Civilinė byla Nr. e2-403-585/2021

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01542-2018-8

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių M. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Verslo gijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas papildomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ bankroto byloje. 

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2021 m. sausio 19 d. teisme gautas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mikroklimatas“ nemokumo administratoriaus M. T. prašymas patikslinti kreditorių sąrašą, patvirtinant bendrą 95 634,94 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinį reikalavimą BUAB „Mikroklimatas“ bankroto byloje.

2.       Nurodė, kad nemokumo administratorius kreditorės pateikto prašymo neginčija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi tenkino BUAB „Mikroklimatas“ nemokumo administratoriaus M. T. prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo.

4.       Atsižvelgdamas į nemokumo administratorius prašyme patikslinti kreditorių sąrašą ir patvirtinti bendrą 95 634,94 Eur VMI finansinį reikalavimą BUAB „Mikroklimatas“ bankroto byloje nurodytas aplinkybes, į pateiktus prie prašymo dokumentus, teismas pripažino administratoriaus prašymą pagrįstu. Teismas sprendė, kad pateiktas prašymas atitinka galiojantį reglamentavimą, todėl jį tenkino, finansinius reikalavimus patvirtintino pagal administratoriaus pateiktus duomenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Kreditoriai M. L. ir UAB „Verslo gijos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti nemokumo administratoriaus prašymą dėl VMI finansinio reikalavimo patikslinimo, padidinat šį reikalavimą 57 664,41 Eur, ir VMI patvirtintą finansinį reikalavimą, sudarantį 40 108,53 Eur, sumažinti 2 138,00 Eur iki galutinės 37 970,53 Eur sumos; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      VMI reikalavimas pateiktas praleidus terminą (45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), termino atnaujinimui nėra pagrindo. Teismas, gavęs prašymą patikslinti kreditorės VMI finansinį reikalavimą, neteisėtai nenustatė termino praleidimo fakto, kad nepateiktas prašymas atnaujinti terminą.

5.2.                      VMI reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas turėjo nustatyti VMI reikalavimo pagrįstumą, reikšmingas faktines aplinkybes, bet to nepadarė.

5.2.1.                       Mokestinė nepriemoka susidarė administratoriui deklaravus mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 21 procento tarifą UAB „Mikroklimatas“ 2018 m. liepos 5 d. sąskaitai faktūrai Nr. MKL 18/24. UAB „Mikroklimatas” pirko prekes iš Belford Kapital OU, kurias pardavė UAB „AS Protonas”, pastaroji pardavė savo kontrhentui Baltarusijoje. Tos pačios prekės, pirktos iš Belford Kapital OU ir parduotos UAB „AS Protonas”, buvo pačios UAB „Mikroklimatas” pervežtos Vokietija–Vilnius–Baltarusija, t. y. UAB „Mikroklimatas” įsipareigojo ir įvykdė savo prievolę ne tik pirkti, parduoti prekes, bet ir šias pervežti. Tad prekės pardavimo grandinėje išvežtos iš Europos Sąjungos (toliau – ES). Prekes iš ES išgabeno UAB „Mikroklimatas”, tarptautiniam pervežimui atlikti buvo pateiktas užsakymas UAB „Jumisa”. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) (aktuali redakcija 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 10 d.) 41 straipsnio 1 dalį, tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš ES teritorijos, o pagal 56 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 41 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos. Tokie įrodymai buvo pateikti tiek administratoriui, yra pridedami prie šio skundo.

5.2.2.                       UAB „Mikroklimatas“ ir UAB „Jumisa“ santykiai kvalifikuotini krovinio pervežimo, o ne ekspedijavimo. Nėra ginčo minėtų asmenų, kad tarptautinio krovinio pervežimo sutartis tarp jų žodžiu sudaryta maršrutui Vokietija – Lietuva – Baltarusija, išrašyta PVM sąskaita faktūra, ji apmokėta. UAB „Jumisa“ pateikė paaiškinimus oficialiu raštu. Tai paaiškino ir M. L., kaip tuometinis krovinio siuntėjo UAB „Mikroklimatas“ vadovas. Todėl kyla prievolė, įtvirtinta PVMĮ 41 straipsnio 1 dalyje, taikyti 0 procentų PVM tarifą. 

5.2.3.                       Administratorius sandorių tikrinimo laikotarpiu neginčijo UAB „Jumisa“ 2018 m. liepos 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. JAD096828, nei jos pagrindu atlikto mokėjimo. Tai įrodo, kad administratorius pripažino tai ir tuo pačiu – kad pervežimo sutartis tarp UAB „Mikroklimatas” ir UAB „Jumisa“ buvo sudaryta, sudaryta tinkama būdu, forma, paslaugos suteiktos pilna apimtimi ir pagrįsta kaina.

5.2.4.                       Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šiuo atveju kreditorė VMI, teikdama prašymą patikslinti savo kreditorinį reikalavimą, ji grindė vienintele aplinkybe – nemokumo administratoriaus patikslinta PVM deklaracija, tačiau nepagrindė, ar PVM deklaracijos tikslinimas yra pagrįstas, teisėtas.

5.3.                      Apeliantai nebuvo informuoti apie procesą, susijusį su kreditorės VMI kreditorinio reikalavimo didinimu. Skundžiama nutartis priimta trumpu laikotarpiu, nesuėjus administratoriui nustatytam terminui pateikti atsiliepimą. M. L., net ir būdamas bylos šalimi, neturėjo galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Todėl tik sužinojus apie skundžiamą nutartį, iškilo prie šio skundo pridedamų įrodymų pateikimo būtinybė. Šių įrodymų ištyrimas būtinas teisingam ginčo išsprendimui, jie niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo.

5.4.                      Tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bus galima išsiaiškinti visas jai reikšmingas aplinkybes, apklausti apeliantą ir liudytojus, UAB „Mikroklimatas“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikusį asmenį A. A. ir UAB „Jumisa” aktualiu laikotarpiu dirbusį vadybininką A. R.. Žodinio proceso būtinybę lemia ir pervežimo užsakymo tarp UAB „Mikroklimatas” ir UAB „Jumisa” sudarymas žodžiu.

6.       Kreditorė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      VMI prašymas patikslinti VMI finansinį reikalavimą, patvirtinti patikslintą 95 634,94 Eur reikalavimo sumą, paremtas tuo, kad: 1) BUAB „Mikroklimatas“ administratorius 2020 m. lapkričio 18 d. VMI pateikė patikslintą 2018 m. liepos mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, dėl ko susidarė 57 330 Eur mokėtina PVM suma ir nuo šios patikslintos PVM prievolės buvo apskaičiuoti 340,56 Eur delspinigiai; 2) mokestinio ginčo dėl BUAB „Mikroklimatas“ administratoriaus 2020 m. gegužės 19 d. prašymo grąžinti pelno mokesčio permokos už 2018 m. mokestinį laikotarpį nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės dėl 2 138,00 Eur pelno mokesčio avanso sumos, įtrauktos į teismo patvirtintą VMI prie FM finansinį reikalavimą, priskyrimo laikotarpiui po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šis administratoriaus prašymas, remiantis Lietuvos Respublikos mokestinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. S-176 (7-150/2020), VMI buvo išnagrinėtas pakartotinai iš naujo tik 2020 m. gruodžio 9 d., priimant VMI sprendimą Nr. 331-1075637, kurio apskundimo terminas pasibaigė 2020 m. gruodžio 30 d.  Dėl šių priežasčių galutinė tikslintina VMI finansinio reikalavimo suma nustatyta 2021 m. sausio 8 d. Tad VMI patikslintas reikalavimas buvo pateiktas per protingą terminą nuo aplinkybių, galėjusių daryti įtaką reikalavimo tikslinimo korektiškumui, išnykimo.

6.2.                      Administratorius 2020 m. lapkričio 18 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė patikslintą BUAB „Mikroklimatas“ 2018 m. liepos mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, kurioje deklaruota 51 716 Eur mokėtina PVM suma. To paties mokestinio laikotarpio pirminėje ir patikslintoje PVM deklaracijose, buvo deklaruota 5 614 Eur grąžintina PVM suma. Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojai BUAB „Mikroklimatas“ susidarė 57 330 Eur PVM nepriemoka ir 340,56 Eur šio mokesčio delspinigių. Už 2020 m. lapkričio 18 d. pateiktos patikslintos 2018 m. liepos mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos duomenų teisingumą atsako BUAB „Mikroklimatas“.

6.3.                      Pagal MAĮ 114 straipsnį mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Dėl 2020 m. lapkričio 18 d. mokesčių administratoriui pateiktos BUAB „Mikroklimatas“ patikslintos 2018 m. liepos PVM deklaracijos duomenų teisingumo kontrolės veiksmai nebuvo inicijuoti. Vadinasi, apeliantų teiginiai, kad kreditorė VMI, teikdama prašymą patikslinti savo kreditorinį reikalavimą, remiantis MAĮ 67 straipsniu, turėjo įrodyti, kad BUAB „Mikroklimatas“ atliktas PVM deklaracijos tikslinimas yra pagrįstas ir teisėtas, neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju VMI mokesčių mokėtojo atžvilgiu ginčo apimtyje neatliko kontrolės veiksmų, todėl mokesčių administratoriui nėra pareigos, numatytos MAĮ 67 straipsnyje, pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

7.       BUAB „Mikroklimatas” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį ir apeliantų prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Patikslinta PVM deklaracija buvo pateikta tinkamai ir laiku. MAĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Nėra ginčo, kad pirminė 2018 m. liepos mokestinio laikotarpio PVM deklaracija buvo pateikta teisės aktų nustatytu terminu. Ginčui aktuali PVM deklaracija buvo patikslinta 2020 m. lapkričio 18 d., tad nepraleidus MAĮ nustatyto deklaracijų tikslinimo termino.

7.2.                      VMI prašymas dėl finansinių reikalavimų patikslinimo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis ir teismų praktika, tam, kad kreditoriaus finansiniai reikalavimai galėtų būtų patikslinti, būtina šių sąlygų visuma: 1) prašymas dėl finansinių reikalavimų tikslinimo pateikiamas iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos; 2) reikalingumą patikslinti kreditoriaus finansinius reikalavimus lemia bankroto procedūrų metu atsiradusios aplinkybės, dėl kurių keičiasi kreditoriaus reikalavimo dydis; 3) teismas įsiteisėjusia nutartimi, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, nėra pasisakęs dėl šių aplinkybių. Nėra ginčo, kad VMI pradinis prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo pateiktas teismo nustatytais terminais. Administratoriui atlikus naujai surinktų bendrovės veiklos dokumentų, susijusių su prekių išvežimu iš ES, analizę, nustatyta, kad bendrovė nepagrįstai pritaikė UAB „AS Protonas“ parduotoms prekėms 0 procentų PVM tarifą, dėl ko kilo poreikis patikslinti 2018 m. liepos mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją. Patikslinus PVM deklaraciją, VMI turimo finansinio reikalavimo dydis padidėjo 51 716 Eur. Aplinkybės, lėmusios VMI reikalavimo padidėjimą, ankstesnėse teismo nutartyse, kuriomis buvo tikslinami bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, nebuvo aptartos. 

7.3.                      Aplinkybė, kad prašymą dėl finansinių reikalavimų patikslinimo teikiantis kreditorius nereikalauja atnaujinti teismo nustatytą pradinį terminą finansiniams reikalavimams pateikti, nėra kliūtis tenkinti kreditoriaus, kurio pradinis reikalavimas jau buvo patvirtintas teismo nustatytu terminu, prašymą.

7.4.                      Bendrovės parduotoms prekėms turėjo būti taikomas 21 , o ne 0 procentų PVM tarifas. PVMĮ 41 ir 56 straipsnio nuostatos imperatyviai reikalauja, kad PVM mokėtojo turimi dokumentai įrodytų, kad prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos ir būtų galima identifikuoti išgabentas prekes bei už prekių išgabenimą atsakingą asmenį. Priešingu atveju lengvatinis 0 procentų PVM tarifas negali būti taikomas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tarp bendrovės ir UAB „Jumisa“ buvo sudaryta krovinio ekspedicijos sutartis ir (ar) bendrovė būtų pateikusi UAB „Jumisa“ užsakymą dėl prekių transportavimo maršrutu Vokietija-Lietuva-Baltarusija. Iš krovinio važtaraščių matyti, kad krovinio transportavimo į Baltarusiją važtaraštį pasirašė ne bendrovė ir UAB „Jumisa“, o prekes iš bendrovės perpirkusios UAB „AS Protonas“ bei UAB „Trumtransa“ atstovai, dėl ko būtent jie laikytini krovinio vežimą organizavusiais (užsakiusiais) asmenimis. Be to, nors, apeliantų teigimu, UAB „Jumisa“ bendrovės vardu komunikavo su krovinį faktiškai vežusiais vežėjais, nėra tai patvirtinančių įrodymų. Tad krovinio transportavimą į Baltarusiją organizavo ne bendrovė, o UAB „AS Protonas“, dėl ko 0 procentų PVM tarifas bendrovės UAB „AS Protonas“ parduotoms prekėms netaikytinas.

7.5.                      Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirma, apeliantai bendrovės ir UAB „Jumisa“ teisinius santykius kildina iš krovinio ekspedijavimą reglamentuojančių normų, o jos numato, kad krovinio ekspedicijos sutartis sudaroma raštu, paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais. Tuo tarpu apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant apklausti liudytojus, kurie patvirtintų žodinės krovinio ekspedicijos sutarties sudarymo faktą. Tad tokia liudytojų apklausa negalėtų būti vykdoma. Antra, apeliantų pozicija išsamiai išdėstyta raštu, kartu pateikiant rašytinius įrodymus. Trečia, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka pažeistų proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Apeliantai su atskiruoju skundu ir prašymu priimti įrodymus pateikė šiuos naujus įrodymus – 1) VĮ Registrų centras UAB „Verslo gijos“ išrašą; 2) 2019 m. liepos 16 d. elektroninio laiško su priedais ir jų vertimais kopiją; 3) banko pavedimo apie UAB „Jumisa“ PVM sąskaitos faktūros Nr. JAD096828 apmokėjimą išrašą; 4) 2019 m. gruodžio 19 d. administratoriaus prašymo dėl informacijos pateikimo ir atsakymo į jį su priedais kopijos; 5) PVMĮ 41 straipsnio 1 dalies komentaro ištrauką; 6) 2020 m. balandžio 3 d. administratoriaus prašymo dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir atsakymo į jį su priedais kopiją; 7) VĮ Registrų centras UAB „AS Protonas“ išrašą; 8) 2021 m. vasarop 1 d. administratoriaus elektroninio laiško, kuriuo siųsta skundžiama nutartis, nuotrauką; 9) UAB „Jumisa“ 2018 m. liepos 19 PVM sąskaitos faktūros Nr. JAD097045 pirkėjui UAB „AS Protonas“, UAB „AS Protonas“ 2018 m. liepos 5 d. sąskaitos faktūros Nr. 027 pirkėjui UE „BELORGSINTEZ“ kopijas su vertimu; 10) banko pavedimo apie UAB „Jumisa“ 2018 m. liepos 19 PVM sąskaitos faktūros Nr. JAD097045 pirkėjui UAB „AS Protonas“ apmokėjimą išrašą. BUAB „Mikroklimatas” su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus – 1) 2018 m. liepos 10 d. UAB „Jumisa“ PVM sąskaitos faktūros Nr. JAD096828 kopiją; 2) 2018  m. liepos 5 d. BUAB „Mikroklimatas“ sąskaitos Nr. MKL 18/24 ir vėlesnių jos korekcijų kopijas; 3) BUAB „Mikroklimatas“ sąskaitos išrašą laikotarpiu 2018 m. liepos 23 d. – 2018 m. rugpjūčio 30 d.; 4) 2018 m. liepos 5 d. UAB „AS Protonas“ sąskaitos Nr. 027 kopiją ir jos vertimą; 5) 2020 m. vasario 21 d. BUAB „Mikroklimatas“ paklausimo VMI apie 0 procentų PVM tarifo taikymą kopiją; 6) 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. kovo 18 d. VMI išaiškinimų dėl 0 procento PVM tarifo taikymo kopijas; 7) 2020 m. rugpjūčio d. 25 teisinės išvados dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo kopiją; 8) mokesčių apskaitos informacinės sistemos UAB „Mikroklimatas“ balanso išrašą; 9) 2018 m. liepos mokestinio laikotarpio PVM deklaracijų nuorašus.

10.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantų teigimu, jie neturėjo galimybės pateikti šios nutarties 9 punkte minėtų įrodymų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad administratoriaus prašymas patikslinti VMI kreditorinį reikalavimą pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. sausio 19 d., o skundžiama nutartis priimta 2021 m. sausio 21 d., t. y. praėjus vos dviem dienoms nuo administratoriaus prašymo pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dviejų dienų nuo prašymo pateikimo iki nutarties priėmimo laikotarpis yra labai trumpas ir, netgi esant byloje dalyvaujančiu asmeniu (kokiais apeliantai yra), nepakankamas sureaguoti į minėtą prašymą ir (ar) pateikti įrodymus. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį ir apeliantų pateiktus naujus įrodymus priimti. Tuo tarpu, susipažinusi su BUAB „Mikroklimatas” pateiktais naujais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad jie galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11.       Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Nagrinėjamas prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ši teismo proceso forma yra parankesnė, nustatant žodinės krovinio ekspedicijos sutarties tarp UAB „Mikroklimatas“ ir UAB „Jumisa“ sudarymo faktą, pasitelkus liudytojų apklausą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria BUAB „Mikroklimatas“ argumentams, kad pagal įstatymą krovinio ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.825 straipsnio 1 dalis), o paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliantų nurodytų liudytojų apklausa, siekiant nustatyti jų nurodytas aplinkybes, negalima. Tai lemia, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, savo argumentus dėl ginčo esmes apeliantai turėjo galimybę pateikti teismui atskirajame skunde ir tai padarė, taip pat pateikė naujus įrodymus, kurie buvo priimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį apeliantų prašymą atmeta.

Dėl taikytino įstatymo

12.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. BUAB „Mikroklimatas“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o patikslintas VMI kreditorinis reikalavimas patvirtintas galiojant JANĮ. Vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktu, spręstina, kad ginčui dėl patikslinto VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo taikytinas ĮBĮ.

Dėl termino pateikti prašymui tikslinti kreditorinius reikalavimus

13.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad administratoriaus prašymas patikslinti VMI reikalavimą pateiktas praleidus terminą, o termino atnaujinti šį  terminą administratorius neprašė. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. ĮBĮ 10  straipsnio 4  dalies 5 punkte įtvirtinta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 ).

15.       Taigi šios nutarties 13-14 punktuose išdėstytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas – ne ilgesnis kaip 45 dienų laikotarpis nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – yra taikomas kreditorinių reikalavimų pareiškimui, o ne jų tikslinimui. Tuo tarpu jau pareikšti ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tikslinami, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tad tuo atveju, jei konkretus kreditorinis reikalavimas yra teismo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka per ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą terminą, šis kreditorinis reikalavimas gali būti tikslinimas iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Pateikus prašymą dėl tokio kreditorinio reikalavimo tikslinimo iki minėto momento, prašymas atnaujinti praleistą terminą neturi būti teikiamas, nes terminas pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo nėra praleistas. Tuo tarpu teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priimti prašymą tikslinti kreditorinį reikalavimą, turi nustatyti, ar yra tam būtinos sąlygos, suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 14 punktą).

16.       Nustatyta, kad prašymas tvirtinti pradinį VMI kreditorinį reikalavimą buvo pateiktas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai, kuria buvo patvirtintas šis kreditorinis reikalavimas, paaiškėjo naujos aplinkybės – administratoriaus teigimu, BUAB „Mikroklimatas” nepagrįstai pritaikė UAB „AS Protonas“ parduotoms prekėms 0 procentų PVM tarifą, dėl ko kilo poreikis patikslinti 2018 m. liepos mėnesio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, o patikslinus PVM deklaraciją, VMI turimo finansinio reikalavimo dydis pakito, t. y. padidėjo 51 716 Eur suma. Iki skundžiamos nutarties priėmimo dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nebuvo pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi, taip pat nebuvo priimta nutartis nutraukti bankroto bylą arba sprendimas dėl įmonės pabaigos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju terminas pateikti prašymą dėl VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo nebuvo praleistas, šio termino atnaujinti nereikėjo, dėl to nereikėjo ir teikti prašymo dėl tokio termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė šį prašymą ir jį nagrinėjo.

Dėl VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir patikslino BUAB „Mikroklimatas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patvirtindamas bendrą kreditorės VMI  95 634,94 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patikslino VMI kreditorinį reikalavimą, konstatavęs, kad pateiktas prašymas atitinka galiojantį reglamentavimą, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas. Nustatyta, kad administratoriaus prašymas patikslinti VMI kreditorinį reikalavimą pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. sausio 19 d., o skundžiama nutartis priimta 2021 m. sausio 21 d., t. y. praėjus dviem dienoms nuo administratoriaus prašymo pateikimo. Teismas administratoriaus prašymą išnagrinėjo nepranešęs kreditoriams apie tokio prašymo nagrinėjimą, byloje nėra duomenų, kad apie prašymo pateikimą teismui kreditorius informavo administratorius. Kreditoriams nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į pateiktą prašymą. Per nurodytą dviejų dienų terminą jokie atsiliepimai ar paaiškinimai dėl administratoriaus prašymo gauti nebuvo. Ginčas dėl VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo pirmosios instancijos teisme nekilo.

18.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino patikslintą VMI kreditorinį reikalavimą, nes UAB „Mikroklimatas“ 2018 m. liepos 5 d. sąskaitai faktūrai Nr. MKL 18/24 turėjo būti pritaikytas 0 procentų, o ne 21 procento PVM tarifas. Šis klausimas pirmosios instancijos teisme nagrinėtas nebuvo. Administratorius kartu su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių dokumentų, kuriais būtų grindžiamas pastarasis tikslinimas, tačiau tokius dokumentus pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Apeliantai atskirajame skunde pateikė argumentus, kuriais įrodinėja VMI finansinio reikalavimo tikslinimo nepagrįstumą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją.

19.       Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo vertinama, ar administratoriaus pateiktas tvirtinti VMI reikalavimo patikslinimas atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti būtent administratoriaus prašyme nurodomą reikalavimo faktinį dydį, ar UAB „Mikroklimatas“ 2018 m. liepos 5 d. sąskaitai faktūrai Nr. MKL 18/24 pagrįstai pritaikytas 21 procento PVM tarifas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino apeliantų nurodytų argumentų, nes priimant skundžiamą nutartį jie nebuvo pateikti. Ginčijamas VMI reikalavimo patikslinimas patvirtintas vadovaujantis aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, nedisponavo duomenimis, kurie patvirtintų, kad toks tikslinimas negalimas, tačiau visiškai neištyrus ir neįvertinus reikalavimo tikslinimą pagrindžiančių duomenų. Tai reiškia, kad skundžiama nutartimi tvirtinant VMI kreditorinį reikalavimą nebuvo taikomas esminis civilinio proceso ginčo teisenos principas – rungtyniškumo principas, o administratoriaus pateiktas prašymas išnagrinėtas ir patvirtintas be ginčo, nenagrinėjant bylos iš esmės.

20.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas ar patikslinimas bankroto byloje, kuris nagrinėjamas ginčo teisena, yra tapatus ieškinio dėl priteisimo nagrinėjimui. Tokioje situacijoje būtent kreditoriui (ieškovui) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimo dalyką – prašomos patvirtinti (priteisti) ar patikslinti skolos sumos pagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 177 straipsnis 178 straipsnis). Teismo nutartys, kuriomis buvo be ginčo patvirtinti ar patikslinti kreditoriniai reikalavimai, kilus ginčui, prejudicinės galios neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139-464/2015).

21.       Apeliantas yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, dalyvaujantis bankroto byloje asmuo, todėl turi visas civilinio proceso normomis užtikrinamas procesines teises (CPK 37 ir 42 straipsniai, 47 straipsnis), taigi, ir teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 straipsnio 1 dalis). 

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

23.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.

24.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl teismo teisės panaikinti savo nutartį, kuria nesant ginčo ir be nagrinėjimo iš esmės bankroto administratoriaus prašymu patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje Nr. 3K-7-328/2012 yra išaiškinta, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. 

25.       Taigi, kasacinis teismas minėtoje savo nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę pats iš naujo spręsti dėl kreditorinio reikalavimo, jeigu toks kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas suinteresuotoms šalims neiškėlus ginčo ir be nagrinėjimo iš esmės. Be to, kasacinis teismas toje nutartyje taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimo turi būti aktyvus, siekti vieno esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl savo veiksmais privalo užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymosi.

26.       Todėl, išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą ir nutartimi be ginčo patvirtinęs kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus, kuris nebuvo informuotas apie tokio prašymo nagrinėjimą, atskirąjį skundą, kuriuo reiškiamas motyvuotas nesutikimas su bankroto administratoriaus prašymu ir pateikiami įrodymai, kuriais siekiama paneigti patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, paprastai turi pareigą panaikinti savo nutartį CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės VMI reikalavimo tikslinimo administratoriaus nurodomoje apimtyje pagrįstumo ir neatskleidė jo esmės. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo reikalavimo patikslinimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

28.       Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių spręstina, kad buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

29.       Skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti VMI kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, reikalavimo patikslinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                           Aldona Tilindiėnė

                                        Jūratė Varanauskaitė

                                        Vytautas Zelianka