Baudžiamoji byla Nr. 1-73-1005/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16722-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1. 1.1.7.2.2. 1.2.25.4.1. 2.3.6.3. 2.3.6.4.2. 2.3.6.4.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Kupiškis

        Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, Redai Stonikienei,

dalyvaujant prokurorams Gediminui Stočkui, Virginijai Kliaugienei,

kaltinamajam R. Č. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiajai N. L. ir jos atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui Ž. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

R. Č. 2019 m. balandžio 23 d. apie 9 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kel-Berg“, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo N. L., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. reikalavimus, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu N. L. padarytas stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kūno lūžis be nugaros sužalojimo, taip sveikata N. L. buvo sutrikdyta nesunkiai.

Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai ir gailisi. Padarė netyčinį nusikaltimą. Įvykio dieną su vilkiku „Scania“ išvažiavo iš degalinės. Sustojo sankryžoje prie „STOP“ ženklo, apsidairė į abi puses, automobilių nebuvo, todėl pajudėjo. Važiavo teisiai (į Utenos pusę), jau buvo beveik kirtęs kelią, kai pajuto smūgį į savo automobilio priekinį ratą. Kodėl nepamatė atvažiuojančio automobilio, kurį vairavo nukentėjusioji, paaiškinti negali. Įvykis įvyko apie 9 val. ryto, buvo saulėta, kelias geras, pats jautėsi gerai, buvo pailsėjęs po savaitgalio, vairavo būdamas blaivus. Iš kart po įvykio, pribėgo prie nukentėjusiosios, kuri sakė, kad jai skauda krūtinę. Kol ieškojo savo telefono iškviesti pagalbai, specialiąsias tarnybas į įvykio vietą iškvietė pravažiuojantys vairuotojai. Po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją į ligoninę į Panevėžį ir nukentėjusiosios atsiprašė. Mano, kad nukentėjusiajai žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo drausta.

Dėl civilinio ieškinio apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. L. parodė, kad savo advokatu pasitiki ir palaiko jo prašymą dėl civilinio ieškinio padidinimo. Po eismo įvykio ji buvo nugabenta į ligoninę ir gydoma. Kaltinamasis buvo atvykęs į ligoninę ir jos atsiprašė, tačiau jos manymu kaltinamasis, tai padarė tik todėl, kad „taip reikia“. Parodo, kad iš ligoninės ją nugabeno į Likėnų reabilitacijos centrą, ten gydėsi 45 dienas, o po to, 25 lovadienius nusipirko pati. Po to, pargrįžo į namus. Pirko specialius kietus čiužinius. Daug ko buityje daryti nebegali, jai padeda kaimynai, artimieji, pagalbą teikia ir socialinė darbuotoja, kuri ją lanko. Parodo, kad iki įvykio gyveno pilnai savarankišką gyvenimą ir buvo geros sveikatos. Ji vairavo automobilį, dirbo visuomeninį darbą, rinko medžiagą savo knygai, vasaras leisdavo sodyboje, kur augino viščiukus, daržoves, padėdavo savo dukrai ir anūkei. Po avarijos jos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Jai teko ištverti ligonines, iki šiol nuolat lankosi pas gydytojus, atlieka procedūras, mankštas, nes raumenys atrofuojasi. Sveikata jos pilnai neatsistatė, iki dabar kankina skausmai, suprastėjo miegas, numetė svorio, vartoja vaistus. Dabar yra „uždaryta tarp keturių sienų“, jos įprastas gyvenimas ir anksčiau vykdyta visuomeninė veikla nutrūko, jai yra reikalinga kitų asmenų pagalba buityje. Tvarkytis neįgalumo oficialiai nepradėjo, jos šeimos gydytoja sakė, kad dar reikia palaukti, pasigydyti. Pati savarankiškai vonioje nusiprausti nebegali, todėl nori vonią persitvarkyti į dušą, darbų sąmatą pateikė teismui, pati dušo neįsirengė, nes neturi pinigų.

Dėl civilinio ieškinio apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja – nukentėjusiosios dukra Z. L. parodė, kad mamos būklė po avarijos labai pasikeitė. Iki avarijos mama gyveno aktyvų ir savarankišką gyvenimą, laikė sodybą tėviškėje (duomenys neskelbtini) rajone, dalyvaudavo renginiuose, buvo geros sveikatos. Po avarijos mama iš sveiko žmogaus tapo ligoniu, jai yra reikalinga kitų asmenų pagalba. Mamai yra teikiama ir socialinė pagalba. Kalbėjo su gydytoja, kuri sakė, kad mamai sveikatos pagerėjimo nebus, sveikata gali tik blogėti. Mama iki dabar lankosi pas gydytojus, ją ten dažniausiai palydi socialinė darbuotoja. Taip pat, mama lanko masažo procedūras. Kadangi mama nebegali savarankiškai naudotis vonia, reikia vonią perdaryti į dušo kabiną. Šiai dienai tokios sumos jie neturi, todėl prašo priteisti.

Dėl civilinio ieškinio apklaustas teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Ž. V. parodė, kad civilinį ieškinį gavo. Civilinį ieškinį bendrovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu prašo atmesti, kadangi už žalos atlyginimą yra atsakinga draudimo bendrovė ir R. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019–04-23, apie 8 val. su savo automobiliu ,,Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Panevėžio į (duomenys neskelbtini), esančią savo sodybą. Apie 9 val. buvo Kupiškio r. prie kelių sankryžos (duomenys neskelbtini). Dar neprivažiavus kelių sankryžos matė, kad iš netoli sankryžos esančios degalinės išvažiavo sunkiasvoris automobilis, kuris sustojo prie ,,Stop“ ženklo. Jai privažiavus prie kelių sankryžos sunkiasvoris automobilis pradėjo važiuoti ir užkirto jai kelią. Matydama, kad jos sunkiasvoris automobilis nepraleis pradėjo stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Ji trenkėsi į sunkiasvorio automobilio priekinius ratus. Po smūgio pajuto stiprų skausmą nugaros srityje. Matė, kad sustojo dar keli automobiliai, kurių vairuotojai iškvietė medikus ir policiją. Iš sunkiasvorio automobilio išlipo vairuotojas, kuris apžiūrinėjo sunkiasvorį automobilį. Atvykę medikai apžiūrėjo ją ir su neštuvais nunešė į savo automobilį. Išvyko į Panevėžio Respublikinę ligoninę. Gydytojai atlikę tyrimus nustatė, kad juosmens srityje esančio stuburo slankstelio lūžį, sumušimą krūtinės srityje, sumušimai ant rankų, galvos sutrenkimas, pilvo sumušimas. Sunkiasvorio automobilio, į kurį atsitrenkė, valstybinių numerių nepamena. Jai gulint ligoninėje į palatą buvo atėjęs minėto sunkiasvorio automobilio vairuotojas, kuris jos atsiprašė, dėl šio eismo įvykio. Civilinį ieškinį reikš pasibaigus gydymo procesui. (t. 1, b. l. 56-59). Papildomai apklausta N. L., kad ikiteisminiame tyrime ji yra pripažinta nukentėjusiąja, jos įgaliotas atstovas šioje byloje yra jos advokatas A.Martinkevičius. Sutinka, kad būtų apklausta nesant kartu jos įgaliotam atstovui. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos ji reikš civilinį ieškinį teisme. Draudimas „Ergo“ jai kompensavo nedidelę dalį patirtų nuostolių dėl eismo įvykio, tačiau ta suma, kuri jai buvo sumokėta draudimo netenkina, nes patyrė daug didesnius nuostolius, todėl reikš civilinį ieškinį. Eismo įvykio metu lūžo stuburo slankstelis, kaklo slankstelio patempimas, nustatyta galvos trauma. Dėl patirtų traumų sunkiai ji vaikšto, ją prižiūri socialinė darbuotoja, nes ji pati negali apsitarnauti. Miškovežio vairuotojas buvo atvykęs į ligoninę ir atsiprašė, jokios kompensacijos iš jo negavo. Ji su įtariamuoju nesusitaikė, nes neatlyginta jokia žala ir civilinį ieškinį reikš teisme. (t., 1, b. l. 60-61)

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-04-26 nutarimu N. L. buvo pripažinta nukentėjusiąja. (t. 1, b. l. 62)

Iš policijos pareigūno tarnybinio  pranešimo matyti, kad 2019-04-23, apie 9 val., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vilkikas „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Č., važiuodamas nuo Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k. link Utenos, iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį kelią, ko pasekoje pagrindiniu keliu, nuo Kupiškio link Rokiškio važiavęs automobilis „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. L., atsitrenkė į vilkiko dešinės pusės priekinę dalį. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Audi A3“ vairuotoja N. L., kuriai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo nustatytas juosmens dalies L-2 slankstelio lūžimas. Abu vairuotojai transporto priemones vairavo būdami blaivūs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje. (t. 1, b. l. 1-3)

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra Kupiškio r., (duomenys neskelbtini)., kelių (duomenys neskelbtini) k. sankryža, kelio plotis 8 m. Apžiūrima šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui. Kelio danga - asfaltas, sausa. Vilkikas „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi kelių (duomenys neskelbtini) k. sankryžoje, priekiu link Rokiškio. Prie vilkiko yra prikabinta puspriekabė „Kel-Berg“, v. n. (duomenys neskelbtini), pritaikyta medienos rąstams vežti. Nuo vilkiko priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 6,60 m atstumas, nuo galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  k. sankryžos 6,10 m atstumas, nuo dešinės priekinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 10,8 m atstumas, nuo dešinės pusės galinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  sankryžos 10,6 m atstumas, nuo vilkiko galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 5,3 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės iki kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  sankryžos 6,1 m atstumas. Nuo vilkiko puspriekabės iki kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 4,05 m atstumas nuo galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 3,80 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 3,7 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 3,7 m atstumas, nuo vilkiko puspriekabės priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  sankryžos 4,7 m atstumas. Automobilis „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi kelių (duomenys neskelbtini) k. sankryžoje, priekiu link Rokiškio, vilkiko dešinėje pusėje. Nuo automobilio „Audi A3“ kairės pusės priekinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) k. sankryžos 7,8 m atstumas, nuo kairės pusės galinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  k. sankryžos 8,3 m atstumas, nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  sankryžos 8,5 m atstumas, nuo automobilio dešinės pusės galinės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini) sankryžos 7,4 m atstumas, nuo automobilio priekinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  sankryžos 4,6 m atstumas, nuo automobilio galinės kairės pusės ašies iki kelio į (duomenys neskelbtini)  sankryžos 3,5 m atstumas. Vilkiko „Scania“ dešinėje pusėje nėra pusės apatinio laiptelio, viršutiniai laipteliai sulankstyti, sulankstytas dešinės pusės priekinio rato sparnas. Automobilio „Audi A3“ sulankstytas variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės bamperio dalies nėra, kairėje pusėje nėra variklio apdailos grotelių, nėra kairės pusės žibinto, sulankstytas kairės pusės sparnas, vairuotojo durelės, priekinio kairės pusės rato padanga suspausta. Tarp vilkiko ir automobilio ant kelio važiuojamosios dalies guli sudužusio automobilio žibinto stiklo šukės, sulūžusių automobilio apsaugos grotelių ir bamperio plastmasinės dalys, sulūžusio rato plastmasinės dalys. Automobilis „Audi A3“ perduotas saugojimui į UAB „Irolanas“ automobilių saugojimo aikštelę. (t.1, b. l. 19-31)

Iš Transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Audi A3“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2019-04-23 buvo perduotas saugojimui UAB „Irolanas“ automobilių saugojimo aikštelę (t.1, b. l. 36), o 2019-07-30 grąžintas nukentėjusiosios N. L. įgaliotam asmeniui pagal pakvitavimą. (t.1, b. l. 48)

Iš specialisto išvados Nr. G 781/2019 (05) matyti, kad stuburo antrojo juosmeninio slankstelio lūžis be nugaros smegenų sužalojimo N. L. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2019-04-23. N. L. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo antrojo juosmeninio slankstelio kūno lūžio be nugaros smegenų sužalojimo, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui.  (t., b. l. 79)

Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad R. Č. 2019-04-23 09.38 val. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. (t.1, b. l. 32-35)

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje. R. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be R. Č. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios N. L. parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę R. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nėra teistas (t. 1, b. l. 133), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 131-132), duomenų apie įrašymą į priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupę nėra, nuo 1993 metų yra nuolat dirbantis, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 129; t. 2, b. l. 106), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs.  

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už padarytą nusikalstamą veiką yra baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pati švelniausia galima skirti už šį nusikaltimą bausmės rūšis – bauda yra pajėgi pasiekti bausmės tikslus. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Aptartų nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam R. Č. turi būti skirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu, kiek didesnė, nei galimas skirti už neatsargius nusikaltimus baudos dydis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat, į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad R. Č. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 5-10) Nukentėjusioji N. L. prašo solidariai priteisti iš civilinių atsakovų - kaltinamojo R. Č., transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini)  ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2312,50 Eur turtinę žalą ir 7000 Eur neturtinę žalą bei advokato atstovavimo išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad N. L. patyrė 3 396,33 Eur turtinę žalą, kurią sudaro šios išlaidos: reabilitacija Likėnų reabilitacijos ligoninėje – 987,25 Eur; kietas antčiužinys – 140 Eur; kietas čiužinys – 260 Eur, lazdelė – griebtuvas – 6,99 Eur; socialinės darbuotojos paslaugos – 25,50 Eur; vaistai, med.priemonės, papildai ir tyrimai – 125,09 Eur; maisto produktai (natūralus mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir būtiniausi maisto produktai) 59,92 Eur; vonios pertvarkymo į dušo kabiną remonto išlaidos – 1695 Eur; kuro išlaidos – 96,58 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji dėl patiriamo skausmo buvo priversta įsigyti kietą antčiužinį ir kietą čiužinį, taip pat, dėl riboto judėjimo nebegali praustis vonioje (įlipti, išlipti), dėl ko yra priversta vonią persitvarkyti į  dušo kabiną. Civiliniame ieškinyje aiškinama, kad draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai atlygino reabilitacijos Likėnų reabilitacijos ligoninėje bei kuro išlaidas, viso 1083,83 Eur, todėl neatlyginta 2 312,50 Eur turtinė žala turi būti priteista iš atsakovų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pateikė įrodymus (t. 2, b. l. 109-110) apie nukentėjusiosios turėtas papildomas išlaidas masažams (73,84 Eur) bei apmokėjimą socialinei darbuotojai (8,92 Eur) ir ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo padidino iki 2 395, 26 Eur. 

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad N. L. neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, kuris yra jaučiamas iki šiol bei psichologiniai išgyvenimai, nepilnavertiškumo jausmas. Nukentėjusioji kenčia nuolatinį ir intensyvų stuburo skausmą, dėl ko sunkiai užmiega, jos judėjimas yra apribotas, eisena sutrikusi, nedidelius atstumus nukentėjusioji gali paeiti tik pasiremdama specialia lazdele. Nukentėjusiosios kasdienis gyvenimas, apsitarnavimas buityje bei higienos poreikių tenkinimas yra apsunkintas. Po patirtos traumos nukentėjusiosios gyvenimas iš esmės pasikeitė. Iki eismo įvykio nukentėjusioji buvo geros sveikatos, savarankiška, turėjo savo pomėgius, gyveno aktyvų asmeninį bei visuomeninį gyvenimą. Po eismo įvykio nukentėjusioji tapo priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos, kadangi nebegali savarankiškai pasirūpinti buitimi, higiena, gyventi jai įprasto aktyvaus gyvenimo, jai ateina padėti socialinė darbuotoja. Civiliniame ieškinyje aiškinama, kad nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai atlygino 3000 Eur neturtinės žalos, todėl neatlyginta 7 000 Eur neturtinė žala turi būti priteista iš atsakovų. 

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nukreipti į tris subjektus, iš kurių yra reikalaujama solidaraus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y., į eismo įvykį sukėlusį asmenį (kaltinamąjį R. Č.), jo darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) ir  draudimo bendrovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Eismo įvykio metu R. Č. atlikdamas darbines funkcijas vairavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu draustą automobilį „Scania“, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kel-Berg“, v. n. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2018-11-13 sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 119) draudimo bendrovė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Eismo įvykio metu galiojusi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2017 11 16 įstatymu Nr. XIII-769 (TAR, 2017, Nr. 2017-18822) nustatyta, kad šio įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01).

Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė atsiliepimo į nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tačiau teismo posėdžio metu bendrovės atstovas prašė ieškinį bendrovės atžvilgiu atmesti ir nurodė, kad padarytą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė ir kaltinamasis.

Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta CK 6.264 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką samdančio darbuotojus samdančio asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotoju kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir kt.). Šiuo atveju, kaip minėta, nukentėjusiajai žala buvo padaryta kaltinamajam vykdant darbines funkcijas, todėl darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė yra galima, tačiau civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstai nukreiptas į kaltinamąjį, nes jis nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju.

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą (t. 2, b. l. 65-68) į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai N. L. išmokėjo 987,25 Eur už reabilitacinį gydymą, 96,58 Eur dydžio kuro išlaidas ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime teigiama, kad kitos nukentėjusiosios ieškinyje nurodomos išlaidos nėra laikytinos jos patirta turtine žala, o didesnės neturtinės žalos sumos nukentėjusiajai priteisti nėra pagrindo, todėl prašoma civilinį ieškinį atmesti.

Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas N. L. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai N. L. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs stuburo antrojo juosmeninio slankstelio lūžiu be nugaros smegenų sužalojimo. Dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus bei kančias. Nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojamas nesunkiu. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra labai įvairi. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį bei kitas konkrečios bylos aplinkybes nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 3000 Eur. Tačiau, teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra priteisiama didesnė, nei 3000 Eur neturtinė žala (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1A-255-350/2018, Nr. 1A-196-768/2018, Nr. 1A -224 -350/2019 ir kt.).

Iki avarijos, nors ir būdama garbaus amžiaus (77 metai) N. L. gyveno ganėtinai savarankišką gyvenimą. N. L. vairavo automobilį, dalyvavo įvairioje visuomeninėje veikloje (t. 2, b. l. 35), gyveno mėgstamą gyvenimo būdą, turėjo savo pomėgių ir užsiėmimų. Nukentėjusioji šiai dienai yra iš dalies priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. Nukentėjusiajai yra reikalinga pagalba atliekant buities darbus bei higienos procedūras. Suprantama, kad nukentėjusiosios amžius irgi turi reikšmės sveikatos būklės atsikūrimui, tačiau nukentėjusioji nėra atsakinga dėl to, jog buvo sužalota sulaukusi 77 metų amžiaus. Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė stuburo traumą, kurią ilgai gydėsi, tačiau nukentėjusiosios sveikatos būklė net ir po ganėtinai ilgo laiko pilnai neatsistatė: nukentėjusioji sunkiai vaikšto, jai yra reikalinga lazda pasiremti, ji toliau lankosi pas gydytojus. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 4000 Eur.

Kaip jau buvo minėta, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo padidino iki 2 395, 26 Eur. Dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 str. 2 d.), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jai sunku naudotis vonia, todėl yra reikalinga vonią perdaryti į dušo kabiną, preliminari tokių darbų sąmata yra 1695 Eur. Teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusioji, tiek jos dukra Z. L. teigė, kad neturi pakankamai nuosavų lėšų šiems darbams atlikti. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta patikimų duomenų, kad yra reikalinga neatidėliojant vonią perdaryti į dušo kabiną. Sutiktina su tuo, kad nukentėjusiajai dėl patirtos traumos gali būti sudėtinga (nepatogu) naudotis vonia, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas priteisti tokio pobūdžio būsimas išlaidas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nukentėjusiajai draudimo kompanija jau yra išmokėjusi bendrą 4083,83 Eur sumą turtinei ir  neturtinei žalai atlyginti, taigi nukentėjusioji iš esmės gali skirti 1695 Eur pinigų sumą skubiems vonios perdarymo darbams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-02-19 įsakymu Nr. A1-103 patvirtintas Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas numato, kad tokio tipo statybos darbai gali būti padaryti ir už valstybės biudžeto lėšas (detalesnę informaciją šiuo klausimu teikia savivaldybių socialinės paramos skyriai). Nukentėjusiajai išaiškintina, kad būsimų statybos darbų išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pareiškiant papildomą reikalavimą civiliniam atsakovui draudimo bendrovei dėl faktiškai patirtų statybos darbų išlaidų kompensavimo.

Nukentėjusioji N. L. pateikė įrodymus, kad įsigijo kietą antčiužinį už 140 Eur, kietą čiužinį už 260 Eur, socialinės darbuotojos paslaugoms išleido – 34,42 Eur, vaistams, med.priemonėms, papildams ir tyrimams – 125,09 Eur, masažams 73,84 Eur, maisto produktams 59,92 Eur (natūralus mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir būtiniausi maisto produktai).

Nors byloje nėra rašytinių duomenų, kad gydytojai nukentėjusiajai rekomendavo įsigyti kietą antčiužinį ir kietą čiužinį, teismas įvertinęs, kad nukentėjusioji patyrė būtent stuburo traumą, sprendžia, kad tokio daikto įsigijimas yra priskiriamas prie nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos. Tačiau, teismas nemano, kad būtų teisinga, jei nukentėjusiajai būtų atlyginta abiejų daiktų, t. y.,  antčiužinio ir čiužinio kaina. Šie daiktai yra ganėtinai brangūs, todėl nukentėjusiajai turėtų būti atlyginama vieno labiau jai naudingesnio bei reikalingesnio daikto įsigijimo kaina, t. y., 260 Eur už kietą čiužinį. Nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad lazdelę griebtuvą įsigijo už 6,99 Eur, tačiau teismas posėdžio metu savo akimis turėjo galimybę įsitikinti, kad nukentėjusioji tokį daiktą turi ir juo naudojasi, todėl net ir nesant byloje įrodymų apie šio daikto vertę, vadovaudamasis protingumo principu 6,99 Eur sumą nukentėjusiajai priteisia.

Nukentėjusioji pateikė į bylą 2019-10-28 Mokėjimo už pagalbos į namus paslaugos sutartį (t. 2, b. l. 36) ir pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad už socialinės darbuotojos paslaugas ji sumokėjo bendrą 34,42 Eur sumą. (t. 2, b. l. 49-54;109-110) Socialinės darbuotojos paslaugos nukentėjusiajai yra paskirtos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus sprendimu. (t. 2, b. l. 37) Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad jai po avarijos pasidarė reikalinga kitų asmenų pagalba. Tokią pagalbą jai teikia socialinė darbuotoja, kuri padeda buityje, apiperka. Taigi, teismas šias nukentėjusios turėtas išlaidas jai priteisia.

 N. L. pateikė vaistų ir susijusių su gydimu medikamentų bei medicinos priemonių įsigijimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus: 1) 2019-06 prekių važtaraštį 22,68 Eur sumai už 8 vnt. plaunamųjų pirštinių „Wet Wash“ ir plaunamąją plaukų kepurėlę; 2) UAB „Gintarinė vaistinė“ 2019-09-17 čekį 9,99 Eur sumai (įsigytas preparatas „Venoruton forte“); 3) UAB „Medicina practica“ 2019-10-23 čekį 36,25 Eur sumai (atlikti tyrimai Lipidgrama+gliukozė+hsCRB už 10,25 Eur ir natriouretisnis pedtidas už 26 Eur); 4) „Camelia vaistinė“ 2019-08-21 čekį 9,27 Eur sumai (įsigyti preparatai „Movalis“, „Diclac“ ir „Lyrica“; 5) „Camelia vaistinė“ 2019-08-13 čekį 2,99 Eur sumai (įsigyti vitaminai „Vivavit Ca“); 6) „Panevėžio medicinos reikmenys“ 2019-11-06 čekį 15 Eur sumai (įsigytos optikos prekės); 7) UAB „Gintarinė vaistinė“ 2019-09-05 čekį 4,74 Eur sumai (įsigyti vitaminai „Beinwell + vit. „E“); 8) „Camelia vaistinė“ 2019-05-28 čekį 2,89 Eur sumai (įsigyti preparatai „Biomagnis“ + „Biocalis“); 9) „Camelia vaistinė“ 2019-08-01 čekį 2,57 Eur sumai (įsigytas preparatas „Trental“); 10) „Camelia vaistinė“ 2019-09-17 čekį 18,71 Eur sumai (įsigytos pėdkelnės „San Benefit“); 11) VĮ „Panevėžio FRM centras“ 2019-12-10 čekį 23,48 Eur sumai (gydomojo masažo paslaugos); 12) VĮ „Panevėžio FRM centras“ 2019-12-16 čekį 20,36 Eur sumai (gydomojo masažo paslaugos); 13) MB „Aurea“ 2019-12-04 pinigų priėmimo kvitą 30 Eur sumai (nugaros masažas). Išvardinti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad medikamentai bei medicinos priemonės (paslaugos) buvo įsigyti bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y., po 2019-04-23. Teismas, įvertinęs įsigytų medikamentų, medicininių priemonių bei paslaugų paskirtį, sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtos stuburo traumos gydymui buvo reikalingos medicininės paslaugos (3 seansai masažo), medikamentai skirti kraujotakos gerinimui („Trental“), kaulų skausmams malšinti („Movalis“), nuskausminamieji vaistai („Diclac“, „Lyrica“). Nukentėjusioji įsigijo medicinines pėdkelnes „San Benefit“, kurios buvo rekomenduotos gydytojo (t. 2, b. l. 31). Tai, kad gydymosi periodu nukentėjusioji įsigijo vitaminų už bendrą 10,62 Eur sumą, į kurių sudėtį įeina magnis, kalcis bei kitos veikliosios medžiagos, yra savaime suprantamas dalykas, kadangi sėkmingam gydymui didelę reikšmę turi ir bendra organizmo būklė bei kuo stipresnis imunitetas. Taip pat, teismo įsitikinimu, nukentėjusioji po skaudžios traumos turėjo teisę pasidaryti atitinkamus tyrimus ir savo sveikatos būklę išsitirti, kiek didesne apimtimi, nei įprasta gydytojo apžiūra asmens pirminės sveikatos priežiūros centre, juk net ir taikant tinkamą gydymą įvairių komplikacijų rizika, visgi, išlieka. Taigi, 2019-10-23 kiek platesnės atimties sveikatos tyrimai už bendrą 36,25 Eur sumą, kaip šiuo atveju didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (hsCRB), Lipidograma ar NT-pro BNP tyrimas nukentėjusiajai buvo būdas gauti reikšmingų duomenų apie savo sveikatos būklę po 6 mėnesius trunkančio gydymo. Be jau aptartų dokumentų, kurie patvirtina nukentėjusios patirtą turtinę žalą, nukentėjusiosios vitaminams išleista bendrą 10,62 Eur sumą, trims masažo seansams išleista bendrą 73,84 Eur sumą, ir papildomiems sveikatos tyrimams išleistą 36,25 Eur sumą teismas laiko būtinomis ir protingumo principą atitinkančiomis išlaidomis, kurios nukentėjusiajai privalo būti atlygintos.

Teismas nutaria nepriskirti prie nukentėjusios patirtos turtinės žalos 15 Eur sumos, už kurią buvo įsigytos optikos prekės, kadangi tokius pirkinius vertina, kaip nebūtinus ir nesusijusius su įvykiu, dėl kurio atsirado žala. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 59,92 Eur žalą už išlaidas maisto produktams (natūralus mineralinis vanduo, vaisiai, daržovės, uogos ir būtiniausi maisto produktai). Byloje nėra duomenų, kad po aptariamo eismo įvykio N. L. būtų paskirtas specialus maistas ir nukentėjusioji būtų tokio maisto įsigijusi, todėl visiškai įprastų maisto produktų įsigijimas negali būti traktuojamas, kaip nukentėjusiosios patirta turtinė žala.

Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti jau išmokėjo 3000 Eur sumą, iš draudimo bendrovės yra priteistina tik likusi neturtinės žalos dalis, t. y., 1000 Eur bei 485, 34 Eur (260 + 6,99 + 34,42, + 110,09 + 73,84) dydžio turtinė žala.

Nukentėjusiąją N. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pagal susitarimą atstovavo advokatas A.Martinkevičius (t. 1, b. l. 109; t. 2, b. l. 4), kuris ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė civilinį ieškinį bei dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Advokatas A.Martinkevičius pateikė sąskaitą už teisines paslaugas 1200 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. (t. 2, b. l. 111-112) Iš šios sąskaitos matyti, kad advokato susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra įvertintas 300 Eur, civilinio ieškinio parengimas 600 Eur, o atstovavimas byloje 300 Eur. Nukentėjusiojo atstovas prašo šias atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios atstovas 2019-10-07 susipažino ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią tą dieną sudarė nepilnas vienas tomas, ir neturėjo jokių pareiškimų. (t. 1, b. l. 113) Taip pat, nukentėjusiosios atstovas nepateikė jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. (t.1, b. l. 171-173) Nukentėjusiosios atstovas kvalifikuotai parengė 6 puslapių dydžio civilinį ieškinį bei atvyko į du teismo posėdžius. Pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas teismui priėmus nukentėjusios civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 60), o antrasis teismo posėdis truko 2 valandas. (t. 2, b. l. 115-125) Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), sprendžia, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkina iš dalies.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo rūmų raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

N. L.

Kitoje dalyje N. L. civilinį ieškinį atmesti.

N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

R. Č.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                   Raimundas Rakauskas