Civilinė byla Nr. e2A-530-460/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00835-2017-7

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                    2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos“ ieškinį atsakovėms R. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius, sudarytus tarp atsakovės R. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ ir taikyti restituciją natūra, t. y. turtą, parduotą 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskait -faktūrą Nr. 3280AA, 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0001, 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0002, 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0003, 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0004, 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0005, 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0006, grąžinti atsakovei R. A. ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 19 d. atsakovė R. A. sudarė tris sutartis su uždarąja akcine bendrove „Verslo kontinentai“ ir K. K.: preliminariąją verslo pirkimo–pardavimo sutartį su K. K., bendradarbiavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Verslo kontinentai“ bei 50 procentų uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės slėnis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Verslo kontinentai“. Pagal 2010 m. kovo 19 d. preliminariąją verslo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei R. A. buvo sumokėta 2 120 000 Lt (t. y. 613 994,43 Eur) ir ji įsipareigojo iki 2012 m. spalio 1 d. nustatyta tvarka ir forma sudaryti nekilnojamojo turto – viešbučio kartu su žemės sklypu bei kilnojamuoju turtu pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė R. A. turėjo parduoti, o pirkėjas pirkti 1/2 dalį pardavėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu ir įgyti teisę ta pačia apimtimi kaip ir prekinio ženklo „X“ savininkas naudoti šį prekinį ženklą. Kaip buvo numatyta sutartyje, pirkėjas visas šios sutarties teises 2010 m. liepos 1 d. perleido naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“, kuri prisiėmė visas teises ir visus įsipareigojimus pagal sutartį kaip pirkėja (t. y. K. K.). Visų trijų sudarytų sutarčių tikslas buvo kompleksiškai užtikrinti, jog žvejų-medžiotojų namų „X“ (viešbučio bei restorano) veikla būtų efektyvi ir pelninga, kol bus sudaryta pagrindinė 1/2 verslo dalies pardavimo sutartis, kadangi 2010 m. kovo 19 d. dar galiojo pagal Europos Sąjungos paramos sutartį prisiimti įsipareigojimai ir apribojimai dėl turto pardavimo. Tačiau atsakovė R. A. nevykdė savo įsipareigojimų, nesudarė pagrindinės sutarties ir 1/2 dalies turto nustatytais terminais neperleido bendrovei, į reikalavimus sudaryti sutartį nereagavo, todėl atsakovei R. A. kilo pareiga grąžinti gautus pinigus. Atsakovei R. A. to nepadarius, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliojo slėnio investicijos“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl sumokėtų pinigų priteisimo ir 2016 m. liepos 29 d. buvo priimtas sprendimas dėl 613 994,43 Eur priteisimo iš atsakovės R. A. uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos“ naudai. Atsakovė R. A., žinodama, jog turi pareigą grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“ priteistą pinigų sumą, nuo 2014 metų pradėjo nesąžiningai perleidinėti turėtą kilnojamąjį turtą savo brolio įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“, o kartu šiai įmonei neatlygintinai perleido ir visą viešbučio bei restorano veiklos vystymą. Kaip paaiškėjo, atsakovė R. A. su uždarąja akcine bendrove „Švytintis kampas“ sudarė šiuos pirkimo–pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3280AA R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ kilnojamąjį turtą pagal pridėtą sąrašą (dalis restorano ir viešbučio įrangos, buitinės technikos, baldų, 30 pozicijų) už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0001 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ stovą konvekcinei krosnelei „Radonai“, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent.n/pl, apiplovimo dušą „Metos TM502“ už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0002 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą „Samsung ML-1865“ už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0003 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 50 vnt. konferencijos kėdžių ir daugiafunkcį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0004 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0005 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0006 atsakovė R. A. perleido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ interneto puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą. Atsakovė R. A. šiais sandoriais perleido kilnojamojo turto už bendrą 5761,87 Eur sumą. Kadangi šie sandoriai buvo sudaryti tarp suinteresuotų asmenų, siekiant paslėpti turtą nuo atsakovės R. A. kreditorių, todėl jie pripažintini negaliojančiais vadovaujantis actio Pauliana bei bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalimi actio Pauliana kreditorius turi teisę ieškinį pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė apie nurodytus atsakovų sudarytus kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius sužinojo tik tuomet, kai į kitą vykstančią civilinę bylą antstolė V. D. pateikė papildomus įrodymus, tarp kurių buvo pateiktos ir šio turto pardavimo sąskaitos faktūros. Šiuos dokumentus ieškovė gavo 2017 m. sausio 7 d. registruotu paštu iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, todėl ieškinį ieškovė reiškia laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalies nustatytų terminų.

2.       Atsakovė R. A. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį atvyko antstolė B. T., ji informavo, jog yra taikytas areštas kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, ir įpareigojo šio turto neperleisti tretiesiems asmenims. Antstolė turto neapžiūrėjo ir jokio akto nesurašė. Visi sandoriai buvo sudaryti, iki antstolė apžiūrėjo, surašė ir areštavo turtą. Be to, gauti pinigai už parduotą kilnojamąjį turtą buvo sumokėti antstoliams, kurie išieško skolas vykdomosiose bylose. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog ieškovė sužinojo apie sudarytus kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorius tik 2017 m. sausio 7 d. gavusi laišką iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, kadangi ieškovė tai žinojo iš antstolės V. D. ir antstolės B. T. vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose. Mano, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą pateikti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi į antstolę B. T. 2016 m. vasario mėn. ir nuo to laiko intensyviai bendravo su antstole, rašė jai prašymus dėl informacijos pateikimo ir būtent nuo laiko žinojo, koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas jai priklauso ir koks turtas buvo parduotas. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto rinkai kainai įtakos nedaro kilnojamasis turtas, kadangi kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra parduodami atskirai ir dėl to nekilnojamojo turto vertė nepadidėja.

3.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Švytintis kampas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neegzistuoja sąlygos pripažinti turto pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu. Uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ pagrindinė veiklos rūšis yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimas, todėl turto įsigijimas ginčijamais sandoriais buvo reikalingas tiesioginei veiklai vykdyti, t. y. klientų aptarnavimui, svečių apgyvendinimui ir maitinimui, administracinėms funkcijoms atlikti bei informacijos apie vykdomą veiklą platinimui interneto erdvėje. Nurodė, kad nežino apie giminystės ryšius tarp atsakovės R. A. ir tuo metu vadovo pareigas ėjusio J. A.. Pažymėjo, kad sandorių sudarymo metu uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ reikėjo įsigyti daiktų veiklai vykdyti, o atsakovei R. A. buvo poreikis parduoti nusidėvėjusį turtą ir gauti už jį kuo didesnę turtinę naudą ir tai buvo tikrasis atsakovių tikslas. Be to, būtų neteisinga taikyti restituciją sąžiningai įgijėjai, kadangi pritaikius vienašalę restituciją ir grąžinus daiktus atsakovei R. A. susiklostytų situacija, kad už tą patį turtą ji gautų lėšas pakartotinai, o uždaroji akcinė bendrovė „Švytintis kampas“ atsidurtų situacijoje, kai negalėtų naudotis sąžiningai įgytais daiktais, už kuriuos buvo sumokėti pinigai. Pritaikius dvišalę restituciją ir grąžinus turtą atsakovei R. A., o pastarajai grąžinus pinigus bendrovei nukentėtų atsakovės R. A. kreditoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės UAB „Žaliojo slėnio investicijos“ ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp atsakovės R. A. ir atsakovės UAB „Švytintis kampas“ sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3280AA, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ kilnojamąjį turtą pagal pridėtą sąrašą (30 pozicijų) už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0001, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ stovą konvekcinei krosnelei „Radonai“, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent. n/pl, apiplovimo dušą „Metos TM502“ už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0002, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą „Samsung ML-1865“ už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0003, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 50 vnt. konferencijos kėdžių ir daugiafunkcį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0004, pagal kurią R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0005, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0006, pagal kurią atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ interneto puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą. Taikė restituciją – nusprendė grąžinti atsakovei R. A. turtą, parduotą 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3280AA, 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0001, 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0002, 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0003, 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0004, 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0005, 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0006. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovės R. A. 140,08 (vieną šimtą keturiasdešimt eurų aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytintis kampas“ 140,09 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų devynis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“.

5.       Teismas nurodė, kad ginčo sandoriai atlikti atsakovei turint kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, ir pažymėjo, jog jau pirmojo sandorio metu atsakovė R. A. buvo nemoki.

6.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, ir pripažino, jog atsakovės R. A. sudaryti sandoriai su brolio įmone laikytini nesąžiningais, nes R. A. žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kitų jos kreditorių teises.

7.       Teismas konstatavo ir tai, kad sudaryti sandoriai pažeidė eiliškumą bei išskyrė vieną kreditorių iš kitų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8.       Apeliantė (I) R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Apeliantė (I) teigia, kad visus 7 ginčo sandorius sudarė teisėtai ir tuo laikotarpiu, kai nebuvo šiam turtui taikytų draudimų, apribojimų ar areštų. Taip pat gauti 5761,87 Eur už parduotą kilnojamąjį turtą buvo panaudoti atsiskaitant su antstoliais bei padengiant skolas už komunalines paslaugas.

10.       Apie ginčo parduotą kilnojamąjį turtą ieškovė žinojo jau 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kai antstolė B. T. buvo atvykusi apžiūrėti ir surašyti kilnojamąjį turtą, jai buvo pateikti visi dokumentai. Tai patvirtina pridedami ieškovės ir antstolio el. laiškai.

11.       Tikina, kad teismas pažeidė atsakovės R. A. teises ir interesus, kadangi bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant bei nedalyvaujant atstovui advokatui.

12.       Apeliantė (II) UAB „Švytintis kampas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Apeliantė (II) nurodo, kad sandoriais nebuvo pažeistos ieškovės, kaip apeliantės (II) kreditorės, teisės, o tiesiog buvo tikslingai veikiama siekiant, kad apeliantei (II) priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose būtų užtikrintas veiklos vykdymas ir nekilnojamasis turtas nebūtų apleistas, dėl ko galėtų sumažėti jo vertė, parduodant turtą varžytynėse. Visa tai lemia, kad skundžiamame sprendime sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, remiantis actio Pauliana institutu, nors viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti –kreditoriaus teisių pažeidimas nėra egzistuojanti, o tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

14.       Ieškovė su skundais nesutinka, prašo jų netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16.       Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

17.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (ieškovės ir antstolės B. T. susirašinėjimo el. paštu laiškus), jais vadovaujasi. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad su apeliantės (I) pateiktais naujais įrodymais ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio bei įrodomosios reikšmės pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą. Ieškovės pateikti nauji įrodymai susiję su ieškove ir ginčo dalyku. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir sudaro prielaidas įgyvendinti esminę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Dėl pridėtų įrodymų sąsajų su ginčo dalyku byloje, jų leistinumo kaip įrodinėjimo priemonės ir konkrečiu įrodymu pagrindžiamų (arba ne) faktinių aplinkybių bus pasisakyta svarstant konkretų byloje teisiškai reikšmingą klausimą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 19 d. atsakovė R. A. sudarė preliminariąją verslo pirkimo–pardavimo sutartį su K. K., pagal kurią atsakovei R. A. buvo sumokėti 2 120 000 Lt (613 994,43 Eur), o pastaroji įsipareigojo iki 2012 m. spalio 1 d. nustatyta tvarka ir forma sudaryti jai priklausančio turto, t. y. 1/2 dalies nekilnojamojo turto – viešbučio kartu su žemės sklypu bei kilnojamuoju turtu pirkimo–pardavimo sutartį, sutartimi pirkėjas (K. K.) taip pat turėjo įgyti teisę naudoti prekinį ženklą „X“. Kaip ir buvo numatyta sutartyje, pirkėjas K. K. visas sutarties teises 2010 m. liepos 7 d. perleido naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“, kuri perėmė visas teises ir visus įsipareigojimus pagal šią sutartį kaip pirkėja. Tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir 1/2 dalis turto nustatytais terminais neperleista uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl sumokėtų pinigų priteisimo, kuris 2016 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą priteisti iš atsakovės R. A. 613 994,43 Eur ieškovei. Nustatyta ir tai, kad atsakovė R. A. su uždarąja akcine bendrove „Švytintis kampas“ sudarė šiuos pirkimo–pardavimo sandorius: 1) 2014 m. lapkričio 20 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3280AA atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ kilnojamąjį turtą už bendrą 6982,51 Lt (2022,27 Eur) sumą; 2) 2016 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0001 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ stovą konvekcinei krosnelei „Radonai“, 4 vnt. lentynų stelažų 4 lent. n/pl, apiplovimo dušą „Metos TM502“ už bendrą 166,01 Eur sumą; 3) 2016 m. vasario 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0002 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 61 vnt. ąžuolinių kėdžių ir spausdintuvą „Samsung ML-1865“ už bendrą 1328,87 Eur sumą; 4) 2016 m. kovo 3 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0003 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei UAB „Švytintis kampas“ 50 vnt. konferencijos kėdžių ir daugiafunkcį aparatą už bendrą 148,87 Eur sumą; 5) 2016 m. gegužės 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0004 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 20 vnt. beržinių kėdžių ir 18 vnt. stalų už bendrą 459,34 Eur sumą; 6) 2016 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0005 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ 41 vnt. lovų, 32 vnt. spintelių ir 18 vnt. TV stalų už bendrą 1031,51 Eur sumą; 7) 2016 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. INRUT0006 atsakovė R. A. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Švytintis kampas“ interneto puslapį www.zaliasisslenis.lt už 605 Eur sumą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų

19.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

20.       CK

Dėl apeliantės (I) R. A. apeliacinio skundo argumentų

21.       Apeliantė (I) R. A. skunde nurodo, kad ieškovė apie sudarytus turto pardavimo sandorius sužinojo 2016 m. rugpjūčio mėn., kai antstolė B. T. buvo atvykusi apžiūrėti ir aprašyti kilnojamąjį turtą, kai antstolei buvo pateikti visi dokumentai.

22.       Atsakydama į šį argumentą bei vadovaudamasi apeliantės (I) pateiktais naujais byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija mano, kad faktinė aplinkybė, jog antstolė B. T. 2016-08-23 aprašė R. A. priklausančiuose žvejų-medžiotojų namuose „X“ surastą turtą ir jį areštavo, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad turtas tuo metu jau būtų buvęs kam nors perleistas. Taigi, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tuo metu, kai vyko surasto kilnojamojo turto aprašymas, minėtas turtas buvo perleistas kitiems asmenims (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tai, kad ieškovė nežinojo apie sudarytus atsakovės turto perleidimo sandorius, patvirtina ir pačios atsakovės prie apeliacinio skundo pateikti (CPK 314 straipsnis) ieškovės rašyti elektroniniai laiškai antstolei su prašymu areštuoti būtent apeliantei (I) priklausantį kilnojamąjį turtą. Iš šių laiškų turinio matyti, jog ieškovė buvo įsitikinusi, kad visas kilnojamasis turtas priklauso R. A., nes nuolat prašymuose kartojo antstolei, kad prašo areštuoti būtent apeliantei (I) priklausantį turtą. Nors R. A. nurodo, kad visus ginčijamus sandorius sudarė dar iki antstolės apžiūrėjimo bei aprašymo, t. y. 2014–2016 m., tačiau vėlgi 2016-08-22 antstolei atvykus aprašyti atsakovei priklausančio turto jokių duomenų apie turto perleidimą R. A. antstolei nepateikė. Pažymėtina, kad tai, jog visus 7 ginčo sandorius apeliantė (I) sudarė tuo laikotarpiu, kai nebuvo šiam turtui taikytų draudimų, apribojimų ar areštų (tai nurodo apeliantė (I), nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad nebuvo pažeisti kiti teisės aktų reikalavimai. Be to, ieškovės reikalavimo teisė jau buvo atsiradusi nuo 2012-10-02, kai apeliantė (I) nesudarė pagrindinės sutarties. Taigi, apeliantė (I), sudarydama visus ginčijamus sandorius (2014–2016 metais), apie egzistuojantį reikalavimą kreditorei UAB „Žaliojo slėnio investicijos” neabejotinai žinojo. Ieškovė teisi, kad šiuo atveju visiškai nesvarbi yra aplinkybė, kad ieškovė pati į arbitražo teismą kreipėsi tik 2016 m. sausio mėn.

23.       Atsakovė R. A. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises ir interesus, kadangi išnagrinėjo bylą jai ir jos atstovui nedalyvaujant. Kolegija pažymi, jog teismas labai išsamiai skundžiamame sprendime pasisakė dėl atsakovės R. A. ir jos atstovų procesinio elgesio. Teismas tik papildomai atkreipia dėmesį, kad ši byla nagrinėjama antrą kartą, todėl atsakovė R. A. turėjo pakankamai laiko pateikti visus dokumentus ir atsikirtimus, tuo labiau kad buvo paskirtas ne vienas bylos nagrinėjimo posėdis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė R. A. nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, vilkino bylą, nes prieš pat paskirtą posėdį nutraukė sutartį su advokatu, vėliau prieš pat kitą posėdį sudarė naują sutartį su tuo pačiu advokatu, nors žinojo, kad jis negalės dalyvauti teismo posėdyje, taip pat po įvykusio teismo posėdžio (kai jau žinojo, kad teismas netenkino prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo) pateikė medicininę pažymą, kad atsakovė R. A. susirgo. Ieškovė teisi, kad svarbu ir tai, kad atsakovei taip pat galėjo atstovauti atsakovės bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ įgaliotas atstovas M. T., tačiau jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi, spręstina, kad teismas visiškai pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti atsakovei R. A. ir jos atstovams nedalyvaujant. 

Dėl apeliantės (II) UAB „Švytintis kampas“ apeliacinio skundo argumentų

24.       Apeliantės (II) įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, netinkamai aiškino kreditorių teisių pažeidimo sąlygą ir taikė restituciją, kuri iš esmės pažeidžia apeliantės (II) interesus.

25.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

26.       Teismas nurodė, kad, būdama faktiškai nemoki, apeliantė (I) sudarė ginčo sandorius ir jų pagrindu perleido kilnojamąjį turtą; dėl šių sandorių sumažėjo atsakovės R. A. galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi, byloje siekiama įrodyti, jog sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių interesus kitaip, t. y. kad atsakovė (I), būdama faktiškai nemoki ir be teisinio pagrindo sudarydama sandorius su broliu, sumažino jos (jos individualiosios įmonės) kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus, nes turtas buvo perleistas neatlygintinai. 

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

28.       Apeliantė (II) skunde nekvestionuoja fakto, kad sandorių metu atsakovė (I) buvo nemoki. Apeliantė (II) apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarytais sandoriais buvo siekiama naudos verslui ir atsiskaityti su visais atsakovės (I) kreditoriais. Kolegijos nuomone, šie atsakovės (II) teiginiai yra nepagrįsti, kadangi atsakovės neįrodė, jog iš sudarytų sandorių atsakovė R. A. ir jos kreditoriai gavo kokios nors naudos – kad su jais buvo atsiskaityta iš dalies ar visiškai (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė UAB „Švytintis kampas“ savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog prižiūrėtas ir tvarkomas nekilnojamasis turtas turi kur kas didesnę vertę nei apleistas ir nenaudojamas. Sutiktina su ieškove, kad tam, jog atsakovei R. A. priklausęs ir bankui įkeistas nekilnojamasis turtas nebūtų apleistas ir nenaudojamas, nebuvo jokios būtinybės neatlygintinai perleisti teisę naudotis visu kilnojamuoju turtu susijusiam asmeniui. Atsakovė R. A., vykdydama (tęsdama) apgyvendinimo bei maitinimo veiklą, galėjo atsiskaityti su kreditoriais iš gaunamų pajamų, tačiau vietoj to ji ginčo kilnojamąjį turtą (beje, kaip ir visą nekilnojamąjį turtą bei veiklą su turtu) neatlygintinai perleido naudotis brolio įmonei UAB „Švytintis kampas“. Taigi, įprastą verslo logiką labiau atitiktų situacija, kai atsakovė (I), turėdama kilnojamojo turto, jį tiesiog panaudotų atsiskaityti su kreditoriais, taip sumažindama savo įsiskolinimą, o ne sudarytų sandorius su artimu asmeniu, kuris už turtą neatsiskaito.

29.       Atsakovė (II) UAB „Švytintis kampas“ apeliaciniame skunde teigia, jog už perleistą turtą atsiskaitė su atsakove R. A., ji sumokėjo savo kreditoriams. Apeliantė (II) remiasi byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais, taip pat skolų suderinimo aktu ir tarpusavio skolų suderinimo aktu, AB SEB banko mokėjimo nurodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti atsakovės (II) teiginiai yra nepagrįsti dėl toliau nurodytų priežasčių.

30.       Svarstant klausimą dėl pinigų priėmimo kvitų verta pažymėti, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 3 punkte (sandorių metu redakcija šiais klausimais analogiška) yra įtvirtinta, kad pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą, o 5 punktas numato, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi; vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui. Atsakovė UAB „Švytintis kampas“ prie 2017-10-09 atsiliepimo į ieškinį pridėjo 2016-02-09 pinigų priėmimo kvito, serija PPK, Nr. 2016/00001, ir 2016-05-31 pinigų priėmimo kvito, serija PPK, Nr. 2016/00002, patvirtintas kopijas. Kilus pagrįstų abejonių dėl atsakovės UAB „Švytintis kampas“ pateiktų dokumentų tikrumo, 2017-10-18 UAB „Švytintis kampas“, vykdydama teismo įpareigojimą (2017-10-12 teismo posėdis), į bylą pateikė (teisme gauta 2017-10-20) 2016-02-09 pinigų priėmimo kvito, serija PPK, Nr. 2016/00001, ir 2016-05-31 pinigų priėmimo kvito, serija PPK, Nr. 2016/00002, originalus. Kolegija pripažįsta, kad ieškovė teisi, jog šie UAB „Švytintis kampas“ pateikti dokumentai skiriasi nuo šios bendrovės anksčiau byloje pateiktų kvitų kopijų. 2016-02-09 pinigų priėmimo kvito, serija PPK, Nr. 2016/00001, originalo ir kopijos skirtumus galima įžvelgti apžiūrėjus pirkėjo ranka rašytą vardą, pavardę ir parašą: skiriasi pirmoji vardo raidė „J“, taškas ant vardo raidės „i“, pirmoji pavardės raidė „A“, abi „k“ raidės pavardėje, taip pat skiriasi ir pavardės vieta eilutėje, skiriasi ir atsakovės (I) parašas, kvito originale po pardavėjos pavarde nėra parašyta „pardavėjo pareigų pavadinimas, pareigos, vardas ir pavardė“, o minėti žodžiai yra vadinamoje kvito kopijoje. Tuo tarpu 2016-05-31 pinigų priėmimo kvito, serija PPK, Nr. 2016/00002, originalo ir kopijos skirtumai yra itin akivaizdūs: kvito kopijoje pirkėjas pasirašydamas visų pirma nurodė savo vardą ir tik po to pavardę, o kvito originale – pavardę ir tik po to vardą, akivaizdžiai skiriasi ir raidės bei parašai. Esant tokiems tos pačios bendrovės „Švytintis kampas“ pateiktų kvitų originalų ir kopijų skirtumams, akivaizdu, kad kvitai nebuvo išrašomi laikantis anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Taigi, tokie kvitai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, jais negalima vadovautis, nes nėra jokių abejonių, kad jie neatitinka galiojančių įstatymų (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Net ir darant prielaidą, kad R. A. galbūt gavo grynuosius pinigus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad galbūt gauti grynieji pinigai buvo panaudoti būtent atsiskaityti su R. A. kreditoriais, išlaikant kreditorių eilės tenkinimo eiliškumą (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovės teigia, kad iš gautų pinigų buvo sumokėta antstoliams, tačiau tokių įrodymų nė viena iš atsakovių į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

31.       Svarstant klausimą dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo akto, pastebėtina, kad, pagal teismų praktiką, skolų suderinimo aktai nėra buhalteriniai apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir taip nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-572/2008). Šiuo aspektu svarbu tai, kad  skolų suderinimo akte yra minima 2014-11-20 PVM sąskaita faktūra Nr. 3280AA, tačiau akte nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kad UAB „Švytintis kampas“ sumokėjo R. A. šią 2 022,27 Eur sumą pagal 2014-11-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3280AA. Nei R. A., nei UAB „Švytintis kampas“ nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo pavedimų ir pan.), kad suderinimo akte nurodytos sumos iš tiesų buvo sumokėtos. Taigi, šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas negali būti laikomas mokėjimo dokumentu, kuris galėtų patvirtinti faktą, kad įvyko mokėjimas. Kitas aspektas tas, kad nėra visų pirminių suderinimo akto duomenų – nepateikta jokių 2014-11-20 sąskaitos apmokėjimo dokumentų: kvitų, pavedimų, įrodančių akto teisingumą. Be to, kitas UAB „Švytintis kampas“ pateiktas 2016-06-16 suderinimo aktas yra R. A. nepasirašytas. 

32.       Analizuojant duomenis dėl AB SEB banko nurodymų, pastebėtina, kad apeliantė (II) skunde nurodė, kad UAB „Švytintis kampas“ AB SEB banko nurodymais apmokėjo R. A. individualiai R. A. veiklai teiktas paslaugas, skolas, kadangi apgyvendinimo veiklą iš R. A. perėmė tik 2016 m. liepos 1 d. Teisėjų kolegija mano, kad tokie apeliantės (II) teiginiai yra nepagrįsti įrodymais. Verta paminėti, kad  2017-10-09 bei 2017-12-07 teisme gautos sąskaitos faktūros iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „BALTICUM TV“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektrum Lietuva“, buvo apmokėtos įmonės UAB „Švytintis kampas“ pateiktais AB SEB banko mokėjimo pavedimais. Visos šios sąskaitos buvo išrašytos R. A. vardu už UAB „Švytintis kampas“ suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2016-05-31. Negalima nesutikti su ieškove, jog iš surinktų įrodymų matyti, kad ginčijamų turto sandorių sudarymo metu UAB „Švytintis kampas“ jau buvo perėmusi R. A. vykdytą veiklą žvejų-medžiotojų namuose „X“. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. lapkričio mėnesio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikti oficialūs duomenys (teisme gauti 2017-10-26), jie patvirtina, jog nuo 2014 metų bendrovė UAB „Švytintis kampas“ nepertraukiamai vykdė veiklą šiame viešbutyje. Be to, 2014–2015 metais šioje įmonėje pradėjo dirbti anksčiau R. A. įmonėje dirbę darbuotojai, taip pat ir pati R. A. (nuo 2015-02-18), jos tėvas A. A. (2014-04-24), buhalterės (I. B. nuo 2014-04-24 ir Ž. K. nuo 2015-09-15) ir kiti. Taigi akivaizdu, jog sąskaitų išrašymo metu atsakovė (II) jau vykdė veiklą R. A. priklausančiose patalpose. Tai reiškia, kad sąskaitos nebuvo apmokėtos už atsakovę (I) (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Švytintis kampas“ AB SEB banko mokėjimais buvo mokami pačios UAB „Švytintis kampas“ komunaliniai mokesčiai, o kilnojamasis turtas šiai bendrovei buvo perleistas neatlygintinai, taip pažeidžiant R. A. kreditorių interesus.

33.       Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad R. A. nėra gavusi jokių mokėjimų pagal šioje byloje ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius, ginčijamais turto pirkimo–pardavimo sandoriais perleido UAB „Švytintis kampas“ turtą neatlygintinai, t. y. sumažino savo turto vertę ir tokiu būdu pažeidė savo kreditorių teises ir interesus. Šią aplinkybę teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

34.       Analizuodama argumentus dėl perleisto turto vertės teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (II) apeliaciniame skunde nurodo, jog perleistas turtas yra nusidėvėjęs, remiasi Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytais normatyvais. Apeliantės (II) įsitikinimu, perleisto turto vertė buhalterinėje apskaitoje gali būti lygi nuliui. Atsikirsdama į šiuos motyvus kolegija akcentuoja, kad buhalterinė vertė nėra lygi realiai turto vertei. Buhalterinė turto vertė – tai vertė, kuria turtas yra įtrauktas į įmonės balansą. Tuo tarpu turto rinkos vertė parodo kainą, už kurią turtas gali būti parduodamas arba perkamas. Sutiktina su ieškove, jog buhalterinėje apskaitoje nurodyta turto vertė negali būti tapatinama su rinkos verte, nes pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, buhalterinės apskaitos duomenys nelaikytini objektyviais įrodymais nustatant tikrąją turto vertę, tuo labiau kad pati atsakovė (II) pripažįsta, kad po perleidimo sandorių sudarymo turtas ir toliau buvo naudojamas jos veikloje pajamoms gauti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė (II) neįrodė, jog perleisto turto vertė buvo lygi nuliui. 

35.       Nepagrįsti apeliantės (II) teiginiai, jog teismas turėjo vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo 2016-01-12 priimtu sprendimu dėl bankroto bylos iškėlimo R. A., kuriame nurodyta, kad minėti sandoriai neturėjo įtakos skolininkės nemokumui. Ieškovė šiuo klausimu teisingai nurodo, kad teismas, keldamas bankroto bylą, neanalizavo ir nevertino jokių su sandorių sudarymu susijusių aplinkybių, teismui nebuvo teikiami įrodymai, susiję su šiais sandoriais, nes tai buvo ne tos bylos ginčas. Papildomai nurodytina, kad bankroto bylos iškėlimo metu vertinama bendra įmonės finansinė situacija, bet neanalizuojamas kiekvienas sandoris atskirai. Dėl to  teismo nurodyta informacija nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo neturi jokios prejudicinės galios ir negali būti laikoma tinkamu sprendimu dėl sandorių sąžiningumo / nesąžiningumo.

36.       Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija teismo taikytą restitucijos būdą, jos nuomone, toks restitucijos taikymas visiškai neatitinka restitucijos taikymo esmės ir pažeidžia atsakovės (II) interesus. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas actio Pauliana sąlygas, tinkamai taikė restitucijos būdą. Kaip žinia, CK 6.145 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, jog atsakovė R. A., sudarydama sandorius, pinigų negavo, taigi, sandoriais neatlygintinai perleido turtą, todėl teisėtai taikyta vienašalė restitucija, t. y. atsakovei R. A. grąžintas ginčijamais sandoriais neatlygintinai perleistas turtas. Svarbu, kad sudarydama sandorius atsakovė (I) turėjo žinoti ir žinojo, jog sandoriai pažeidžia jos kreditorių teises, o UAB „Švytintis kampas“ turėjo numatyti sudaromo sandorio nuginčijimo pasekmes ir prisiėmė jų atsiradimo riziką. 

37.       Kolegijos vertinimu, išanalizavus byloje pateiktus įrodymus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė R. A., būdama sunkioje finansinėje padėtyje ir nemoki, sudarydama neatlygintinus sandorius su broliu, elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, nes perleidusi kilnojamąjį turtą neatlygintinai savo broliui negavo jokių pajamų, kurias būtų buvę galima panaudoti atsiskaitant su atsakovės I (apeliantė I) kreditoriais ir tokie sandoriai atsakovei nebuvo naudingi ir pažeidė jos kreditorių interesus.

38.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

priimti atsakovės R. A. su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai                                            Aušra Maškevičienė

                                             Albina Pupeikienė

                                                      Alvydas Žerlauskas