Teikimo Nr. T-60-908/2024

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00296-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. (E. G.) prašymą dėl bausmės sušvelninimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-626/2016.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-626/2016 E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų, pirmus 5 (penkis) metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose, bausmės pradžią nustatant nuosprendžio paskelbimo dieną. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką nuspręsta įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. kovo 16 d. iki 2016 m. birželio 7 d. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas ir E. M. (E. M.), padaręs BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmestas nuteistojo E. M. apeliacinis skundas.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atmestas nuteistojo E. M. kasacinis skundas.

4.       Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo E. G. prašymas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-52-626/2016 peržiūrėjimo ir paskirtos bausmės sušvelninimo, įsigaliojus naujos redakcijos baudžiamajam įstatymui Nr. V-1968, kuriuo prašoma peržiūrėjus baudžiamąją bylą, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis yra atlikęs, apsiriboti atliktos bausmės dalimi. Nuteistasis, cituodamas BK 3 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymi, kad pasikeistus kai kurioms baudžiamojo įstatymo nuostatoms, buvo numatyta alternatyvių bausmių taikymo doktrina, be to, pakito bausmių skyrimo pagrindai, dėl to, nuteistojo vertinimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iš esmės neatitinka teisingumo kriterijų, kuriais vadovavosi teismas, skirdamas bausmę. Kadangi bausmių skyrimo pagrindai kito švelninančia linkme, nuteistojo nuomone, jam paskirtoji bausmė turėtų būti mažinama, tik taip būtų užtikrintas BK 41 straipsnio 5 dalyje numatyto teisingumo principo įgyvendinimas.

5.       Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų ir kitų prašymų nepateikta.

Nuteistojo E. G. prašymas atmestinas.

6.       BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis BPK 3621 straipsnio nuostatomis įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (BPK 3621 straipsnio 1 dalis).

7.       Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. G., atsižvelgdamas į įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Minėtu nuosprendžiu E. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Visgi, 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 8475) BK 129 straipsnio nuostatos nebuvo keičiamos, taip pat šios nuostatos nebuvo keistos ir vėlesniais baudžiamojo įstatymo pakeitimais. Nors nuteistojo prašyme akcentuojama baudžiamojo įstatymo pakeitimais įtvirtinta alternatyvių bausmių doktrina, tačiau BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nebuvo numatyta švelnesnių alternatyvių bausmių, o kitose baudžiamojo įstatymo nuostatose, numatančiose baudžiamąją atsakomybę už kitas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo pakeitimų įstatymais numatytos alternatyvios bausmės nedaro įtakos nuteistojo E. G. teisinei padėčiai.

8.       Be kita ko, nuteistojo prašyme nurodoma, kad pakito ir bausmės skyrimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu nuo 2017 m. spalio 6 d. BK 54 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 8 punktu, numatančiu, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą. Vis dėlto, ir šių nuostatų pasikeitimas nedaro įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, nes Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skiriant bausmę nuteistajam E. G. buvo tinkamai nustatytos ir įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Nuosprendyje buvo atsižvelgta į tai, kad E. G. padarė tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, jis yra teistas anksčiau (teistumas išnykęs) baustas administracine tvarka, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, mokosi, neįrašytas į narkologo ir / ar psichiatro įskaitas. Be to, nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakyta dėl negalimumo taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų, pagal kurias gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis ar BK 62 straipsnis). Juo labiau, net ir papildomai atsižvelgiant į E. G. nusikalstama veika padarytą žalą, nebūtų pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes nuosprendyje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo sukelti negrįžtami padariniai – žmogaus mirtis.

9.       Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, kad naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime nesudaro pagrindo švelninti ar kitaip keisti nuteistajam paskirtos bausmės, nes baudžiamojo įstatymo pakeitimai netraktuotini kaip papildomas būdas įvertinti apkaltinamojo nuosprendžio, taip pat ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą bei proporcingumą, nes tai iš esmės yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. G. jam paskirtos bausmės apeliacine tvarka neskundė.

10.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam E. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitokiu būdu lengvinti jo teisinę padėtį, nes teismas, sprendžiantis klausimą dėl naujai įsigaliojusio įstatymo (ne)taikymo atgal, nekeičia įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, jeigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, todėl vien ta aplinkybė, kad nuteistasis jam skirtą bausmę vertina kaip neatitinkančią teisingumo principo, savaime nesuponuoja pagrindo švelninti jo teisinę padėtį. Be to, nuteistojo prašyme nepateikta kitų aplinkybių, galinčių lemti jo teisinės padėties švelninimą ir atleidimą nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pastebėtina, kad pagal byloje esančią situaciją galėtų būti sprendžiamas klausimas nebent dėl lygtinio nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir probacijos institutus reglamentuojančiomis nuostatomis. Teismo vertinimu, tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą nuteistojo E. G. prašymą atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniais,

n u t a r i a :

nuteistojo E. G. (E. G.) prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjai                                                                          Ieva Gavelytė-Kalytienė

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė