Civilinė byla Nr. 2-57-904/2013
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00062-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
116.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 23 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei S. G., atsakovui J. G., jo atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Siminauskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui J. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, institucijos išvadai pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, gim. 2010-04-01, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,00 Lt, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys susituokė 2010-02-06, santuokos metu gimė sūnus J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2011 metų spalio mėnesio visiškai nebeteikia išlaikymo sūnui, dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ieškovė su sūnumi buvo priversti išvykti gyventi į Rietavą. Ieškovė pažymėjo, kad jai vienai tenka išlaikyti sūnų, jos turtinė padėtis yra sunki, jos žiniomis atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovų darbo užmokestį, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
2011-01-13 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2012-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 35-36).
Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė priešieškinį atsakovei, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 150,00 Lt kas mėnesį; 3) padalinti santuokos metu įgytą turtą sekančiai: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Fiat Punto“, kurio vertė 100 Lt; 4) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuokos pradžioje šalių santykiai buvo neblogi, tačiau vėliau šeimoje prasidėjo nesutarimai, išsiskyrė požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą, todėl pastaruoju metu šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, nebepalaiko santuokinių ryšių. Atsakovas pažymėjo, kad jo materialinė padėtis yra gera, stabili, todėl jis galintis sūnui suteikti gerą gyvenimą, atsakovas yra padorus, sąžiningas, mylintis savo vaiką, pasirengęs prižiūrėti sūnų. Atsakovo nuomone prašoma iš ieškovės priteisti išlaikymo suma yra teisinga, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, ieškovė turi išlaikyti ir kitą savo nepilnametį, neįgalų sūnų M. R.. Dėl turto padalinimo nurodė, kad santuokos metu yra įgytas automobilis, kuris po ieškovės sukelto eismo įvykio yra nepataisomai sudaužytas, kito dalintino turto nėra, kreditorių šalys neturi (1 t., b.l. 42-45).
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei, mokamą po 100 Lt kas mėnesį, iki ieškovė pradės dirbti. Atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas jau ilgą laiko tarpą gyvena kartu su kita moterimi. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, sūnus yra pripratęs prie mamos ir prie vyresniojo brolio Mato, ieškovė tinkamai rūpinasi, sūnui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (1 t., b.l. 101-102).
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji atsisako reikalavimo dėl 100 Lt išlaikymo jai priteisimo iš ieškovo, paaiškino, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena su ja, ji sūnumi rūpinasi pati, be to, ieškovė augina ir kitą savo nesantuokinį sūnų Matą, broliai sutaria labai gerai, atsakovas bedirbdamas vienoje darbovietėje susibendravo su kita moterimi, todėl pirmas 2011 metų rugpjūčio mėnesį išėjo iš namų pas kitą moterį. Ieškovė pažymėjo, kad gal ji nepastebėjusi, jog vyrui dėmesio trūko, kadangi mažas vaikutis reikalavo dėmesio. Savo sūnų atsakovas lankydavo kartą ar porą kartų į savaitę, šiuo metu gyvena toliau, todėl su sūnumi matosi rečiau, išlaikymą teikia po 400 Lt, nors ieškovė pažymėjo, kad reikalinga suma būtų po 500 Lt per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad ji šiuo metu yra bedarbė, gauna 650 Lt bedarbio pašalpą, 350 Lt neįgalumo pašalpą, abu vaikai eina į darželį, ieškovė su sūnumis gyvena dviejų kambarių bute, ieškovė atsakovui nedraudžia ir leidžia neribotai bendrauti su sūnumi.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo yra tai, kad neskyrė dėmesio, pasinėrė į darbą ir nieko nedarė, kad šeima neiširtų. Atsakovas, palikęs šeimą, išsinuomojo butą ir gyveno vienas, o po pusmečio, t.y. nuo 2012 metų gegužės mėnesio pradėjo kartu gyventi su B, atsakovas pripažino, kad buvo neištikimas sutuoktinei. Atsakovas pažymėjo, kad sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo ne tik dėl sūnaus auklėjimo, bet ir dėl nepakankamos ieškovės turtinės padėties, be to, ieškovė turėtų galimybę daugiau laiko skirti ir kitam savo sūnui, šalių sūnus yra prisirišęs prie abiejų tėvų, atsakovas nedraustų sūnui bendrauti su mama. Atsakovas paaiškino, kad jo manymu 400 Lt suma yra pakankama sūnaus išlaikymui, automobilio realiai nebėra.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiku rūpinasi abu tėvai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sūnus visą laiką gyveno pas mamą, vaikas yra pripratęs prie mamos ir prie savo brolio, tėvas atvažiuoja tik į svečius, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama.
Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir atsakovas yra sugyventiniai, atsakovo šeima iširo tikriausiai dėl to, kad ji pradėjo bendrauti su J. G., atsakovas sūnų pasiima savaitgaliais, jos santykiai su atsakovo sūnumi geri, į ją vaikas kreipiasi „teta“, vaiko santykiai su tėčiu yra labai geri. Liudytoja pažymėjo, kad ji pritaria, kad vaikas gyventų kartu su tėvu, ji yra pasirengusi priimti vaiką ir juo rūpintis. Liudytoja paaiškino, kad ji augina ir savo 11 metų vaiką.
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuoka tarp šalių buvo įregistruota 2010-02-06 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 17) (1 t., b.l. 7). Santuokos metu šalims gimė sūnus J. G. (1 t., b.l. 8). Iš ieškovės paskaičiavimo matyti, kad ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1014 Lt (1 t. b.l. 9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., b.l. 184). Atsakovo vardu įregistruotas nekilnojamas turtas pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl šis turtas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas (1 t., b.l. 185-202). VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruoti automobiliai: „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-10-27); „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2007-01-25); „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2011-09-17) (1 t., b.l. 182). Ieškovės vardu įregistruoti automobiliai: „Renaul Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-04-20); „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-11-09 (1 t., b.l. 183). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2005-06-03 iki 2012-11-17 dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinis atlyginimas per mėnesį buvo apie 500,00 Lt (atskaičius mokesčius); laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01 ieškovė buvo asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, jai buvo mokama 880,00 Lt motinystės pašalpa (2 t., b.l. 4). Be to, 2012-05-03 ieškovei buvo išduotas verslo liudijimas (1 t., b.l. 129). Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje (2 t., b.l. 9), ieškovės teigimu jai mokama 650,00 Lt bedarbio pašalpa. Ieškovei per mėnesį mokama 360,00 Lt dydžio šalpos pensija neįgaliam vaikui (2 t., b.l. 14). Pateikta 2012-12-23 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė nuo 2012-01-20 gyvena išnuomotame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 130). Pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė augina dar vieną sūnų – M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 14). Pateikta pažyma patvirtina, kad šalių sūnus J. G. nuo 2012-04-26 lanko Rietavo lopšelį-darželį (1 t., b.l. 122). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), šioje darbovietėje jam mokama apie 2400,00 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, be to, atsakovas (duomenys neskelbtini), šioje darbovietėje jam mokama 120,00 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, be to, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), šioje darbovietėje jam mokama apie 67,00 Lt (atskaičius mokesčius).
Iš Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados ir šeimos aplankymo akto nustatyta, kad ieškovė su dviem vaikais – M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnamečiu broliu A. R. nuomojasi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi patogumai, ieškovė su vaikais gyvena viename kambaryje, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams. Institucija pažymėjo, kad vaiko teisės ir interesai nebūtų pažeisti nustačius J. G. gyvenamąją vietą su ieškove (1 t., b.l. 105-106, 107-108).
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto nustatyta, kad atsakovo šeima gyvena nuomojamame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinės sąlygos yra tinkamos mažamečio sūnaus J. G. gyvenimui (1 t., b.l. 111).
Dėl santuokos nutraukimo.
Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, kad santuokos pradžioje šalių santykiai buvo neblogi, tačiau vėliau šeimoje prasidėjo nesutarimai, išsiskyrė požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą, todėl pastaruoju metu šalys gyvena atskirai. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo kaltė pasireiškė tuo, kad neskyrė dėmesio, pasinėrė į darbą, neieškojo bendravimo, jis nieko nedarė, kad sutuoktinių santykiai neiširtų. Ieškovė nesutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atsiliepime į priešieškinį pareiškė reikalavimą, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės, kurią grindė tuo, jog atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, su kuria kartu gyvena jau ilgą laiko tarpą.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pagal teismų praktiką aiškinant sutuoktinių pareigų esmę, tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes
Šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas 2011 metų rugpjūčio mėnesį paliko šeimą ir persikraustė gyventi kitur, šalių sūnui Jokūbui tuo metu tebuvo vieneri metai ir keturi mėnesiai. Ieškovė, likusi su dviem mažais vaikais, 2011 metų gruodžio mėnesį išvyko gyventi į Rietavą. Nors atsakovo teigimu jis išsikėlęs iš namų pusmetį gyveno išnuomotame būste vienas, su kita moterimi L. B. kartu pradėjo gyventi tik po pusmečio, tačiau pati liudytoja L. B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad gerai nežinanti dėl kokių priežasčių iširo ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau anot jos „turbūt ji pasimaišiusi“. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas ir L. B. kartu dirbo vienoje darbovietėje, bedirbdami jie susibendravo, todėl atsakovas paliko šeimą, išėjo pas kitą moterį. Paties atsakovo paaiškinimu jo kaltė pasireiškė tuo, kad neskyrė dėmesio šeimai, pasinėrė į darbą, neieškojo bendravimo, jis nieko nedarė, kad sutuoktinių santykiai neiširtų, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis sutuoktinei buvo neištikimas. Nors pati ieškovė teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, kad galbūt vyrui trūko dėmesio, tačiau teismas pritaria ir sutinka su ieškovės pozicija, kad šalims gimus sūnui Jokūbui, sūnui buvo reikalinga mamos rūpestis ir dėmesys, todėl natūralu ir pateisinama, kad ieškovė rūpinosi ir skyrė didesnį dėmesį kūdikiui, be to, pažymėtina, jog šeimoje augo ir ieškovės mažametis sūnus Matas, kuriam nustatytas neįgalumas, taip pat buvo reikalingas mamos dėmesys. Byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė iš esmės būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, nenustatyta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas palikęs sutuoktinę su dviem mažamečiais vaikais, pradėjęs gyventi su kita moterimi, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas. Pripažįstama, kad atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas buvo esminis, kadangi toks atsakovo elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje yra visiškai nepriimtinas, todėl bendras šalių gyvenimas pasidarė negalimas. Kadangi pats atsakovas pripažino, kad jis buvo sutuoktinei neištikimas, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš sutuoktinio atsisakė, klausimas dėl tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti mažamečio sūnaus J. G. gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi atsakovo materialinė padėtis yra gera ir jis pageidauja sūnui suteikti geresnes gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi sūnus nuo pat gimimo iki šiol gyvena kartu su ieškove, be to, sūnus pripratęs ir prisirišęs ne tik prie mamos, bet ir prie savo brolio Mato.
Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių, seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.
Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad santuokos metu šalims gimė sūnus J. G., atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur, kai sūnui tebuvo 1,5 metų, nuo to laiko šalys gyvena atskirai, tačiau atsakovas su sūnumi ryšius palaiko, su juo bendrauja, savaitgaliais sūnų atsiveža į namus arba pats nuvyksta pas sūnų. Pažymėtina, kad byloje pateikti šeimos apsilankymo aktai patvirtina, kad tiek vaiko mamos, tiek vaiko tėvo namuose yra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos vaikui augti ir vystytis. Tačiau atsižvelgiant į Jokūbo amžių (vaikui šiuo metu yra treji metai), vertinant aplinkybes, kad šalių sūnus Jokūbas nuo pat gimimo ir iki šiol gyvena kartu su savo mama ir vyresniu broliu Matu, mama Jokūbą nuolat prižiūri ir juo rūpinasi, vaiko tėvas jau pusantrų metų gyvena atskirai su kita šeima ir su sūnumi susitinka tik savaitgaliais ar švenčių dienomis, pripažintina, kad šalių sūnus Jokūbas yra kur kas labiau prisirišęs prie savo mamos nei prie savo tėvo, vaikas yra pripratęs gyventi dabartinėje mamos sukurtoje gyvenamojoje aplinkoje. Be to, vertintina ir tai, kad Jokūbas nuo pat gimimo gyvena kartu su savo broliu Matu, broliai bendrauja ir yra vienas prie kito prisirišę, todėl brolių išskyrimas pažeistų tiek vieno, tiek kito vaiko teises augti kartu su savo broliu. Pabrėžtina, kad su atsakovu kartu gyvena ne tik atsakovo sugyventinė, bet ir jos 11 metų amžiaus sūnus. Šiuo atveju pateikti šeimos aplankymo aktai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šeima gyvena vieno kambario bute, tik ieškovė viename kambaryje gyvena kartu su savo mažamečiais vaikais, o atsakovas viename kambaryje gyvena su savo sugyventine ir jos sūnumi. Taigi, nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikui tektų gyventi viename kambaryje ne tik su savo tėvu, bet ir su vaikui visiškai svetimais žmonėmis – atsakovo sugyventine ir jos sūnumi. Atmestinas atsakovo motyvas, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, kadangi jo geresnė materialinė padėtis. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad tiek vaiko mamos, tiek vaiko tėvo namuose yra sudarytos tinkamos buitinės sąlygos vaiko gyvenimui, tačiau vieno iš tėvų gaunamos didesnės pajamos negali būti pagrindinis veiksnys, apsprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai prižiūri ir auklėja savo sūnų, priešingai, Vaiko teisių apsaugos išvadoje teigiama, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, negauta informacijos, kad šeimoje būtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai, nors ieškovės pajamos per mėnesį yra nedidelės, ji pagal išgales tinkamai prižiūri, auklėja ir išlaiko savo mažamečius vaikus. Atsakovas, kaip didesnes pajamas gaunantis tėvas, nors ir gyvendamas ne kartu su sūnumi, turi įstatyminę ir moralinę pareigą teikti sūnui maksimalų pagal turtinę padėtį išlaikymą. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus J. G. interesų požiūriu, nustačius jo gyvenamąją vietą su motina, tai labiau atitiks vaiko interesus, todėl J. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. G. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Tai yra, kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, be to tėvų teikiamas išlaikymas turi būtį vykdomas nuolat ir pastoviai (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.).
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1000,00 Lt.
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui Jokūbui, mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas nuo 2011 metų spalio mėnesio visiškai nebeteikia išlaikymo sūnui. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė laikotarpiu nuo 2005-06-03 iki 2012-11-17 dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinis atlyginimas per mėnesį buvo apie 500,00 Lt (atskaičius mokesčius); laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01 ieškovė buvo asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, jai buvo mokama 880,00 Lt motinystės pašalpa, be to, 2012-05-03 ieškovei buvo išduotas verslo liudijimas. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, ieškovės teigimu jai mokama 650,00 Lt bedarbio pašalpa, ieškovei per mėnesį mokama 360,00 Lt dydžio šalpos pensija neįgaliam vaikui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės vardu įregistruoto turto nėra. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), šioje darbovietėje jam mokama apie 2400,00 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, be to, atsakovas (duomenys neskelbtini), šioje darbovietėje jam mokama 120,00 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, be to, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), šioje darbovietėje jam mokama apie 67,00 Lt (atskaičius mokesčius). Be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovė be šalių sūnaus Jokūbo augina ir išlaiko dar vieną mažametį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, be to, atsakovas nepaneigė ir neįrodė aplinkybės, kad jis teikė nuolatinį ir nepertraukimą išlaikymą sūnui. Įvertinus šias aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, teismų praktiką, darytina išvada, kad prašomas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir užtikrina vaiko interesus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas mažamečiui sūnui J. G., mokamas periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2012-01-12 iki sūnaus pilnametystės.
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Priteistų J. G. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
Dėl turto padalinimo.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis sutuoktiniai santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo vardu įregistruotas nekilnojamas turtas pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl šis turtas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas.
VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruoti automobiliai: „Renaul Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-04-20); „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-11-09 (1 t., b.l. 183). Atsakovo vardu įregistruoti automobiliai: „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-10-27); „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2007-01-25); „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2011-09-17) (1 t., b.l. 182).
Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą santuokos metu įgytą automobilį „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100,00 Lt, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovė šiam reikalavimui neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo automobilis „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100,00 Lt, priteistinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2007-01-25), atsakovo yra įgytas iki santuokos sudarymo, jis pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką šis automobilis nedalintinas.
Pabrėžtina, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, šalių teigimu šalys faktiškai nustojo gyventi 2011 metų rugpjūčio mėnesį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio, o tas turtas, kuris įgytas po 2011 metų rugpjūčio mėnesio, pripažintinas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe ir nedalintinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobiliai „Renaul Twingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-04-20); „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-11-09) ieškovės yra įgyti po 2011 metų rugpjūčio mėnesio, jie pripažintini ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintini. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2012-10-27) atsakovo vardu įregistruotas po 2011 metų rugpjūčio mėnesio, jis pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169str., 3.170str., 3.201str.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-24 sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (1 t. b.l. 10). Pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 809,00 Lt (1 t., b.l. 118).
Byloje pateiktas 2012-02-03 mokėjimo kvitas patvirtina, kad atsakovas paduodant priešieškinį sumokėjo 189,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 46).
Atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaiko priteisimo yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 180,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų didžioji dalis atmesta, iš atsakovo valstybei priteistina 809,00 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 61,89 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 2010-02-06 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 17), tarp J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. (iki santuokos R), a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. G. palikti pavardę „G“, S. G. – „G“.
Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
Nepilnamečio J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (po penkis šimtus Lt) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2012-01-12 iki sūnaus pilnametystės.
Nepilnamečio J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo atsakovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100,00 Lt.
Priteisti iš atsakovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt) žyminio mokesčio ir 61,89 Lt (šešiasdešimt vieną Lt 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 809,00 Lt (aštuonis šimtus devynis Lt) už ieškovei S. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, Swedbank AB, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
2011-01-13 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo J. G. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. G. panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.
Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Mantas Ūsas