Civilinė byla Nr. 3K-3-523-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22886-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti nagrinėjimo tvarką ir praleisto termino atnaujinimą, aiškinimo bei taikymo.
2. Atsakovė prašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo paduoti.
3. Prašyme pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu patenkino ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. B., padalijo šalių santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas–kūrybines dirbtuves (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo jos slėpė, jog įvyko teismas, yra priimtas teismo sprendimas ir jį atsakovė gali skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas tik 2018 m. vasario 27 d. užsiminė dukteriai, kad atsakovė yra skolinga. Duktė apie tai iš karto informavo atsakovę, ji 2018 m. kovo 1 d. paskambino į teismą ir sužinojo apie įvykusį teismo procesą ir priimtą teismo sprendimą. Kadangi ieškovas sąmoningai tylėjo ir tik pasibaigus terminui, per kurį gali būti paduotas apeliacinis skundas, pasakė dukteriai apie teismo sprendimą, tai atsakovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimas yra neteisingas, jame ir bylos medžiagoje labai daug netiesos, todėl atsakovė prašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir sudaryti jai galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo paduoti.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepateikė apeliacinio skundo, nenurodė argumentų, kodėl priimtas teismo sprendimas neteisingas ir ką jame reikėtų pakeisti. Anot teismo, šios aplinkybės sudarė pagrindą atsisakyti atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 3 dalies pagrindu.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, prie prašymo nepridėjo jokių jas patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Prašymo motyvų, kad ieškovas sąmoningai tylėjo apie teismo procesą ir bylos baigtį, tik pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti pasakė dukteriai apie teismo sprendimą, teismas nepripažino pakankamais praleistam terminui atnaujinti (CPK 78 straipsnio 5 dalis).
8. Teismas nustatė, kad ieškinys kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiamas ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei nebuvo įteiktas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą; ieškovas prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti per antstolius; teismas šį prašymą patenkino. Antstolis Andrius Bublys 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 11 val. 20 min. nuvyko įteikti dokumentus adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatidarė durų; stovėdamas prie jų, antstolis surinko ieškovo nurodytą atsakovės mobiliojo telefono Nr. (jis skelbiamas viešai kaip atsakovės telefono Nr.), atsiliepė asmuo, kalbantis moterišku balsu; antstoliui prisistačius ir nurodžius atvykimo tikslą, moteris atsisakė prisistatyti, atrakinti duris ir priimti dokumentus; priešais esančio buto gyventoja nurodė, kad gretimame bute gyvena D. B., ji dažniausiai būna namuose, tačiau nieko į butą neįsileidžia.
9. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas ieškovo prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, jame nurodyta, jog atsakovė gyvena bute (duomenys neskelbtini) (tą patvirtino jos kaimynai), tačiau, siekdama išvengti teismo proceso, piktybiškai nepriėmė paštu siųstų procesinių dokumentų, neįsileido antstolio, taip vilkina laiką, nes žino, kad ieškovas sunkiai serga, todėl dokumentai jai įteiktini viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paskelbė atsakovės paiešką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris atliko atsakovės paiešką, nustatė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos telefono Nr. sutampa su antstolio naudotu telefono Nr., tačiau teismo procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, nes ji su niekuo nebendravo ir niekam buto durų neatidarė. Išnaudojus nurodytas priemones, atsakovė apie teismo posėdį buvo informuota CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.
10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir faktą, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismas pripažino atsakovės atsiliepimu į ieškinį, nurodė teisminiuose procesuose nedalyvausianti, konstatavo, jog atsakovė buvo tinkamai, išnaudojus įvairius būdus, CPK nustatyta tvarka informuota apie teismo procesą. Teismas sprendė, kad šie paaiškinimai paneigia atsakovės teiginį, jog „apie viską ji sužinojo tik 2018 m. kovo 1 d.“.
11. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, o savo teisėmis jis privalo naudotis sąžiningai, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014). Nustatęs, kad atsakovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu kategoriškai atsisakė priimti teismo procesinius dokumentus ir vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, nors jai buvo žinoma apie vykstantį teisminį procesą ir jo esmę, teismas padarė išvadą, jog pati atsakovė tinkamai nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos procesinės teisės buvo pažeistos dėl ieškovo ar teismo kaltės.
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimas atsakovei išsiųstas 2018 m. sausio 23 d. registruotu paštu jos gyvenamosios vietos (sutampa su deklaruota) adresu. Pašto darbuotojams neradus atsakovės jos gyvenamojoje vietoje, vokas pašte saugotas 30 dienų. Remdamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi teismas pripažino, kad teismo sprendimas laikytinas įteiktu 2018 m. vasario 26 d., t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai nurodė aplinkybes, patvirtinančias, jog atsakovei buvo pranešta apie teisminį procesą, 2017 m. rugsėjo 21 d. teisme buvo gauti jos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodė jokiuose teisminiuose procesuose nedalyvausianti. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo domėtis bylos eiga, laiku sužinoti apie priimtą teismo sprendimą, gauti jo kopijos ir laiku pateikti apeliacinį skundą.
15. Teismas vertino, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių šios išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Jos teiginiai apie pavėluotą pašto siuntos su teismo sprendimu gavimą neįrodo, kad atsakovė neturėjo galimybės, jei būtų tinkamai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, gauti teismo sprendimo kopijos iš karto po jo paskelbimo.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė kartu su prašymu atnaujinti terminą nebuvo pateikusi teismui apeliacinio skundo, o aplinkybė, jog šį procesinį dokumentą ji pateikė kartu su atskiruoju skundu, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Anot teismo, vien tai, kad terminas praleistas nežymiai, bet be svarbių objektyvių priežasčių, negali pateisinti įstatyme nustatytų terminų pažeidimo ir juos atnaujinti nesant tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti kitiems asmenims VšĮ Šeškinės poliklinikos 2018 m. liepos 13 d. išrašo apie atsakovės sveikatos būklę; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs jo praleidimo priežastis ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus, neturėtų prarasti teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsakovė nei 2018 m. sausio, nei vasario mėn. negavo pašto pranešimo apie siunčiamus teismo procesinius dokumentus, todėl jai nebuvo žinoma, kad yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimas; apie jį atsakovė sužinojo iš ieškovo 2018 m. vasario 27–28 d. ir 2018 m. kovo 1 d. nuvykusi į teismą gavo jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovė nedelsdama (2018 m. kovo 5 d.) pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
17.2. Iš atsakovės 2018 m. kovo 5 d. prašymo atnaujinti procesą (kaip ir iš jos 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmosios instancijos teismui teiktų paaiškinimų) teismas galėjo ir turėjo suprasti, kad atsakovė visiškai nesuprato savo teisių procese, neturėjo nei kuratoriaus, nei advokato. Dėl to teismas dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo priėmimo turėjo pasirūpinti, kad atsakovei būtų suteikta reikiama pagalba. Atsakovė yra neįgali (darbingumo lygis – 40 proc.), serga psichine liga, vartoja psichotropinius vaistus, ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje, jai negalima nervintis, jaudintis, o teismo procesas sukėlė būtent tokius jausmus. Ieškovas apie tokią atsakovės būklę žinojo, tačiau savo procesiniuose dokumentuose to neminėjo, nuslėpė, kad atsakovė gali nesusivokti teismo procese, nenurodė, jog procesiniai dokumentai gali būti įteikiami per bylos šalių dukteris, taigi piktnaudžiavo teise.
17.3. Kadangi atsakovė dėl savo sveikatos negalėjo adekvačiai ir visavertiškai įvertinti situacijos, neturėjo teisinių žinių, tai buvo pasyvi gindama savo teises teisme, o supratusi, kad teismo procesas ne jos jėgoms, parašė pirmosios instancijos teismui, kad nedalyvaus teismo posėdžiuose. Tačiau šios aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo teises gynė nerūpestingai ir aplaidžiai.
17.4. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai turi būti įgyvendinami nepaneigiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamo (realaus) teisingumo. Teismai, paneigdami atsakovės teisę pateikti apeliacinį skundą, įvykdė formalų teisingumą, netinkamai išnagrinėjo bylą ir padarė esminį atsakovės teisių pažeidimą. Šios nutarties 12 punkte padaryta išvada, kad teismo sprendimas atsakovei buvo įteiktas 2018 m. vasario 26 d. (jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti), reiškia, kad atsakovė iki nurodytos datos nebuvo susipažinusi su teismo sprendimu ir objektyviai negalėjo pateikti apeliacinio skundo dėl jo, ir tai patvirtina realią priežastį, kodėl buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.
17.5. Pirmosios instancijos teismas paskelbė atsakovės paiešką, nors atsakovė ieškovui buvo pasiekiama telefonu ir jam apie tai buvo žinoma, ji nuo nieko nesislapstė. Atsakovė neturi mobiliojo telefono (naudojasi stacionariu), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartyje nurodyto skambučio į mobilųjį telefoną negalėjo būti. Atsakovė įsitikinusi, kad dokumentų pristatymo metu jos nebuvo namuose, nes paprastai apie 10–11 val. ji eina apsipirkti, namuose lieka jos 91 m. mama, kuri blogai girdi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė dažnai būna namuose.
17.6. Teismai formaliai ir netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių atmestas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsakovė pagal savo sugebėjimus per keletą dienų (trumpą ir protingą laiko tarpą) parašė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (teisme gautas 2018 m. kovo 5 d.), todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Prie šio prašymo atsakovė nepridėjo apeliacinio skundo, nes nemokėjo jo parašyti ir neturėjo tai padaryti galinčio advokato (jo pradėjo ieškoti pateikusi prašymą).
17.7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; kt.). Teismai netinkamai taikė CPK 78 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Netinkamas šių teisės normų kompleksinis taikymas nepagrįstai suvaržė atsakovės realias galimybes pasinaudoti apeliacijos teise, įtvirtinta Konstitucijoje, vidaus ir tarptautinės teisės normose (Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacija Nr. R/95/5).
17.8. Teismai iš atsakovės 2017 m. rugsėjo 21 d. pateiktų paaiškinimų galėjo matyti, kad ji galimai nesupranta savo teisių ir jos jai nėra išaiškintos, tačiau apsiribojo argumentais, jog atsakovė tariamai tyčia nepriima procesinių dokumentų, teismo procesą vedė atsakovei nedalyvaujant, neišaiškinę jai jos teisių. Bylą nagrinėjantis teismas privalo kontroliuoti bylos procesą bei užtikrinti, kad jis vyktų ne tik operatyviai, vadovaujantis CPK nuostatomis, bet ir teisėtai. Nepaisydamas šios savo pareigos, pirmosios instancijos teismas nepaskyrė kuratoriaus, kuris būtų išaiškinęs atsakovei jos teises ir pareigas, padėjęs susigaudyti sudėtingoje situacijoje, pasirūpinęs, kad jai kas nors atstovautų teisme.
18. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ji sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta (šį faktą patvirtino ir VAVPK). Atsakovė viso proceso metu ignoravo įstatymuose nustatytą dokumentų įteikimo tvarką bei patį procesą, nepriėmė teismo siunčiamų dokumentų (ieškinio), jų įteikti nepavyko ir antstoliui. Pirmosios instancijos teismas, išnaudojęs visas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, pasinaudojo CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu procesinių dokumentų įteikimo būdu – pristačius juos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus; tokiu atveju procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovei buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą (ji pateikė atsiliepimą), tačiau ji ignoravo pašto pranešimą apie patį teismo procesą, nesidomėjo juo. Byloje nenustatyta teismo, ieškovo ar pašto darbuotojų tyčia suklaidinti atsakovę. Terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl atsakovės kaltės (teismo proceso ignoravimo). Asmuo, kuris pats atsisako domėtis procesu, sąmoningai nepriima pašto darbuotojų, antstolio, neatsiima siuntų iš pašto pagal gyvenamojoje vietoje paliktus pranešimus, negali būti laikomas sąžiningai procese besielgiančiu proceso dalyviu. Toks elgesys rodo nepagarbą teismui ir pažeidžia kitos šalies teises, nes vilkinamas procesas.
18.2. Iš atsakovės 2017 rugsėjo 21 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad ji puikiai suprato, koks turtas yra dalijamas, patvirtino, jog butas (duomenys neskelbtini) priklauso jai, o dirbtuvės – ieškovo. Iš dokumento teksto matyti, kad atsakovė puikiai mąsto ir orientuojasi, patvirtina daugelį faktų ir aplinkybių apie buvusios šeimos gyvenimą. Byloje nebuvo duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, jos neveiksnumą, neįgalumą, apie paskirtą globą, juolab apie kartu su kasaciniu skundu pateiktus VšĮ Šeškinės poliklinikos duomenis, kuriuos prašoma pripažinti neviešais.
18.3. Pirmosios instancijos teismas nesprendė kuratoriaus skyrimo klausimo, nes nebuvo CPK 39 straipsnyje įtvirtintų kuratoriaus paskyrimo sąlygų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, todėl teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Ieškovas neteikė prašymo skirti kuratorių, nes atsakovės gyvenamoji vieta buvo žinoma (ji faktiškai joje gyvena) ir ji turi procesinį teisinį veiksnumą.
18.4. Teismai išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių neatnaujino termino apeliaciniam skundui pateikti; jie nenagrinėjo bylos esmę sudarančių aplinkybių, nes tai nebuvo ginčo dėl termino atnaujinimo dalykas, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jos prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, neįsigilinus į bylos aplinkybes.
18.5. Atsakovė nepridėjo nei įrodymų, kurie patvirtintų objektyvias termino praleidimo priežastis, nei apeliacinio skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimas atitinka abiejų šalių valią (ieškinio reikalavimus ir atsakovės atsiliepime pateiktą poziciją).
18.6. VšĮ Šeškinės poliklinikos išrašas pateiktas ne laiku. Remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Dėl to šis dokumentas kasaciniame teisme negali būti vertinamas kaip įrodymas, o reikalavimas dėl jo pripažinimo neviešu – neteisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
20. Kadangi kasacine tvarka nėra nustatomos faktinės aplinkybės – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai kasaciniame teisme negali būti teikiami, priimami ir vertinami nauji įrodymai, t. y. įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Draudimas remtis naujais įrodymais (vadinasi, ir teikti juos) yra nustatytas ir CPK 347 straipsnio, kuriame įtvirtinti reikalavimai, keliami kasacinio skundo turiniui, 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 17 punktas).
21. Atsakovė kartu su kasaciniu skundu pateikė prašymą priimti naują įrodymą – VšĮ Šeškinės poliklinikos 2018 m. liepos 13 d. išrašą apie atsakovės sveikatos būklę. Kartu atsakovė prašo pripažinti naujai pateiktą įrodymą nevieša bylos medžiaga.
22. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 19–20 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, atsisako priimti naują įrodymą. Atitinkamai prašymas dėl jo pripažinimo nevieša bylos medžiaga nenagrinėtinas.
Dėl prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti nagrinėjimo
23. Remiantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
24. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį apeliacinį skundą surašo advokatas.
25. CPK 302 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.
26. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 straipsnio 5 dalis).
27. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti teismui turi būti paduodamas ir pats apeliacinis skundas. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo padavimas yra būtina sąlyga teismui apskritai nagrinėti prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Atitinkamai, gavęs prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, kai kartu su prašymu nepaduotas pats apeliacinis skundas, teismas nutartimi turėtų atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu teismas turėtų prašymą pateikusiam asmeniui išaiškinti, kad tokia nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kartu su prašymu paduodant patį apeliacinį skundą.
28. Pagal bendrą taisyklę tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti be paties apeliacinio skundo, tokį prašymą nepagrįstai priima ir jį išnagrinėja, atskirąjį skundą dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad toks prašymas apskritai negalėjo būti paduodamas ir teismo nagrinėjamas, bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties turėtų nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju nutrauktina ne pati civilinė byla, kurioje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės (nes nutraukdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti ir šį sprendimą), o tik bylos dalis pagal prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.
29. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. priėmė ir paskelbė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės D. B. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1) pirmiau nurodytas prašymas buvo surašytas ne advokato, o pačios atsakovės; 2) kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atsakovė nepateikė teismui apeliacinio skundo. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti išnagrinėjo ir 2018 m. kovo 27 d. nutartimi jį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties atmetė.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šios nutarties 27 punkte nurodytą bendrą taisyklę pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti neturėjo priimti. Pirmosios instancijos teismui priėmus šį prašymą ir jį išnagrinėjus, apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo nutartį turėjo panaikinti ir bylos dalį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui to nepadarius, bylos dalis dėl atsakovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti nutraukta kasaciniame teisme. Tačiau toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisingas ir sukeltų neproporcingai neigiamus padarinius atsakovei dėl toliau nurodytų priežasčių.
32. Pirma, nepaisant šios nutarties 30 punkte nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, šį prašymą išnagrinėjo nutartimi ir jo netenkino dviem pagrindais: 1) kartu su prašymu nepateiktas apeliacinis skundas; 2) terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Pastaroji pirmosios instancijos teismo argumentų grupė galėjo iš dalies suklaidinti atsakovę, suteikdama jai pagrindą manyti, kad termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimas iš esmės gali būti sprendžiamas net ir nepateikus paties apeliacinio skundo. Tai savo ruožtu galėjo nulemti, kad atsakovė, nesutikdama su teismo argumentu dėl pagrindo atnaujinti terminą nebuvimo, apskundė šią nutartį apeliacine tvarka.
33. Antra, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo surašytas ne advokato, nors, minėta, remiantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi apeliacinį skundą surašo advokatas. Teismui neužtikrinus šios procesinės nuostatos įgyvendinimo, atsakovė iš dalies neteko galimybės tinkamai įgyvendinti savo procesinę teisę į apeliaciją.
34. Trečia, paduodama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, atsakovė kartu su juo pateikė ir apeliacinį skundą. Taip ji pašalino vieną iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų jos prašymo atmetimo priežasčių ir byloje liko neišspręstas tik klausimas dėl priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, (ne)pripažinimo svarbiomis.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad susidariusioje situacijoje atsakovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti svarstymas neturi būti nutrauktas kasaciniame teisme, nes tai reikštų, kad atsakovė iš dalies dėl pirmosios instancijos teismo klaidos (sprendžiant klausimą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, nors nepateiktas apeliacinis skundas), nutraukus prašymo svarstymą, turėtų vėl iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su apeliaciniu skundu ir prašyti atnaujinti terminą. Tai nebūtų teisinga ir proporcinga priemonė.
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių (ne)pripažinimo svarbiomis
36. Teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą.
37. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007).
38. Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais pripažįsta kasacinio skundo argumentus, kad atsakovė nebuvo gavusi nei pranešimo apie teismo sprendimo, kurio apskundimo terminą siekia atnaujinti, paskelbimo datą, nei paties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo, o šis sprendimas laikytas įteiktu atsakovei 2018 m. vasario 26 d. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė viso civilinės bylos Nr. 2-644-989/2018 nagrinėjimo metu kategoriškai atsisakinėjo priimti teismo procesinius dokumentus ir vengė dalyvauti teismo posėdžiuose. Atsakovei buvo žinoma apie vykstantį teisminį procesą ir jo esmę, todėl ji turėjo domėtis bylos eiga.
39. Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai, kad: 1) terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nežymiai; 2) atsakovės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas nepaisant to, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą teismui nebuvo pateiktas apeliacinis skundas, o prašymas surašytas ne advokato, tokiu būdu iš dalies suklaidinant atsakovę dėl jos teisių įgyvendinimo būdo tinkamumo; 3) teisinė advokato pagalba atsakovei buvo suteikta tik rengiant atskirąjį skundą; 4) atsakovė turi rimtų psichikos sveikatos problemų, kurios galėjo jai sutrukdyti tinkamai įgyvendinti procesines teises (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovė neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.
40. Remiantis aptartais argumentais, skundžiamos teismų nutartys, kuriomis atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikinamos dėl netinkamo proceso teisės normų (CPK 307 straipsnio 2 dalis) taikymo, atsakovės prašymas tenkinamas ir terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo paduoti atnaujinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis). Tai konstatavus, apeliacinio skundo (t. 1, b. l. 143) priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 315 straipsnis).
41. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės ginčui spręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, atsakovei teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kasaciniame teisme, patirta 440,49 Eur išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. NTP-7-7201); ieškovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėjo 400 Eur atstovavimo išlaidų; bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena iš jos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16–17 punktus).
45. Kadangi teisėjų kolegijai konstatavus, kad terminas atsakovės apeliaciniam skundui pateikti atnaujintinas ir jo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui, buvo išspręstas tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dėl praleisto termino neatnaujinimo teisėtumo klausimas, o apeliacinio skundo priimtinumo klausimas dar nėra išspręstas ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. apeliacinės instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, tai neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje proceso stadijoje pagal nurodytą teisės normą yra nepriteistinas.
46. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismo ir šalių procese dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą (jeigu jis bus priimtas) nagrinėsiančiam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atsakovės D. B. apeliaciniam skundui paduoti.
Perduoti D. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsisakyti priimti prie atsakovės D. B. kasacinio skundo pridėtą VšĮ Šeškinės poliklinikos 2018 m. liepos 13 d. išrašą apie atsakovės sveikatos būklę ir nepriimtą dokumentą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas