Civilinės bylos numeris e2A-266-560/2019

Teisminio proceso numeris 268-3-35424-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.8.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 100 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-12-16 PVM sąskaitos faktūros ir 2016-12-16 pinigų priėmimo kvito pagrindu atsakovui sumokėjo didelę pinigų sumą už, kaip nurodyta sąskaitoje, teisines paslaugas - 12 100 Eur. Pasikeitus ieškovo vadovams, buvo pradėta bendrovės sudarytų sandorių analizė ir pareikalauta iš atsakovo ataskaitos dėl paslaugų pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą suteikimo. 2017-08-29 atsakovas atsisakė pateikti ataskaitą, todėl buvo kreiptasi į buvusį ieškovės vadovą J. P. su prašymu pateikti paaiškinimą, už kokias konkrečiai paslaugas atsakovui buvo sumokėta 12 100 Eur suma. J. P. nurodė, kad pinigai atsakovui buvo sumokėti už paslaugas, kurios turėjo būti suteiktos ateityje, tačiau taip ir nebuvo suteiktos. Kadangi atsakovas gavo atlyginimą už nesuteiktas paslaugas, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 12 000 Eur sumą, nes manė, kad atsakovas yra nepagrįstai paturtėjęs ieškovės sąskaita.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog į jį dėl teisinių paslaugų suteikimo 2016 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi P. P. (UAB „NILL NILL“ darbuotojas), kuris nurodė, kad jo draugas J. P. turi problemų dėl jo atlikto turto vertinimo. Po kiek laiko atvyko J. P., prisistatęs turto vertintoju ir UAB „NILL NILL“ vadovu bei akcininku. J. P. nurodė, kad jis susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis, dėl kurių gali prarasti turto vertintojo licenciją. Paaiškino, kad 2016-05-30 atliko žemės sklypo vertinimą ir dėl šio jo atlikto vertinimo, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016-09-06 kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios prašė įvertinti ar atlikta vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-10-26 pranešimu netiesiogiai konstatavo, kad jo atlikta turto vertinimo ataskaita prieštarauja įstatymui. J. P. tuo metu manė, kad situacija, susijusi su jo, kaip turto vertintojo, atliktu turto vertinimu gali skaudžiai atsiliepti tiek jam, tiek jo vadovaujamai ir jo įsteigtai turto vertinimo įmonei UAB „NILL NILL“, nes įmonė galėjo prarasti klientus, tapti nepatraukli, tuomet apskritai tektų nutraukti šios įmonės veiklą. J. P. paprašė teisinės pagalbos. UAB „NILL NILL“ ir UAB „Capital vertinimas“ neabejotinai būtų patyrusios žalos, nes dėl neteisėtų šios įmonės dalyvio ir vadovo veiksmų, J. P. būtų praradęs turto vertintojo licenciją. J. P. būtų buvęs subsidiariai atsakingu už UAB „NILL NILL“ ir UAB „Capital vertinimas“ padarytą žalą šios bedrovės klientams. Būtent dėl šių grėsmių išvengimo buvo kreiptasi teisinės pagalbos, J. P. pats pasiūlė atlyginimo už paslaugas dydį, sulygtos teisinės paslaugos buvo suteiktos – tyrimas dėl minėtos vertinimo ataskaitos buvo nutrauktas ir jokių pretenzijų dėl jų nebuvo gavęs.

3.       Trečiasis asmuo J. P. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad atsiliepime į ieškinį dėstoma pozicija dėl 12 100 Eur panaudojimo visiškai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad į advokatą M. K. UAB „NILL NILL“ vardu ir tuo labiau sąskaita turto vertinimo licencijos ar vertinimo ataskaitos klausimu nesikreipė.

4.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jam nėra žinomos tarp šalių kilusio ginčo faktinės aplinkybės. Paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2017-02-24 galiojo Advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-650-101052, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiama draudiminė apsauga, tačiau pagal sudarytą draudimo sutartį draudžiamaisiais įvykiais nelaikomi atvejai ir draudimo išmoka nemokama, kai draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl avansinio apmokėjimo sumų išvaistymo, sutartyje numatyto atlygio už profesines paslaugas viršijimo, dėl draudėjo nemokumo ar bankroto, kitų draudėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Mano, jog ginčo dalykas yra atsakovo galimas finansinių įsipareigojimų ieškovei nevykdymas, todėl ginčo įvykis nepatenka į draudimo apsaugą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-26 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar sąskaitoje faktūroje numatytos teisinės paslaugos už 12 000 Eur buvo suteiktos. Advokato teisinių paslaugų įforminimą ir apmokėjimą reglamentuoja specialus įstatymas – Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnis nustato, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį; tokių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Tokiu būdu lex specialis nustato rašytinės formos reikalavimą teisinių paslaugų sutarčiai ir įpareigoja vykdyti tokių sutarčių apskaitą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu kiekviena šalys privalo įrodyti tai, ką teigia, t. y. suteiktų paslaugų įrodinėjimo našta šioje byloje tenka atsakovui. Kaip jau nustatyta, rašytinė teisinių paslaugų sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog suteiktų teisinių paslaugų esmę sudarė trečiojo asmens konsultavimas dėl jo atžvilgiu pradėto Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo, susijusio su atliktu turto vertinimu, ir trečiojo asmens interesų gynimas bendraujant su valstybės institucijomis. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių ar kitokių įrodymų apie tai, jog atsakovas ieškovės ar trečiojo asmens, kaip ieškovės vadovo, vardu atliktų kokius veiksmus valstybinėse institucijose, kad būtų rašomi ir teikiami kokie dokumentai, paaiškinimai ar pan. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo sudarę rašytinės teisinių paslaugų ar pavedimo sutarties, kaip reikalauja Advokatūros 48 straipsnis, tokių veiksmų atlikimo galimybė yra mažai tikėtina.

6.       Trečiasis asmuo J. P. teismui nurodė, jog jokios konsultacijos dėl jo atlikto turto vertinimo atsakovo jam nebuvo teikiamos, o dėl atlikto turto vertinimo duoti paaiškinimus jam teko tik 2017 metais ir atsakovo paslaugomis nebuvo naudotasi. Atsakovo minima turto vertinimo ataskaita buvo parengta J. P., tačiau ne kaip UAB „NILL NILL“, o UAB „Capital vertinimas“ darbuotojo, todėl teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus apie galimas neigiamas pasekmes ieškovei dėl UAB „Capital vertinimas“ parengtos turto vertinimo ataskaitos galimo neatitikimo įstatymo reikalavimams, nes byloje jokių sąsajų tarp bendrovių nenustatyta. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog suteikė teisines paslaugas už jam sumokėtus 12 000 Eur. Kadangi pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą, t. y. jeigu paslauga nebuvo suteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti, ieškovas pagrįstai prašo priteisti jos atsakovui avansu sumokėtas lėšas.

7.       Atsakovo atstovas baigiamuosiuose kalbose iškėlė naują nesutikimo su ieškiniu pagrindą, teigdamas, jog ieškinys negali būti pilnai tenkinamas pridėtinės vertės mokesčio dydžio dalyje, nes ieškovė gali pasinaudoti šio mokesčio susigrąžinimo teise. Priimdamas teismo sprendimą teismas dėl šios naujai pateiktos aplinkybės nepasisakė, nes bylos nagrinėjimo metu aplinkybės apie ginčo PVM sąskaitos faktūros įtraukimą ar neįtraukimą į grąžintino PVM deklaraciją nebuvo tiriamos, tačiau pažymėjo, jog tinkamas mokestinių prievolių vykdymas yra kiekvieno PVM mokėtojo pareiga, už kurios nevykdymą įstatymas numato atitinkamas sankcijas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad PVM sąskaita faktūra išrašoma nedelsiant po to, kai yra pateikiamos prekės ar suteikiamos paslaugos. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas draudžia paslaugos gavėjui ar paslaugos teikėjui neišrašyti PVM sąskaitos faktūros po paslaugų suteikimo. Atsakovas preciziškai laikėsi teisės aktų reikalavimų bei nustatyta tvarka išrašė PVM sąskaitą faktūrą, už suteiktas teisines paslaugas, kurią ieškovas ir apmokėjo. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais teismas priėjo išvados, kad PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo faktas negali būti laikomas sutartiniais teisiniais santykiais bei įrodymais, kad paslaugos yra suteiktos, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

9.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kad J. P. vertinimo ataskaitos neteisėtumą jau buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismas apskritai apie šį rašytinį įrodymą nepasisakė sprendime. Atsakovas suprato, kad teisinės paslaugos teikiamos ieškovui, nes PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ieškovui, ją apmokėjo ieškovo atstovas. J. P., negalėjo paaiškinti, kodėl jis pats asmeniškai, dar būdamas ieškovo vadovu, nesikreipė į atsakovą dėl neva ieškovo sumokėto avanso grąžinimo, J. P. negalėjo pagrįsti, kad neva tie pinigai sumokėti pagal PVM sąskaitą buvo avansas už ateityje suteikiamas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime neanalizavo ir tų aplinkybių, kad ieškinys pateiktas ieškovo tik po to, kai ieškovo vadovu buvo paskirtas J. P. draugas P. P., kuris siekia pakenkti atsakovui. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad iki ieškinio pateikimo, ieškovas, atstovaujamas J. P., apskritai nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl neva ieškovo sumokėto 12 100 Eur avanso grąžinimo. Visa teismo sprendimo motyvuojamoji dalis grindžiama prielaidų motyvais.

10.       Ieškovas UAB „NILL NILL“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra profesionalus teisininkas - advokatas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, daugiametę praktiką (advokatas nuo 2005 m.), todėl jam taikytini didesni atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai. Advokatūros įstatymo 48 straipsnis nustato, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis su J. P. nebuvo sudaryta, kas patvirtina, jog atsakovo dėstoma versija yra išgalvota ir melaginga.

11.       Atsakovas labai lanksčiai keičia pozicijas dėl ginčo pinigų paskirties, t. y. 2017-09-12 elektroniniame laiške yra nurodoma, kad nieko nebuvo mokama, o 2017-09-14 laiške teigiama, kad pinigai buvo sumokėti. Atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde yra pateikta jau trečia pozicija dėl ginčo pinigų sumokėjimo. Tokios skirtingos versijos atskleidžia atsakovo nesąžiningą gynybą ir neteistą būdą išvengti 12 100 Eur grąžinimo. Argumentaciją dėl PVM sąskaitos faktūros paskirties, įrodomosios galios atsakovas pateikė tik baigiamųjų kalbų metu. Tai dar kartą rodo atsakovo pozicijos dirbtinumą ir atsakovo nesąžiningumą.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

13.       Apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2019-02-15 Lietuvos advokatūros el. laišką; 2018-02-26 J. P. skundą Lietuvos Advokatūrai; advokato M. K. 2016 m. gruodžio mėnesio PVM Deklaraciją, patikslintą PVM deklaraciją, išrašomų PVM Sąskaitų registro už 2016-12 mėn. duomenis, apyvartos su UAB „NILL NILL“ duomenis, 2016-12-16 PVM Sąskaitą - faktūrą serija AMK1 Nr. 001124; UAB „NILL NILL“ 2016 m. gruodžio mėn. PVM Deklaraciją, patikslintą PVM deklaraciją, patikslintą PVM deklaraciją, gaunamų PVM Sąskaitų registro už 2016-12 mėn. duomenis, apyvartos su Advokato M. K. duomenis ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto teikiamais naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad apeliantas nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl jis jų neteikė pirmos instancijos teismui, ypač atsižvelgiant į visų duomenų, išskyrus Lietuvos advokatūros el. laišką, datą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turėjo galimybę teikti teismui bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje darytina išvada, jog pagrindo priimti ieškovo teikiamus papildomus įrodymus nėra.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-16 atsakovo advokatas M. K. ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija AMK1 Nr. 001124 dėl 12 100 Eur už teisines paslaugas. Atsakovas 2016-12-16 pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 865566, kurį pasirašė ieškovės tuometinis vadovas J. P. ir atsakovas, sumokėjo 12 000 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios. Apeliantas yra profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, tai reiškia, jog teikti teisines paslaugas atsakovas privalo pagal teisės aktuose nustatytas taisykles. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtos advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba ir atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai advokatai įgyvendina teisę teikti teisines paslaugas nemokamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas ieškovo vardu būtų atlikęs kokius nors veiksmus, rašęs ir teikęs dokumentus, kaip jo atstovas (advokatas). Taip pat į bylą atsakovas nėra pateikęs jokios atliktų darbų detalizacijos, kuri rodytų, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovui.

17.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jo teigimu, PVM sąskaitos faktūros išrašymas įrodo teisinių paslaugų atlikimą, kadangi yra draudžiama po paslaugų suteikimo neišrašyti PVM sąskaitos faktūros. Teisėjų kolegija pažymi, jog PVM sąskaitos faktūros sąvoka apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnyje, pagal kurį ji yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Tiesioginė jos paskirtis – apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu momento nustatymas (PVM įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, esamas teisinis reguliavimas leidžia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą avansui apmokėti. Kadangi byloje pateikta PVM sąskaita – faktūra, kuria atsakovas įrodinėja teisinių paslaugų suteikimo faktą, yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, kitais duomenimis atsakovui neįrodžius, jog jis, kaip advokatas, suteikė ieškovui teisines paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

18.       Apeliantas nurodo, jog teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių dėl to, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos buvo nustačiusi J. P. ataskaitos neteisėtumą, ir kad ieškinys pateiktas tik tada, kai pasikeitė ieškovo vadovas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios apelianto nurodomos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su bylos dalyku, neįrodo teisinių paslaugų teikimo fakto, todėl nedaro įtakos sprendimo dėl teisinių paslaugų teikimo egzistavimo fakto priėmimui, todėl plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne formaliai, o išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl esminių ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.

19.       Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

21.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovo UAB „NILL NILL“ naudai 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                   Rūta Burdulienė

           Dainius Rinkevičius

           Neringa Švedienė