Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-75/2011

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                          1.1.6.6, 1.2.18.10, 1.2.19.4, 1.2.20.3,                                           1.2.29.1.  (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio l dalį 85 MGL (11 050 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio l dalį 85 MGL (11 050 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 233 straipsnio l dalį 35 MGL (4 550 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio l dalį 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo (BK 228 straipsnio l dalis ir 222 straipsnio l dalis) bei dalinio sudėjimo būdu ir A. J. K. paskirta galutinė bausmė – 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, A. J. K. įpareigotas per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą.

Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo A. J. K. buvo sumažintos baudos taip:

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iki 45 MGL (5850 Lt);

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iki 50 MGL (6500 Lt);

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį iki 20 MGL (2600 Lt);

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iki 25 MGL (3250 Lt).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

 

n u s t a t ė :

A. J. K. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ miškų urėdas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 6 punktus, įpareigojančius nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe kitokia tvarka ar mastu, negu nustatyta įstatymų ir kitų teisės aktų, 2001 m. liepos 30 d generalinio miškų urėdo patvirtintų VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ miškų urėdo pareiginių nuostatų 13, 14, 22 punktuose numatytas pareigas – organizuoti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo valstybės turto apsaugą ir efektyvų naudojimą, organizuoti personalo veiklą taip, kad miškų urėdijos valdomi materialiniai ir finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai ir taupiai, įgyvendinti ir kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės–buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles, kad būtų laikomasi nustatytų prekių ir materialinių vertybių priėmimo ir išdavimo reikalavimų, taip pat pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. 2005 m. kovo 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, A. J. K., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, vykdydamas R. K. neteisėtą reikalavimą, nurodė VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkui P. J. neatlygintinai urėdijos transportu nuvežti iš Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) į Šiaulius prie Jovaro g. (duomenys neskelbtini) namo ir perduoti V. L. apie 3 kubinius metrus urėdijai priklausančių malkų, šių ūkinių operacijų nefiksuojant VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ apskaitos dokumentuose. 2005 m. kovo 22 d., apie 15.25 val., A. J. K. ir P. J. nurodymu VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ vairuotojui K. P. urėdijai priklausančiu automobiliu „KamAZ“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežus iš Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) į Šiaulius, prie Jovaro g. (duomenys neskelbtini) namo, ir perdavus V. L. apie 3 kubinius metrus urėdijai priklausančių malkų, A. J. K., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie malkų perdavimą ir gabenimą neperdavė buhalterijai. Dėl tokių neteisėtų P. J. ir A. J. K. veiksmų VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijai“ buvo padaryta apie 286,74 Lt turtinė žala, o valstybei ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos –didelė neturtinė žala – sumenkintas valstybinės valdžios bei valstybės institucijos prestižas ir reputacija, diskredituotas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas.

Be to, A. J. K. nuteistas už tai, kad, būdamas VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., miškų urėdas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tyčia, pažeisdamas šio įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 red.) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus arba įvykus“, apgaulingai tvarkė VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ buhalterinę apskaitą – taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje. 2005 m. kovo 22 d., apie 15.25 val., A. J. K. ir P. J. nurodymu VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ vairuotojui K. P. urėdijai priklausančiu automobiliu „KamAZ“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežus iš Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) į Šiaulius, prie Jovaro g. (duomenys neskelbtini) namo, ir perdavus V. L. apie 3 kubinius metrus urėdijai priklausančių malkų, A. J. K. tyčia šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie malkų perdavimą ir gabenimą neperdavė buhalterijai; šios operacijos nebuvo užfiksuotos VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ buhalterinėje apskaitoje ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005 veiklos metus.

Be to, A. J. K. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, darė poveikį liudytojui. 2009 m. liepos 14 d., apie 17 val., Šiauliuose, Trakų g. 9–12 esančiose advokatų kontoros Rupšys, Tamašauskas, Ulčinas patalpose, prašė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip liudytojo apklausto K. P., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. melagingai patvirtintų, kad 2005 m. kovo 22 d., adresu Jovaro g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atvežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš (duomenys neskelbtini) girininkijos, esančios Kelmės r., kad malkos priklausė A. J. K. ir kad A. J. K. į VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijai“ priklausančią transporto priemonę, kuria buvo vežamos malkos, už savo pinigus nupirko ir įpylė 20 litrų kuro.

Be to, A. J. K. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. 2009 m. liepos 14 d. iki 17 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) urėdijos teritorijoje, į tikrą dokumentą – medienos gabenimo lapą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2005 m. kovo 22 d. adresu Jovaro g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atvežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš (duomenys neskelbtini) girininkijos, Kelmės r., ir buvo jo nuosavybė, ir šį dokumentą pasirašė bei 2009 m. liepos 14 d., apie 17 val., Šiauliuose, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė pasirašyti K. P., kaip vairuotojui, vykdžiusiam dokumente nurodyto krovinio pervežimą; vėliau, tą pačią dieną, iki 19 val., įkalbėjo tyrimo metu nenustatytą asmenį į dar vieną tikrą dokumentą – medienos gabenimo lapą įrašyti tokius pačius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2005 m. kovo 22 d., adresu Jovaro g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atvežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš (duomenys neskelbtini) girininkijos, Kelmės r., ir buvo jo nuosavybė, šį dokumentą A. J. K. taip pat pasirašė ir 2009 m. liepos 14 d., apie 19 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pateikė pasirašyti K. P., kaip vairuotojui, kuris vykdė dokumente nurodyto krovinio pervežimą, ir perdavė jam šį dokumentą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. J. K. 2009 m. liepos 15 d. 9.15 val. atvyko į Šiauliuose Vilniaus g. 140 esančią Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybą ir vieną iš turimų suklastotų medienos gabenimo lapų pateikė vyriausiajai specialistei A. S. pridėti prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dokumentą, patvirtinantį jo baudžiamojoje byloje duotus melagingus parodymus, jog 2005 m. kovo 22 d., adresu Jovaro g. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vežti 3 kubiniai metrai skaldytų malkų buvo vežami iš (duomenys neskelbtini) girininkijos, Kelmės r., ir buvo jo nuosavybė.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. K. prašo abiejų instancijų nuosprendžius panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą jam nutraukti, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perdavus jį pagal laidavimą.

Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, esant pakankamam pagrindui, netaikė jam BK 40 straipsnio nuostatų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies (dėl visų piliečių prieš įstatymą lygybės principo įgyvendinimo, dėl įrodymų tinkamo vertinimo ir nešališko bei nepriklausomo teismo teisingo bylos išnagrinėjimo) reikalavimus baudžiamajame procese. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, geranoriškai atlygino materialinę žalą, apibūdinamas teigiamai, tačiau BK 40 straipsnio nuostatų netaikė, nes laikė, jog jis nusikalstamas veikas padarė ne pirmą kartą. Su šiomis teismų išvadomis kasatorius kategoriškai nesutinka ir mano, kad šis baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai. Kasatorius skunde teigia, kad teismai savo sprendimuose nurodė, jog jis padarė kelias nusikalstamas veikas, todėl formuluotė „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ jam negali būti taikoma, todėl ir netaikė jam BK 40 straipsnio nuostatų, nors nuosprendžiuose nurodyta, kad pirmosios dvi jo nusikalstamos veikos yra vertinamos kaip sutaptis, t. y. kaip nusikalstamos veikos vienetas; kitos dvi jo nusikalstamos veikos buvo padarytos susiejus teisinę situaciją su pirma veika vienu metu, byla buvo nagrinėjama ir vertinama kaip vienas procesas vienu metu, kaltinimas suformuluotas chronologine seka, joks procesinis sprendimas tarp šių nusikalstamų veikų nebuvo priimtas, nes, jo nuomone, tai yra vienas procesas. Be to, skunde nurodoma, kad visi kasatoriaus veiksmai iki teisinio įvertinimo, teismo nuosprendžio ar kitokio procesinio sprendimo priėmimo yra vertintini kaip vienas nusikalstamas veikimas, nes jie tarpusavyje susiję, eina vienas po kito, juos suvokiant vienu metu, todėl, jo nuomone, negalima teigti, jog jis nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Kasatorius nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos bylas, kurių motyvuose nustatyta, jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės; be to, reikia turėti galvoje tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Į visas šias aplinkybes abiejų instancijų teismai neatsižvelgė, todėl kasatorius mano, kad nebuvo teisinių kliūčių atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų trijų teisėjų kolegija 2011 m. sausio 11 d. nutartimi perdavė šią baudžiamąją bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

 

Kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio taikymu

 

Kasatorius teigia, kad Šilutės rajono apylinkės ir Šiaulių apygardos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kuriomis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

A. J. K. padaryti nusikaltimai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Šiuose  BK straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinius nusikaltimus. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių (BK 233 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis)  ir apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Byloje teisingai nustatyta, kad kasatorius padarytų veikų požymiai atitinka jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nusikaltimo sudėties požymius ir abiejų instancijų nuosprendžiuose tai konstatuota tinkamai. Tokia kvalifikacija atitinka įstatymus bei susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad šių klausimų išsprendimas kasaciniame skunde ir neginčijamas.

Taigi akivaizdu, kad  BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu kategorijoms – nesunkiam ir apysunkiam tyčiniam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojo, G. K. kasatoriaus žmonos, prašymas perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad A. J. K. yra jos vyras nuo 1963 metų, kad jis yra geras, nuoširdus žmogus, tvarkingas bei rūpestingas tėvas ir vyras, prašo leisti jai prisiimti atsakomybę už jį (T. 1,b. l. 3). Byloje taip pat yra ir apylinkės teismo iniciatyva surinkta laiduotoją apibūdinantį medžiaga (T. 2, b. l. 4, 14, 17).

Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos byloje yra, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir  gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo A. J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų, duodančių pagrindą spręsti dėl galimo kasatoriaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas konstatavo, kad nors byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), tačiau nėra šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: „kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, nes kasatorius padarė kelias pakartotines nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo pirmosios instancijos teismo tos pačios nustatytos būtinos sąlygos (asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą),  atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvimą (T. 2, b. l. 73-74).

Iš šioje baudžiamojoje byloje priimtų nuosprendžių matyti, kad A. J. K. per laikotarpį nuo 2005 m. kovo 21 d. iki 2009 m. liepos 15 d. padarė keturias nusikalstamas veikas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 29 d. nuosprendyje šiuo klausimu pasisakė, kad, jos nuomone, pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma ir kad Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra konstatavusi, jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tokia apeliacinės instancijos teismo pateikta aptariamos sąlygos traktuotė formaliai yra teisinga ir atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, Nr.2K-P-82/2010). Jau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. J. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK  222 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje bei padarytos 2005 m. kovo 21–22 d., įvykdytos esant idealiai jų sutapčiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ir kitos dvi kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos (numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), padarytos 2009 m. liepos 14-15 d., taip pat nėra pakartotinės ir tarpusavyje įvykdytos esant idealiai jų sutapčiai. Taigi, paimtos kiekvienos po dvi atskirai, šios nusikalstamos veikos atitiktų sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ esmę.

Kasatoriui inkriminuotos visos keturios nusikalstamos veikos, kurios yra padarytos skirtingu laiku ir kurių turinį apima dvi skirtingos nusikaltimų grupės, jos padarytos vadovaujantis visai kitais motyvais. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kitos dvi nusikalstamos veikos (poveikis liudytojui, klastojant dokumentą ir jį panaudojant) buvo padarytos susiejus teisinę situaciją su pirma veika ir kad byla buvo nagrinėjama kaip vienas procesas vienu metu, kaltinimas suformuluotas chronologine tvarka, todėl kasatoriaus veiksmai turi būti vertinami kaip vienas nusikalstamas veikimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antrąsias nusikalstamas veikas kasatorius padarė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už pirmąsias nusikalstamas veikas (piktnaudžiavimą tarnybinę padėtimi ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą). Taigi neginčijamai nustatyta, kad kasatorius padarė dvi skirtingas nusikalstamų veikų grupes (po du nusikaltimus), jos nėra susijusios vieningu nusikalstamu sumanymu ir nesudaro idealiosios  sutapties, todėl  taikyti jam BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei pripažinti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo.  O nesant vienos iš būtinų sąlygų, teismams nebuvo pagrindo svarstyti A. J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo.

Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėję teismai neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti A. J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo panaikinti teismų sprendimus.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

 n u t a r ė :

 

Nuteistojo A. J. K. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                           Gintaras Goda

 

                                                                                     

                                                                                      Dalia Bajerčiūtė

 

 

                                                                                      Valerijus Čiučiulka

 

 

                                                                                      Vytautas Piesliakas

 

 

                                                                                      Alvydas Pikelis

 

 

                                                                                      Josifas Tomaševičius                                                                                                                       

 

                                                                                      Rimantas Baumilas