Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2YT-393-1025-2018].docx
Bylos nr.: e2YT-393-1025/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
" Turto bankas " 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Įteikimas viešo paskelbimo būdu
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Procesinių dokumentų įteikimas
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
Ieškinys
Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2YT-393-1025/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02995-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.5.19; 3.2.7.1

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. balandžio 23 d.

Gargždai

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant S. J.,

dalyvaujant pareiškėjo B. M., suinteresuoto asmens L. S. atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. S., E. B., J. B., U. B., R. M..

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas prašo atnaujinti terminą mirusiojo senelio S. V. B. palikimui priimti. Nurodo, jog 2017-06-14 mirė pareiškėjo senelis S. V. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties liko turtas –palikimas, tai yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pareiškėjas manė, jog palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai. Pirmos eilės mirusiojo S. V. B. įpėdiniai yra jo sūnus E. B. ir duktė L. S. (pareiškėjo motina), tačiau jie palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis kaip ir suinteresuoti asmenys J. B., U. B., R. M., tačiau pastarieji dėl palikimo priėmimo po senelio mirties į notarų biurą nesikreipė. Apie tai, kad palikimo niekas nepriėmė, sužinojo tik praleidus terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo ji sutiko su pareiškimo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis. Patvirtino, ji kaip pirmos eilės įpėdinė nesikreipė į notarą po tėvo mirties palikimui priimti, nes turi asmeninių problemų ir sunkumų šeimoje.

Suinteresuoti asmenys R. M., U. B., E. B., J. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimo reikalavimu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašo pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui atnaujinti nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo B. M., suinteresuoto asmens L. S. atstovė advokatė R. A. prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog pareiškėjo senelės E. B. mirties palikimą buvo priėmęs kaip sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis senelis S. V. B.. Mirus seneliams E. B. ir S. V. B., jo vaikai (pareiškėjo dėdė ir motina) palikimo nepriėmė. Pareiškėjas tikėjosi, kad senelio vaikai tvarkėsi paveldėjimo dokumentus ir palikimas buvo priimtas, tačiau pokalbio šeimoje metu paaiškėjo, jog senelio palikimo niekas nepriėmė, pokalbis vyko apie 2017 metų spalio mėnesį. Pareiškėjas su seneliais turėjo artimus ryšius, todėl sužinojus, kad senelio turtas nepaveldėtas, 2017 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į atstovę advokatę, kad ji patartų kaip sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjas turi neįgalumą, neturi teisinio išsilavinimo, be to, visada manė, jog senelio palikimu turėjo pasirūpinti jo dėdė ir motina, todėl nežinodamas padėties nesikreipė į notarą. Apie senelio palikimo nepriėmimą aplinkybės jam buvo atskleistos netikėtai, todėl tik sužinojus, operatyviai pradėjo aiškintis kaip tokioje situacijoje elgtis. Terminą praleido palikimui priimti nežymiai, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašo teismo atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti po jo senelio mirties.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po E. B. mirties 2016-10-29 pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi S. V. B., E. B. palikimo dalies atsisakė dukra L. S. (mergautinė pavardė B., buvusi pavardė M.). S. V. B. mirė 2017-06-14. Pareiškėjas yra L. S. sūnus. Pareiškėjas yra S. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2017-06-14, anūkas, neįgalus, nustatytas 30 procentų darbingumas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad S. V. B. įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos 30 vnt. AB „Akmenės cementas“ akcijų. S. V. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2017-10-27 duomenų nustatyta, kad S. V. B. palikimas nėra priimtas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir siekia paveldėti po jo senelio mirties atsiradusį turtą, kurio jo motina, dėdė būdami pirmos eilės įpėdiniai, ir kiti anūkai (suinteresuoti asmenys), būdami antros eilės įpėdiniai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė. Tačiau pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir prašo jį atnaujinti.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Toks aiškinimas grindžiamas nuostata, suponuota termino palikimui priimti pratęsimo teismo tvarka teisinės reikšmės vertinimo - termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, jog toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32).

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl vertinant šias aplinkybes bei remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, pripažintina, kad pareiškėjo įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis, tai yra dėl to, kad pareiškėjas, manydamas, kad turto palikėjo S. V. B. vaikai – L. S. (pareiškėjo motina) ir E. B. (pareiškėjo dėdė) susitvarkys paveldėjimo dokumentus, pareiškėjas manė, kad jie ir priėmė palikimą, todėl ir nesirūpino tuo klausimu, tik atsitiktinai sužinojus, kad palikimas nepriimtas, kreipėsi į advokatę dėl paveldėjimo, jis nesuprato palikimo termino praleidimo pasekmių. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir pareiškėjo paaiškinimais. Suinteresuotas asmuo L. S. į teismo posėdį neatvyko, tačiau atsiliepime patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kiti suinteresuoti asmenys taip pat sutiko su pareiškimu. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iš karto sužinojęs apie tai, jog po senelio mirties palikimas nepriimtas, turtu niekas nesirūpina, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, aiškiai išreiškiančių, jo valią priimti palikimą – kreipėsi į teisininką, kuris paaiškino paveldėjimo procedūras. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po senelio S. V. B. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po senelio S. V. B. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 str. 1 d., 3 d., 5.11 str. 1 d. 2 p., 5.57 st. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po S. V. B., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) mirusio 2017-06-14, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                 Asta Matulevičienė


Paminėta tekste:
  • CK5 5.5 str. Asmenys, galintys būti įpėdiniais
  • CK5 5.8 str. Paveldėjimo teisės ginčijimas
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • CK5 5.57 str. Termino palikimui priimti pratęsimas
  • 3K-3-441/2009
  • CK
  • CPK