. 566), kuriame stovi ieškovui G. S. priklausantys pastatai, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o atsakovo E. T. žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 papunktyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - nuostatai) bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės). Nors ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. MB „Geomatininkas“ (matininkas S. Z.) parengė šio žemės sklypo planą, ir pateikė elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui, tačiau pagal bylos tikrinimo aktą Nr. 03KAM-56839 jis nebuvo suderinta su Nacionalinės žemės tarnyba, nes neatitiko taisyklių 6 punkto reikalavimų. Kadangi žemės sklypo elektroninė kadastro duomenų byla nebuvo suderinta, todėl jos matavimais remtis nėra jokio pagrindo.

5.       A. E. T. nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 3SfC-1043-(14.3.110E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tuo pagrindu buvo nustatyti ir įregistruoti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Priimant sprendimą patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis buvo tinkamai įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje saugomi dokumentai. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus, žemės sklypo vakarinė ir šiaurinė ribos sutampa su vietinės reikšmės viešaisiais keliais ((duomenys neskelbtini).), o rytinė riba sutampa su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribomis, darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos kadastriniais matavimais nustatytos pagal šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose ( Abrise Nr. 27-1 ir Plane Nr. 27-1) nurodytus sprendinius. Žemės sklypas (projektinis Nr. 566), esantis (duomenys neskelbtini)buvo suprojektuotas Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnijos Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 3VĮ-714-(14.3.2.) „Dėl Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnijos Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Iš Matuizų projekto nustatyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 566) šiaurinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), rytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), pietinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu ((duomenys neskelbtini).), taip pat Matuizų projekte grafiškai pavaizduota, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 566) šiaurinė riba, kuri ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuota tiesia linija, tačiau įvertinus gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (Abrise Nr. 27-1 ir Plane Nr. 27-1) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius ir ribų konfigūraciją, darytina išvada, kad minėta žemės sklypo (projektinis Nr. 566) riba Matuizų projekte suprojektuota neteisingai, tai yra žemės sklypo (projektinis Nr. 566) šiaurinė riba Matuizų projekte turėtų būti projektuojama taip, kad nebūtų keičiamos anksčiau suformuoto jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tuo nebūtų sumažintas sklypo plotas ir nebūtų pažeidžiama atsakovo teisė į nuosavybę, kuri yra neliečiama.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtą elektroninę žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (planą) bei jos pagrindu nustatytus ir įregistruotus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus negaliojančiais. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 3SK-1043-(14.3.110e.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Teismas nustatė ieškovo G. S. valdomo sklypo, kadastrinis Nr. 383/0005:(Nr. 566), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., ribas pagal 2019 m. gegužės 24 d. MB „Geomatininkas“ (matininkas S. Z.) parengtą šio žemės sklypo planą. Teismas priteisė iš atsakovo E. T. 1 237,50 Eur ieškovui G. S. bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 237,50  Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. S.. Teismas priteisė iš atsakovo E. T. 20,15 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 20,15 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovo naudojamo žemės sklypo šiaurinė riba visą laiką tiek faktiškai, tiek nurodyta planuose buvo lygi ir tiesi, kad atsakovo žemės sklypas niekada nebuvo įsiterpęs į ieškovo valdomą žemės sklypą. Ieškovo užsakymu 2019 m. gegužės 24 d. MB „ Geomatininkas“ (matininkas S. Z.) atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą. Teismas padarė išvadą, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo sprendimai turi atitikti/neprieštarauti galiojančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, šio ginčo atveju – Matuizų žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams bei naudojamo žemės sklypo ribų specialiajam planui, kuriuose yra pažymėtas taisyklingos konfigūracijos ieškovo žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad matininko S. Z. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai iš esmės atitinka ir neprieštarauja galiojančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, šio ginčo atveju – Matuizų žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kuriuose ieškovo žemės sklypo (projektinis Nr. 566) šiaurinė riba, besiribojanti su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuota tiesia linija, taip pat atitinka sudarytam specialiajam planui, galiojančiam iki žemės sklypo ribų geodezinių matavimų bei faktiškai nusistovėjusį ieškovo ir atsakovo žemės sklypų naudojimą.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovo E. T. užsakymu UAB ,,Dzūkijos matininkai“ atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)., kadastriniai matavimai 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo atlikti ne pagal Matuizų projekto sprendinius, o 2003 m. liepos 11 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrisą Nr. 27-1 ir sudarytą žemės sklypo planą, kurį 2006 m. liepos 24 d. suderino tuometės Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius. Iš byloje esančios NŽT specialisto A. B. parengtos situacijos schemos teismas nustatė, kad pagal parengtus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo dalis įsiterpia į ieškovo žemės sklypą posūkio taškuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kad atsakovo nustatyta pietinė žemės sklypo riba kerta ieškovo žemės sklype esančią malkinę bei metalinę tvorą. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina ir kadastro duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad po atsakovo įregistruotų kadastrinių matavimų, plane pažymėtu Nr. 17, ieškovo žemės sklypas Nr. 14 pasidarė netaisyklingos formos: ieškovo žemės sklypo (projektinis Nr. 566) šiaurinė riba, kuri ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tiesios linijos, kaip kad buvo numatyta Matuizų projekte, nes šioje vietoje įsiterpia atsakovo žemės sklypo dalis. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis matininko S. Z. sudarytas žemės sklypo ribų persidengimo planas. Teismo vertinimu, šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad atsakovas įregistravo jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, o ieškovas to nepadarė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba yra aiški, kad sklypai nepersidengia.

9.       Teismas sprendė, jog ginčijami UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengti kadastriniai matavimai, patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 3SK-1043-(14.3.110e.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento - Matuizų projekto, bei specialiojo plano, todėl konstatavo, jog kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad neteisėtai patvirtinus atsakovo atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo valdomo žemės sklypo dalis sumažėjo iki 90,5 proc. nuo priskirto žemės sklypo ploto, kas laikytina neproporcingu ieškovo teisių ribojimu. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad ginčo sklypų riba koreguotina pagal ieškovo pateiktus kadastrinius matavimus, nes jie yra žymiai priimtinesni, labiau atitinka šalių interesų pusiausvyros derinimo principą, negu atsakovo kadastrinių matavimų planas. Teismas pažymėjo, kad  atsakovo kadastrinių matavimų planas nepagrįstai ir išimtinai gina tik jo vieno interesus ieškovo teisėtų interesų sąskaita. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti kadastriniai matavimai iš esmės atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, specialųjį planą bei faktiškai nusistovėjusį žemės sklypo naudojimą, negu atsakovo žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovas būtent pagal atliktų kadastrinių matavimų planą iš esmės ir prašo nustatyti ginčo sklypų bendrą ribą. Teismas sprendė, kad ginčo sklypų bendra riba nustatytina pagal ieškovo naudojamo sklypo, esančio Žalioji g. 14, Matuizų k. Varėnos r. sav., ribas pagal 2019 m. gegužės 24 d. MB „Geomatininkas“ (matininkas S. Z.) parengtą šio žemės sklypo planą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Nekilnojamojo

1.2.                      M. S. Z.

1.3.                      Nagrinėtoje civilinėje byloje, žemės sklypas, (projektinis Nr. 566), kuriame stovi ieškovui G. S. priklausantys pastatai, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o atsakovo E. T. žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 papunktyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

1.4.                      Atsakovo žemės sklypas buvo suprojektuotas ankstesniame (2000 m.) Matuizų projekte bei 2006 m. suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o ieškovo naudojamas žemės sklypas yra suprojektuotas, bet nesuformuotas ir yra valstybinės žemės sklypas. Teismas netinkamai konstatavo, kad 2018 m. Matuizų žemėtvarkos projektas turi aukštesnę galią nei ankstesnis 2000 m. Matuizų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas.

1.5.                      P. N. turto kadastro nuostatus žemės sklypas gali būti formuojamas tik po teisėtai pastatytais ir įregistruotais statiniais, o ieškovo pastatyta metalinė tvora ir malkinė negali būti traktuojami kaip pastatyta teisėtai, nes statiniai pastatyti neturint NŽT sutikimo ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški statiniai. Pagal galiojančius teisės aktus žemės perleidimo sandoriai turi būti rašytinės notarinės formos ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl vien tik žemės sklypo įkainojimo aktu ieškovo tėvas niekaip negalėjo įsigyti valstybinės žemės sklypo, esančiu nurodytu adresu.

1.6.                      UAB „Dzūkijos matininkai“ matininkas Z. K. atlikdamas atsakovui E. T. priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengtame žemės sklypo plane m 1:500 (toliau - naujas planas) nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius nurodė vadovaudamasis abrise Nr. 27-1 ir plane Nr. 27-1 nurodytais kraštinių ilgiais, kurie buvo parengti įgyvendinant 2000 m. Matuizų projektą ir kurie netgi truputį sutrumpėjo. Todėl ieškovo nuomonė, kad žemės sklypus skirianti riba atsakovo iniciatyva buvo nustatyta netinkamai ir neteisėtai, yra neatitinkanti tikrovės. Teismas sprendime rėmėsi tiek ieškovo, tiek liudininkų parodymais, kad ieškovo žemės sklypo faktinė riba eina sena medine tvoros riba, pastatyta atsakovo sklype. Tačiau teismas neatkreipė jokio dėmesio į atsakovo E. T. parodymus, kad sena medinė tvora niekada nežymėjo sklypo ribos tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų.

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Ieškovas nėra žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) ., savininkas, o tik naudojasi šiuo sklypu ir turi teisę jį įsigyti. Tikrasis minimo žemės sklypo savininkas yra valstybė, kurios vardu patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tik žemės sklypų savininkai gali inicijuoti procesą esant ginčui dėl sklypų ribos. Tokiu būdu teismui pateiktas ieškinys turėjo būti atmestas kaip pateiktas netinkamo ieškovo. Šie argumentai buvo pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu, tačiau į juos atsižvelgta ir dėl jų pasisakyta skundžiamame sprendime nebuvo.

2.2.                      Teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (Taisyklių 26.2 punktas). Ieškovui nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jo keliamas ginčas, todėl nustačius, jog yra įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūra, kuri, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, turėjo būti taikyta nagrinėjamu atveju, į tai, kad privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nustatyta Taisyklių 26.2 punkte, nebuvo taikoma, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo pateiktą ieškinį. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovo nebūtų tenkinęs NŽT vadovo sprendimas, šis sprendimas galėtų būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šių atsakovų pareikštų argumentų teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.

2.3.                      Atsakovo E. T. žemės sklypas yra įregistruotas su Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtomis ribomis, net ir panaikinus minėtą NŽT Varėnos skyriaus vadovo sprendimą, ieškovas, siekdamas, kad jo naudojamos žemės sklypo ribos būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, turės atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir matavimų bylą suderinti su Nacionaline žemės tarnyba. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu problema lieka neišspręsta.

2.4.                      Teismas ne tik pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet bylą sprendė išimtinai atsižvelgęs į ieškovo argumentus, išeidamas už ginčo ribų bei jam įstatymu suteiktos diskrecijos. Teismas žemėtvarkos projektui nepagrįstai suteikė prioritetą prieš kitus įrodymus ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo sprendimai turi atitikti/neprieštarauti galiojančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, šio ginčo atveju - Matuizų žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams bei naudojamo žemės sklypo ribų specialiajam planui, kuriuose yra pažymėti taisyklingos konfigūracijos ieškovo žemės sklypas.

2.5.                      Teismas taip pat vertino ir parengtų žemės sklypo formavimo dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą, nors ši diskrecijos teisė įstatymų leidėjo yra suteikta Nacionalinei žemės tarnybai. Dėl to, teismas nepagrįstai padarė teisiškai reikšmingas, tačiau klaidingas išvadas. Pažymėtina, jog visas atsakovams nepalankias išvadas, teismas padarė analogiškas ieškovo nurodytiems argumentams, kas leidžia manyti, kad teismas neužtikrino atsakovams lygios galimybės rungtis procese. Teismo sprendimas yra pagrįstas išskirtinai ieškovo pozicija, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Sprendime išdėstyti argumentai prieštarauja vienas kitam, o byloje esantys įrodymai vertinami pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir traktuojami išskirtinai ieškovo naudai.

12.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Nors ieškovui nuosavybės teise žemės sklypas nepriklauso, tačiau nurodytame žemės sklype yra nuo 1974 m. pastatyti ieškovui priklausantys statiniai, todėl tik ieškovas turi teisę šį žemės sklypą išsipirkti. Teismo sprendimu patvirtinus žemės planą, ieškovas įgyja teisę atlikti kitus veiksmus dėl žemės sklypo išpirkimo, todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar ieškovas yra valdomo žemės sklypo savininkas, nėra teisiškai reikšminga nustatant ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribas. Ieškovo valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo plano patvirtinimas teismo sprendimu jokiais būdais nepažeidžia šiuo metu esančio žemės sklypo savininko teisių ir interesų.

3.2.                      Teismas teisingai nustatė ginčo esmę, nes bylos esminis ginčo dalykas buvo nustatyti aktualią ginčo šalių žemės sklypų ribą ir patvirtinti kadastrinius matavimus (žemės sklypo planą), kurie labiausiai atitinka šalių interesus ir galiojančius teisės aktus. Atsakovo E. T. apeliacinio skundo argumentai neva ieškovas privalėjo naudotis ikiteismine ginčo sprendimo tvarka šio sprendimo ginčijimui yra teisiškai nepagrįsti.

3.3.                      Atsakovo atlikti ir patvirtinti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo planas buvo pagrįstai teismo pripažinti negaliojančiais, kadangi pažeidžia pagal anksčiau parengtą ir patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą nustatytas ieškovo naudojamo žemės sklypo ribas.

3.4.                      Teismo sprendimu atsakovo E. T. žemės sklypas nėra mažinamas ar jo dalis iš atsakovo tam tikru būdu atimama. Atsakovas nepaneigė ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovo ir ieškovo žemės sklypų riba yra nusistovėjusi per daugelį metų ir nė vienai šaliai klausimų dėl tokios ribos nekilo. Viename teismo posėdžių pats atsakovas E. T. patvirtino, jog jo ir ieškovo žemės sklypo riba nusistovėjusi ties atsakovo E. T. žemės sklype esančia sena medine tvora. Pats atsakovas E. T. teismo posėdyje pripažino, kad ši tvora pastatyta prie 20 metų. Svarbu pažymėti, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad būtent jo užsakymu atliktus kadastrinius matavimus atsakovo ir ieškovo žemės sklypų ribos nustatytos tinkamai.

3.5.                      Teismo sprendimu patvirtinus ieškovo žemės sklypo planą ieškovui nereikės iš naujo rengti žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kreiptis į NŽT dėl jų suderinimo, todėl atsakovo E. T. apeliacinio skundo argumentai dėl neva neišspręsto šalių ginčo ne tik neteisėti, bet ir stokoja logikos.

3.6.                      Neteisėtai patvirtinus atsakovo atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo valdomo žemės sklypo dalis sumažėjo iki 90,5 proc. nuo priskirto žemės sklypo ploto, kas laikytina neproporcingu ieškovo teisių ribojimu.

13.       A. E. T. atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

14.       A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo E. T. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovė sutinka su apelianto nurodytu teiginiu, kad ieškovas nėra žemės sklypo savininkas ir, kad dėl to nebuvo pasisakyta teismo priimtame sprendime, tačiau nesutinka su argumentais, kad ieškinys buvo pateiktas netinkamo ieškovo. Ieškovas turi teisinį interesą, nes šiame nesuformuotame sklype stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau-NTR) ir jis turi teisę šį žemės sklypą suformavus teisėtai jį įsigyti ar išsinuomoti iš valstybės.

5.2.                      Ieškovui nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jo keliamas ginčas, todėl nustačius, jog yra įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūra, kuri, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, turėjo būti taikyta nagrinėjamu atveju, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo pateiktą ieškinį.

5.3.                      Atsakovė sutinka su apelianto išdėstyta pozicija, kad teismui panaikinus Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 3SK1043-(14.3.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, tai ieškovui nesukurs jokių teisinių pasekmių.

5.4.                      Atsakovė sutinka su apelianto išdėstyta argumentacija, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       Apeliacinėje byloje keliami procesinio ir materialinio teisinio pobūdžio klausimai: ar ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir jo naudojamo žemės sklypo ribų, ar gretimo sklypo ribos nustatytos ir patvirtintos teisėtai ir kokia turi būti riba tarp ieškovo ir atsakovo sklypų.  

17.       Atsakovas E. T. reiškia procesinio teisinio pobūdžio argumentą, kad ieškovas, kuris nėra žemės sklypo savininkas, neturėjo teisės pareikšti ieškinį dėl jo valdomo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribų nustatymo.

18.       Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas yra perėmęs Z. S. kaip 0,19 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises; ieškovui NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 3VĮ-714-(14.3.2) pagal Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra suprojektuotas ir patvirtintas 0,19 ha ketinamas parduoti žemės sklypas. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas yra asmuo, kurio atžvilgiu yra pradėta, bet neužbaigta žemės sklypo pardavimo procedūra. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas yra prilygintinas žemės sklypo savininkui, atitinkamai jis turi teisę užsakyti valdomo sklypo kadastrinius matavimus, nesutikti su gretimų sklypų nustatytomis ribomis, jeigu yra pažeidžiamos jo kaip žemės sklypo teisėto valdytojo ir būsimojo pirkėjo teisės, apskųsti jo teises pažeidžiančius sprendimus.

19.       Kiti apeliantų keliami klausimai yra materialinio teisinio pobūdžio. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo pirmtakui Z. S. ketinamo parduoti 0,1866 ha žemės sklypo planas yra suderintas Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos O. S. 2000 m. birželio 20 d. rezoliucija, nustatyta, kad planas galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų. Pažymėtina, kad sklypo konfigūracija yra taisyklingo stačiakampio formos (popierinė bylos kopija, t.1, b.l. 117, II pusė). Atsakovo pirmtakės Z. T. žemės sklypo abrisas 27-1 pagal AB „Vilniaus hidroprojekto inž. V. K. 2003-07-11 sudarytą planą yra taip pat taisyklingo stačiakampio formos (popierinės bylos kopijos t.1, b.l. 93). Tokios pačios formos ieškovo ir atsakovo sklypai yra pažymėti ir Matuizų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (t.1, b.l. 35,36).

20.       Apeliantė NŽT nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. Matuizų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektu, nes ankstesnis, 2000 m. Matuizų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas buvo kitoks ir jis esą turi aukštesnę teisinę galią, negu vėlesnis projektas. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad apeliantės skunde minimas 2000 m. žemėtvarkos projektas į bylą nėra pateiktas, todėl neaišku, apie ką apeliantė kalba. Kita vertus, teiginiui, kad  egzistuoja kitokio, negu kad 2018 m., turinio 2000 m. žemėtvarkos projektas, prieštarauja Matuizų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plano ištrauka, kuri 2019 m. vasario 13 NŽT Varėnos skyriaus vyriausios specialistės D. A. yra patvirtinta kaip atitinkanti projektą (t.1, b.l. 35,36). Todėl apeliantės argumentai, kad 2000 m. žemėtvarkos projektas nustato kitokias sklypų ribas, yra atmestini kaip neįrodyti.

21.       Iš byloje pateiktų įrodymų visumos (abrisų, planų, patikrinimo aktų, liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų, atliktų kadastrinių matavimų planų) matyti, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypai natūroje yra tarpusavyje nesuderinti, atsakovas yra įgijęs nuosavybės teise didesnio ploto žemės sklypą, negu kad yra įmanoma atmatuoti nepažeidžiant ieškovo teisės į daugelį metų naudojamą sklypą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo akcentuota teismų praktika taikant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Šios įstatymo nuostatos aiškinimas ir taikymas yra išplėtotas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Konkrečiai, LVAT 2014 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-222/2014 yra išaiškinta, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. (Analogiškas aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1334-858/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija reziumuoja, kad šios bylos situacijoje pirmenybė sprendžiant šalių ginčą turi būti teikiama būtent abiejų sklypų riboms, konfigūracijai, nustatytai vietovės žemėtvarkos projekte ir abiejų šalių interesų derinimui. Sutiktina, kad žemės sklypų matavimo priemonės ir būdai yra nuolat tobulėjantys, sklypai matuojami tiksliau, todėl patikslinus sklypų plotus gali susidaryti situacija, kai nuosavybės teise yra įgyta daugiau ploto, negu kad pamatuota ir patikslinta natūroje. Tokios situacijos sprendimo būdai yra nustatyti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, nustatant, kad tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Atitinkamai  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte detalizuojama nustatytų ploto skirtumų ir kitų neatitikimų sprendimo eiga.

23.       Paminėtoje atsiradusių netikslumų sprendimo situacijoje nesutiktina su apeliantės NŽT išreikštais teiginiais, kad ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų projekto autorius S. Z. turėjo kreiptis į NŽT, tačiau nesikreipė, todėl buvo patvirtintas atsakovo sklypą matavusio žemėtvarkininko Z. K. parengtas planas. Z. K., rengdamas žemės sklypo planą atsakovui, turėjo nustatyti lygiai tokią pačią persidengiančių sklypų situaciją, todėl turėjo lygiai tokią pačią pareigą kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrių) ir prašyti išspręsti ginčą.

24.       Pažymėtina ir tai, kad NŽT Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas A. B. 2019 m. rugpjūčio 2 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-683-(14,3.141), kuriame konstatavo, kad atsakovui suprojektuoto sklypo pietinė riba kerta ieškovo sklypo ribą (metalinę tvorą). Pagal jau minėtų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, žemėtvarkos skyrius per 30 dienų turėjo išnagrinėti ginčo  žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo arba inicijuoti  teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Tačiau žemėtvarkos skyrius kilusio ginčo nenagrinėjo, vietoje to tiesiog patvirtino Z. K. parengtą atsakovo žemės sklypo projektą ginčo NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu.    

25.       Atsakovė NŽT nurodo, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo panaikinimas nesukurs ieškovui jokių teisinių pasekmių, kadangi situacija, buvusi iki skundžiamo sprendimo priėmimo išliks nepakitusi, t. y. atsakovo žemės sklypas liks įregistruotas su Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtomis ribomis. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ginčo 2019 m. rugsėjo 26 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 3SK-1043-(14.3.110E.) buvo patvirtinti atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu šis NŽT skyriaus vedėjo sprendimas yra panaikintas. P. N. turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktą, teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, yra registruojami nekilnojamojo turto registre. Sutiktina su atsakovės NŽT teiginiu, kad ieškovas, norėdamas, kad jo naudojamos žemės sklypo ribos būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, turės atlikti (pataisyti) žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau tik panaikinus atsakovo žemės sklypo kadastrinius duomenis, atsiranda galimybė nustatyti abiejų sklypų (ieškovo ir atsakovo) kadastro ribas laikantis abiem pusėms priimtiniausio sprendimo, patogumo, racionalumo, tarpusavio interesų derinimo kriterijų, kurie ne kartą yra akcentuoti teismų praktikoje ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

26.       Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad nepriklausomai nuo to, kokie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tuo atveju, kai pagrįstai kyla ginčas dėl žemės sklypų ribų, bylą nagrinėjantis teismas turi tirti visus byloje reikšmingus įrodymus ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

27.       Atmestini apelianto E. T. argumentai, kad NŽT teritorinio padalinio vedėjo sprendimas turėjo būti skundžiamas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovas pareiškė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vienas buvo nustatyti ieškovo sklypo ribas, ir šis reikalavimas yra priskirtinas teismui. CPK 24 straipsnis nustato bylos priskyrimo teismui prioritetą, jeigu nors vienas iš pareikštų reikalavimų yra priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

28.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29.       Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimą, sklypo ribų nustatymą  (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnis, CK 4.45 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

31.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apeliantų išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas duomenų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.  

32.       Valstybė išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinėje instancijoje neturėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                         Žibutė Budžienė

                                                                                                    Evaldas Burzdikas

                        Diana Labokaitė