Administracinė byla Nr. AS-626-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01633-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. T. skundą atsakovui R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A. G. ir O. D. U. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja S. R. T. 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti matininko R. P., veikiančio (duomenys neskelbtini), veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 5 d. priimtą sprendimą Nr. 07-05 dėl gretimo ir matuojamo žemės sklypo savininkės (bendraturtės) S. R. T. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. / projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojančių trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei matininko 2021 m. liepos 5 d. priimtą sprendimą Nr. 07-05 „Dėl gretimo ir matuojamo žemės sklypo savininkės (bendraturtės) S. R. T. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. / projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus“. Įvertinęs pateikto skundo turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, teismas pareiškėjai išaiškino, kad, nesutikdama su sklypo ribų paženklinimu ar atliktais kadastriniais matavimais, ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti nagrinėti jos 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundą dėl matininko R. P. 2021 m. liepos 5 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjos teigimu, teismas neteisingai įvertino jos skundo turinį ir padarė neteisingą išvadą, kad ji kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu, todėl tokį ginčą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Pareiškėja pažymi, kad ji skundą teikė ne dėl sklypo ribų, bet dėl matininko R. P. 2021 m. liepos 5 d. priimto sprendimo Nr. 07-05 dėl jos raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. R. P. juos tęsė nepaisydamas pareiškėjos pastabų ir prieštaravimų, jam išdėstytų 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. birželio 29 d. rašytuose laiškuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos S. R. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėja kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu, tačiau toks ginčas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skundą teismui ji teikė ne dėl sklypo ribų, bet dėl matininko priimto sprendimo dėl jos raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo matavimus.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia teismui matininko sprendimą, kuriuo šis, atsižvelgdamas į pareiškėjos raštu pateiktas pastabas ir išnagrinėjęs ginčo žemės sklypų suformavimo dokumentus, nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų vietovėje, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018, 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan

        Milda Vainienė